Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-1201/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-01
Bylos Nr.
1-235-1201/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kaltinamasis
E. R.
Nukentėjusysis
Č.
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-235-1201/2025
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-20939-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Dominykai Švedkovai,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam E. R. (E. R.),nukentėjusiajam Č. (Č.) K., jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pensininkas, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. R. nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2024 m. birželio 2 d., apie 13.10 val., „H.“ turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilės girtumas), tyčia be jokios priežasties dūrė peiliu ne mažiau aštuonių kartų nukentėjusiajam Č. K. į smakro, kairės plaštakos, kairio ir dešinio žasto, krūtinės ląstos sritį, tokiais savo veiksmais mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais sukėlė nukentėjusiajam Č. K. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešiniame žaste ir nugaroje, žaizdas smakre, krūtinės ląstoje, dešiniame petyje su aplinkine kraujosruva, kairiame žaste su aplinkine poodine kraujosruva, dešinėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. K. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad grumtynių ir kad buvo su peiliu, neprisimena. Paskutinis dalykas, kurį prisimena, kad buvo kavinėje „H.“ turguje. Prieš tai, apie 00.00 val., buvo kavinėje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), gėrė alų, po to kitame bare gėrė alų. Ryte apsvaigęs buvo „H.“ turguje. Ten tikrai išgėrė 3 puodelius degtinės. Sėdėjo su kažkokiu vyru, kuris buvo ką tik atvažiavęs į Lietuvą, su lagaminu, buvo apvogtas. Nupirko šiam vyrui cigarečių, išeidavo parūkyti ir grįždavo, tai buvo apie 11.00 val., nes žiūrėjo laiką telefone ir galvojo, kad jau reikia važiuoti namo, nes visą naktį nemiegojo. Po to prisimena, kai atsigavo, buvo kažkokiame kambaryje, kaip sandėlyje, buvo kažkokios dėžės, stovėjo už baltos spintos, stipriai plakė širdis, aplink buvo tamsu, regėjimo praktiškai nebuvo, labai skaudėjo galvą. Žiūrėjo į rankas ir nesuprato, ar čia jo rankos, ar ne, galvojo, kad į kitą kūną „persėdo“. Buvo mintis, kad kažkas jį medžioja, užpuolė. Vienoje rankoje buvo peilis, kitoje – plastikinė lazda, rankos nebuvo kruvinos. Nesuprato, kur randasi, sušuko policijos pareigūnai, įvykdė visus jų prašymus. Galva svaigo, galvoje buvo gal trys smūgiai, ant rankos „guzas“ ir alkūnė, petys, krūtinė. Su kuo grūmėsi, neprisimena. Nukentėjusiojo neprisimena, neprisimena jokio konflikto, jokių grumtynių. Nežino, ar jis ne mažiau 8 kartų peiliu dūrė nukentėjusiajam, nes neprisimena, bet pripažįsta, kad galėjo taip būti. Jeigu nukentėjusysis sako apie sužalojimus, tai gali būti, kad jie atsirado dėl jo (kaltinamojo) veiksmų. Jei būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų buvę. Peilis, kurį rado, yra jo, jis buvo kuprinėje, o kuprinę turėjo su savimi. Jis 28 metus dirbo policijoje, daug sportavo, turėjo kovinių įgūdžių, per Sausio 13-osios įvykius buvo stipriai sudaužytas automatais. Po tų įvykių neurologas negalėjo pridėti rankų prie jo galvos dėl skausmų, sakė, kad ateityje gali būti pasekmės. Ištarnavęs 30 metų išėjo į pensiją, įsidarbinti niekur negalėjo, gyvena su broliu iš jų abiejų pensijų, jo pensija yra 610 Eur, dabar reikės mokėti už namo renovaciją 150 Eur per mėnesį iki 2040 m. Atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą neturi pinigų, jų neturėtų net pardavęs butą, kažkiek sumokės, bet ne tokio dydžio sumą, galėtų mokėti ne daugiau 30–40 Eur per mėnesį. Nori nuoširdžiai atsiprašyti dėl savo veiksmų, neprisimena, dėl ko taip padarė, jis ramus žmogus, visada visus saugojo. Labai užjaučia ir apgailestauja, kad taip nutiko.

3. Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad visiškai neprisimena, kas įvyko, ar su kažkuo konfliktavo, ar sužalojo žmogų, bet prisimena, kad 2024 m. birželio 1 d., apie 00.00 val., atvažiavo į senamiestį ir iki ryto vartojo alkoholinius gėrimus, buvo labai neblaivus. 2024 m. birželio 2 d. „H.“ turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau iki 10.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus su vyru, su kuriuo susipažino tą vakarą. Toliau viską prisimena kaip per rūką. Prisimena tik tą momentą, kai sėdi pasislėpęs už kampo prie kažkokių dėžių, dešinėje rankoje laiko peilį, o kairėje rankoje laiko plastmasinę lazdą. Jautėsi kaip būdamas kažkokiame virtualiame pasaulyje, kaip žaidime, kuriame jį kažkas medžioja, yra numirėliai, nuo kurių jis bėga ir nori apsiginti. Jam labai plakė širdis, buvo išsigandęs. Tada išgirdo, kaip policijos pareigūnai pradėjo šaukti „mesk peilį“, „rankas į šonus“, „gulkis“. Jis viską metė, pakluso pareigūnams, tada jį surakino antrankiais ir pristatė į policijos įstaigą. Kai vykdė policijos pareigūnų komandas, nematė šalia jokio sužaloto žmogaus, nežino, ar peilis buvo kruvinas, kiek prisimena, jo rankos bei drabužiai nebuvo kruvini. Juodos ir žalios spalvos „Ganza“ peilis yra jo, jis skirtas išgyvenimui, pirko internetinėje parduotuvėje „AliExpress“. Lazda priklauso ne jam, nežino, iš kur ją gavo. Neprisimena momento, kai užpuolė vyrą peiliu, kiek jam kartų dūrė ir kodėl tai padarė, viskas buvo kaip netikrame pasaulyje, tik po visko atsipeikėjo. Labai gailisi, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sutrikdė jo sveikatą, gerai, kad žmogus liko gyvas (t. 1, b. l. 176–179, 196–198).

4. Nukentėjusysis Č. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą pamatė sėdintį ant vežimėlio. Jis (nukentėjusysis) nuėjo į savo kabinetą. Sėdėjo kabinete, kuomet į kapojimo salę užėjo budėtojas-kontrolierius ir paprašė jam padėti. Atsistojo, uždarė kabinetą ir nuėjo padėti. Sėdėjo kaltinamasis. Jis paklausė, kas atsitiko. Sakė, kad girtas. Priėjo prie kaltinamojo, pasakė rusiškai „einam, išeinam į lauką“, paėmė jį už rankos. M. S. (M. S.) stovėjo koridoriuje, jis pasakė M. S. „ką tu ten stovi, padėk, kartu jį išvesime ir nebus jokios problemos“. M. S. sakė, kad iškvietė policiją. Kaltinamasis netriukšmavo, bet buvo neblaivus, sėdėjo ir kažką burbuliavo. Jis (nukentėjusysis) prisiminė, kad kaltinamasis sėdėjo ten, kur vežimėlis. Nuėjo, ant vežimėlio stovėjo kuprinė, grįžo atgal, paklausė, ar tai jo kuprinė. Kaltinamasis norėjo kažką išspjauti, kultūringai paėmė šiukšliadėžę. Jis davė kaltinamajam popierinį rankšluostį, vandens. Ant kaltinamojo rankos buvo dėmė, kaip nudegimas, kaltinamasis paklausė „kas čia?“, pasakė jam, kad turbūt kažkur apdegė. Jis pasakė, kad M. S. jam tai padarė, ir parodė į M. S.. M. S. sakė, kad kaltinamasis pradėjo prie jo kabinėtis, smaugė ir dėl to trenkė jam lazda, o tada atėjo pas jį (nukentėjusįjį) ir paprašė pagalbos. Kiek kartų trenkė, nepasakojo, o jis pats to nematė. Jis pats su kaltinamuoju nekonfliktavo. Valytoja sakė, kad kaltinamasis norėjo į tualetą, buvo be pinigų, jo neįleido, jis pradėjo triukšmauti. Kol kaltinamasis sėdėjo, jis išėjo į koridorių, stovėjo atsirėmęs į durų staktą. M. S. suskambo telefonas ir jis išėjo į lauką kalbėtis telefonu. Jis (nukentėjusysis) toliau stovėjo pasirėmęs. Tada M. S. atnešė kuprinę ir davė jam, o jis padavė kaltinamajam. Kaltinamasis pradėjo joje krapštytis. M. S. išėjo į lauką, galvojo, kad pasitikti policijos. Kaltinamasis toliau sėdėjo, krapštėsi kuprinėje, tada atsistojo, kuprinė nukrito ir jis dešinėje rankoje laikė peilį. Pasakė jam „ką tu darai?“, pradėjo trauktis. Kaltinamasis pradėjo eiti, bėgti. Jis irgi pradėjo bėgti, nukrito. Tada pamatė kaltinamąjį virš savęs, jis laikė jį (nukentėjusįjį) kaire ranka, o dešine – dūrė. Nežino, kiek kartų jam buvo smūgiuota. Kojomis išstūmė kaltinamąjį ir pamatė lazdą. Atsistojo, paėmė lazdą, kaltinamasis jį laikė. Pradėjo rėkti, galvojo, kad turi eiti policija, kad jis mestų peilį. Kaltinamasis ėjo link jo, vėl su juo susigrūmė. Viskas vyko tarp mėsinės ir koridoriaus. Buvo visas kruvinas, išbėgo į koridorių. Galvojo, kad nepabėgs, nes kaltinamasis buvo pakankamai vikrus. Bėgo be batų, atsitrenkė į sieną, nukrito, bet kaltinamasis jo jau nesivijo. Vėl atsistojo ir išbėgo į lauką. Bėgo kraujas. Paprašė žmogaus, kad iškviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pradėjo žiūrėti, kur dingo M. S., jis stovėjo kitoje turgaus pusėje, kalbėjo telefonu. Pradėjo rėkti, kad jį papjovė ir kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Jautė, kad skauda visą kūną. M. S. nuėjo pas jo sutuoktinę, pasakė, kad jį papjovė. Užėjo į vidų, kaltinamojo jau niekur nematė. Nežino, dėl ko kaltinamasis taip pasielgė. Gal dėl prieš tai įvykusio įvykio. Nurodė tokį neturtinės žalos dydį, nes žala buvo padaryta ne tik jam, bet ir jo šeimai. Įvykio metu sutuoktinė vos neišprotėjo, galvojo, kad jis neišgyvens. Motina, kol buvo reanimacijoje, vos nemirė. Buvo didelis skausmas visiems. Iki šiol kyla mintys, kad jo jau galėjo nebūti. Jį badė peiliu. Tada jis suprato, kad jam neišgyventi. Prapjovė kairės rankos delną, nes pagavo peilį. Kaltinamasis laikė jį kaire ranka, o dešine vėl pjovė. Perpjovė smakrą, stipriai bėgo kraujas. Galvojo, kad pataikė į arteriją. Krūtinė buvo perpjauta, nugara, ranka tarp peties ir alkūnės. Dūrė per minkštuosius audinius. Labai skaudėjo delną. Lazdynuose atliko operaciją, susiuvo. Dabar nejuda vidurinis pirštas. Ligoninėje buvo parą, buvo susiūtos 5 žaizdos. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją, vartojo gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo. Buvo sutvarstytas, veidas buvo kruvinas, krūtinė. Tvarsčiai buvo 2–3 savaites. Buvo nedarbingas apie 5–6 mėnesius. Yra (duomenys neskelbtini), jam reikalinga ranka, kad dirbti kirviu, o kairė ranka iki šiol ne visiškai darbinga, bet dirba, nes reikia dirbti, reikia gyventi. Kitos žaizdos sugijo. Dabar nesilanko pas medicinos specialistus. Lazdynuose tik pasakė, kad reikia mankštinti ranką. Po įvykio jautėsi labai blogai, apie mėnesį skaudėjo, ranką skauda iki šiol. Dabar pasikeitė jo požiūris į gyvenimą. Prieš teisiamąjį posėdį negalėjo užmigti, nes šis įvykis „sukosi“ galvoje. Į psichologus nesikreipė.

5. Nukentėjusysis Č. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) „H.“ turguje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 2 d. darbą pabaigė apie 13.00 val., dar buvo apsirengęs specialiu medžiaginiu baltos spalvos kostiumu, atėjęs turgaus kontrolierius M. S. paklausė, ar gali padėti. Nepasakė, kokios jam reikia pagalbos, jis ir neklausė, sutiko. Vienas užėjo į M. S. kabinetą, pamatė ten sėdintį nepažįstamą vyrą, apsirengusį juodos spalvos marškinėliais, juodos spalvos kelnėmis, kiek prisimena, buvo plikas. Jį matė pirmą kartą. Tada atsisuko į M. S. ir paklausė, ką daryti, bet jis nieko nepasakė, tik rankomis parodė į pliką vyrą. Jis priėjo prie to vyro ir pradėjo jį kalbinti, pasakė, kad atsikeltų ir išeitų į lauką pakvėpuoti grynu oru. Vyras pradėjo įdomiai elgtis, pradėjo klausti, kas jis toks, kokie metai, diena ir panašiai. Į vyro klausimus atsakė. Tada ranka palietė jo petį, taip paragindamas išeiti į lauką, atsisukęs į M. S. paklausė „tai gal padėsi?“, jis atsakė „ne, ne, ne, jau iškviečiau policiją“. Tada jis pasitraukė nuo vyro, išeidamas iš kabineto pamatė prie dėžių gulinčią kuprinę, vyro paklausė, ar tai jo kuprinė. Vyras nieko neatsakė, apžiūrinėjo savo rankas, klausė, kas joms yra. Ant vienos rankos matėsi kažkoks nudegimas, buvo balta dėmė. Kuprinę padėjo ant grindų prie pliko vyro. Tada M. S. kažkas paskambino, pagalvojo, kad tai policija, šis kalbėdamas telefonu išėjo. Jis liko vienas su vyru. Šis paėmė savo kuprinę, pradėjo tikrinti jos turinį, tuomet atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link jo, pamatė, kad vyras dešinėje rankoje laiko juodos-žalios spalvos peilį, nukreiptą į jo pusę. Jis sušuko „vyre, ką darai, mesk peilį!“. Pradėjo šauktis M. S. pagalbos, atatupstas eidamas nuo vyro paslydo ir nugriuvo ant grindų. Vyras jį puolė iš viršaus, dešine ranka, kurioje laikė peilį, užsimojo ir norėjo jam durti, tačiau jis (nukentėjusysis) kaire ranka sugriebė už peilio geležtės, pajautė, kad peilis įsismeigė į delną. Vyras antrą kartą užsimojo peiliu, tačiau jį kažkaip kojomis atstūmė nuo savęs ir nukrito. Atsistojęs išbėgo į koridorių, toliau šaukėsi M. S. pagalbos, tačiau koridoriuje nieko nebuvo ir suprato, kad niekas jam nepadės. Pamatė, kad tas plikas vyras vėl eina link jo, dešinėje rankoje laikydamas peilį į jį nukreipta geležte. Paėmė ant spintos gulinčią lazda, ja mosikavo prieš vyrą, galimai vieną kartą į jį pataikė ir lazdą išmetė. Tada su vyru įvyko grumtynės, tiksliai neprisimena eigos, nes viskas vyko greitai. Buvo šoko būsenoje ir labai išsigandęs, bijojo, kad jį gali nužudyti, nejautė peilio dūrių į įvairias kūno vietas. Galiausiai, išbėgus į lauką pamatė, kad yra visas kruvinas, galvojo, kad yra pažeista kaklo arterija, tačiau kraujas bėgo iš smakro. Gatvėje esančių žmonių paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, atvažiavę medikai, jį sutvarstė ir skubiai išvežė į Lazdynų ligoninę, buvo paguldytas į reanimaciją. Jam buvo užsiūtos 5 žaizdos, jei neklysta, buvo dar 2 nežymios žaizdos. Po paros išleido namo gydytis. 2024 m. birželio 5 d. nuvažiavo į polikliniką, ten perrišo žaizdas, išrašė antibiotikus. Sužalojimų vietas jam labai skauda. Dėl įvykio jam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Fizinė žala dėl to, kad buvo subadytas peiliu, neturtinė žala dėl to, kad visą šią situaciją išgyvena ir iki šiol yra šoko būsenoje, nesupranta, kodėl tai įvyko, su vyru nebuvo jokio konflikto, bendravo gražiai, o turtinė žala padaryta dėl to, kad buvo sugadinti drabužiai, leidžia pinigus vaistams, gydymui (t. 1, b. l. 48–52).

6. Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 10.00 val. kaltinamąjį matė sėdintį ir besiginčijantį su draugu turgaus kavinėje. Apie 20 metų dirba budėtoju tame turguje, vaikšto pirmyn-atgal. Kaltinamojo draugas kažkur išėjo, o kaltinamasis nuėjo į tarnybines patalpas ir apie valandą ten miegojo. Paskui atėjo žmogus ir pareikalavo, kad kaltinamasis atsikeltų. Kaltinamasis neatsikėlė ir tada pakvietė jį. Jie pakėlė kaltinamąjį, išjudino, jis buvo agresyvus, todėl jie išėjo. Po kurio laiko jam paskambino valytoja, pasakė, kad kaltinamasis rėkauja prie bendro naudojimo tualeto. Priėjo, paklausė, kiek galima, pasakė, kad iškvies policiją. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo, jo nemušė. Kaltinamasis buvo girtas, neleido žmonių į tualetą, verkė, jam buvo tarsi psichinis sutrikimas, būsena buvo neadekvati, mosikavo rankomis į šoną. Kaltinamasis atėjo jam iš paskos, pradėjo rėkti, jis pasakė, kad kvies policiją, šis atsakė, kad kviestų. Pakvietė Č. K., kad pabūtų prie kaltinamojo, nes būna taip, kad atvažiuoja policija, o žmogaus jau nėra. Kai išeidinėjo, išgirdo, kaip Č. K. sakė, kad tai yra tarnybinė patalpa ir čia būti negalima. Toje vietoje, kur kaltinamasis miegojo, buvo likusi jo kuprinė. Jis ją paėmė, atnešė ir padavė kaltinamajam. Kai paliko kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, kaltinamasis sėdėjo ramiai. Laukė policijos lauke, visada taip daro. Ją kvietė, nes kaltinamasis gražiuoju nenorėjo išeiti, o pats jo išlydėti negalėjo, nes jis stiprus žmogus. Negalvojo, kad Č. K. stipresnis, galvojo, kad kaltinamasis jokių veiksmų nesiims. Po kurio laiko į lauką išbėgo visas kruvinas Č. K., sakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, kad jį papjovė. Nukentėjusiojo krūtinė, ranka, smakras ir nugara buvo sužalotos. Kaltinamąjį rado policija, jis buvo pasislėpęs sandėliuke. Kai jį sulaikė, paguldė veidu į žemę, uždėjo antrankius ir jis gulėjo, apie įvykį nieko nepasakojo. Iš pradžių tarnybinėse patalpose buvo tik peilio dėklas, o vėliau rado peilį ir pagalį. Tas pagalys yra guminis, apie 50 cm ilgio, jis seniai gulėjo pas juos viršuje. Negali atsakyti, kodėl kaltinamasis taip galėjo pasielgti su nukentėjusiuoju. Su Č. K. dirba daug metų, jis atrodo ramus žmogus.

7. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „T.“, yra „H.“ turgaus, esančio (duomenys neskelbtini), budėtojas-kontrolierius. 2024 m. birželio 2 d., apie 10.30 val., pastebėjo, kad į tarnybines patalpas atėjo vyras ir atsisėdo ant prekių vežimėlio. Suprato, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, bet kadangi buvo neagresyvus, nepiktybinis, nekėlė problemų, jam nieko nesakė. Apie 13.00 val. prie jo priėjo turgaus prekeivis ir pasakė, kad jam reikalingas prekių vežimėlis, ant kurio sėdi apsvaigęs vyras. Nuėjo prie sėdinčio ant vežimėlio vyro ir paprašė jo išeiti, nes trukdo darbuotojams. Vyras kažką atsakė, bet jo nesuprato, pranešė, kad kvies policiją ir nuėjo į savo darbo vietą jai paskambinti. Prie darbo vietos durų jau stovėjo kitas turgaus prekeivis Č. K.. Jam iš paskos atėjo tas vyras, paėmė jį (liudytoją) už sprando ir pasakė, kad gali skambinti policijai. Tuomet jis atsistojo ir išėjo iš kabineto, vyras atsisėdo į jo kėdę, prie durų liko stovėti Č. K.. Lauke paskambino policijai, grįždamas pastebėjo, kad nuo jo darbo vietos į lauką susiėmęs už kaklo ir krūtinės, stipriai kraujuodamas, bėga Č. K., kuris paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir paaiškino, kad jį peiliu sužalojo jo darbo vietoje likęs vyras, kuris kažkur pabėgo. Atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą, iš medikų pokalbio suprato, kad Č. K. padaryti mažiausiai 5 dūriai peiliu į įvairias kūno vietas, jis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Nežino, kodėl vyras sužalojo Č. K., įvykio nematė. Atvykę policijos pareigūnai, patikrinę visas tarnybines ir buitines patalpas, surado Č. K. užpuolusį vyrą, kuris buvo pasislėpęs, ir jį sulaikė (t. 1, b. l. 116–119).

8. 2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92282683327, skambu io prad ia 2024-06-02 13 17 21)“, iš kurio girdėti pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojos. Pranešėjas nurodo, kad mama negali prisiskambinti, ji sakė, kad „H.“ turguje, esančiame (duomenys neskelbtini), tėčiui, kuris ten dirba ir kapoja mėsą, peiliu dūrė kažkoks narkomanas, reikalinga greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 141–143).

9. 2024 m. birželio 2 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 13.12 val. Č. K. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, jam nustatytas kraujavimas, minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, abiejose rankose, išplautos ir sutvarstytos 8 žaizdos. Kortelėje nurodyta, kad pacientui nustatyta apie 15 cm pjautinė žaizda per visą smakrą, daugybinės pjautinės žaizdos ant abiejų plaštakų, apie 5 cm pjautinė žaizda krūtinės ląstoje, žaizdos pečių ir menčių srityse. Paciento žodžiais, nepažįstamas vyras užpuolė peiliu (t. 1, b. l. 135–136).

10. 2024 m. liepos 9–10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) pateikti 2024 m. birželio 2 d. vaizdo įrašai:

10.1. vaizdo įraše, pavadinimu ,,PSS-20240602-134955UTC+0300“, matyti į įvykio vietą einantys pareigūnai, juos pasitinka nukentėjusiojo Č. K. sutuoktinė. Einant į „H.“ turgaus tarnybines patalpas, moteris ir pareigūnas nurodo, kad matoma labai daug arterinio kraujo. Nukentėjusiojo sutuoktinė pasakoja, kad vyras (E. R.) sėdėjo (rodo, kurioje patalpoje), tuomet M. S. nuėjo skambinti policijai. Iki patalpos, kurioje sėdėjo E. R., atėjo Č. K., vyras atsistojo ir peiliu pradėjo jį badyti. M. S. patikslina, kad E. R. rado savo darbo patalpoje, prie savo darbo stalo. Pareigūnams apžiūrinėjant patalpas, vienoje iš patalpų aptiktas už kampo stovintis E. R.. Pareigūnas išsitraukia elektrošoko prietaisą ,,Taser“ ir liepia jam mesti peilį, pasirodyti. Asmuo numeta peilį ant žemės ir pasirodo, pareigūnai jį sulaiko. Pareigūnas apžiūri vietą, kurioje buvo rastas E. R., ten randama teleskopinė lazda. Sulaikytas E. R. sako, kad neprisimena, ką padarė ir kaip čia atsirado;

10.2. vaizdo įraše, pavadinimu ,,PSS-20240602-132849UTC+0300“, matyti „H.“ turgaus tarnybinės patalpos, pareigūną pasitinka M. S., toje pačioje patalpoje yra du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, pareigūnas, nukentėjusysis Č. K. ir Č. K. sutuoktinė. Pareigūnas teigia, kad Č. K. yra sąmoningas, bet matomi dūriai pažastyse, veido srityje, krūtinėje ir nugaroje, jis buvo subadytas peiliu, bus vežamas į Lazdynų ligoninę. Pareigūnai, M. S. ir „H.“ turgaus administracijos darbuotojas L. J. eina į buhalterijos patalpą, kurioje yra stebėjimo kamerų peržiūrėjimo įranga. Viename iš vaizdo įrašų matyti E. R. atvaizdas, pareigūnai jį nufotografuoja. M. S. paaiškina, kad viskas įvyko prieš 20–40 min., teigia nematęs, kaip tarnybinėse patalpose Č. K. buvo subadytas peiliu, kadangi tuo metu kvietė policiją. Pareigūnas, L. J. ir nukentėjusiojo sutuoktinė nueina į „H.“ turgaus tarnybines patalpas, vienoje iš tarnybinių patalpų sulaikomas E. R.. Netoli jo matyti ant žemės gulintis peilis ir teleskopinė lazda. Pasak vieno iš pareigūnų, jie grįžo į įvykio vietą ir rado įtariamąjį, stovintį patalpoje už kampo (t. 1, b. l. 146–150).

11. 2024 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėtos „H.“ turguje, (duomenys neskelbtini), esančios sandėliavimo patalpos. Praėjus pro pakeltus vartus, kurių prieigos išklotos trinkelėmis, ant kurių yra daugybė raudonos spalvos dėmių arba lašų, panašių į kraują, matyti bendras koridorius, tiesiai yra durys, pro kurias praėjus dešinėje pusėje matyti kitos durys, vedančios į persirengimo arba poilsio kambarį, kur ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (paimta nuoplova, supakuota į voką Nr. 1). Kambaryje prie stalo matyti kėdė, ant kurios yra kuprinė (paimta ir supakuota į voką Nr. 3), juodos spalvos peilio dėklas (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2), striukė (paimta ir supakuota į voką Nr. 4). Sandėliavimo patalpos kairėje pusėje yra metalinės sandėliavimo spintos, plastikinės dėžės, prie kurių pristumtas vežimėlis, po juo aptiktas juodos spalvos peilis „Ganzo Survival Knife“, „G8012“ bei liepsnos simbolis (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5). Peilio rankena plastikinė, juodos spalvos su žalios spalvos fragmentais, geležtės ilgis – 11,5 cm, ant jos matomi raudonos spalvos pėdsakai. Ant grindų aptikta juodos spalvos guminė lazda (paimta ir supakuota į voką Nr. 6). Koridoriuje įrengta vaizdo stebėjimo kamera (t. 1, b. l. 21–41).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės 2024 m. birželio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. patruliavo kartu su VA VPK Reagavimo valdybos vyriausiuoju patruliu E. S., apie 13.10 val. gavo pranešimą, kad „H.“ turgavietėje, (duomenys neskelbtini), sužalotas vyras, stovi gatvėje, kraujuoja, aplinkybės neaiškios. Atvykus į įvykio vietą, buvo greitoji medicinos pagalba, stipriai įvairiose kūno vietose subadytas vyras, kuris buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. „H.“ turgaus budėtojas M. S. paaiškino, kad jis kartu su turguje dirbančiu (duomenys neskelbtini) Č. K. vaikščiojo po turgaus tarnybines patalpas, tuomet M. S. pamatė ant vieno iš vežimėlių miegantį asmenį, jį pažadino ir pasakė išeiti, kitu atveju iškvies policiją. Asmuo nuėjo paskui M. S. į jo darbo kabinetą ir atsisėdo ant kėdės. M. S. išėjo į koridorių paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Ji kartu su kolega peržiūrinėjo buhalterijos patalpose esančias kameras. Bevaikštant po tarnybines patalpas su V1710 ekipažo pareigūnais ir M. S., V1710 ekipažo pareigūnai pastebėjo, kad už tarnybinėse patalpose esančių lentynų galimai slepiasi žmogus. Pareigūnai liepė asmeniui vykdyti jų reikalavimus, mesti peilį ir išeiti iš už lentynos. Asmeniui nevykdžius reikalavimų, buvo panaudota fizinė jėga, asmuo paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai. Sulaikytas asmuo atitiko pagal vaizdo stebėjimo kameras pastebėtą asmenį, užpuolusį Č. K. (t. 1, b. l. 162).

13. VA VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. birželio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta kad 2024 m. birželio 2 d. dirbo kartu su A. Ž., apie 13.45 val. gavo pranešimą, kad „H.“ turgavietėje, (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas vyras. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko ekipažas V1772, kurie parodė nuotrauką vyro, įtariamo sužalojus asmenį peiliu. Pirminiais duomenimis, asmuo vis dar su savimi turi peilį, yra pasišalinęs nežinoma kryptimi. Jiems atliekant asmens paiešką karštais pėdsakais, turgavietės tarnybinėse patalpose prie rampos, už metalinių spintų, produktų vežimėlių bei daržovių dėžių buvo pastebėtas akivaizdžiai besislepiantis vyras, kuris rankoje laikė peilį bei atitiko nuotraukoje esančio asmens požymius. Į aiškiai ir garsiai išreikštus teisėtus pareigūnų reikalavimus iškišti rankas iš už spintos bei padėti peilį asmuo nereagavo, toliau stovėjo pasislėpęs. Įspėjus asmenį, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, asmuo įvykdė reikalavimus ir ant žemės padėjo peilį bei juodos spalvos guminę lazdą. Sulaikant asmenį, jis priešinosi, stangrino raumenis ir į aiškiai ir garsiai išreikštus teisėtus pareigūnų reikalavimus laikyti rankas už nugaros nereagavo, prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankiai (t. 1, b. l. 160–161).

14. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. birželio 20 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1686748-24, iš kurios matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos „GANZO, Survival Knife, G8012“ turistinis peilis, kuris nepriskiriamas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Tiriamas dėklas yra skirtas „GANZO, Survival Knife“ rūšies peilių saugiam laikymui ir nešiojimui (t. 1, b. l. 154–157).

15. Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN 0217 kvitas (patikros sertifikatas Nr. 2060856), iš kurio matyti, kad E. R. 2024 m. birželio 2 d. 14.31 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 11).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. liepos 26 d. specialisto išvada Nr. T-N 1668/2024 (01), iš kurios matyti, kad E. R. šlapime, paimtame 2024 m. birželio 2 d. 20.10 val., nustatyta mažiausia 1,49 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 15).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 1 d. specialisto išvada Nr. G 1703/2024 (01), iš kurios matyti, kad Č. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame žaste ir nugaroje, žaizdos smakre, krūtinės ląstoje, dešiniame petyje su aplinkine kraujosruva, kairiame žaste su aplinkine poodine kraujosruva, dešinėje plaštakoje. Poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais padarytos su kietu buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu. Žaizdos, vadovaujantis medicinos dokumentacija, padarytos aštrių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2024 m. birželio 2 d., galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos surikdymu, neatmetama galimybė, kad jų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 59–62).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu arba fiziniu skausmu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas arba fizinis skausmas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

19. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad E. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties dūrė peiliu ne mažiau 8 kartų nukentėjusiajam Č. K. į smakro, kairės plaštakos, kairio ir dešinio žasto, krūtinės ląstos sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam Č. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė nei nukentėjusiojo, nei fizinio smurto prieš jį panaudojimo fakto neprisimenantis, vis tik sutiko, kad buvo kaltinime nurodytoje vietoje – „H.“ turgavietėje, laikė jam priklausantį peilį savo rankoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad jei nukentėjusysis nurodo, kad jam buvo padaryti kaltinime paminėti sužalojimai, tai gali būti, kad šie sužalojimai buvo padaryti jo (kaltinamojo) veiksmais. Nukentėjusysis detalizavo, kad kaltinamasis, prašant jo pasišalinti iš tarnybinių turgavietės patalpų, be jokios priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, puolė jį peiliu, kurį išsitraukė iš savo kuprinės, kaire ranka laikė nukentėjusįjį, o dešine ranka peiliu smūgiavo į įvairias jo kūno vietas, kiek buvo suduota smūgių, nukentėjusysis dėl patirto šoko nurodyti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad buvo perpjautas jo kairės rankos delnas, smakras, krūtinė, nugara, ranka tarp peties ir alkūnės, durta per minkštuosius audinius, buvo susiūtos 5 žaizdos ir buvo dar kelios nežymios žaizdos. Liudytojas M. S. patvirtino įvykio vietoje matęs apsvaigusį nuo alkoholio, agresyviai nusiteikusį kaltinamąjį, kuris nenorėjo pasišalinti iš tarnybinių turgavietės patalpų, dėl to jį paliko kartu su Č. K. ir nuėjo kviesti policiją, o po kurio laiko pamatė į lauką išbėgusį visą kruviną nukentėjusįjį, teigiantį, kad kaltinamasis jį „papjovė“. Liudytojas nurodė matęs, kad nukentėjusiojo krūtinė, ranka, smakras ir nugara buvo sužalotos, o iš medicinos specialistų pokalbio girdėjęs, kad jam buvo padaryti mažiausiai 5 dūriai peiliu į įvairias kūno vietas. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad Č. K., kuris medikams nurodė, kad nepažįstamas vyras jį užpuolė peiliu, įvykio vietoje buvo nustatyta apie 15 cm pjautinė žaizda per visą smakrą, daugybinės pjautinės žaizdos ant abiejų plaštakų, apie 5 cm pjautinė žaizda krūtinės ląstoje, žaizdos pečių ir menčių srityse, buvo išplautos ir sutvarstytos iš viso 8 žaizdos. Tarnybiniuose pranešimuose ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose yra užfiksuota iš esmės analogiška įvykio eiga, kurią duodami parodymus papasakojo nukentėjusysis Č. K. ir liudytojas M. S., taip pat užfiksuotos kaltinamojo sulaikymo turgavietės patalpose aplinkybės, be kita ko, ir jo rankoje laikomas peilis, kuris buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir ant kurio buvo matyti raudonos spalvos pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir kaltinamojo kuprinė, iš kurios jis išsitraukė šį peilį, prieš užpuldamas nukentėjusįjį, taip pat įvykio vietos prieigose fiksuoti į kraują panašūs pėdsakai. Kad Č. K. kaltinime nurodytoje vietoje kažkas sužalojo peiliu, jo sūnus nurodė ir skambučio į BPC metu. Kaltinime nurodyta aplinkybė dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio taip pat yra neginčijamai įrodyta tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, taip pat ir alkotesterio rodmenimis bei specialisto išvada ir ekspertizės aktu. Specialisto išvada patvirtina, kad Č. K. buvo nustatytos: poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame žaste ir nugaroje, žaizdos smakre, krūtinės ląstoje, dešiniame petyje su aplinkine kraujosruva, kairiame žaste su aplinkine poodine kraujosruva, dešinėje plaštakoje. Specialisto vertinimu, tokie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, jie galėjo būti padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais, o jų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Detalizuojant sužalojimų atsiradimo mechanizmą, specialistas nustatė, kad poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais padarytos su kietu buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu, o žaizdos – aštrių savybių turinčiu daiktu. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis E. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

20. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, turėdamas kovinius įgūdžius, įgytus per ilgus tarnybos metus, sudavė daugybinius smūgius peiliu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį (smakrą), krūtinę, padarydamas daug sužalojimų, parodo, kad jis suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai, ir tokių padarinių norėjo, jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių, nurodė, kad įvykio visiškai neprisimena, įvardino tam tikrus keistus savo pojūčius po jo, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 3 – birželio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-66/2025 patvirtina, kad jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nebuvo patologinio girtumo būsenoje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

21. Teismas , skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė žala, ji yra atlyginta, taip pat padaryta neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, kaltinamasis sutiko atlyginti neturtinę žalą, tačiau ne tokio dydžio, kokio yra prašoma civiliniu ieškiniu. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, vaikų neturi, gyvena su broliu, nedirba, yra pensininkas. E. R., nors nurodė įvykio neprisimenantis, tačiau savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, išreiškė apgailestavimą dėl to, kas įvyko, todėl teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Tokiu būdu manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. skyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 7 mėnesius, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

23. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, E. R. į skirtinos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 2 d. 14.00 val. iki 2024 m. birželio 3 d. 15.07 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

IV. Civiliniai ieškiniai

Dėl nukentėjusiojo Č. K. atstovo civilinio ieškinio

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos A. T. ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, kas šiuo atveju taip pat yra aktualu, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

25. Nukentėjusiojo Č. K. atstovas, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 50 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusysis patyrė didelį skausmą, ilgą laiką buvo žalojamas be jokios priežasties, sužalojimų dydis, mastas ir intensyvumas buvo itin plataus profilio, jie buvo matomi, buvo siūtos net 5 peiliu padarytos žaizdos, sužalotas veidas, ranka, nugara, nukentėjusysis galvojo, kad nebeišgyvens, patyrė labai stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, potrauminį šoką, vis dar jaučia skausmus, ant veido likę randai, kuriems gali prireikti plastinės operacijos, kyla nepatogumai dėl aplinkinių reakcijų, jis negalėjo dirbti, iki šiol persekioja mintys apie artėjantį pavojų, baimė, suprastėjo miego kokybė, jis labai stipriai išgyvena dėl to, kas įvyko. Nukentėjusysis Č. K. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo šoko būsenoje, jį badė peiliu į įvairias kūno vietas, jis ranka pagavo peilį, todėl buvo perpjautas delnas, taip pat smakras, krūtinė, nugara, ranka tarp peties ir alkūnės, skaudėjo visą kūną, manė, kad mirs, stipriai kraujavo, jo sutuoktinė bei motina labai išgyveno, taip pat galvojo, kad jis mirs. Žala buvo padaryta ne tik jam, bet ir visai jo šeimai. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė į ligoninę, jam buvo atlikta operacija, susiūtas delnas, iš viso susiūtos 5 žaizdos, gulėjo reanimacijoje. Ligoninėje buvo parą, vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją, vartojo gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo, antibiotikus, apie mėnesį laiko jautė didžiulį skausmą. 2–3 savaites buvo sutvarstytas. Buvo nedarbingas. Yra (duomenys neskelbtini), dirbant su kirviu reikalinga ranka, o kairė ranka iki šiol nėra pilnai atsistačiusi, skauda, nejuda vidurinis pirštas. Kitos žaizdos sugijo, dabar pas medicinos specialistus nesilanko, gydytojai pasakė, kad reikia mankštinti ranką. Prieš teisiamąjį posėdį negalėjo užmigti, nes vėl galvojo apie šį įvykį, į psichologus nesikreipė. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam Č. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje (4x3 cm), poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame žaste (2x2 cm) ir nugaroje (4x2 cm), žaizdos smakre (9 cm ilgio), krūtinės ląstoje (5 cm ilgio), dešiniame petyje (2 cm ilgio) su aplinkine kraujosruva (3x2 cm), kairiame žaste (5 cm ilgio) su aplinkine poodine kraujosruva (14x12 cm), dešinėje plaštakoje (5 cm ilgio), kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

26. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl Č. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 500 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022; Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-205-719/2020, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-142-303/2021 ir kt.).

27. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis Č. K. tiek įvykio metu, tiek po įvykio (kaip pats nurodė, apie mėnesį) dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, taip pat neigiamus psichologinius išgyvenimus, stresą, išgąstį. Įvykio metu jam ne mažiau 8 kartų buvo smūgiuojama peiliu, be kita ko, ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas – veido sritį, krūtinę, jis visiškai pagrįstai baiminosi dėl savo gyvybės, tuo metu buvo vienas, niekas negirdėjo jo pagalbos šauksmo, todėl jis jautėsi bejėgis, ypač turint omenyje nukentėjusiojo amžių ir kaltinamojo fizinį pasiruošimą bei turimus kovinius įgūdžius. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis stipriai kraujavo, buvo sutvarstytas greitosios medicinos pagalbos specialistų ir nedelsiant išgabentas į ligoninę. Visą tai matė kartu su Č. K. dirbanti jo sutuoktinė, kuri sunkiai valdė emocijas. Nukentėjusiojo užpuolimas jam buvo visiškai netikėtas veiksmas, byloje nėra jokių duomenų, kad Č. K. būtų konfliktavęs su kaltinamuoju ar kitokiu būdu išprovokavęs tokį jo agresyvų elgesį, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, vertintinas ir sužalojimų mastas, t. y. nukentėjusiajam buvo nustatytos 5 poodinės kraujosruvos (viena net 14x12 cm dydžio) ir 5 žaizdos (5–9 cm dydžio). Nukentėjusysis po įvykio neabejotinai patyrė nepatogumus, nes jam teko dalyvauti baudžiamajame procese, vykti pas teismo medicinos ekspertę, kaip jis pats nurodė, prieš teisiamąjį posėdį dėl susijaudinimo negalėjo užmigti, o, jo atstovo teigimu, į paskutinį teisiamąjį posėdį nukentėjusysis neatvyko, nes tai jam psichologiškai per sunku. Taip pat nukentėjusiajam ne vieną kartą teko vykti į gydymo įstaigas, iš karto po įvykio jis parą gulėjo stacionare, jam buvo atlikta chirurginė operacija, susiūtos 5 žaizdos, uždėti tvarsčiai, kurie, nukentėjusiojo teigimu, buvo net 2–3 savaites, teko vartoti vaistus (nuo skausmo, antibiotikus). 2024 m. rugpjūčio 23 d. (praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po įvykio) jis parai vėl buvo hospitalizuotas, nes skundėsi kairės plaštakos sutrikusiais jutimais II ir III pirštuose, jautriu delno randu, atlikta dar viena chirurginė operacija – kairės plaštakos II ir III pirštų savųjų delninių nervų revizija, pašalinta II piršto radialinės pusės nervo neuroma, nervas susiūtas, III piršto radialinės pusės neurolizė. Po šios operacijos nukentėjusysis vėl turėjo lankytis gydymo įstaigose, perrišti žaizdą, vėliau šalinti siūles, 3 savaitėms buvo uždėta gipso longetė, išrašyti vaistai (t. 2, b. l. 89). Iš bylos duomenų matyti, kad Č. K. po įvykio buvo nedarbingas (t. 2, b. l. 90–93). Patirti sužalojimai ir nedarbingumas neabejotinai koregavo jo kasdienį gyvenimą, žaizdos buvo matomose vietose, kas tikrai galėjo sukelti tam tikras aplinkinių reakcijas. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų iki šiol gali jausti tam tikras neigiamas psichologines pasekmes, teismas tiki nukentėjusiojo teiginiais, kad jį vis dar aplanko negatyvios mintys ir prisiminimai. Vis tik svarbu įvertinti ir tai, kad jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius, jų ilgalaikę įtaką darbui, kasdieniam gyvenimui ar tam tikrų chirurginių intervencijų poreikį ateityje, nukentėjusysis nepateikė (iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. stacionaro epikrizės matyti, kad po operacijos jutimai plaštakoje atsistatę, kitokių duomenų byloje nėra), dalyvumo lygis jam nenustatytas, jo teigimu, dėl savo būklės į psichologus nesikreipė, pas jokius medicinos specialistus šiuo metu nebesilanko. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra nevedęs, pensininkas, nedirba, gyvena su negalią turinčiu broliu, kurį prižiūri, gauna 610 Eur pensiją, iki 2040 m. per mėnesį turės mokėti 150 Eur už namo renovaciją, kitų pajamų ar turto (be buto, kuriame gyvena) neturi, be kita ko, turės atlyginti nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas.

28. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – Č. K. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, smurto pobūdį ir jo panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos pastarasis jaučia iki šiol, objektyvių duomenų apie ilgalaikes pasekmes nebuvimą, kaltinamojo turtinę padėtį, pripažįsta, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir priteisti nukentėjusiajam didesnę neturtinę žalą nei įprastai yra priteisiama dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, vis tik, teismo vertinimu, nukentėjusiojo Č. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (50 000 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir turi būti mažinamas iki 4 000 Eur.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

29. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 250,84 Eur išlaidų už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo. Kaltinamasis šią žalą savanoriškai atlygino, pateikė 253,84 Eur (250,84 Eur žalos atlyginimas + 3 Eur aptarnavimo mokestis) mokėjimą patvirtinantį „Perlas“ kvitą (t. 2, b. l. 68). Civilinė ieškovė patvirtino, kad turtinė žala jai yra atlyginta, ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 87). Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

V. Išlaidos nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti

1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

2. Nukentėjusiojo Č. K. atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato padėjėjo Dovydo Raišučio teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. 2024 m. liepos 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 24-145 ir 2024 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, susipažinimą su byla, civilinio ieškinio parengimą) advokato padėjėjui sumokėjo 400 Eur; 2024 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 24-252 ir 2024 m. lapkričio 12 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą baudžiamojoje byloje 2024 m. lapkričio 27 d. 9.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme) advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur; 2024 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 24-272 ir 2024 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą baudžiamojoje byloje 2025 m. sausio 7 d. 14.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme) advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur; 2025 m. birželio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 25-005 ir 2025 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą baudžiamojoje byloje 2025 m. liepos 18 d. 9.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme) advokato padėjėjui sumokėjo 200 Eur.

3. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo Č. K. atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą (1 000 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamojo E. R..

VI. Kiti klausimai

30. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) juodos spalvos sportiniai bateliai dėžėje, juodos spalvos kelnės, juodos spalvos marškinėliai be rankovių, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1, b. l. 158), grąžintini teisėtam savininkui – E. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) guminė lazda, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 159), grąžintina teisėtam savininkui – UAB „T.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) juodos spalvos peilis ir jo dėklas, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 159), konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 4) nuoplova nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 2, b. l. 159), sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, E. R. (E. R.) į skirtinos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 2 d. 14.00 val. iki 2024 m. birželio 3 d. 15.07 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. R. (E. R.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Č. (Č.) K. atstovo advokato padėjėjo Dovydo Raišučio civilinį ieškinį ir priteisti Č. (Č.) K. iš E. R. (E. R.) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. R. (E. R.) Č. (Č.) K. naudai priteisti 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 1) juodos spalvos sportinius batelius dėžėje, juodos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius be rankovių, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžinti teisėtam savininkui – E. R. (E. R.); 2) guminę lazdą, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžinti teisėtam savininkui – UAB „T.“; 3) juodos spalvos peilį ir jo dėklą, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., konfiskuoti; 4) nuoplovą nuo grindų su raudonos spalvos pėdsakais, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. R. (E. R.), kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba BK XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Teisėja Božena Mozūraitienė