- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-384-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- O. R., D. R.
- Ieškovas
- LR Transporto priemonių draudikų biuras
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01770-2012-6
NUTARTIS
2013 m. liepos 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų O. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams O. R., D. R., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš bendraatsakovų O. R. ir D. R. 5809,65 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise; priteisti iš bendraatsakovių visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 174 Lt žyminį mokestį bei 663 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų; priteisti solidariai iš bendraatsakovių penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad Telšiuose 2011-12-09 dėl O. R., vairavusio D. R. priklausančią transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos L. V. priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz A170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. R. priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis LRTPVCAPD įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (buvęs UAB DK „Baltic Polis“), vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas (1.1. p.) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Mercedes Benz Al70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino L. V. bei A. R. transporto priemone Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėdamas atitinkamai 5187,65 Lt ir 622,00 Lt dydžio draudimo išmokas. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui kompensavo išmokėtas išmokas - iš viso 5809,65 Lt. Nurodė, kad pagal LRTPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką.
Atsakovai O. R. ir D. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad O. R. vairavo jo žmonos vardu nupirktą automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvę apgadinti automobiliai. Automobilį susiradę internete, nusipirkę patį automobilį, kuris buvęs apdraustas privalomuoju draudimu, sumokėję pardavėjui papildomai 150 Lt už automobilio draudimą, todėl pardavėjas perdavęs ir draudimo sutartį. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad transporto priemonė esanti apdrausta privalomuoju draudimu. Po eismo įvykio atsakovas sužinojo, kad buvęs mašinos savininkas nutraukė privalomojo draudimo sutartį, be to, sužinojo, kad draudimo sutartyje nurodytas klaidingas mašinos numeris, P. S. perduotoje privalomojo draudimo sutartyje buvęs nurodytas Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o nusipirkęs Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, draudimo įstaigoje jam paaiškino, kad mašinos draudėjas P. S. nutraukęs jam parduotos transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį, tačiau pardavėjas jo apie tai neinformavo, nors buvę sutarę, kad jis šios sutarties nenutrauks. Atsakovo manymu, pati draudimo kompanija padariusi daug klaidų šioje situacijoje ir ieškinys turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje yra pateikta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtina Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), yra nutraukta nuo 2011-08-10 pagal tos pačios dienos draudėjo P. S. prašymą. Todėl 2011-12-09 eismo įvykio metu sutartis nebegaliojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė solidariai iš O. R. ir D. R. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5809,65 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise; 2) priteisė solidariai iš O. R. ir D. R. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2012-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė iš atsakovų O. R. ir D. R. lygiomis dalimis 837 Lt litus bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai; 4) priteisė iš atsakovų O. R. ir D. R. lygiomis dalimis 64,10 Lt teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas pripažino, kad atsakovės D. R. nupirktą transporto priemonę Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. buvo apdraudęs, o sudarant sutartį sutartyje galėjo būti padaryta techninė klaida ir nurodytas transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje reikiamo (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad draudimo sutartyje ir parduota atsakovei transporto priemonė yra ta pati, nes atitinka visi kiti duomenys, tame tarpe ir identifikacinis Nr. V(duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad atsakovė D. R. nusipirkusi transporto priemonę Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, būdama nauja savininke, raštu nepranešė draudikui nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, nei vienas iš atsakovų nepasirūpino, kad transporto priemonė Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai ir savalaikiai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl teismas konstatavo, kad 2011-12-09 eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė buvo atsakovė D. R., o eismo įvykio metu valdytojas buvo atsakovas O. R., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir dėl O. R. kaltės įvykusio eismo įvykio buvo apgadintos L. V. priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz A170 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. R. priklausanti transporto priemonė VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad ieškovas yra atlyginęs iš viso 5809,65 Lt žalą dėl eismo įvykio, kuris įvyko dėl transporto priemonės Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl valdytojo O. R. kaltės, remiantis 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 7/Nr. 50. Todėl teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotojo arba jo savininko, kad jam būtų atlyginti būtent ieškovo patirti nuostoliai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai yra sutuoktiniai, vienas iš jų yra transporto priemonės savininkas, o kitas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas, kitokių įrodymų ir tam prieštaravimų byloje nėra, teismas nuostolius priteisė solidariai iš abiejų atsakovų (CK 6.6 str.). Nustatęs, kad atsakovai yra ieškovo skolininkai, teismas priteisė 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad transporto priemonė Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, tai yra 2011-12-09 buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes atsakovai tokių įrodymų nepateikė, o byloje yra priešingi įrodymai. Nurodė, kad atsakovė kaip transporto priemonės Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė registravo 2011-08-12, nuo to momento iki eismo įvykio – 2011-12-09 praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau byloje visiškai nėra jokių duomenų, kad kaip nauja šios transporto priemonės savininkė būtų tinkamai informavusi draudiką apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ar kad pati būtų sudariusi su pasirinktu draudiku transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Patenkinęs ieškinį teismas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai O. R. ir D. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraustas būtent automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011-12-09 autoįvykyje dalyvavo automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-08-12 parduodamas D. R. vardu O. R. automobilį Renault Espace, P. S. perdavė ir Privalomojo draudimo sutarties liudijimą, kuriame nurodyta, kad apdrausto automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Ši automobilio Renault Espace privalomojo draudimo sutartis yra nepakeista ir originali, ko negalima teigti apie vėlesnes byloje šalių pateiktas sutartis, kurios yra perrašytos ir pakeistos siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į šiuos prieštaravimus ir jų nepašalino, į teismo posėdžius nei karto nebuvo atvykę nei ieškovo, nei trečiojo asmens atstovai, nei perdavęs, parduodant automobilį, privalomojo draudimo sutartį P. S.. Atsakovams nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ir išsiaiškinti visas ginčytinas šios bylos aplinkybes, todėl, atsakovų teigimu, įrodymų tyrimas byloje atliktas ne pilnai ir nevisapusiškai.
2. Teismas savo sprendime remiasi faktu, kad P. S. apdraudė automobilį Renault Espace, kurio identifikacinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o sudarant privalomojo draudimo sutartį padaryta techninė klaida, todėl automobilio numeriai įvairiuose draudimo dokumentuose nurodyti skirtingai. Atsakovų pateiktame iš P. S. gautame Privalomojo draudimo sutarties liudijime taip pat įrašytas tas pats automobilio Renault Espace identifikacinis numeris, bet skiriasi draudimo liudijimo numeris ir draudimo sutarties numeris, nes sutartis sudaryta ne sausį, o kovo mėnesį. Tai ir logiška, nes pats automobilis buvo apdraustas nuo 2011-03-07,o ne kaip pateikia ieškovas sausio mėnesį. Galėjo būti sudaryti kelios to paties automobilio draudimo sutartys įvairiu laiku 2011 metais dviejų mėnesių bėgyje, bet vienas draudimo polisas baigėsi, kaip nurodo ieškovas, 2011-08-10 , o kada baigėsi automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikas duomenų nėra. Pačioje draudimo sutartyje draudimo galiojimo pabaiga nurodyta 2012-03-06, t. y. autoįvykio metu automobilio draudimo laikas dar nebuvo pasibaigęs.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė nuostolius išmokėjusią draudimo bendrovę. Teismo sprendime nurodyta, kad draudimo išmokas dėl eismo įvykyje padarytos žalos ieškovo pavedimu, išmokėjo draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“. Todėl ši draudimo bendrovė turi materialinį interesą šioje byloje, ir ją buvo būtina įtraukti šioje byloje trečiuoju asmeniu.
4. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nes nesirėmė LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), todėl be pagrindo priteisė atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą atsakovams. Pagal šio įstatymo 17 str. 1 p. ieškovas neturėjo pagrindo mokėti per eismo įvykį padarytos žalos išmokos, nes to paties automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) draudimo galiojimo laikas buvo iki 2012-03-06. Atlyginti padarytą žalą tretiesiems asmenims privalėjo byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas AB „Lietuvos draudimas“.
5. Draudėjas P. S. suteikė AB „Lietuvos draudimas“ neteisingą informaciją apie apdrausto automobilio valstybinius numerius arba pats AB „Lietuvos draudimas“ padarė klaidą, kurios atsakovai Privalomojo draudimo sutartyje taip pat nepastebėjo, gauta iš P. S. privalomo draudimo sutartimi neabejojo. Draudimo sutarties 2.2.3.p. -2.2.4.p. reglamentuoti transporto priemonės savininko veiksmai pasikeitus transporto priemonės savininkui- privalo perduoti naujajam savininkui automobilio draudimo dokumentus, ką P. S. ir padarė parduodant mums automobilį ir per 15 dienų informuoti apie tai draudiką. Neatlikus P. S. nurodytų draudimo sutartyje veiksmų, jam tenka draudėjo teisės ir pareigos pagal Privalomojo draudimo sutartį, taip pat ir pareiga atlyginti padarytą žalą.
6. Teismas sprendime nepasisakė ir netyrė atsakovų sutartinės atsakomybės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, kriterijų – neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų iš naujo neapdraudžiant lengvąjį automobilį Renault Espace Privalomuoju transporto priemonių draudimu, atsakovų, kaltės ir padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims reikalavimų. Ieškovas neįrodė bylos aplinkybių, kad iš P. S. nupirktas automobilis Renault Espace buvo nedraustas o jei, teismo nuomone, automobilis buvo nedraustas privalomuoju draudimu, netirta dėl šio neveikimo kitų bylos dalyvių kaltė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantai skunde painioja draudimo sutarties, draudimo liudijimo bei žaliosios kortelės sąvokas. Šiuo atveju, civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudikas (AB „Lietuvos draudimas“) ir draudėjas (P. S.), sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (TIA numeris: (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo nurodytas galiojimo terminas nuo 2011-03-07 8.21 val. iki 2012-03-06 24.00 val. Šios draudimo sutarties pagrindu draudėjui buvo išduotas draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) bei žalioji kortelė (duomenys neskelbtini), kurių galiojimo terminas identiškas minėtos draudimo sutarties galiojimo terminui. Apeliantų abejonės dėl šių dokumentų numeracijos neatitikimo yra nepagrįstos, kadangi, akivaizdu, jog skirtingiems dokumentams priskiriami skirtingi registracijos numeriai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartyje, draudimo liudijime bei žaliojoje kortelėje dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas transporto priemonės Renault Espace valstybinis numeris, kadangi pastarosios identifikacinis numeris, esantis VĮ „Regitra“ pažymoje bei draudimo dokumentuose, sutampa. Kadangi tiek ieškovas, tiek AB „Lietuvos draudimas“ civilinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog minėta draudimo sutartis buvo nutraukta 2011-08-10 draudėjo (P. S.) prašymu, o kitų dėl transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytų ir 2011-12-09 įvykusio eismo įvykio galiojančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog O. R. civilinė atsakomybė minėto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta. Apeliantų teiginys, jog civilinėje byloje buvo būtina įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, yra nepagrįstas, kadangi minėta draudimo įmonė tik veikė ieškovo vardu ir interesais paslaugų teikimo sutarties pagrindu, ir teismo sprendimas neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino pilna apimtimi. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog neatskleista bylos esmė, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos.
Dėl draudimo sutarties galiojimo
Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo 2011-12-09 įvykusio eismo įvykio metu.
Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas O. R., vairavo savo žmonai D. R. priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011-12-09 įvykusio autoįvykio metu dėl atsakovo O. R. kaltės ši transporto priemonė, taip pat dar dvi transporto priemonės – Mersedes Benz A170 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos.
Ieškovas atlyginęs žalą draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui prašo priteisti iš atsakovų žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone.
Apeliantų teigimu privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraustas būtent automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2011-12-09 autoįvykyje dalyvavo automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Renault Espace pardavimo metu 2011-08-12 buvęs jo savininkas P. S. atsakovui perdavė ir Privalomojo draudimo sutarties liudijimą, kuriame nurodyta, kad apdrausto automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Serija (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis (duomenys neskelbtini). Kadangi buvusio automobilio Renault Espace savininko P. S. privalomojo draudimo sutartis yra nepakeista ir originali, apeliantų teigimu vėlesnes byloje šalių pateiktos sutartys yra perrašytos ir pakeistos siekiant išvengti civilinės atsakomybės.
Argumentams apie draudimo sutartyje nurodomo automobilio Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimą sutarties perrašymą ar pakeitimą pagrįsti, apeliantai į bylą jokių įrodymų nepateikė. Tai, kad Tarptautiniame transporto priemonės draudimo liudijime (žalioje kortelėje) Draudimo liudijimo serija nurodyta (duomenys neskelbtini), o 2011-03-07 pagal pinigų priėmimo kvitą, P. S. sumokant draudimo įmoką 218 Lt, neatitinka trys skaičiai nurodant Draudimo liudijimo seriją, nepatvirtina apeliantų teiginių dėl UAB „Lietuvos draudimas“ manipuliavimo draudimo dokumentais. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, ar ieškovo ir trečiojo asmens pateikti įrodomieji dokumentai yra galimai suklastoti ar perrašyti, nagrinėjamu atveju tenka apeliantams. Apeliantų abejonės dėl draudimo sutartyje, draudimo liudijime bei žaliojoje kortelėje numeracijos neatitikimo yra nepagrįstos, kadangi, akivaizdu, jog skirtingiems dokumentams priskiriami skirtingi registracijos numeriai.
Apeliantų argumentas, kad atsakovų pateiktame Privalomojo draudimo sutarties liudijime skiriasi draudimo liudijimo numeris ir draudimo sutarties numeris, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tiek iš Privalomojo draudimo sutarties liudijimo, tiek iš įprastinės TPVCAPD sutarties akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta 2011 m. kovo mėnesį. Apeliantų abejonė, kad galėjo būti sudarytos kelios to paties automobilio draudimo sutartys įvairiu laiku 2011 metais dviejų mėnesių bėgyje, nepagrįsta jokiais įrodymais. Tai, kad pačioje draudimo sutartyje draudimo galiojimo pabaiga nurodyta 2012-03-06, nesudaro pagrindo išvadai, kad autoįvykio metu automobilio draudimo laikas dar nebuvo pasibaigęs. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų teismui akivaizdu, kad draudimo sutartis buvusio savininko P. S. nutraukta 2011-08-10.
Teisėjų kolegija pažymi, kad naujasis savininkas naujai įsigytą transporto priemonę savo vardu turi užregistruoti prieš pradėdamas ją eksploatuoti. Registracijos metu reikalinga turėti galiojantį TPVCA draudimą. Tai gali būti ir senojo transporto priemonės savininko dar galiojantis TPVCA draudimas. Tačiau šis draudimas galioja dar 15 dienų po transporto priemonės savininko pasikeitimo.
Atmestinas apeliantų argumentas, kad automobilio Renault Espace draudėjo P. S. 2011-08-10 prašymas dėl draudimo sutarties administravimo yra neinformatyvus, nes prašymo forma pilnai neužpildyta. Pažymėtina, kad 2011-08-10 prašymas dėl draudimo sutarties administravimo yra pateikiamas draudikui, todėl būtent AB „Lietuvos draudimas“ sprendė dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad P. S. nutraukdamas draudimo sutartį TIA numeris (duomenys neskelbtini), nurodė, kad automobilis parduotas, sudaroma kita sutartis, prašoma paskaičiuotą grąžintiną draudimo įmoką užskaityti kitai sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos akcentuotina ir tai, kad 2011-08-10 automobilio Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybės atsakovai neginčija, be to, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad transporto priemonės Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė D. R., transporto priemonės registravimo data yra 2011-08-12 (1 t., 123 b. l.). Taigi, pardavus automobilį, buvęs automobilio savininkas P. S., turėjo teisę nutraukti draudimo sutartį ir šia teise pasinaudojo. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad pačiam P. S. neatlikus nurodytų draudimo sutartyje veiksmų, jam tenka draudėjo teisės ir pareigos pagal Privalomojo draudimo sutartį, taip pat ir pareiga atlyginti padarytą žalą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad draudimo sutartyje, draudimo liudijime bei žaliojoje kortelėje dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas transporto priemonės Renault Espace valstybinis numeris, kadangi pastarosios identifikacinis numeris, esantis VĮ „Regitra" pažymoje bei draudimo dokumentuose, sutampa. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo draudimo sutartyje esančius valstybinio numerio neatitikimus ir identifikacinio numerio sutapimus ir padarė argumentuotą išvadą, kad atsakovės D. R. nupirktą transporto priemonę Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. buvo apdraudęs, o sudarant sutartį sutartyje padaryta techninė klaida ir nurodytas transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje reikiamo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pilnai sutinka su teismo padaryta išvada ir motyvų nekartoja, gi apeliantas nepateikė naujų argumentų nei įrodymų, kurie paneigtų šį nustatytą faktą.
Remiantis TPVCAPDĮ 8 str. 1 d. atsakovė D. R., kaip naujoji transporto priemonės savininkė, turėjo pareigą nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Analogišką pareigą atsakovei įtvirtino bei aiškiai, paryškintu šriftu, numatė ir 2011-03-07 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) 2.2.3 punktas (1 tomas 83,84 b. l.), kuris automobilio pardavimo metu buvo perduotas vienam iš atsakovų. Teisėjų kolegijos konstatuotina, kad atsakovė, kaip naujojo automobilio savininkė, turėjo veikti aktyviai bei rūpestingai ir apie transporto priemonės įsigijimą, o taip pat apie savo duomenis draudiką informuoti nedelsdama. Taigi, naujoji automobilio savininkė nepasirūpino, kad naujai įsigyta transporto priemonė Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų tinkamai ir savalaikiai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė D. R. nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą bei savo duomenis, taip pat nebuvo apdairi ir rūpestinga – nesilaikė draudimo sutartyje (2.2.3 p.) nustatytų pareigų, kurios jai perėjo nusipirkus automobilį.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadą, kad 2011-12-09 eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkė buvo atsakovė D. R., o eismo įvykio metu valdytojas buvo atsakovas O. R., nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o dėl O. R. kaltės įvykusio eismo įvykio buvo apgadintos L. V. priklausanti transporto priemonė MERSEDES BENZ A170 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. R. priklausanti transporto priemonė VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laiko teisėta ir pagrįsta.
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka
Atmestinas apeliantų argumentas, kad remiantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktu ieškovas neturėjo pagrindo mokėti per eismo įvykį padarytos žalos išmokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas Draudikų biuro vaidmenį privalomojo draudimo santykiuose yra pasisakęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui atsiradus civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos, nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-198/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Pabrėžtina, kad perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, savininkas, pažeidžia imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas Draudikų biuro reikalavimui. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Priešingai, automobilio savininkės sutuoktinis O. R., įvykio metu buvęs automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju dėl kurio kaltės įvyko autoįvykis, taip pat privalo atlyginti nuostolius, kuriuos nukentėjusiems autoįvykio metu asmenims yra išmokėjęs ieškovas. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė atsakovų sutartinės atsakomybės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, kriterijų – neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų iš naujo neapdraudžiant lengvąjį automobilį Renault Espace Privalomuoju transporto priemonių draudimu, atsakovų, kaltės ir padarytos žalos atlyginimo tretiesiems asmenims reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną – 2011-12-09 nebuvo apdrausta įstatymų reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudiminė apsauga eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės atžvilgiu negaliojo. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino žalą draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvis filialui, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.
Dėl trečiojo asmens patraukimo
Apeliantų argumentas, kad teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė nuostolius išmokėjusią draudimo bendrovę ASS „Gjensidige Baltic“, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi minėta draudimo įmonė tik veikė ieškovo vardu ir interesais paslaugų teikimo sutarties pagrindu, ir teismo sprendimas neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Dėl įrodymų vertinimo
Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2009).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas dokumentus, susijusius su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagrįstai laikė tinkamais ir juos vertino kaip įrodinėjimo priemones, įskaitytinai ir jau minėtą draudimo sutartį, nepaisant vienokio ar kitokio nereikšmingo jų ydingumo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovams nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus kitoms šalims ir išsiaiškinti visas ginčytinas šios bylos aplinkybes, todėl įrodymų tyrimas byloje atliktas ne pilnai ir nevisapusiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdami ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, nėra pagrįsti.
Apeliantai apeliaciniu skundu neginčija priteisto nuostolių dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nepateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.