- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- I-1162-342/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00354-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- T.Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,
2015 m. birželio 10 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2015-02-11 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T.Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-11 sprendimą Nr. (1.11)-SR-615; 2) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – priimti sprendimą įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-20 nutartį ir pakeisti pareiškėjai paskirtą gynėją A.I.M. kitu gynėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. PKS-193-659/2015; 3) priteisti iš atsakovės 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant terminą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiškos sprendimo įvykdymo dienos.
Nurodo, jog 2015-03-18 gavo skundžiamą atsakovės 2015-02-11 priimtą sprendimą Nr. (1.11.)-SR-615, kuriuo nustatyta, jog pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos ir advokato pakeitimas yra negalimas. Mano, jog priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, jog gynėjo pagalba jai yra reikalinga baudžiamojoje byloje, kurioje jai teisinę pagalbą teikė advokatė A.I.M. pagal atsakovės 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1552-12, tačiau ji buvo nušalinta. Teigia, jog atsakovė vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-20 nutartį, privalėjo priimti sprendimą pakeisti advokatę A.I.M. kitu gynėju. Mano, jog 2012-10-04 sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-1555-12, kuriuo paskirta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje yra galiojantis, nes baudžiamoji byla nėra baigta. Teigia, jog be kvalifikuoto teisininko pagalbos ji negali apginti savo teisių baudžiamajame procese. Akcentuoja, jog baudžiamoji byla jau 3 metus nagrinėjama be jos gynėjo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – sprendimo pakeisti advokatą kitu nepriėmimo. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ji kildina neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Eur suma. Akcentuoja, jog neteisėtais veiksmais atsakovė ją žemina, skaudina, nesuteikia galimybių apginti pažeistas teises, užkerta pasitikėjimą valstybe, teisingumu ir Konstitucija. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į skundą (b.l. 46-51) nesutinka su pareiškėjos skundo reikalavimais. Paaiškino, jog vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-20 nutartį, kuria Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013-03-19 prašymą dėl advokatės A.I.M. pakeitimo, Tarnyba iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos prašymą pakeisti advokatą bei visas su juo susijusias aplinkybes. Pažymi, jog nagrinėjant prašymą buvo nustatyta, kad Taryba 2012-10-04 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1555-12 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-1078-659/2012 dėl šmeižimo. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė A.I.M. Pabrėžia, jog sprendimas galiojo iki 2013-10-09, o pareiškėja buvo informuota apie pareigą pateikti deklaraciją, jeigu antrinė teisinė pagalba reikalinga ir toliau. Akcentuoja, jog iki sprendimo galiojimo pabaigos pareiškėja nepateikė prašymo pratęsti sprendimo galiojimą. Pabrėžia, jog pareiškėja aiškiai neišreiškė valios dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, neįvykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 4 punkto prievolės kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti tarnyboms metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Mano, jog antrinės teisinės pagalbos tęstinumas pagal 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1555-12 nutrūko. Pabrėžia, jog iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti advokatą kitu advokatu, buvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėja teisės gauti antrinę teisinę pagalbą neturi, nes yra skolinga valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose (adm. bylos Nr. I-337-739/2013, Nr. I-315-283/2013, I-314-279/2013). Akcentuoja, jog pareiškėjos skola valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą susidarė dėl to, kad pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas už piktnaudžiavimą savo teisėmis. Mano, jog pareiškėja neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl advokato pakeitimas yra negalimas. Pabrėžia, jog į Tarnybą dėl būtino gynėjo paskyrimo bylą nagrinėjantis teismas nesikreipė, todėl prašo atmesti pareiškėjos teiginį, jog dėl tarnybos veiksmų negali būti išnagrinėta baudžiamoji byla. Mano, jog pareiškėja nepagrindžia turtinės ir neturtinės žalos patyrimo jokiais įrodymais, neįrodo būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atlyginimą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje. Pareiškėja ginčija Tarnybos 2015-02-11 administracinį aktą Nr. (1.11.)-SR-615 (b.l. 89-90, toliau – ir sprendimas, administracinis aktas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti paskirtą advokatę A.I.M. kitu advokatu, kadangi pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Kaip išvestinius formuluoja reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išspręsti pakartotinai jos prašymą ir antrinę teisinę pagalbą teikti baudžiamojoje byloje paskirti kitą advokatą bei atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo kitu advokatu) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto Įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja 2012-09-24 Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-1078-659/2012, pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį (šmeižimas), kurioje jos procesinė padėtis – kaltinamoji (b.l. 52-56). Nustatyta, jog Tarnyba 2012-10-04 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1555-12 nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą paskiriant teikti advokatę A.I.M. (b.l. 112-113). 2013-03-18 pareiškėja Tarnybai pateikė prašymą pakeisti jai paskirtą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje teikti advokatę A.I.M. kitu advokatu, motyvuodama iškilusiu interesų konfliktu (b.l. 133). Atsakovė 2013-04-05 sprendimu Nr. (1.8)-SR-1244 atsisakė pakeisti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtą advokatę, konstatavusi, kad interesų konflikto tarp pareiškėjos ir minėtos advokatės nėra. Pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2013-04-05 sprendimo Nr. (1.8)-SR-1244 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nagrinėjamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, kuris 2014-01-24 sprendimu pareiškėjos skundą dalyje tenkino, panaikino Tarnybos 2013-04-05 sprendimą „Dėl advokatės nekeitimo“ Nr. (1.8)-SR-1244 ir įpareigojo atsakovę pagal 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1555-12 antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikiančią advokatę A.I.M. pakeisti kitu advokatu (b.l. 27-33). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-20 nutartimi iš dalies tenkino atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimą pakeitė. Teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstė taip: „duotą įpareigojimą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pakeisti T.Ž. teikusią antrinę teisinę pagalbą advokatę A.I.M. kitu advokatu – pakeisti įpareigojimu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš naujo priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2013-03-19 prašymą dėl advokatės A.I.M. pakeitimo (b.l. 34-43). Tarnyba, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-20 nutartį, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2013-03-18 prašymą pakeisti advokatą kitu advokatu ir 2015-02-11 administraciniu aktu Nr. (1.11.)-SR-615 „Dėl informacijos pateikimo“ konstatavo, jog pareiškėja šiai dienai neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl advokato pakeitimas negalimas. Minėtas sprendimas ginčijamas šioje administracinėje byloje.
Skundžiamas Tarnybos sprendimas motyvuojamas keletu aspektų: pirma, antrinės teisinės pagalbos teikimo tęstinumas nutrūko, nes sprendimas, kuriuo pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba (2012-10-04 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1555-12) galiojo iki 2013-10-09, ir pareiškėja neatliko veiksmų dėl sprendimo galiojimo pratęsimo – nesikreipė į Tarnybą su prašymu pratęsti sprendimo galiojimą ir nepateikė dokumentų, įrodančių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą – metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta; antra, neaišku, ar pareiškėjai teisinė pagalba yra reikalinga, nes baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjai teikta antrinė teisinė pagalba, perduota teisiamajam posėdžiui; trečia, pareiškėja sprendimo priėmimo dienai (2015-02-11) neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, nes yra skolinga valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose. Vertintina, ar nurodyti motyvai yra pagrįsti.
Teisinius santykius dėl Tarnybos paskirto teikti tam tikram asmeniui antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokato pakeitimo kitu advokatu reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalis. Pagal šią dalį (iki 2014-01-01 galiojusi 2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija, galiojusi pareiškėjai pateikiant prašymą dėl advokato pakeitimo kitu), antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Pažymėtina, kad šios nuostatos, papildant jas nagrinėjamai situacijai neaktualia nuoroda, kad advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą, yra perkeltos į nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusią aptariamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalį (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-270 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Aiškindamas nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos suteikimą arba daro jį neįmanomu. Tokių aplinkybių įvertinimas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Nurodytos pagalbos teikimo šalių (asmens, kuriam Tarnybos paskirto advokato yra teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato) valia nutraukti tarpusavio santykius savaime nėra Tarnybai privaloma (žr. 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2165/2014). Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja Tarnybai pateikė 2013-03-18 prašymą pakeisti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje paskirtą teikti advokatę A.I.M. kitu advokatu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-20 nutartyje konstatavo, jog nušalinus minėtą advokatę nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, ji nebegalėjo pareiškėjai teikti antrinės teisinės pagalbos bei turėjo būti pakeista. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtoje nutartyje konstatuota, kad advokatės pakeitimas kitu advokatu priklauso nuo eilės aplinkybių – ar pareiškėja pageidaus antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, ar įvykdys kitas sąlygas, būtinas pagalbai gauti ir kt. Minėtos aplinkybės ginčijamame sprendime nurodyti kaip atsisakymo pakeisti advokatą kitu advokatu motyvai.
Byloje spręstina dėl 2012-10-04 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1555-12 tęstinumo. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad iki sprendimo galiojimo pabaigos – 2013-10-09, per 2013 metus pareiškėja 41 kartą kreipėsi į Tarybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 125-127). Pažymėtina, jog teismas atsakovei siūlė pateikti įrodymus ar pareiškėja pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma už 2013 metus (b.l. 123). Atsakovė teismui pateikė pareiškėjos teiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, ataskaitinis laikotarpis 2012-11-01 iki 2013-10-31, su VMI žyma 2013-11-15 (b.l. 128-131). Todėl šie duomenys turėjo būti vertinami priimant byloje ginčijamą administracinį aktą. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-682/2010; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1816/2014) asmeniui pateikus aktualius duomenis su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nors ir kitoje byloje, šie duomenys turi būti vertinami priimant ir kitus sprendimus, susijusius su šiam asmeniui teikiama antrine teisine pagalba. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė sprendė, jog pareiškėja neįvykdė Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, nepateikė prašymo dėl 2012-10-04 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1555-12 galiojimo termino pratęsimo, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tęstinumas nutrūko. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Teismo nuomone, Tarnyba nesilaikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatų ir prieš nuspręsdama, kad 2012-10-04 sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1967-12, kuriuo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba galiojimo laikas yra pasibaigęs, nepatikrino, ar pareiškėjos turto ir pajamų lygis yra pasikeitęs, ar ji nėra pateikusi Deklaracijos kartu su kitu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepasinaudojo Įstatymo 18 straipsnio 14 dalimi jai suteikta teise iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Todėl faktinių duomenų trūkumas nagrinėjamu atveju lėmė nevisapusiško bei neobjektyvaus sprendimo priėmimą.
Ginčijamas administracinis aktas motyvuojamas ir ta aplinkybe, jog baudžiamojoje byloje paskirtas teisiamasis posėdis, todėl neaišku, ar pareiškėjai reikalinga antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos veiksmai: Tarnybos 2013-04-05 sprendimo „Dėl advokatės nekeitimo“ Nr. (1.8.)-SR-1244 apskundimas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, apeliacinio skundo pateikimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimo panaikinimo, aiškiai įrodo pareiškėjos siekiamybę gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog baudžiamoji byla Nr. PK-193-659/2015 neišnagrinėta, 2015-06-10 teisiamajame posėdyje paskelbta pertrauka ir teismo posėdis paskirtas 2015-08-20 10:00 val. Nustatyta, jog pareiškėjos interesams neatstovauja kitas gynėjas (b.l. 143-136). Baudžiamojo proceso kodekso tvarka teisiamasis posėdis nereiškia baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl akivaizdu, jog baudžiamoji byla nėra baigta, ir iki jos išnagrinėjimo bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių šiuo metu neatlieka pareiškėjos interesams atstovaujantis gynėjas. Pareiškėja skunde teigia, jog jai būtina antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, kurioje jos procesinė padėtis – kaltinamoji. Pažymėtina, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas. Pagal bylos duomenis minėti pareigūnai nesikreipė į Tarnybą dėl to, jog pareiškėjai būtinas gynėjas. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos argumentas, jog atsakovė privalo jai užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą baudžiamajame procese. Tačiau atsakovė atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl advokato pakeitimo kitu negali motyvuoti ta aplinkybe, jog baudžiamojoje byloje paskirtas teisiamasis posėdis, todėl galimai antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nėra reikalinga.
Atsakovė ginčijamą aktą argumentuoja aplinkybe, jog pareiškėja teisės gauti antrinę teisinę pagalbą neturi, nes yra skolinga valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose (adm. bylos Nr. I-337-739/2013, Nr. I-315-283/2013, I-314-279/2013). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamos minėtos administracinės bylos dėl įmokos už antrinę teisinę pagalbą priteisimo. Administracinėje byloje Nr. I-337-739-2013 teismo sprendimas iš T.Ž. priteisti įmokas už antrinę teisinę pagalbą priimtas 2013-10-21, įsiteisėjo 2013-11-05, administracinėje byloje Nr. I-315-283/2013 analogiškas sprendimas priimtas 2013-12-03, įsiteisėjo 2013-12-18, o administracinėje byloje Nr. I-314-279/2013 teismo sprendimas priimtas 2013-09-29, įsiteisėjo 2013-10-10. Šios aplinkybės svarbios nagrinėjant iškilusį administracinį ginčą, nes sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo metu (galiojo iki 2013-10-09) ir prašymo pakeisti advokatę kitu advokatu pateikimo metu (2013-03-18) pareiškėja turėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė ginčijamą administracinį aktą grindžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punktu, kuris nustato jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu nors ginčijamo administracinio akto priėmimo metu pareiškėja ir neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, nes yra skolinga valstybei už antrinę teisinę pagalbą, tačiau atsakovė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-20 nutartį – iš naujo priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2013-03-19 prašymą dėl advokatės pakeitimo, privalėjo vertinti faktines ir teisines aplinkybes, buvusias prašymo pateikimo metu, t.y. 2013-03-09, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatyme numatytas pareigas Tarnybai, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turėjo būti pratęstas. Byloje nustatyta, jog prašymo pakeisti advokatę kitu advokatu pateikimo metu pareiškėja atitiko visas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti. Vertintina, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą pažeidė pareiškėjos teises, nes nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos ir tokiu pagrindu neteisėtai sprendė, kad teisinės pagalbos teikimas pagal 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1555-12 yra pasibaigęs, taip pat neteisingai vertino pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-11 sprendimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.11.)-SR-615 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Nors teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Paprastai teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos prašymas pakeisti advokatą kitu jau buvo nagrinėtas teismuose, atsakovė buvo įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą ir dar kartą priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, tikėtina, jog įpareigojus atsakovę atlikti veiksmus, ji, pakartotinai apsvarsčiusi prašymą, priims formalų sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010). Vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui.
Kolegijos teigimu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu būdu teisėjų kolegija įpareigoja atsakovę pagal 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1555-12 antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikiančią advokatę A.I.M. pakeisti kitu advokatu.
Pareiškėja T.Ž. skundu taip pat prašo priteisti 30 000 eurų neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2015-02-11 sprendimą Nr. (1.11.)-SR-615. Tačiau pabrėžtina, kad viešojo administravimo institucijos priimto administracinio akto panaikinimas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo, kurio atžvilgiu priimtas neteisėtas administracinis aktas, patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartį adm. byloje nr. A-273-858/2015). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (žr. LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.
Pareiškėja T.Ž. skunde neapibrėžė kuo pasireiškė patirta neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą.
Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos –žalos pareiškėjai padarymo fakto, T.Ž. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl 5 procentų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamos trys pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-668/2011).
Kadangi pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo nėra detalizuotas, nepateikti išlaidų patyrimą pagrindžiantys dokumentai, teismas pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Išaiškintina, jog remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos T.Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-11 administracinį aktą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.11.)-SR-615.
Įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmus – pagal 2012-10-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1555-12 antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai teikiančią advokatę A.I.M. pakeisti kitu advokatu.
Skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.