Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3;1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei, nukentėjusiajam ir civilinam ieškovui P. S., jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Andželikai Vosyliūtei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. balandžio 20 d. apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) esančiame sodo sklype, adresu : (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, taip padarė nosies sumušimą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinę žaizdelę, o taip pat kraujosruvą nosies galo srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejose lūpose ir sukėlė nukentėjusiajam P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad šiais metais, balandžio mėnesį jis, jo brolis M. ir jo draugas A. B. atvažiavo dienos metu į sodą. Jie sode sėdėjo ir kalbėjosi. Po to norėjo užsikaisti kavos, jis pamatė kaimyną ir nuėjo paklausti jo ir paprašyti, kad įjungtų elektrą. Jis pasakė kaimynui, kad jis elgiasi kaip apgavikas ir kaimynas pradėjo nervuotis ir liepė jam dingti ir grąžtu mojo link jo. Jis pasisuko šonu, kad išvengti smūgio ir tuomet kaimynas parkrito ir rėkė, kad jis dingtų. Jis apsisuko ir nuėjo į savo sodą. Brolis dar paklausė, ko kaimynas rėkia, jis broliui atsakė, kad supyko, nes jis pavadino apgaviku. Tada jie dar pabuvo sode apie 10-15 minučių ir išvažiavo. Automobilį vairavo jo brolis. Jis pats buvo blaivus, jis iš viso nevartoja alkoholio. Kai jis kalbėjosi su kaimynu, tai jis stovėjo ant keliuko, o kaimynas savo sodo ribose, bet prie pat bendro keliuko. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, tai jis su grąžtu kažką gręžė, rankose tuo metu turėjo grąžtą. Kaimynas, laikydamas įjungtą grąžtą dešinėje rankoje, grąžtu mojo į jį. Grąžtas buvo belaidis. Jo brolis ir draugas tuo metu stovėjo prie jo senelių sodo namelio. Juos pamatė, kai jau ėjo atgal link sodo namelio. Jis į savo sodo namelį stovėjo pusiau šonu, pusiau nugara, o nukentėjusysis stovėjo prieš jį. Nuo sodo namelio atstumas 20-30 metrų iki tos vietos, kur kalbėjosi. Matomumas buvo geras, nes augalai žemi. Kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju, ar jis buvo su akiniais, ar ne, nežino, neprisimena. Kai nukentėjusysis parkrito, tai jis apsisuko ir nuėjo, nes nenorėjo konfliktuoti. Elektra jiems tiekiama iš kaimyno P., nes kai P. įsirenginėjo namą, tai jis pats pasiūlė kartu įsivesti elektrą, kad būtų pigiau. Jie susitarė bendrai įsivesti elektrą, nes tuo metu gerai sutardavo su kaimynu. Pas kaimyną yra pagrindinė skydinė ir jie nuo kaimyno priklausomi, kas liečia elektros tiekimą. Kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju, tai ar pas jį buvo kokie sužalojimai, ar ne, negali pasakyti, nes neprisimena. Kokiu būdu sužalojimai pas nukentėjusįjį atsirado, negali pasakyti, gal kai krito. Krito nukentėjusysis ant keliuko, ten žemės ir išpiltų akmenų danga. Kelias išvažiuoti jiems nebuvo užtvertas. Policijos pareigūnai jam paskambino gal po kelių valandų po šio įvykio ir sakė, kad reikia pakalbėti. Jis pasakė, kad yra išvykęs ir negali atvykti, tada policijos pareigūnai pasakė, kad su juo susisieks ir vėliau gavo šaukimą. Jam atrodo, kad tuo metu buvo Vilniuje pas draugę. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ir ir nukentėjusiojo ieškiniais nesutinka. Matė, kaip nugriuvo nukentėjusysis, bet sužalojimų ant jo kūno nematė. Su nukentėjusiuoju buvo pirmas konfliktas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. paaiškino, kad balandžio 20 dieną jis dirbo savo sklype (duomenys neskelbtini)sodų bendrijoje. Maždaug apie 17 valandą 30 minučių pro jo sklypą pravažiavo A. K. automobilis su dar dviem keleiviais. Jie sustojo prie savo sklypo. Po poros minučių atėjo nuo savo sodo sklypo A. K., kuris buvo visas drebantis ir atstatęs krūtinę į jį ir paklausė, kaip jis su jo motina kalba ir dar pasakė, kad atėjo į jo snukį pažiūrėti, dar dėl elektros priekaištavo, kad jis išjungia elektrą. Tada A. K. jam smogė. Paklausė, kaip jis su jo motina kalba. A. K. motina dar prieš tai, balandžio 16 dieną jam skambino 4 kartus ir klausė, kodėl jis elektrą atjungė. Jis A. K. pasakė, kad jis išeitų ir tada A. K. kumščiu jam į veidą kirto ir jis parkrito aukštielninkas. Pasakė A. K., kad dabar tai jis prisidirbo, o A. K. pasakė, kad nepadės jam nei policija, nei berniukai. Tada A. K. nuėjo. Tuomet atbėgo jo anūkas A. A. ir jo dukra R. A.. Jis dukrai liepė kviesti policiją. A. K. sėdo į automobilį ir bandė išvažiuoti. Jis užstatė priekabą, kad jie nepravažiuotų, bet kažkuris iš jų priekabą nustūmė ir išvažiavo. Jo dukra policiją ir greitąją pagalbą iškvietė ir jį į ligoninę išvežė, kur jį apžiūrėjo gydytojas ir liepė teismo medicinos ekspertui pasirodyti. Jis kitą dieną kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Jam du dantys išklibo po A. K. smūgio, lūpa buvo prakirsta ir sutinusi, nosis kraujavo gal mėnesį laiko. Apatinis protezas lūžo. Akinių nerado, bet policijos pareigūnai po įvykio vietos apžiūros juos rado sulaužytus ir akiniai liko policijoje. Su kaltinamojo motina jokių konfliktų nebuvo, motina tik skambino jam 4 kartus balandžio 16 dieną ir reikalavo įjungti elektrą. Jam atrodo, kad ji buvo stipriai neblaivi. Pasakė, kad niekad nėra išjungęs elektros. Nežino, kodėl jį kaltina dėl tos elektros. Jis yra leidęs pasijungti nuo savo kabelio. Jie buvo dar nuo kito kaimyno pasijungę, bet kaimynas jiems atsakė ir tada jo paprašė ir jis leido jiems prisijungti. Konflikto metu galėjo naudotis elektra ir dabar naudojasi, nes jis niekada nebuvo atjungęs tos elektros. S. K. yra kaltinamojo senelis. Jo dukra ir anūkas matė, kai jam buvo suduotas smūgis. Vieną kartą jam sudavė. Savo pateiktą civilinį ieškinį palaiko, yra pateikęs 400 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos ieškinį. Protezą pasidarė, protezas kainavo 400 eurų, o neturtinė, tai dėl to, kad ir šiandien dar blogai jaučiasi, blogai miega, jam po to įvykio stresas dar nedingęs. Dėl padaryto sužalojimo medikamentinis gydymas jam nebuvo skirtas. Po įvykio gal dvi savaites truko jam skausmai. Du dantys klibėjo, bet vienas susitvarkė savaime, o kitas ir dabar kliba, ir valgant skauda. Į odontologą kreipėsi ir odontologas sakė, kad dar reikia palaukti, gal dar susitvarkys. Po šio įvykio su kaltinamuoju neteko bendrauti.Viskas vyko seno šiltnamio teritorijoje. Dabar jau ten pastatytas naujas šiltnamis. Tai buvo jo sodo teritorija. Jis iš savo sodo teritorijos nebuvo išėjęs. Neturi motyvo nepagrįstai apkaltinti asmenį. Po įvykio jam prasidėjo nemiga, jis buvo pažemintas ir patyrė stiprius vidinius išgyvenimus. Jam sunku apibūdinti, ką jis jaučia. Jis ardė šiltnamį ir išgirdo kažką ateinant ir pakėlęs akis pamatė kaltinamąjį už 6-7 metrų. Jis ardė šiltnamį ir elektriniu atsuktuvu suko varžtus. Pats aparatas gręžtuvas yra apie 30 cm. Tai buvo laidinis gręžtuvas. Jis rankoje turėjo grąžtą, kai atėjo kaltinamasis. Dar lentą turėjo rankoje. Kai krito, tai nuo smūgio gręžtuvas turbūt iškrito. Jis tupėjo, kai kaltinamasis atėjo ir tada atsistojo. Kaltinamasis atėjo ir drebėjo visas ir jam smūgiavo. Parkrito nuo smūgio. Iki to įvykio neklibėjo jam dantys. Po šio įvykio jam padarė naują dantų protezą. Įvykio metu, kai jam buvo suduotas smūgis, jam skilo apatinio žandikaulio protezas. Po įvykio protezą susitvarkė gal po mėnesio laiko. Buvo sunku valgyti, nes nebuvo protezo. Jis yra kairiarankis ir grąžtą laiko kairėje rankoje. Kai vyko pokalbis su kaltinamuoju, tai kaltinamojo draugai tikriausiai automobilyje sėdėjo, nes jis matė, kaip jie atvažiavo. Kai pravažiavo, tai matė tuos asmenis sėdinčius automobilyje. Nuo tos vietos, kur jis kalbėjosi su su kaltinamuoju, iki sodo namelio, jie nebūtų galėje matyti, nes ten užsodinti gana tankūs krūmai ir kaimyno obelys dar auga. Automobilis ant kelio stovėjo. Nuo namelio iki tos vietos, kur kalbėjosi yra apie 40 metrų. Grąžtas buvo su laidu ir iki kelio nebūtų galėjęs nusinešti. Nuo tos vietos, kur dirbo ir iki kelio gal apie 16 metrų.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad 2021 metais pavasarį, gal balandį buvo sode (duomenys neskelbtini). Dirbo kompiuteriu ir pro langą pamatė, kaip kaltinamasis priėjo prie jos tėčio, matė, kad kaltinamasis agresyviai nusiteikęs ir jis trenkė jos tėčiui. Išbėgo į lauką ir pamatė tėtį jau nukritusį ir gulintį ant žemės. Kaltinamasis pasitraukė, tėtė atsistojo ir užstatė priekabą ant kelio. Tačiau kaltinamasis ar kažkuris jo draugas patraukė priekabą ir išvažiavo. Paskambino policijai. Dar prieš tai kaltinamojo paklausė, ką jis daro, o jis pasakė: „ vun žiurke, nes ir tau klius“. Matėsi, kad kaltinamasis buvo atstatęs krūtinę ir iš jo stovėsenos matėsi, kad agresyviai nusiteikęs ir matėsi, kad negražiuoju kalbasi. Neaiškiai, bet girdėjo, ką kalba. Pradžioje viską matė per langą dar būdama namuose. Matė, kaip trenkė kaltinamasis jos tėčiui į veidą ir ji iš karto išbėgo į lauką. Jos tėtis tuo metu kai jam kirto, turėjo rankose pagalį. Tėtė stovėjo nuleidęs rankas. Kaltinamasis pagriebė tą pagalį iš jos tėčio ir numetė ant žemės. Kai sudavė smūgį, tai ji išbėgo į lauką, Jos tėtė, kai atbėgo, sėdėjo ant žemės, jam bėgo kraujas iš nosies ir buvo prakirsta viršutinė lūpa. Kai jau skambino policijai, tai tėtė dar tuo metu pasakė, kad jam kliba dantys. Su kaltinamuoju ji bendravo per gerą žingsnį nuo jo. Ar buvo blaivus kaltinamasis ar ne, negali pasakyti. Žino, kad konfliktas įvyko dėl elektros. Kaltinamojo seneliai yra sodo kaimynai ir seneliai nuo jų pasijungę elektrą. Ta elektra kažkurioje dalyje kaimynams dingo ir prasidėjo kaltinimai, kad jie atjungė elektrą, nors to niekas nedarė. Akinius vėliau rado atvykę pareigūnai, akiniai buvo sulaužyti, o dėl protezų, tai tėtė sakė, kad jie sulūžo. Po šio įvykio tėtė labai jaučia įtampą ir yra sudirgęs dėl šio įvykio. Tėtė sakė, kad jam nemalonus šis įvykis ir sakė, kad naktį dažnai negali užmigti. Ji pranešė policijai apie įvykį, kai išbėgo į lauką ir pamatė gulintį tėtį, pasakė, kad kaimynas sudavė tėčiui į veidą, jam bėga kraujas ir kliba dantys. 2-3 valandos po įvykio ją apklausė policijos pareigūnai ir tada jos sūnų apklausė. Paskui dar po mėnesio laiko ją apklausė. Aplinkybes atsiminė ir tą pirmą kartą apklausos metu ir vėliau gerai viską atsiminė. Detalės apie suduotą smūgį per pirmą apklausą tai nepaminėjo, kad smūgį matė, o paskui tyrėja klausinėjo smulkesnių detalių ir ji pasakė, kad matė, kaip sudavė smūgį kaltinamasis jos tėtei. Ji matė, kaip sudavė smūgį ir tą matė pro langą. Dešine ranka į veidą sudavė kaltinamasis jos tėčiui. Kaltinamąjį per apklausą ji turėjo apibūdinti ir buvo parodyti asmenys atpažinti ir ji atpažino. Ji su sūnumi buvo namuose, kai viskas įvyko. Sūnus pirmas pamatė, ji tuo metu dirbo prie kompiuterio. Sūnus buvo tame pačiame kambaryje kaip ir ji. Sūnus suriko: „Ėėė ..“ ir išbėgo. Tada ji pažiūrėjo pro langą ir irgi išbėgo. Gal 10-15 sekundžių truko jai išbėgti. Matė, kaip priekabą tėtė traukė ant kelio. Ji bėgo telefono, o kai grįžo, tai priekaba buvo jau užtraukta, bet iš jų kažkuris tai iššoko iš automobilio ir patraukė tą priekabą, paėmę už kablio gana agresyviai nustūmė ir nuvažiavo.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo geras draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Atvyko su A. ir jo broliu pas jį į sodą, esantį prie Liudvinavo. Tai buvo balandžio mėnesį. Prireikė elektros, bet jos nebuvo. A. išėjo iš namelio ir po minutės išėjo ir jis su A. broliu parūkyti ir jis pamatė A. su kaimynu besikalbančius. Kalbėjosi jie kažką ir kaimynas pradėjo rėkti, kad A. dingtų. Kaimynas rankoje turėjo grąžtą ir juo mojo link A. A. pasisuko ir tada kaimynas krito neišlaikęs lygsvaros. A.grįžo pas juos. Paklausė, kas atsitiko ir A. pasakė, kad kaimynui pasakė, kad jis elgiasi kaip apgavikas ir pastarasis supyko. Kodėl jis sakė, kad kaimynas elgiasi kaip apgavikas, nežino. Nematė, ar grąžtas buvo įjungtas, grąžtas buvo be laido. Kaimynas viena ranka laikė grąžtą. Lyg smūgis, lyg tiesimas buvo į A. pusę ir kai nepataikė, tai gal neatlaikęs lygsvaros nukrito. Tas kaimynas tiesė ranką su grąžtu į A. pusę. Paskui jie iš to sodo po 10-15 minučių išvažiavo, kelio niekas nebuvo užtvėrę, iš A. pusės jokio smurto kaimyno atžvilgiu nebuvo. Viskas vyko sode ant bendro kelio. Nukentėjusysis griuvo į priekį. Keliuko grindinys buvo iš žemės. Nuo įvykio vietos jis buvo toliau, atstumo neįvardins, stovėjo prie sodo namelio.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad atvažiavo į sodą, jis, jo brolis ir brolio draugas A. B.. Buvo balandžio mėnuo. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje esantį sodą. Kai atvažiavo, buvo diena. Jie sode leido laiką ir sugalvojo kavos išsivirti, bet nebuvo elektros. Tada brolis kažkur išėjo, o jis su A. liko viduje. Paskui išėjo parūkyti ir jis pamatė brolį, kalbantį su kaimynu. Paskui išgirdo kaimyną rėkiant ant brolio, kad brolis dingtų ir dar kažką sakė. Paskui kaimynas link brolio tiesė ranką ir parkrito. Brolis grįžo į namelį, apsitvarkė ir išvažiavo. Kai brolis kalbėjosi su kaimynu, tai jie stovėjo ant kelio. Jo brolis rankose nieko neturėjo, o kaimynas rankoje laikė grąžtą, mojo link brolio tuo grąžtu. Jis tuo metu prie savo sodo namelio stovėjo gal 30 metrų atstumu. Matomumo niekas neužstojo. Brolis nugara į jį stovėjo, o kaimynas priekiu į jį šiek tiek už brolio užlindęs. Nukentėjusysis neatlaikė lygsvaros ir nukrito ant žemės. Tada jo brolis apsisuko ir nuėjo. Ką nukentėjusysis darė toliau, nematė, nes jie nuėjo į namelį. Baigė rūkyti ir nuėjo į namelį. Žinojo, kad yra nesutarimas dėl elektros ir kaip jis suprato, kad dėl elektros brolis kalbėjosi su kaimynu. Brolio nieko neklausė. Nukentėjusysis krito priekiu. Nematė nukentėjusiojo veido po to, kai jis nukrito ir nematė, ar jam kas padėjo atsistoti. Tik grąžtą matė nukentėjusiojo rankose. Tą dieną su broliu po to įvykio dar kažkiek tai buvo kartu. Paskui brolis išvyko į Vilnių, bet kada, neatsimena. Kurioje rankoje nukentėjusysis laikė grąžtą, neatsimena. Anksčiau buvo konfliktai dėl elektros su nukentėjusiuoju, nes jis atjungdavo elektrą. Nueidavo paprašyti, kad įjungtų, tai jis tiesiog išvydavo.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, o nukentėjusysis P. S. sodo kaimynas. Nesutarimai iš nukentėjusiojo pusės kyla dėl elektros, iš jos pusės nesutarimų nėra. Konfliktai kyla dėl to, kad nukentėjusysis jiems kartas nuo karto išjungia elektrą be priežasties ir kai paprašo įjungti, tai juos apšaukia, iškeikia ir veja nuo savęs. Už elektrą nukentėjusiajam visą laiką sumoka laiku. Nueina pas juos į namuką ir sumoka ir net parašus turi, kad susimokėję. Apie 2021-04-20 įvykį žino tik tiek, ką sūnus papasakojo. Matė, kaip policininkai buvo atvažiavę. Sūnus paskui jai sakė, kad paprašė nukentėjusiojo įjungti elektrą, o jis sūnų iškeikė, grasino, užsimojęs grąžtu ėjo link jo ir praradęs lygsvarą parkrito. Sūnus nesudavė jam smūgių ir ji nemano, kad jis tą būtų galėjęs padaryti. Elektra buvo įvesta jau seniai, prieš 6 metus gal. Nesutarimai su nukentėjusiuoju prieš 3 metus prasidėjo.

Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad dalinai pamena, kad atliko įvykio vietos apžiūrą. Kiek pamena, tai atvyko pagal pranešimą. Pranešėjas juos pasitiko, matė, kad jam buvo prakirsta lūpa ir jis paaiškino, kad su sodo kaimyno anūku sukonfliktavo dėl elektros ir prieš jį buvo panaudotas smurtas. Iškvietė pagalbą nukentėjusiajam ir apžiūrėjo įvykio vietą. Rado akinius, besimėtančius įvykio vietoje. Vėliau jie nuvyko iki galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens gyvenamosios vietos. Įvykio vietoje, kai dar buvo, tai buvo atėjusi moteris, kuri atpažino iš nuotraukų asmenį. Su įtariamuoju telefonu susisiekė, bet jis atsisakė su jais susitikti, nes sakė, kad į Vilnių išvyksta ir su jais nebendraus. Kai atvyko iki vietos ir po to skambino kaltinamajam, tai praėjo ne daugiau kaip 2 valandos. Viskas įvyko sodų bendrijoje, bet vietos tiksliai nenurodys, nes nepamena. Nepamena, ar apžiūrint įvykio vietą, nukentėjusysis nurodė, kur buvo sumuštas, gal ir nurodė. Akiniai buvo rasti netoli šiltnamio rėmo. Pagal tai sprendė, kad tai turėjo būti įvykio vieta. Tai buvo praėjimas, kuris buvo nukentėjusiojo sklype ir tai nebuvo praėjimas, kuris sklypus ribotų. Nukentėjusysis sakė, kad toje įvykio vietoje jis dirbo žemės ūkio darbus ir atėjo asmenys ir bandė su juo konfliktuoti. Prie šiltnamio ar buvo kokių įrankių, nepamena. Tarp nukentėjusiojo ir jo sodo kaimyno anūko konfliktas įvyko. Kuris sklypas to anūko, tai jiems parodė nukentėjęs asmuo. Nukentėjusysis sakė, kad dėl elektros konfliktas vyksta ir kad tai jau ne pirmas kartas kai jie konfliktuoja. Nukentėjusysis parodė to asmens sodo sklypą ir namelį. Nuo įtariamojo sodo namelio įvykio vieta buvo matoma, nes ten viskas atvira ir niekas neužstoja. Atstumas nuo įvykio vietos iki to namelio galėjo būti 20-30 metrų. Tą namelį ir sklypą skyrė keliukas. Akinius įvykio vietoje rado jie ir dar kraujo dėmes rado tame pačiame sodo sklype ant akmenų, ant skaldos. Kai gavo pranešimą, tai vyko iš karto į įvykio vietą iš Marijampolės. Įvykio vietoje žemės pagrindas buvo skalda. Praėjimas prie šiltnamio iš žemės. Kraujo dėmes ant keliuko pastebėjo, ten kur įvažiavimas. Eina bendras keliukas ir jis skiria sklypus. Nukentėjusiojo sklypas yra dešinėje pusėje ir jis išpiltas skalda. Nuo rastų akinių, kraujo dėmės buvo gal už 5 metrų. Akiniai buvo rasti praėjime link šiltnamio. Koks pagrindas ten buvo, nepamena. Tas praėjimas galėjo būti iš bordiūrų padarytas. Akiniai buvo rasti prie pat šiltnamio. Pagal nukentėjusiojo parodymus aprašė įvykio vietą. Rėmėsi jo parodymais ir pagal rastus akinius įvykio vietoje. Sutapo parodymai nukentėjusiojo ir su įvykio vietoje rastais akiniais.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje įvykio vietą apžiūrėjo, bet mažai ką pamena. Atvyko su kolega Ž. M. ir įvykio vietoje rado nukentėjusį asmenį. Jam buvo prakirsta lūpa. Buvo iškviesti jam medikai. Įvykio vietoje dar buvo nukentėjusiojo dukra. Jie paaiškino, kad nukentėjęs sukonfliktavo su sodo kaimynu dėl elektros ir tas jam trenkė į veido sritį ranka ir po to pasišalino. Įvykio vieta buvo nustatyta nukentėjusio žmogaus sklypo teritorijoje. Kad ten įvykio vieta, nustatė iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir ant žemės nukritusių akinių. Akiniai buvo rasti netoli šiltnamio. Ten prie šiltnamio buvo skalda. Įrankių įvykio vietoje ar buvo, neatsimena. Galimas įtariamasis buvo nustatytas. Nukentėjusysis sakė, kad tai sodo kaimyno anūkas. Nukentėjusio dukra nurodė įtariamojo asmens sodo senelio pavardę ir rado duomenų bazėje anūką ir pagal nuotraukas nukentėjęs nurodė, kad tai tas pats asmuo. Nuvyko pas įtariamąjį į namus, namuose nerado, paskambino asmeniui, bet jis teigė, kad yra Vilniuje ir susitikti atsisakė. Kai atvyko į įvykio vietą ir kai bendravo su įtariamuoju, kiek laiko buvo praėję, nepamena. Patvirtina, kas buvo surašyta tarnybiniame pranešime, nes tada geriau viską prisiminė. Nukentėjęs įvykio vietoje, ką aiškino, tiksliai nepamena. Prisimena, kad minėjo kažkokią priekabą ir kad bandė ją užstatyti ant keliuko, kad neišvažiuotų kaltinamasis. Nukentėjęs teigė, kad to kaimyno sodo savininkai jį nuolat kaltina, kad jis jiems atjungia elektrą. Jie nėjo žiūrėti į tą namelį, ką su ta elektra galima padaryti. Sodo sklypą įtariamojo nurodė nukentėjusysis. Buvo priėję prie to namelio, bet jame nieko nebuvo. Įvykio vieta nuo to namelio buvo matoma gerai. Nukentėjusiojo sklypas nuo to namelio buvo matomas. Ar pati įvykio vieta buvo matoma nuo to sklypo gerai nepamena. Nuo kaltinamojo namelio iki tos vietos, kur buvo rasti akiniai, gal 50 metrų. Nukentėjusiojo sklypą ir kaltinamojo sklypą skiria bendro naudojimo kelias. Jie tuo keliu atvažiavo. Nuo įvykio vietos iki keliuko, kuriuo atvažiavo, atstumas gal 10-15 metrų. Įvykio aplinkybės aprašytos iš nukentėjusiojo parodymų.

Peržiūrėjus nepilnamečio A. A. ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-20 atliktos apklausos vaizdo ir garso įrašą, A. A. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad š.m. balandžio arba gegužės mėnesį, tiksliai kuris neatsimena, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo mama. Jis pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad tėvukas P. S. yra savo sodo sklype ir šalia jo kažkoks nepažįstamas asmuo, to asmens nepažinojo, anksčiau niekada jo nebuvo matęs. Matė, kad tėvukas P. rankose laikė pagalį ir asmuo tą pagalį iš tėvuko pagriebė. Jis galvojo, kad kažkas gali įvykti, todėl greitai laiptais nubėgo žemyn. Jam būnant prie savo namo, tiksliau už namo, pamatė, kad nepažįstamas asmuo kirto tėvukui. Nepažįstamas asmuo tėvukui kirto ranka. Perbėgo per kaimynų sklypą link tėvuko. Tas asmuo, kuris krito tėvukui ėjo link automobilio. Jų automobilis stovėjo prie sodo namelio, t. y. ant pagrindinio kelio. Šalia automobilio stovėjo du asmenys, kurie įlipo į automobilį, kai atėjo tas asmuo, kuris kirto tėvukui. Tėvukas bandė užstatyti priekabą, kad asmenys nepasišalintų, o tuo momentu mama ėjo pasiimti iš namų telefoną. Automobiliu privažiavę asmenys prie tos vietos, kur tėvukas buvo ant kelio užstatęs priekabą, iš automobilio išlipo du asmenys ir patraukė priekabą, ją patraukę išvažiavo. Pamina, kad asmenys išlipę iš automobilio kažką dar sakė tėvukui, tačiau ką sakė tiksliai neatsimena. Daugiau paaiškinti nieko netur ( 1t., b.l. 103-104).

?Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Sklypas neaptvertas, sklype stovi medinis garažas, įvažiavimas į garažą yra išpiltas smulkia akmens skalda. Medinio garažo kairėje pusėje, žvelgiant nuo gatvės pusės, yra dirbamos žemės lysvės, augalų sodinimui. Link jų, nuo garažo, veda smulkiais akmenimis išpiltas takelis, kurio šonai sutvirtinti betoniniais bordiūrais. Prie sodinimui skirtų lysvių takelis sukasi stačiu kampu į kairę, po to į dešinę. Ant minėto sukimo kampo yra netvarkingai sudėtos lentos, kurios guli įstrižai takelio. Dešinėje pusėje esančioje sodinimo lysvėje, netoli betoninio bordiūro ant žemės yra vyriški akiniai, storais, juodais rėmeliais. Po apžiūros akiniai buvo paimti ir įpakuoti į voką Nr. 1, kurie saugomi Marijampolės apskrities VPK (b.l.23). Apžiūrint konflikto vietą daugiau pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar garso įrašymo priemonių ( 1t.,b.l. 17-18).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrima įvykio vieta sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Sklypas yra neaptvertas, sklype yra medinis garažas, į kurį įvažiavimas išpiltas smulkia akmens skalda. Prie sodo sklypo yra kelias, kuris išpiltas akmens skalda, kurio šonai sutvirtinti betoniniais bordiūrais. Sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pasodintas daržas, kuriame auga įvairios daržovės. Prie medinio garažo yra šiltnamis, prie jo dirvožemyje auga braškės. Prie šiltnamio žemės pagrindas - dirvožemis. Šiltnamio takelis išpiltas smulkia akmens skalda ir takelis sutvirtintas betoniniais bordiūrais ( 1t.,b.l. 24-25).

2021-04-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021-04-20, apie 17.30 val., patruliuojant nustatytame maršrute Marijampolės mieste, tarnybiniu automobiliu "VW Trasporter", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 13 min. kaimynas kumščiu trenkė pranešėjos tėčiui ir pasišalino nežinoma kryptimi automobiliu "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjos tėčiui išmušti dantys, prakirsta nosis, kraujuoja. 17.38 val. nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja R. A., kuri nuvedė pas tėvą P. S.. Asmuo paaiškino, kad dirbo ūkio darbus savo kieme, prie jo priėjo gretimo sodo namelio savininko sūnus ir pasakė "atėjau pažiūrėt į tavo naglą snukį" ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Asmuo iškarto nuėjo į automobilį "Volvo" ir pasišalino nežinoma kryptimi. P. S. bandė sulaikyti asmenį ir automobilį, kol atėjusi dukra kvietė policiją, ant keliuko užstūmė automobilio priekabą, tačiau minėtas asmuo privažiavęs prie priekabos su dar dviem asmenimis buvusiais automobilyje priekabą patraukė ir išvažiavo. Pagal minėtus valstybinius numerius nustatė, kad automobilis "Volvo" priklauso A. K.. A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Sekdami karštais įvykio pėdsakais, siekiant surasti A. K., nuvyko į jo gyvenamąją vietą. Namuose buvo asmens tėvai - A. K. ir R. K.. Tėvai teigė, kad nežino, kur yra jų sūnus. Susisiekus su sūnumi, tėvai paprašė grįžti namo, tačiau sūnus nesutiko. Tėvai telefoną perdavė policijos pareigūnui. Bendraujant telefonu buvo pareikalauta grįžti į namus, kad aptarti įvykio aplinkybes, tačiau jis nesutiko, teigė, kad yra Vilniuje ir negali grįžti. Paklausus, kur tiksliau Vilniuje, asmuo padėjo ragelį (1t., b.l. 36-37).

2021-04-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad 2021-04-20, apie 17.25 val., SB "(duomenys neskelbtini) tarp sklypo savininko P. S. ir A. K., įvyko žodinis konfliktas dėl elektros pajungimo. Konflikto metu A. K. galimai sudavė vieną smūgį kumščiu P. S. į veidą ir pasišalino. Dėl suduoto smūgio P. S. pajuto fizinį skausmą ir buvo pristatytas į VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių sužalojimų nustatymui ( 1t., b.l. 38).

2021-04-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimai nukentėjusiojo P. S. apklausos užfiksuota, kad dėl konflikto metu patirto sužalojimo adresu : (duomenys neskelbtini), į VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių buvo pristatytas P. S.. Vyriškiui po medikų apžiūros buvo nustatytas veido sumušimas ir žaizda. Po apžiūros jis buvo išleistas į namus. 2021-04-20 apie 21.46 val. su P. S. susisiekus telefonu dėl apklausos atlikimo ir pareiškimo priėmimo, jis nurodė, kad šiuo metu pareiškimo parašyti negali, kadangi jau yra namuose, rytoj jam anksti keltis į darbą. Dėl to vyriškis nurodė, kad rytoj, t.y. 2021-04-21 su juo susisiekti ir suderinti apklausos laiką, kadangi jis žinos darbo grafiką. Dėl išvardintų aplinkybių vyriškiui nebuvo įteiktas ir šaukimas ( 1t., b.l.40).

2021-05-07 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ( 112) ir moters, kuri skambino pagalbos centrui (M). M: laba diena, galit sujungti su Marijampolės policija? 112: Kas nutiko? M: Aj, tėtei kaimynas trenkė į veidą 112: kam trenkė į veidą? M: Tėtei 112: Prieš kiek laiko? M: Prieš porą minučių? 112: Prieš porą minučių? M: Mmm ir pabėgo su mašina, nežinau, kaimyno sode gyvenam 112: Ir kaimynas trenkė jūsų tėčiui? M: Taip 112: Mmm į veidą taip? M: Taip, ant jo pačio nuosavo sklypo atėjo pas mus į sklypą ir trenkė į veidą 112: Yra sužalojimų? M: Taip, lyg išmušti dantys, prakirsta nosis 112: Išmušti dantys ir nosis prakirsta M: taip 112: Kraujuoja taip? M: taip 112: Kiek jam metų? M: 65 112: Aha, greitąją aš atsiųsiu sakykite adresą M: (duomenys neskelbtini)112: Čia pati (duomenys neskelbtini) M: (duomenys neskelbtini) kaimas 112: Aha taip taip M: (duomenys neskelbtini). 112: (duomenys neskelbtini)kelintoji? M: (duomenys neskelbtini)112: (duomenys neskelbtini)ale tai kodėl aš nerandu, taip ir kuris namas? M: Dabar mes taip prie (duomenys neskelbtini), šalia sklypas, nežinau čia 112: (duomenys neskelbtini) 112: Prieš porą minučių kaimynas trenkė jūsų tėčiui 65 metų į veidą, taip? Išmušti dantys, nosis prakraujuoja, o kaimyno vardo, pavardės jūs nežinote? M: Ne 112: Jisai pasišalino su kokiu automobiliu? M: Su automobiliu volvo 112: Taip, automobilio markė Volvo, valstybiniai numeriai matėte? M: (duomenys neskelbtini) K., T. , C. taip? M: K., D., C. 112: K., D., C. o skaičiai? M: (duomenys neskelbtini) tuoj minutėlę , (duomenys neskelbtini). 112: (duomenys neskelbtini), jūs dabar būsite vietoje? M: Taip 112: Būkite vietoje, informuoju greitąją ir policiją, gerai? M: Gerai 112: Jūsų pavardė M: R. A. 112: B.? M: A. 112: O covid nesergat? M: Ne 112: Mm supratau viskas informuoju tarnybas, ačiū už pranešimą, viso gero ( 1t., b.l. 109-111).

2021-05-19 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas "2021_0420_175106" trukmė - 03.01 minutės, matomas vaizdas ir girdimas garsas. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe yra aiškinamieji užrašai: MRJ_5F60F0 2021/04/01 17:51:09. Apžiūrimas vaizdo įrašas "2021_0420_175106", kuriame matosi policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir pasiteirauja kas nutiko. Asmuo sako: šitie kaimynai, mano anksčiau šitas namas buvo ir aš šitiems kaimynams buvau leidęs pasijungti elektrą. Pas juos elektra kažkur dieną dingo ir jie man skambina pajunk elektrą. Nieko neatjungiau, jau mes su jais konfliktą turėjome praeitą vasarą. Ir dabar atėjo anūkas, aš tvarkiau ir jis sakė "aš atėjau į tavo naglą snukį pažiūrėt". Policijos pareigūnas: "anūkas čia taip, čia iš šito mažo namelio, taip?". Asmuo: taip. Policijos pareigūnas: "ir jis išvažiavo". Asmuo: taip išvažiavo, aš dar bandžiau priekabą išstumti, kad jie nepabėgtų. Policijos pareigūnas: jie visi jauni, taip. O to asmens vardą, pavardę nežinot? Asmuo: šiaip tai K. Policijos pareigūnas: kažkas yra tam name? Tai čia jo anūkas galėjo būt? Ir buvo anę? Jūsų vardas, pavardė? Asmuo: P. S.. Policijos pareigūnė: jisai vienas priėjęs buvo, sakė buvo trys asmenys. Asmuo: du buvo tenai, o atvažiavo prie namelio pažiūrėjo ar elektra yra ar nėra, o aš iš tikrųjų nieko, nu va dukra neduos meluot aš nieko. Moteris: prieš porą savaičių, aš dar čia negyvenau, aš nežinau jų, bet žinau, kad mano mama bendravo. Pas mane atėjo sumokėjo kažkokį likutį, pas save skaitliuką turi, nors buvo nemokėję metus, sako pajungsi elektrą. Niekas ten neatjungė. Aš nuėjau į tą įjungiau, išjungiau galvojau, gal atsiras, daugiau jie pas mane nebuvo atėję. Vaizdo įrašo pabaiga ( 1t., b.l. 114-115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. G 158/2021 (09) P. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies sumušimas, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinė žaizdelė, o taip pat kraujosruva nosies galo srityje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos abiejose lūpose. P. S. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. P. S. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti 2021-04-20, galimai nurodytomis aplinkybėmis ( 1t.,b.l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. G 312/2021 (09) nurodyta, kad P. S. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats, t.y. griūdamas ir kontaktuojant su kietų bukų ir bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais ( 1t., b.l. 62).

???2021-05-18 Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Marijampolės apskr. VPK nukentėjusiajam P. S. buvo pasiūlyta parodyti, kurioje tiksliai vietoje 2021-04-20 buvo panaudotas prieš jį fizinis smurtas. Nukentėjusiajam P. S. geranoriškai sutikus iš Marijampolės apskr. VPK kiemo buvo išvykta tarnybiniu automobiliu link SB (duomenys neskelbtini)sodų. P. S. nurodė vykti keliu Marijampolė - Liudvinavas -Krosna. Privažiavus sankryžą (duomenys neskelbtini)nukentėjusysis P. S. nurodė važiuoti link (duomenys neskelbtini) ir privažiavus SB (duomenys neskelbtini) sodų ženklą sukti į kairę pusę. Įvažiavus į sodus P. S. nurodė važiuoti keliu tiesiai, po to pasukti link dešinės pusės, kurioje P. S. nurodė savo sodo sklypą. (Foto Nr. 1). Po to nukentėjusysis nurodė vietą, kurioje jis buvo savo sodo sklype (Foto Nr. 2,3). Paprašius nukentėjusiojo P. S. pažymėti žymekliu vietą, kurioje buvo panaudotas prieš jį fizinis smurtas ir kurioje vietoje buvo įtariamasis A., nukentėjusysis P. S. nurodė, kad žymekliu pažymėtu skaičiumi 1, jis buvo šioje vietoje, kai prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Žymekliu pažymėtu skaičiumi 2 nukentėjusysis P. S. paaiškino, kad šioje vietoje buvo A., kai prieš jį panaudojo fizinį smurtą. (Foto Nr. 4). Po to nukentėjusysis parodė vietą, kurioje užtvėrė automobilio priekabą, kad asmenys su Volvo automobiliu nepasišalintų. (FotoNr. 5) ( 1t., b.l. 68-69).

2021-06-03 Akistatos protokole užfiksuota, kad siekiant pašalinti esminius prieštaravimus, esančius proceso dalyvių parodymuose, į akistatą buvo suvestas nukentėjusysis P. S. ir įtariamasis A. K.. Akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t.y. įtariamasis A. K. teigė, kad jis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusysis teigė, kad įtariamasis sudavė vieną smūgį į veido sritį ( 1t., b.l. 74-76)

2021-04-29 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. A. iš pateiktų keturių asmenų atpažįsta asmenį, kuris yra pirmoje nuotraukoje, šis asmuo sudavė jos tėvui P. S. į veido sritį. Asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (1t., b.l. 90-93).

2021-05-24 Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuvykus į SB (duomenys neskelbtini), įtariamajam A. K. buvo pasiūlyta paaiškinti ir parodyti įvykį įvykusį 2021-04-20 d. Įtariamajam A. K. geranoriškai sutikus, jis nurodė savo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį atvyko pabūti (Foto Nr. 1,2). Po to įtariamasis nurodė, kad atvykęs į sodą automobilį Volvo pasiliko ant pagrindinio sodo kelio. (Foto Nr. 3). Įtariamasis A. K. parodė vietą, kurioje pamatė kaimyną P. (Foto Nr. 4) ir paaiškino, kad išėjęs iš sodo namelio parūkyti būdamas šioje vietoje pamatė kaimyną P.. Po to įtariamasis A. K. parodė vietą, kurioje buvo kaimynas P.(Foto Nr. 5) ir vietą, kurioje jis stovėjo (Foto Nr. 6) paaiškino, kad būdamas šioje vietoje kalbėjo su kaimynu P. Po to parodė vietą, kurioje kaimynas P. parkrito kai lenkėsi į jį su grąžtu (Foto Nr. 6) ( 1t., b.l. 162-163).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-20 apklausta R. A. kaip liudytoja paaiškino, kad gyvena SB "(duomenys neskelbtini), ir yra P. S. dukra. 2021-04-20, apie 17.25 val., ji buvo savo namuose ir dirbo su kompiuteriu. Prie jos buvo jos sūnus A. A., pro namo langą, pamatė, kaip gretimame sodo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos tėvui P. S., vyksta konfliktas, tarp tėčio ir nepažįstamo vyriškio. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kaip tas nepažįstamas vyriškis elgiasi agresyviai jos tėvo atžvilgiu, t.y. priėjęs prie pat, į priekį atstatęs krūtinę. Tada ji išėjo iš kambario antrajame namo aukšte į lauką ir pamatė, kad jos tėvas jau guli ant žemės toje vietoje kur vyko konfliktas, o vyriškis, kuris su šiuo konfliktavo šalinosi link savo automobilio "Volvo V40". Jai priėjus prie vaikino ir paklausus "Ką čia blet darai?" jis atsisukęs jai pasakė "Von žiūrke, nes ir tave nukirsiu". Vaikinas įsėdo į automobilį, automobilyje sėdėjo dar du vyriškiai. Jos tėvas liepė kviesti policiją, o pats tuo metu su automobiline priekaba užstatė pravažiavimą, kad vyriškiai nepasišalintų. Tačiau pastarieji išlipę iš automobilio patraukė priekabą ir pasišalino. Tada ji grįžo į namus, pasiėmė telefoną, ir išėjus į lauką paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir pranešė apie ką tik įvykusį įvykį. Kol vyko pagalba, ji matė, kad yra odos įplyšimas tarp viršutinės lūpos ir nosies, bėgo kraujas iš nosies, bei tėtis pasakė, kad jam kliba viršutiniai dantys. Netrukus atvyko medikų ekipažas. Tėtis buvo išvežtas į VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių. Tėtis sakė, kad konfliktas įvyko dėl elektros tiekimo, kuris yra pajungtas nuo jos namo, į minėto vyriškio sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), neva pagal tą vyriškį tėtis jiems išjungęs elektros tiekimą. Anksčiau ir yra buvę konfliktų su kaimynais dėl to paties, pareikšimai rašyti buvo, tačiau tėtis su jais susitaikė. Nori paminėti, kad nei ji nei jos tėtis kaimynams elektros nebuvo niekada išjungę, o kodėl pas juos sutrikęs tiekimas, pasakyti negali. Jos tėvą užpuolęs vyriškis, galimai yra S. K. anūkas, tačiau vardo pavardės nurodyti negali. Konflikto metu jis buvo apsirengęs tamsiu bliuzonu su kapišonu, daugiau aprangos bruožų nurodyti negali. Užpuolikas buvo apie 1,80 m., sportiško kūno sudėjimo, tamsiais plaukais ir su barzda. Kitų vyriškių apibūdinti negali. Patį užpuoliką iš matymo atpažintų. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali ( 1t., b.l. 79-80).

2021-04-20 R. A. papildomai apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad nori patikslinti, kad kai sūnus ją pašaukė prie lango, ji pamatė, kad į tėvo sodo sklypą atėjęs nepažįstamas vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs jos tėvo atžvilgiu, t.y. atstatęs krūtinę į tėvą, pamatė, kad vyriškis iš tėvo atėmė lazdą, kurią jis laikė rankose. Nepažįstamas vyriškis atėmęs lazdą ją numetė sodo sklype ir vieną kartą ranka sudavė tėvui į veido sritį. Ji tai pamačiusi iš karto išbėgo į lauką ir pamatė, kad tėvas guli ant žemės savo sodo sklype. Išbėgusi į lauką nubėgo prie nepažįstamo vyriškio. Šis tuo metu ėjo į automobilį, kuris buvo pasistatytas ant kelio už tėvo sodo sklypo. Jam pribėgus prie jo automobilio pasakė, jam " ką tu čia darai, dar pavartojo necenzūrinį žodį. Jis jai atsakė, kad " von žiurke, nes ir tave nukirsiu". Matė, kad dar automobilį sėdėjo 2 nepažįstami jaunuoliai. Jos tėvas jai liepė iškviesti policiją, o pastarasis tuo metu užstatė ant keliuko priekabą, kad jie neišvažiuotų. Paaiškina, kad norint išvažiuoti yra tik vienas kelias, todėl tėvas ir užstatė priekabą ant kelio. Jos tėvui užstačius priekabą, 2 jaunuoliai greitai išlipo iš automobilio, patraukė priekabą ir išvažiavo (1t., b.l. 84-85).

Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes :

Iš ataskaitų žiūryklės matosi, kad Bendruoju pagalbos numeriu paskambino R. A. 2021-04-20 17.29 val., minėta liudytoja nurodė, kad prieš pora minučių kaimynas trenkė jos tėvui į veidą, išmušti dantys, prakirsta lūpa ir pasišalino automobiliu. Išsiųstos pajėgos ir 2021-04-20 17:51:09 val. jau filmuojama Body cam ir vyksta pokalbis tarp policijos pareigūno ir nukentėjusiojo ( 1t., b.l., 31-35, 114-115).

Ši aplinkybė dar detaliau įrodyta užfiksuotu pokalbiu tarp liudytojos R. A. ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo ( 1t., b.l.109-111).

Nukentėjusysis P. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto : kaltinamasis sudavė jam į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, nuo suduoto smūgio jam pradėjo klibėti du dantys, buvo prakirsta lūpa, kraujavo nosis, sulūžo apatinis protezas, akinius rado, atvykus policijos pareigūnams. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jis liepė savo dukrai-šioje byloje liudytojai R. A. skambinti į policiją, o pats, siekdamas sulaikyti kaltinamąjį, užstatė priekabą, kuri buvo nustumta ir kaltinamasis su draugais automobiliu pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytoja R. A. pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoju nurodė, kad smurtavęs asmuo jau išvažiavo. Liudytojos R. A. parodymai bei užfiksuotas jos pokalbis paneigia kaltinamojo ir liudytojų A. B., M. K. parodymus, kad jie iš sodų bendrijos išvažiavo praėjus 10-15 minučių. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis, pavartojęs smurtą nukentėjusiojo P. S. atžvilgiu, skubiai pasišalino iš įvykio vietos, išvažiuodamas automobiliu.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo, gauto pranešimo policijos komisariate ir policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikus, atmestini kaltinamojo parodymai, kad jis jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo.Vertinant nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusysis viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad jam kaltinamasis sudavė į veidą. Nukentėjusiojo apklausose smurto veiksmų pobūdis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytą sužalojimą jo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir liudytojų R. A., A. A. parodymai, specialisto išvada. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Dėl liudytojų A. B. ir M. K. parodymų : minėti liudytojai atkartojo kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis, turėdamas rankoje grąžtą, jį tiesė į kaltinamąjį, o šiam pasisukus, neteko lygsvaros ir parkrito. Tačiau užduodant detalesnius klausimus apie grąžtą, kurioje rankoje buvo grąžtas, parodymai nebuvo vieningi, o nukentėjusiajam patvirtinus, kad jis yra kairiarankis ir dirba kaire ranka, leidžia teismui daryti išvadą, kad parodymai melagingi, liudytojai siekia padėti kaltinamajam, tuo labiau, kad vienas iš jų geras draugas, o kitas-brolis.

Dėl liudytojos R. A. parodymų : nors gynėja nurodė, kad liudytojos parodymai yra melagingi, ji įvykio nematė, tačiau teismas, analizuodamas minėtos liudytojos parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, daro priešingą išvadą.

Liudytoja R. A. jau pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoju nurodė smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes. 2021-04-20 19.45 val. ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno kaip liudytoja. 2021-05-18 9.06 val. liudytoja R. A. buvo apklausta papildomai, apklausos metu ji nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis sudavė P. S. į veidą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. A. nurodė, kad ji pirmą kartą buvo apklausta, praėjus nuo įvykio 2-3 valandom. Detalės apie suduotą smūgį, kad ji matė smūgį per pirmą apklausą nepaminėjo, o paskui tyrėja klausinėjo smulkesnių detalių ir ji pasakė, kad matė, kaip sudavė smūgį kaltinamasis jos tėtei. Ji matė, kaip sudavė smūgį ir tą matė pro langą. Dešine ranka į veidą sudavė kaltinamasis jos tėčiui.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos R. A. parodymais, be to, 2021-04-20 liudytojos apklausos protokole nėra užfiksuota, kad liudytoja nematė smūgio sudavimo.

Iš peržiūrėtų nepilnamečio liudytojo A. A. parodymų vaizdo įrašo seka, kad jis matė, kaip nepažįstamas asmuo kirto tėvukui.

Taip pat teismas, analizuodamas teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai dėl įvykio vietos taip pat nepasitvirtino. Priešingai tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek apklausti liudytojais-atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai R. S. ir Ž. M. nurodė, kad įvykio vieta nustatyta nukentėjusiojo sodo sklype pagal rastus ant žemės nukentėjusiojo akinius.

Liudytoja A. K. įvykio aplinkybių nematė, paaiškino, kad nesutaria su nukentėjusiuoju P. S. dėl neva jo atjungiamos elektros. Teismas laiko, kad liudytojos parodymai dėl šio įvykio mažai informatyvūs, jais nesivadovauja.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. G 312/2021 (09) nurodyta aplinkybė, kad P. S. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats, t.y. griūdamas ir kontaktuojant su kietų bukų ir bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais ( 1t., b.l. 62). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis po suduoto smūgio krito, nukentėjusiojo kritimas buvo sąlygotas neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. G 158/2021 (09) nurodyta, kad P. S. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti 2021-04-20, galimai nurodytomis aplinkybėmis ( 1t.,b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstama veika pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamasis kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatą, tai yra 2021 m. balandžio 20 d. apie 17.25 val. Sodų bendrija (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, taip padarė nosies sumušimą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinę žaizdelę, o taip pat kraujosruvą nosies galo srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejose lūpose ir sukėlė nukentėjusiajam P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiojo skundas. Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ( 1t., b.l.145), 2019 m. baustas už administracinių nusižengimų padarymą (1t., b.l.146-148), dirba (1t.,b.l.150), darbdavio charakterizuojamas gerai ( 2 t., b.l.32).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas numatytos bausmės vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus. Sankcijoje esanti švelniausia bausmės rūšis-viešieji darbai, kaip dirbančiam asmeniui, neskirtina.

Kaltinamajam 2021-04-29 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama (1t., b.l.159-160, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 38,12 eurų žalos atlyginimo ( 1t., b.l.132-133). Žala susidarė, suteikus nukentėjusiajam P. S. gydymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis nesutiko su civiliniu ieškiniu.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 38,12 eurai Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2t., b.l. 10-13). Kaip įrodymas pareiktas 2021-08-05 kasos pajamų orderis, iš kurio matosi, kad P. S. sumokėjo 400 eurų už dantų protezavimą ( 2t., b.l.14).

Kaltinamasis nesutiko su civiliniu ieškiniu.

Teisiamojo posėdžio metu surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų-smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą, ir atsiradusių pasekmių-nukentėjusiojo sužalojimo ir dantų protezo sugadinimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kad smūgio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo dantų protezas, įrodo ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojos R. A. parodymai. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos įrodo ir pateiktas byloje kasos pajamų orderis, pagal kurį nukentėjusysis sumokėjo 400 eurų už dantų protezavimą.

Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 400 eurų nukentėjusiojo naudai.

Pagal civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau tai nereiškia, jog apskritai neturi būti atsižvelgiama į kaltininko turtinę padėtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Tokiu būdu nukentėjusiajam, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvadoje Nr. G 158/2021 (09), klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies sumušimas, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinė žaizdelė, o taip pat kraujosruva nosies galo srityje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos abiejose lūpose. P. S. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui ( 1t., b.l. 58). Sužalojimo liekamųjų reiškinių veide nenustatyta.

Nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais išreikšto smurto, t. y. į gyvybiškai svarbią vietą suduoto smūgio, neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, jautėsi pažemintas, atsirado miego sutrikimų. Nukentėjusiojo blogą savijautą patvirtino liudytoja R. A..

Be to, iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ir (arba) nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus minėtus padarinius, jis svyruoja nuo 145 Eur iki 1 000 Eur, tačiau dažniau yra priteisiamos didesnės pinigų sumos negu ta, kurios prašo apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.).

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį-sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiojo sodo žemės sklype, atėjus kaltinamajam pas dirbantį nukentėjusįjį, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo elgesį daug vyresnio amžiumi nukentėjusiojo atžvilgiu, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, jog nukentėjusiojo prašymas priteisti 2000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 800 Eur. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas nenustatė, kad prašomos priteisti proceso išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl išlaidos - 847 eurai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai ( 2t., b.l.46-48).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, vyriški akiniai, saugomi Marijampolės apskrities VPK (1t., b.l 24), grąžinami nukentėjusiajam, CD su vaizdo įrašu (1t., b.l.113), paliekamas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, paskirti kaltinamajam A. K. įpareigojimus : įpareigoti 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 400 eurų nukentėjusiajam P. S., tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 400 eurų turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 847 eurus proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 38,12 eurus nukentėjusiojo P. S. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, vyriškus akinius, saugomus Marijampolės apskrities VPK, grąžinti nukentėjusiajam P. S., CD su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.