Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-17718-600/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
e2YT-17718-600/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12446-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
B. G.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Lianna Grigoryan
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17718-600/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12446-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Odetai Bielskytei,dalyvaujant pareiškėjo B. G. atstovei advokato padėjėjai Liannai Grigoryan,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelis H. T. (taip pat žinomas kaip C. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti, nes suinteresuotas asmuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, nurodęs, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui dėl pareiškėjo pilietybės atkūrimo priimti.

2. Nurodo, kad pareiškėjas yra H. T. (dar kitaip žinomos kaip C. T.) provaikaitis. Jo prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes iki išvykimo (iki 1990 m. kovo 11 d.) gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – ir PAR) gimė ir gyvena šio asmens palikuonys, be kita ko, ir pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas 1920 m. gruodžio mėnesio keleivių, vykusių iš Jungtinės Karalystės į PAR laivu „Cluny Castle“, sąrašas, 1930 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo proseneliui išduotas natūralizacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad pareiškėjo prosenelis atvyko į PAR būdamas Lietuvos piliečiu ir gyveno PAR bei tapo PAR piliečiu, pareiškėjo tėvo A. G. gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėjo tėvas gimė PAR (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvo motina C. G. (T.) taip pat gimė PAR (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo prosenelis H. T. (dar vadinamas kaip C. T.) yra gimęs Lietuvoje. Be to, nurodytas aplinkybes įrodinėja aplinkybėmis, kad H. T. tėvai A. T., kuris anksčiau Lietuvoje buvo žinomas kaip A. E. T., ir S. T., kuri anksčiau Lietuvoje buvo žinoma kaip S. T. (T.), buvo Lietuvos Respublikos piliečiais, be to, A. T. 1921 m. kovo 30 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie Š. T. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-1605 nurodyta, kad pareiškėjo prosenelio motina S. T. buvo Lietuvos pilietė ir jai 2019 m. gegužės 18 d. buvo išduotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Jungtinės Karalystės archyve saugomas 1920 m. gruodžio mėnesio keleivių, vykusių į PAR laivu „Cluny Castle“, sąraše, be kita ko yra įrašyta S. T., (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir C. T., (duomenys neskelbtini), išvyko į Pietų Afriką būdami Lietuvos piliečiais. PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje nurodoma, kad H. T. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, jo tėvai A. T. (kuris ankčiau Lietuvoje buvo žinomas kaip A.-E. T.) ir S. T. (kuri anksčiau Lietuvoje buvo žinoma kaip S. T. (T.), abu gimę Lietuvoje, ir kad jie buvo Lietuvos piliečiais.

4. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl informacijos apie jo prosenelį pateikimo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas informavo pareiškėją, kad Darbėnų ir Kretingos žydų bendruomenių 1903-1907 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie H. T., A. sūnaus gimimą negali. Lietuvos centrinis archyvas informavo pareiškėją, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo prosenelio gyvenimą Lietuvoje ir buvimą Lietuvos piliečiu, taip pat apie išduotus vidaus arba užsienio pasus, asmens dokumentų pasams gauti, archyve saugomuose fonduose nėra. Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie Kretingos valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus 1921 m. byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašytas Kretingos miesto gyventojas T. A.-E., 1921 m. kovo 30 d. gavęs pasą Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Keli asmenys į pasą įrašyti“ nurodyta – „1“.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutinka.

6. Nurodo, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių dėl dokumentų gavimo prašomam juridiniam faktui patvirtinti, nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Suinteresuotas asmuo nėra konstatavęs, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prosenelis turėjo Lietuvos pilietybę. Pareiškėjas teismui pateikė daugiau dokumentų, nei buvo pateikęs suinteresuotam asmeniui kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo. Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka pateikus minėtus dokumentus suinteresuotam asmeniui, suinteresuotas asmuo galės tęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pateikti dokumentai, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad H. T. yra C. T. tėvas, todėl suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad C. T. yra H. T. duktė, nustatymo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių įrodymų.

7. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar buvo asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.

8. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad suinteresuoto asmens argumentai yra nepagrįsti.

9. Pažymi, kad pareiškėjas siekia konkrečių teisinių pasekmių, t.y. įgyti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir įrodyti, kad yra palikuonis asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir emigravusio iki 1990 m. kovo 11 d. Tai ir prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas formuluojamas taip, kad nustatyti, kad pareiškėjo prosenelis H. T. (taip pat žinomas kaip C. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiu ir yra asmuo, išvykęs iki 1990 m. kovo 11 d. Akivaizdu, kad prašomo nustatyti juridinio fakto esmę ir sudaro giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir LR pilietybę turėjusio ir iš Lietuvos emigravusio H. T.. Tai sąlygoja išvadą, kad suinteresuoto asmens priekaištai dėl tariamai netikslaus ar neteisingai suformuluoto prašymo yra spekuliatyvūs. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jis teikia vadovaudamasis LR Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena, turi asmenys, iki 1940 m. birželio 23 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis.

10. Teismui pateikti dokumentai, kurių pareiškėjas nebuvo pateikęs Migracijos departamentui, tik netiesiogiai patvirtina jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas kitų dokumentų neturi, todėl jų pateikti negalėjo. Be to, iš suinteresuoto asmens pozicijos matyti, kad suinteresuotas asmuo neginčija pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių netiesioginių įrodymų, kuriais siekiama nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi, suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas turėjo laukti administracinės procedūros pabaigos, šiuo atveju yra nepagrįsta.

11. Byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, CPK nustatyta tvarka.

12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą palaikė. Papildė, kad 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje išgirdus suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus buvo pasinaudota teismo sudaryta galimybe legalizuoti teikiamų dokumentų kopijas ar patvirtinti pažyma (Apostille) bei pateikti papildomus įrodymus. Minėti dokumentai buvo pateikti suinteresuotam asmeniui tikslu išspręsti pateiktą prašymą, tačiau atsakymo pareiškėjas negavo, todėl pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti. Pateikti papildomi įrodymai yra netiesioginiai įrodymai, kuriais pareiškėjas įrodinėja giminystės ryšį su proseneliu. Duomenų, kad jo prosenelis būtų netekęs Lietuvos pilietybės, į bylą taip pat nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išankstinės pareiškimo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo

13. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Tuo tikslu pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjui raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra asmens, turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, t.y. pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo senelės C. T. giminystės ryšį su H. T.. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas ir bus pratęstas gavus papildomus dokumentus, taip pat informavo, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jei asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų. Pareiškėjas papildomų dokumentų suinteresuotam asmeniui nepateikė, o vietoje to kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1990 m. kovo 11 d.

14. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti paliktas nenagrinėtas, nes pareiškėjas nesilaikė išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Su tokiais suinteresuoto asmens argumentais negalima sutikti.

15. CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pamatinių žmogaus teisių – teisė kreiptis į teismą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, skirti užtikrinti, kad šalių pažeistos ar ginčijamos teisės ir teisėti interesai būtų apginti per protingą terminą, vengiant nereikalingo biurokratizmo.

16. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį, prašydamas atkurti jam Lietuvos pilietybę, tačiau, gavęs iš suinteresuoto asmens atsakymą, kad jo pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, pareiškėjas trūkumų nešalino (šios sprendimo 13 punktas). Pareiškėjas nurodo iš suinteresuoto asmens rašto supratęs, kad jo turimų dokumentų nepakanka, kad suinteresuotas asmuo priimtų jo atžvilgiu palankų sprendimą. Šias pareiškėjo išvadas patvirtina tai, kad teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą, suinteresuotas asmuo prašo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybėms, pareiškėjo sprendimas kreiptis į teismą nesukėlė padarinių, kurių siekiama išvengti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu draudimu, todėl pareiškimą palikus nenagrinėtą nebūtų pasiekti civilinio proceso įstatymuose iškelti tikslai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu pripažintini teisiškai nepagrįstais.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

17. Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

18. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

19. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

20. Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjo B. G. tėvas A. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvo motina yra C. G. (T.), gimusi (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikoje, kurios gimimo liudijimo pareiškėjas teismui negalėjo pateikti, nes jo neturi ir negali gauti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, teismo vertinimu, būtina patikrinti pareiškėjo pateiktų netiesioginių įrodymų sąsajumą ir ryšį tarpusavyje su į bylą pateiktais tiesioginiais įrodymais.

21. Analizuojant teismui pateikus netiesioginius įrodymus, nustatyta, kad C. G. mirties liudijime sutuoktiniu nurodomas I. G., vaikais – D. M. M. ir A. G., o tėvu – H. T., motina – B. T.. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintoje vedybų sutartyje nurodomi sutuoktiniai I. G., gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pilnametis iš (duomenys neskelbtini), ir C. G. T., gim. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nepilnametė iš (duomenys neskelbtini), tinkamai asistuota jos tėvo ir natūralaus globėjo H. T., kurio įgaliojimas notarui buvo tinkamai pateiktas. Teismui pateiktame Skiepijimo nuo raupų pažymėjime nurodyta, kad 1935 m. gegužės 7 d. buvo paskiepyta C. G. T., gimusi (duomenys neskelbtini), rasė – hebrajų, skiltyje „tėvo arba globėjo pilnas vardas“ nurodyta „H. T.“. Pateiktame C. G. asmens tapatybės pažymėjime skiltyje „mergautinė pavardė“ nurodyta „T.“.

22. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui laivu „Cluny Castle“ į PAR 1920 m. gruodžio 22 d. išvykusių keleivių sąrašo išrašą, iš kurio matyti, kad į PAR išvyko Lietuvos piliečiai „T. ponia S.“, skiltyje „Keleivių amžius“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, „T. ponas C.“, skiltyje „Keleivių amžius“ nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio Pietų Afrikos Sąjungos Britų pilietybės Sąjungoje natūralizacijos ir svetimšalių įstatų akto, 1926 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad PAR piliečiu tapo H. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kurio tėvais yra A. T. ir S. L..

23. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. birželio 28 d. išduotose pažymose Nr. R4-1604 ir N. R4-1605 atitinkamai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto gyventojui A. -E. T. 1921 m. kovo 30 d. buvo išduotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai S. T. 1920 m. gegužės 18 d. išduotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) raštą, kuriame nurodoma, kad C. G. (mergautinė pavardė – T., gimusi (duomenys neskelbtini). Pietų Afrikoje) yra H. T. dukra. H. T. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lietuvoje. H. T. tėvai buvo A. T. (kuris anksčiau Lietuvoje buvo žinomas kaip A.-E. T.) ir S. T. (kuri anksčiau Lietuvoje buvo žinoma kaip S. T. (T.)). H. T. ir jo tėvai A. T. (jo tėvas) ir S. T. (jo motina) buvo Lietuvos piliečiais, šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Lietuvoje, kaip Lietuvos piliečiai prieš 1920 m. atvykstant į Pietų Afriką nuolatiniam gyvenimui.

25. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos centrinio archyvo raštų matyti, kad duomenų apie H. T., A. sūnaus gimimą Lietuvos archyvuose nėra todėl, kad į archyvą saugoti negavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenių 1903-1907 metų metrikų knygų.

26. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuosekliam giminystės ryšiui patvirtinti būtina pateikti H. T. dukters C. G. gimimo liudijimą arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad C. G. yra H. T. duktė. Teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui siekiant įgyvendinti įstatymu jam suteiktą teisę siekti atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, šiuo atveju pakanka įsitikinti, ar pateikti įrodymai patvirtina labiau tikėtiną pareiškėjo močiutės C. G. giminystės ryšį su iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. išvykusiu H. T., dar žinomu kaip C. T.. Teismo vertinimu, sprendimo 20-24 punktuose aptarti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai sąlygoja išvadą, kad jų pakanka patvirtinti H. T. ir C. G., mergautinė pavardė T., giminystės ryšį, t.y. kad C. G., mergautinė pavardė T., tėvas yra H. T., kuris kartu su motina S. T. (kuri dar žinoma kaip S. T. ir S. T.), ir kuriai 1920 m. gegužės 18 d. buvo išduotas Lietuvos vidaus pasas, 1920 m. gruodžio mėnesį atvyko į Pietų Afriką.

27. Pasisakydamas dėl pavardžių ir vardų rašymo skirtumų teismas vadovaujasi į bylą pateiktu 2020 m. balandžio 27 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštu Nr. S1-189(1.7) „Dėl vardo ir pavardės variantų“, kuriame nurodyta, kad sulietuvintus jidiš T. ir T., T. galima laikyti tos pačios pavardės grafiniais variantais, atsiradusiais dėl transkripcijos, t.y. užrašymo pagal tarimą kitos kalbos (vok. arba angl.) rašmenimis; taip pat moters jidiš vardas, lietuviškai užrašytas kaip S. (įprastesnė rašyba Š.), pagal apytikslį tarimą kitos kalbos rašmenimis užrašytas kaip S., S.; lietuviškai jidiš C. ir angliškai H. yra to paties vyriško vardo variantai skirtingų kalbų vardyne. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjo prosenelis emigravo iš Lietuvos į anglakalbę šalį XX a. I pusėje, teismo aukščiau aptartose dokumentuose skirtingas šio asmens, t.y. H. T. pavardės ir vardo rašymas yra paaiškinamas dėl įvykusios transkripcijos, kada užrašymai vyko pagal tarimą kitos kalbos. Be to, teismo aptarti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų išvadai, kad jos močiutės C. G., mergautinė pavardė T., tėvas buvo H. T..

28. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

29. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. G., gimusio (duomenys neskelbtini), prosenelis H. T. (taip pat žinomas kaip C. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė