- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-13545-1203/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01726-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., R. B., Valstybės įmonė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
- 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., R. B., Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo motinos M. Ž. turtą.
1.1. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja V. P. yra M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra;
1.2. Paaiškino, kad pareiškėjos motina M. Ž. mirė būdama našlė, jos sutuoktinis V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra vienintelė palikėjos M. Ž. dukra, dar yra L. K. ir R. B.;
1.3. Nurodė, kad dėl paveldėjimo bylos pradėjimo mirus motinai M. Ž. į notarų biurą nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė;
1.4. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad M. Ž. vardu jos mirties dieną viešame registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau pareiškėjos tėvo V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra registruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso abiem tėvam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tėvų buvo privatizuotas pagal įstatymą, tik įregistruotas vieno tėvo vardu;
1.5. Pažymėjo, kad mirus tėvui V. Ž. paveldėjimo byla buvo užvesta Ukmergės rajono notarų biure, pas notarę R. Slapšienę. Tuo metu M. Ž. buvo išduotas liudijimas dėl pajų paveldėjimo ir nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas neužbaigtas. M. Ž. iki galo nepabaigė tvarkyti buto paveldėjimo dokumentų, todėl butas ir iki šiol yra palikėjo, tėvo V. Ž. vardu;
1.6. Argumentavo, kad faktinį palikimo priėmimą po palikėjos M. Ž. mirties įrodo pareiškėjos, jos dukros V. P. aktyvūs veiksmai – rūpinimasis palikėjos turtu, nekilnojamojo turto tvarkymas, prižiūrėjimas, jo palaikymas tinkamoje būklėje, mokesčių už turtą sumokėjimas, rūpinimasis turtu kaip savu. Šie veiksmai išreiškė pareiškėjos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (el. b. l. 1–5).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra (el. b. l. 33–35).
3. Suinteresuoti asmenys L. K. ir R. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. V. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), motina – M. Ž., tėvas – V. Ž. (el. b. l. 7);
4.2. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14);
4.3. M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9);
4.4. M. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – mirusi našle. Sutuoktinis – V. Ž., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), V. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10);
4.5. Po M. Ž. mirties palikimo niekas nepriimė (el. b. l. 12);
4.6. M. Ž. po V. Ž. mirties paveldėjo pajus sumoje 9 623,00 Lt (el. b. l. 15);
4.7. Duometų apie M. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą nerasta (el. b. l. 16);
4.8. V. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17–18);
4.9. Adresu (duomenys neskelbtini) gyveno V. Ž. ir M. Ž. (el. b. l. 19–20), o po jų mirties butu naudojasi pareiškėjos V. P. sūnus A. Ž. (el. b. l. 22).
5. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
6. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja V. P. yra palikėjos dukra, kuri paveldi pagal įstatymą kaip palikėjos vaikas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja nurodė, kad po motinos M. Ž. mirties V. P. perėmė palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaip savininkė savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. Jokių ginčų dėl palikėjos M. Ž. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus V. P., niekas kitas į palikėjos M. Ž. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, pareiškėja prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.
8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus daroma išvada, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad V. P. po savo motinos M. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti motinos M. Ž. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasi, rūpindamasi ir valdydama kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).
9. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos M. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė V. P., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.