Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kadangi E. B., kuri yra kaltinama tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. B. parodė, kad kažkur virš 10 metų kartu su ja bute gyvena jos draugė E. V. Kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto S. P. pažįsta apie 3-4 metus. Daugiau su juo bendravo E., kuri užgėrusi eidavo pas jį ir jie kartu vartojo alkoholį. 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, E. vėl buvo užgėrusi. Ji pradėjo priekaištauti, tarp jų gavosi susistumdymas, nes ji buvo pikta ant E. Ji tada to konflikto metu išėjo pas S. P. Po to po kiek laiko grįžo namo ir viskas buvo ramu. Po kelių dienų, tai galėjo būti 2016-12-02, ji po darbo grįžo namo. Grįžusi, išgėrė vieną 1 l talpos alaus butelį. E. tuo metu buvo pas S. P., jie kartu vartojo alkoholį. Po kiek laiko E. parėjo namo, kartu su ja atėjo S. P. E. buvo gerokai apgirtusi, o S. P. buvo visiškai girtas. Jiems atėjus į jos butą, S. P. pradėjo priekaištauti, kad ji konfliktuoja su E., dėl to kad ji vartoja alkoholį, priekaištavo dėl to prieš kelias dienas įvykusio susistumdymo. Tarp jų įvyko ginčas ir to ginčo metu S. P. sudavė jai kumščiu į kairę veido pusę. Ji jį atstūmė, o jis vėl užsimojo ir vėl norėjo suduoti, tačiau antro smūgio pavyko išvengti. Tada ji labai supyko, kad jis atėjo į jos butą ir ją muša, nubėgo į virtuvę, griebė nuo stalo virtuvinį peilį, grįžo į prieškambarį, kur buvo S. P. ir turėtu rankoje peiliu sudavė smūgius S. P.. Kiek tiksliai smūgių sudavė neatsimena, bet pamena, kad peiliu jam sudavė į rankas, į nugarą, į pilvą. Nustojusi sudavinėti smūgius, atidarė buto duris ir išstūmė jį į koridorių. Visą tą laiką, kol buvo tas įvykis, E. irgi stovėjo šalia, bet jokių veiksmų neatliko. Kai išstūmė S. P. į koridorių ir truputį nusiramino, ji pradėjo labai pergyventi, dėl to ką padarė, sakė E., kad matyt stipriai jį sužalojo. Po kelių dienų, datos neatsimena, pas ją į butą atėjo S. P. Jis pasakė, kad vos jo nenužudė, kad labai rimtai sužalojo, sakė, kad jį operavo. Iš karto jis savo sužalojimų jai nerodė, tik pasakė, kad sužalojo jį į pilvą, pažeidė vidaus organus. Ji jo atsiprašė, sakė, kad tikrai nenorėjo jo rimtai sužaloti, tiesiog kai jis pradėjo ją mušti, ji labai supyko dėl jo tokio elgesio. Ji su juo susitaikė ir jis pasakė, kad jeigu policija jo klaus, kas jį sužalojo, tai jis sakys, kad sužalojo nepažįstami ir apie ją nieko nepasakos. Po šio įvykio jų santykiai ir toliau buvo normalūs, kaimyniški. Ji, kai sugijo randai, išėmė jam siūles. Peilis, kuriuo sužalojo S. P. buvo nedidelis, tamsia lygtai plastikine rankena, ar buvo kažkaip apgadinta geležtė, neatsimena. Tą peilį, tą patį vakarą, kai sužalojo S. P., išmetė į šiukšlių konteinerį, supratusi ką pridarė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ji tikrai nenorėjo jo taip stipriai sužaloti, tiesiog labai supyko dėl jo tokio elgesio jos atžvilgiu – kad jis jai sudavė smūgius ir dėl to sudavė jam peiliu (b. l. 90-92).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji E. B. patvirtino savo parodymus (b. l. 95-96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2016-12-02 jis buvo sužalotas, jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pas jį namuose buvo T. S., su kuria išgėrinėjo. Vakare, neprisimena kelinta buvo valanda, būdama neblaivi Tatjana pas jį užmigo, o jam vis buvo mažai, todėl nusprendė nueiti susirasti su kuo išgerti. Jis nuėjo pas kaimynes iš 19 buto, tai yra pas E. V. ir M., kurios pavardės nežino. Kai užėjo pas jas, jos buvo namuose tik dviese ir taip pat išgėrinėjo, jis prisijungė prie jų. Gėrė degtinę. Keletą dienų iki šio įvykio, jam E. pasiskundė, kad jai ant rankos mėlynė ir jai skauda, kad ją M. sumušė pagaliu. Begeriant su jomis, jis prisiminė sumuštą E. ir jis norėjo užstoti ją prieš M., tarp jo ir M. įvyko žodinis konfliktas ir jis neištvėręs smogė M. kartą į veidą. Kuo trenkė ar ranka, ar kumščiu, neprisimena. Vėliau sužinojo iš E., kad po šio smūgio M. nukrito ant žemės ir net kėdė lūžo, tačiau jis pats šito neprisimena. Buvo labai girtas ir tarpais ne viską prisimena. Kas vyko toliau negali papasakoti, nes jį pradėjo badyti peiliu, jis net nesuprato, kad bado, jam neskaudėjo. Buvo subadytas ne tik į visą kūną, bet ir į veidą. Kokiu peiliu badė, nežino, bet įtaria, kad tai nedidelis virtuvinis peiliukas, lyg medinė ruda rankena ir berods šio peilio galiukas buvo nulaužtas. Jei būtų jį badę dideliu peiliu, būtų patyręs sunkesnius sužalojimus. Nors kokiu peiliu badė ir nematė, tačiau prieš tai jis galando du peilius, t. y. tą mažiuką kurį apibūdino ir didelį virtuvinį peilį, todėl ir įsidėmėjo kokie peiliai pas ją buvo. Kur buvo sužalotas, ar virtuvėje, ar kur kambaryje, nežino. Jis tuoj pat grįžo namo, namuose pas jį vis dar miegojo T. Jam labai bėgo kraujas, prisimena, kad rankose turėjo mobilųjį telefoną, norėjo išsikviesti greitąją pagalbą, bet nesugebėjo, nes visas telefonas buvo kruvinas, todėl nuėjo pas kitą kaimynę G. ir paprašė iškviesti greitąją. Apie tai kas atsitiko, G. nieko nesakė. Grįžęs iš ligoninės, jis susitiko su E., kuri paprašė neišduoti M. ir ji pasakė, jog jei jis papasakos policijai apie tai, kad M. jį sužalojo, tai E. prisiims visą kaltę. Po to jis buvo susitikęs tiek su E. tiek su M., ir jis M. paprašė siūles visas išimti, jam grįžus iš ligoninės, nes ji medikė. Su M. viską išsiaiškino, sutaria gerai, pretenzijų neturi (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. S. parodė, kad 2016-12-02 ji išgėrinėjo su S. P.. Nežino kelinta buvo valanda, kai ji pas S. P. namuose užmigo, nes buvo labai girta. Taip pat nežino kelinta buvo valanda, kai ji išgirdo uždaromų durų garsą ir atsibudusi pamatė, kad kambaryje sėdi S. P. visas kruvinas ir pasakęs, kad eina kviesti pagalbą, išėjo iš namų (b. l. 60-63).

Apklausta liudytoja G. D. parodė, kad 2016-12-02 ji buvo namuose, kai apie 22 val. išgirdo skambutį į buto duris ir atidariusi pamatė savo kaimyną S. P., kuris buvo visas kruvinas ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Kraujo buvo tik nuo jo buto, o iš lauko kraujo nebuvo (b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. parodė, kad 11 metų ji gyvena kartu su savo sugyventine E. B. Maždaug 9 metus pažįsta kaimyną S. P.. Ją su S. P. sieja draugiški kaimyniški santykiai, ji su juo dažnai pabendrauja. Jos sugyventinė E. B. dažnai priekaištauja liudytojai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos neatsimena, ji buvo užgėrusi. Tarp jos ir E. B. vyko žodiniai konfliktai. Kažkurį vakarą, datos neatsimena, ji buvo tuo metu girta, E. B. ėmė jai priekaištauti dėl to, kad girta ir kažkaip ją pastūmė, lygtai kliudė ranką. Ji dėl to susinervino, išėjo iš buto ir nuėjo pas S. P. Atėjus pas jį, jie pratęsė kartu su juo išgertuves ir ji apsiverkė bei papasakojo, kad E. B. priekaištavo, ją pastūmė. Po to išgertuvės pasibaigė ir ji grįžo namo. Po kelių dienų, gal po savaitės, kiek laiko praėjo neatsimena, 2016 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, vakare, ji buvo namuose su E. B. Pas jas vyko išgertuvės, išgėrinėjo dviese. Kažkuriuo momentu pas jas atėjo S. P. ir prisijungė prie išgertuvių. S. P. taip pat buvo jau neblaivus. Jie visi bendrai išgėrinėjo. Išgertuvių metu, gal po dviejų valandų kai atėjo S. P. kažkaip užėjo kalba apie tai, kad prieš kelias dienas E. jai priekaištavo dėl gėrimo ir pastūmė ją ir to pokalbio metu S. P., užstodamas ją, vieną kartą kumščiu sudavė E. į veidą. Jis sudavė vieną smūgį, į kurią veido pusę neatsimena. Nuo šio smūgio E. pargriuvo ant stalo prie kurio visi sėdėjo, ir nuo to jos užgriuvimo stalas sulūžo. Po to jos pargriuvimo, ji atsikėlė, pradėjo S. P. varyti iš buto, sakydama, kad jos bute, jos niekas nemuš ir jie kažkaip susigrūmė, susikabino. Tuo metu ji kažkaip „išsijungė“ - negali tiksliai pasakyti, ar užmigo, ar tiesiog dėl girtumo, bet nuo to momento nieko neatsimena. Paskutinį ką pamena, tai kad jie susigrūmė. Pabudo kitą dieną S. P. nebuvo. Atsikėlusi apsižiūrėjo butą ir pamatė, kad ant šuns palos ir įėjimo durų yra kraujo žymių. Paklausė kas atsitiko ir E. pasakė, kad matomai ji papjovė S. P., tačiau pati irgi nelabai gerai atsimena, nes tą vakarą visi buvo labai girti. E. nesakė nei kiek smūgių sudavė, nei į kurias kūno vietas, nes pati to neatsiminė. Kuriuo konkrečiai peiliu E. galėjo sužaloti S. P. nežino, bet jeigu gerai pamena, tai tą vakarą ant stalo buvo vidutinio dydžio peilis medine šviesios natūralios medžio spalvos rankena. To peilio geležtė buvo kažkaip sugadinta – tiksliai nepamena – ar tai buvo nulaužtas ar tai sulenktas peilio galas, todėl tą peilį neužilgo išmetė. Kaip suprato iš E. žodžių – ji pati irgi nelabai gerai atsiminė įvykį. Po kelių dienų, kirpykloje, esančioje netoli namų iš kažko išgirdo, kad S. P. yra ligoninėje su pjautiniais sužalojimais, ir suprato, kad vis gi matyt tikrai E. jį sužalojo peiliu. Dar po kelių dienų, gal vakare, tikslaus laiko neatsimena, jai ir E. būnant namuose, į butą atėjo S. P.. Jis pasakė, kad po jam padarytų pjautinių sužalojimų, jam siuvo žaizdas ir paprašė E. išimti siūles, kadangi ji dirba medicinos slaugytoja. E. jį apžiūrėjo ir pasakė, kad visos žaizdos sutvarkytos labai gerai, bet siūlių jam neišėmė, nes pasakė, kad dar per anksti. Kiek ji spėjo pastebėti, tai pas S. P. buvo sužalojimai ant rankų, nosies, nugaros ir pilvo. S. P. nieko E. nepriekaištavo, apskritai nieko nekalbėjo apie jam padarytus sužalojimus, tik pasakė, kad jeigu apklausinės policija, reiks pasakyti, jog apie sužalojimo aplinkybes nieko nežino ir kad sužalojo kažkokie nepažįstami. Po šio įvykio jos ir toliau bendravo su S. P., jų santykiai nei kiek nepasikeitė, jie tebeliko draugiškais. E. su S. P. viską išsiaiškino ir jie bendrauja normaliai (b. l. 65-67).

2016-12-02 apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėta laiptinė, kuri yra pirma nuo gatvės pusės, butai nuo 1 iki 36. Laiptinėje tarp 2 ir 3 aukštų ant pakopų ir turėklų matyti kraujo dėmės. Prie lifto 3 aukšte tarp lifto ir 10 buto ant grindinio yra 20 cm skersmens raudona dėmė, aplink ją daug smulkių raudonų dėmių. Taip pat išteptos 10 buto durys. Užėjus į 10 buto prieškambarį ant grindų matosi raudonos pavienės dėmės. Kambaryje dešinėje pusėje yra dvi lovos. Prie lovos ant grindų ir ant lovos yra raudonos dėmės (b. l. 16-18).

Prie 2016-12-02 apžiūros protokolų esančiose foto lentelėse užfiksuota laiptinė prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), buto durys, prieškambaris bute, praėjimas nuo prieškambario link buto, kambarys bute (b. l. 18-19).

Specialisto išvadoje Nr. G 486/2017 (01) nurodyta, kad S. P. nustatytos daugybinės žaizdos (galimai durtinės- pjautinės): kiauryminė pilvo sienos kairėje pusėje su didžiosios taukinės sužalojimu ir 100 ml kraujo į pilvaplėvės ertmę išsiliejimu, ir aklos žaizdos nugaros kairėje mentės srityje, kairiajame petyje, kairiajame žaste ir abiejuose dilbiuose bei pjautinė nosies kairiajame sparnelyje. Žaizdos padarytos duriančiai- pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. Žaizdos padarytos iki keleto valandų prieš kreipiantis medicinos pagalbos laikotarpį, galimai vienu laiku, nes medicininių požymių, kurie nurodytų į skirtingą žaizdų padarymo laiką, nekonstatuota. Požymių, kurie nurodytų į žaizdų padarymo seką, taip pat nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir kiauryminė pilvo žaizda, vertinant atskirai, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Visos kitos žaizdos, tiek pavieniui, tiek paimtos kartu, pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Žaizdų lokalizacija įvairiose kūno dalyse, tame tarpe ir abiejose rankose nurodo, kad smūgių peiliu metu žalojamasis galėjo judėti, prisidengdamas rankomis. Esamais medicininiais duomenimis S. P. buvo padarytos ne mažiau kaip 7 žaizdos, kurios tikėtina buvo padarytos 7 trauminiais poveikiais (peilio smūgiais), nes kartotinio traumavimo požymių žaizdose nekonstatuota (b. l. 43-44).

2017-01-11 apžiūros protokole nurodoma, jog ant į bylą S. P. pateiktų (b. l. 73-74) abiejų juodos spalvos sportbačių, baltos dešinės kojinės, džinsinių kelnių, dryžuotų be rankovių marškinėlių matyti raudonos dėmės (b. l. 79-80). Šie daiktai atvaizduojami foto lentelėse (b. l. 83).

Prie parodymų patikrinimo vietoje esančiose foto lentelėse užfiksuota kaip kaltinamoji E. B. atkartoja konflikto su nukentėjusiuoju eigą (b. l. 98-101).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 141 straipsnį 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji paaiškino, kad gindamasi nuo S. P. smūgių, ji padarė jam daugybinius kūno sužalojimus, iš kurių vienas sukėlė sunkų kūno sužalojimą. Nustatyta, jog kaltinamoji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius peiliu, vienas jų buvo suduotas į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, žalojimui buvo pasirinktas sunkiai žalojantis įrankis. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir pati kaltinamoji, tačiau neturėjo jokio įrankio, galinčio sužaloti, nukentėjusiojo ir kaltinamosios jėgų santykis buvo apylygis, atsižvelgiant į jų kūno sudėjimą (E. B. paaiškino, kad S. P. įvykio metu buvo stambesnis, nei posėdžio metu). Be to, kaip paaiškino kaltinamoji, ji labai supyko, kad jis atėjo į jos butą ir ją muša, nubėgo į virtuvę, griebė nuo stalo virtuvinį peilį, grįžo į prieškambarį, kur buvo S. P. ir turėtu rankoje peiliu sudavė smūgius S. P. (b. l. 90-92). Taigi, E. B. sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam ne iš karto, o grįžusi į prieškambarį, kas patvirtina, jog smūgių peiliu sudavimo metu nukentėjusysis kaltinamajai realios grėsmės nekėlė, jos nesivijo į virtuvę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog E. B. nebuvo pagrindo pagrįstai manyti, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, yra toks pavojingas, realus ir akivaizdus, jog jai reiktų ginantis naudoti peilį ir juo durti net 7 kartus. Tai, kad kaltinamoji nekvietė policijos po įvykio, taip pat leidžia spręsti, kad E. B. nematė grėsmės iš nukentėjusiojo pusės.

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (panaudotą priemonę – peilį, nustatytą trauminių poveikių kiekį – 7, žaizdų lokalizaciją – įvairios kūno vietos, viena iš jų reikšminga gyvybinių funkcijų prasme) teismas konstatuoja, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamoji neteista (b. l. 108), administracine tvarka nebausta (b. l. 109), dirba (b. l. 113). Nors byloje nėra alkotesterio ar kitokių rašytinių duomenų, patvirtinančių jos apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu, tačiau šią aplinkybę patvirtina tiek pačios kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo, tiek įvykio liudytojos E. V. parodymai, todėl konstatuojama, jog nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kita vertus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos ir dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamoji pripažino padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi, be to, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (smurtavimas) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai).