Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 2i d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą - 400 eurų nukentėjusiajam P. S., tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš A. K. 400 eurų turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 847 eurai proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. K. 38,12 eurai nukentėjusiojo P. S. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. balandžio 20 d. apie 17.25 val. Sodų bendrija "(duomenys neskelbtini)" esančiame sodo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, taip padarė nosies sumušimą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinę žaizdelę, o taip pat kraujosruvą nosies galo srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejose lūpose ir sukėlė nukentėjusiajam P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, dėl ko A. K. buvo atimta galimybė užduoti klausimus šiam liudytojui, siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas – liudytojas A. A..

9.2. Atsakydamas į advokatės Andželikos Vosyliūtės klausimą liudytojas A. A. parodė, jog tiksliai nepamena kada po įvykio buvo apklaustas, gal po kelių savaičių ar mėnesio. Mamą apklausė tą pačią dieną, vėliau taip pat apklausė. Kiek kartų iš viso mama buvo apklausta nežino. Į savo apklausą policijoje vyko kartu su mama. Prieš apklausą su mama apie įvykį nekalbėjo. Po to kai tėvukui trenkė, tas asmuo nuėjo į automobilį. Po smūgio tėvukas nukrito ant nugaros ant dirbamos žemės. Nuo ginčo pamatymo iki jo išėjimo į lauką buvo gal 20 sekundžių laiko tarpas. Laiptais nulipti jam užtrunka 5-10 sekundžių. Mama tuo metu dar liko viršuje. Mamai jis pasakė, kad kažkas čia bus negerai ir mama atėjo prie lango. Per langą jis pamatė, kai paėmė lazdą. Kai atėmė lazdą mama nematė, nes jai dar nebuvo pasakęs. Kai mama skambino policijai, kaltininkas jau buvo pasišalinęs (t. 2 b. l. 102 – 103)

10. Proceso dalyviams pageidaujant buvo peržiūrėtas liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo apklausos įrašas (t. 1, b. l. 105).

11. Nors A. K. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, nesant jokių pakankamų, objektyvių, neprieštaringų ir patikimų įrodymų, priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, taip pat įvertinusi ir aukščiau aptartus liudytojo A. A. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinimas nukentėjusiajam P. S. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą vis tik A. K. pasitvirtino.

11.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. K. kategoriškai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino teigdamas, jog jis jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, kad jam nuėjus P. S. paprašyti, kad įjungtų elektrą bei pasakius, kad jis elgiasi kaip apgavikas, nukentėjusysis pradėjo nervuotis, link jo mojavo grąžtu, tuo metu parkrito ir rėkė nuteistajam dingti. Tačiau pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog A. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iš tiesų kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. S. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, taip padarė nosies sumušimą, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinę žaizdelę, o taip pat kraujosruvą nosies galo srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejose lūpose ir sukėlė nukentėjusiajam P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo P. S. parodymai, kurie kartu su liudytojų R. A., A. A., policijos pareigūnų Ž. M., R. S., kurie netrukus po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju parodymais, P. S. protokolu – pareiškimu, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 17-18), papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1 , b. l. 24 – 25), 2021 m. balandžio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 36 – 37), 2021 m. balandžio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (t. 1, b .l. 38), 2021 m. balandžio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimai nukentėjusiojo P. S. apklausos (t. 1, b .l. 40), 2021 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju (t. 1, b. l. 109 – 111), 2021 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 114 – 115), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvada Nr. G 158/2021 (09) (t. 1, b. l. 58), 2021 m. gegužės 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1 b. l. 68 – 69), 2021 m. birželio 3 d. akistatos protokolu (t. 1 b. l. 74-76), 2021 m. balandžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (t. 1, b .l. 90-93), 2021 m. gegužės 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1 b. l. 162-163) tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

11.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas pirmosios instancijos teisme pakankamai nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes bei parodė, kad įvykio dieną atėjęs sodo kaimynas A. K. priekaištavo jam, kad jis neva tai išjungia elektrą. Jis A. K. pasakė, kad išeitų ir tuo metu A. K. kumščiu smogė jam į veidą, jis kirto aukštielninkas ant žemės. Atbėgusiems jo anūkui A. A. ir dukrai R. A. jis liepė kviesti policiją, o pats, siekdamas sulaikyti kaltinamąjį, užstatė priekabą, kuri buvo nustumta ir kaltinamasis su draugais automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Jis kitą dieną kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Jam po smūgio sudavimo išklibo du dantys, buvo prakirsta ir sutinusi lūpa, nosis kraujavo apie mėnesį laiko, lūžo apatinis dantų protezas. Sulaužytus jo akinius rado įvykio vietoje policijos pareigūnai (t. 2 b. l. 38-39). Netikėti nukentėjusiojo P. S. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, nes viso proceso metu jis davė išsamius parodymus, jo parodymai atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, kad teismas neįvertino tų aplinkybių, jog nukentėjusysis P. S. jau keleri metai konfliktavo su A. K. artimaisiais dėl elektros ir šio įvykio metu konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. K. taip pat kilo dėl elektros, todėl nukentėjusysis buvo suinteresuotas apkaltinti jį nebūtais dalykais, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad P. S. duotose parodymuose dėl faktinių bylos aplinkybių, jokių esminių prieštaravimų nėra. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis jokių santykių su nuteistuoju iki įvykio neturėjo, su juo nebendravo ir jokių konfliktų tar jų iki įvykio nebuvo. Kaip nurodė ir pats P. S., apklaustas teismo posėdžio metu, 2021 m. balandžio 16 d. jam skambino A. K. motina, kuri klausė kodėl jis atjungė elektrą, bei reikalavo ją įjungti, tačiau nukentėjusysis jai atsakė, kad jis elektros nėra atjungęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad nukentėjusiajam skambinusi nuteistojo motina prašė įjungti elektrą, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis konfliktavo su A. K. artimaisiais bei, kad dėl to turėjo tikslą apkalbėti nuteistąjį. Priešingai nukentėjusysis apklaustas teisme patvirtino, jog su sodo kaimynais buvo geri santykiai, jis yra leidęs jiems prisijungti elektrą nuo savo kabelio, konflikto metu jie taip pat galėjo naudotis elektrą ir šiuo metu ja naudojasi. Nežino kodėl jį kaltina, nes niekada elektros net nebuvo atjungęs.

11.3. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo smurtą, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusiojo dukra R. A., kuri nurodė kad įvykio dieną dirbo kompiuteriu ir pro langą pamatė, kaip A. K. agresyviai nusiteikęs priėjo prie jos tėčio, matė, kaip kaltinamasis trenkė jos tėčiui. Išbėgo į lauką ir pamatė tėtį jau nukritusį ir gulintį ant žemės. Paskambino policijai. Jos tėtis, tuo metu kai jam A. K. kirto, turėjo rankose pagalį. Kaltinamasis pagriebė tą pagalį iš jos tėčio ir numetė ant žemės. Po suduoto smūgio tėtis sėdėjo ant žemės, jam bėgo kraujas iš nosies ir buvo prakirsta viršutinė lūpa. Ji pranešė policijai apie įvykį, pasakė, kad kaimynas sudavė tėčiui į veidą, jam bėga kraujas ir kliba dantys (t. 2 b. l. 39 – 40). Netikėti minėtos liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas grįsdamas nuteistojo kaltę nepagrįstai vadovavosi R. A. parodymais, kadangi minėta liudytoja duodama papildomus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme juos pakeitė, nurodydama, kad matė kaip vyriškis iš jos tėvo atėmė lazdą, kurią jis laikė rankose, ją numetė sodo sklype ir vieną kartą ranka sudavė jam į veido sritį, tačiau tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, jog liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2021 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. Detalių apie suduotą smūgį per pirmą, t.y. 2021 m. balandžio 20 d. apklausą nepaminėjo, tačiau vėlesnėje apklausoje, kaip nurodė ir pati R. A., tyrėjai klausinėjant smulkesnių detalių ji pasakė, kad matė, kaip sudavė smūgį kaltinamasis jos tėtei. Liudytojos teigimu, ji aplinkybes atsiminė ir pirmą kartą apklausos metu ir vėliau, tačiau detalės apie suduotą smūgį per pirmą apklausą nepaminėjo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutikti su tuo, kad liudytoja pakeitė savo pirmiau duotus parodymus, nėra jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog minėta liudytoja vėlesnės apklausos metu tik papildomai paaiškino tam tikras aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad matė jog nuteistasis atėmė iš tėvo rankoje laikytą lazdą, kurią numetė į šalį ir vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Pažymėtina ir tai, jog R. A. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, visiškai atitiko jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Vien tai, kad tam tikros aplinkybės nebuvo smulkiai detalizuotos pirminės apklausos metu, nereiškia, kad vėlesnės apklausos metu liudytojos duoti parodymai yra prieštaringi ir tai nesudaro pagrindo teismui jos parodymus vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus, taip pat nesudaro pagrindo ir jais netikėti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino ir kita bylos medžiaga, o būtent R. A. jau pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu nurodė smurto prieš nukentėjusįjį aplinkybes. Paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad kaimynas tėtei prieš pora minučių trenkė į veidą (t. 1, b. l. 109-111).

11.4. Be to, pagrindą tikėti tiek nukentėjusiojo P. S., tiek ir liudytojos R. A. nurodytomis įvykio aplinkybėmis suteikia ir tiesiogiai įvykį mačiusio nukentėjusiojo anūko A. A. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, jog įvykio dieną, jis pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad tėvukas P. S. yra savo sodo sklype ir šalia jo kažkoks nepažįstamas asmuo. Matė, kad tėvukas rankose laikė pagalį ir tas nepažįstamas asmuo tą pagalį iš tėvuko pagriebė. Jis pagalvojo, kad kažkas gali įvykti, todėl greitai laiptais nubėgo žemyn. Jam nubėgus už namo, pamatė, kad nepažįstamas asmuo ranka kirto tėvukui. Jis perbėgo per kaimynų sklypą link tėvuko ir matė kaip tas asmuo, kuris krito tėvukui, ėjo link automobilio. Jo automobilis stovėjo prie sodo namelio, t. y. ant pagrindinio kelio. Šalia automobilio stovėjo du asmenys, kurie įlipo į automobilį. Tėvukas bandė užstatyti priekabą, kad asmenys nepasišalintų, o tuo momentu mama ėjo pasiimti iš namų telefoną. Automobiliu privažiavę asmenys išlipo iš jo ir patraukę prikabą išvažiavo (t. 1, b. l. 103-104). Nors apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti minėto liudytojo parodymai yra nepatikimi ir kelia abejonių dėl jų objektyvumo, kadangi jie buvo duoti po jo motinos R. A. parodymų ir akivaizdu, jog buvo suderinti su motinos duotais parodymais, be to liudytojas teisme iš viso nebuvo apklaustas, tokiu būdu atimant kaltinamajam galimybę jam užduoti klausimus, tačiau su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Vien tai, kad R. A. dalyvavo savo nepilnamečio sūnaus apklausos metu kaip įstatyminė atstovė, nesudaro pagrindo liudytojo A. A. parodymus vertinti kaip nepatikimus. Pažymėtina, jog nepilnamečio liudytojo apklausa buvo filmuojama ir iš jos akivaizdžiai matyti, kad R. A. nepilnamečio sūnaus apklausos metu tik sėdėjo ir niekaip apklausos neįtakojo. Nepilnametis liudytojas A. A. davė liudijimus apie jam žinomas aplinkybes bei atsakė į tyrėjos užduotus klausimus. Be to, pažymėtina ir tai, jog A. A. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas įvykio aplinkybes, jog pro langą iš antro aukšto matė, kaip P. S. kalbėjosi su kažkokiu asmeniu, kuris nebuvo normaliai nusiteikęs. Nukentėjusysis laikė pagalį, o tas asmuo pagalį iš jo atėmė ir numetė. Liudytojas bėgo žemyn ir užbėgęs už namo pamatė, kaip tas asmuo su dešine ranka P. S. kirto į veidą po ko jis nukrito ant žemės, jam iš nosies bėgo kraujas (t. 2, b. l. 102 – 103). Nors liudytoja R. A. yra nukentėjusiojo dukra, o liudytojas A. A. nukentėjusiojo anūkas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, netikėti minėtų liudytojų parodymais, nėra jokio pagrindo, nes jie atitiko nuoseklius nukentėjusiojo parodymus bei neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams dėl konfliktinių aplinkybių.

11.5. Pagrindą tikėti nukentėjusiojo ir aukščiau minėtų liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis suteikia ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklaustų policijos pareigūnų Ž. M. ir R. S. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Ž. M. paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą pagal pranešimą. Pranešėjas juos pasitiko, matė, kad jam buvo prakirsta lūpa ir jis paaiškino, kad su sodo kaimyno anūku sukonfliktavo dėl elektros ir prieš jį buvo panaudotas smurtas. Iškvietė pagalbą nukentėjusiajam ir apžiūrėjo įvykio vietą. Rado akinius, besimėtančius netoli šiltnamio rėmo. Pagal tai sprendė, kad tai turėjo būti įvykio vieta. Sutapo nukentėjusiojo parodymai su įvykio vietoje rastais akiniais. Įvykio vietoje buvo atėjusi moteris, kuri atpažino iš nuotraukų asmenį. Vėliau jie nuvyko iki galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens gyvenamosios vietos (t. 2 b. l. 53 - 54). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta R. S.. Ji paaiškino, kad pagal pranešimą atvyko su kolega Ž. M.. Įvykio vietoje rado nukentėjusį asmenį. Jam buvo prakirsta lūpa. Buvo iškviesti medikai. Įvykio vietoje taip pat buvo nukentėjusiojo dukra. Jie paaiškino, kad nukentėjusysis sukonfliktavo su sodo kaimynu dėl elektros ir tas jam trenkė į veido sritį ranka, po to pasišalino. Įvykio vieta buvo nustatyta nukentėjusio žmogaus sklypo teritorijoje. Įvykio vietą nustatė iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir ant žemės rastų nukritusių akinių. Akiniai buvo rasti netoli šiltnamio. Nuo kaltinamojo namelio iki tos vietos, kur buvo rasti akiniai, gal 50 metrų. Nuo įvykio vietos iki keliuko, kuriuo atvažiavo, atstumas gal 10-15 metrų. Įvykio aplinkybes aprašė iš nukentėjusiojo parodymų (t. 2, b. l. 54 – 55). Nors šie liudytojai tiesiogiai patys konflikto tarp nukentėjusiojo ir A. K. nematė, tačiau pažymėtina, jog liudytojų Ž. M. ir R. S. parodymai atitiko nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, be to, pirmosios instancijos teismas juos vertino taip pat ir byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

11.6. Tai, kad nukentėjusiajam įvykio dieną buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvada Nr. G 158/2021 (09), kurioje P. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies sumušimas, apatinės lūpos vidinio paviršiaus kirstinė žaizdelė, o taip pat kraujosruva nosies galo srityje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos abiejose lūpose. P. S. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. P. S. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti 2021 m. balandžio 20 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 58). Nors apeliaciniame skunde be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, jog byloje esančioje kitoje specialisto išvadoje Nr. G 312/2021 (09) yra nurodyta, kad P. S. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pats, t.y. griūdamas ir kontaktuojant su kietų bukų ir bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą Nr. G 158/2021 (09), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimai buvo padaryti 2021 m. balandžio 20 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis ir jos patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir pagrįstai nustatė, kad būtent nukentėjusiojo parodymus patvirtino bylos duomenų visetas.

11.7. Nors nuteistasis A. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kaltę neigė, aiškindamas, kad jokių veiksmų nukentėjusiojo P. S. atžvilgiu jis neatliko, nukentėjusiajam nesudavė, priešingai nukentėjusysis nervuodamasis ir mojuodamas grąžtu pats nukrito dėl ko galėjo susižaloti, ką jo teigimu patvirtina apklausti liudytojai A. B. bei M. K., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie apelianto deklaratyvūs teiginiai, kuriais jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, A. K. parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusysis krisdamas pats susižalojo vertino kritiškai, kadangi nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kritiškai teismas vertino ir apklaustų liudytojų A. B. ir M. K. parodymus, kurie atkartojo nuteistojo parodymus, kad nukentėjusysis, turėdamas rankoje grąžtą, jį tiesė į nuteistąjį, o šiam pasisukus, neteko pusiausvyros ir parkrito, kadangi teismui užduodant detalesnius klausimus, jų parodymai nebuvo vieningi bei prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams, kas leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai yra melagingi ir, kad duodami tokius parodymus jie siekia padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. parodymai dėl įvykio vietos taip pat nepasitvirtino. Teismo vertinimu priešingai, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek apklausti liudytojais į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai R. S. ir Ž. M. nurodė, kad įvykio vieta nustatyta nukentėjusiojo sodo sklype pagal rastus ant žemės nukentėjusiojo akinius. Nors apelianto teigimu akiniai galėjo nukristi į kitą vietą, nei buvo įvykis, tačiau pažymėtina, kad kaip nurodė, nukentėjusysis, nuo įvykio vietos iki kelio (kur nuteistasis nurodė įvykio vietą) yra apie 16 metrų, liudytoja R. S. taip pat nurodė, kad pastarasis atstumas yra apie 10-15 metrų. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistojo duoti parodymai nebuvo teisingi ir kad nuteistasis savo iškelta versija siekė išvengti atsakomybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo P. S., liudytojų R. A., A. A., Ž. M. ir R. S. parodymai, specialisto išvada Nr. G 158/2021 (09) bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu jis jokių veiksmų neatliko ir neabejotinai patvirtina, kad A. K. smurtas prieš nukentėjusįjį, tyčia ranka sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (P. S. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu). Aukštesniojo teismo vertinimu, A. K. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. Nukentėjusysis P. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš nuteistojo A. K. jo naudai turėtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagal pateiktą 2022 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1104466 sudaro 605 eurų (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 92).

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą, nukentėjusysis apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas advokatas Vidmantas Ravinis. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas parengė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiojo patirtos 605 Eur išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo P. S. naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nukentėjusiajam teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.