Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Almos Urbanavičienės, sekretoriaujant A. N., dalyvaujant ieškovei A. G. ir ieškovės atstovui advokatui A. B. bei atsakovės atstovui advokatui T. V., žodinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad šalys 2007 m. gruodžio 1 d. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartį (toliau-Sutartis), pagal kurią šalims turėjo atitekti po ½ dalį nuosavybės teisių į butą. Pagal Sutartį už įgyjamą butą turėjo būti sumokėta 82 000 Eur, iš kurių 1500 Eur buvo sumokėti pasirašant Sutartį, 65 500 Eur turėjo būti sumokėti iki 2007-12-30, 15 000 Eur – po to, kai bus gautas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ,,tapu“.Už butą buvo atsiskaitoma grynais ir pavedimu. Kadangi atsakovė neturėjo lėšų, faktiškai visą sumą už savo ir atsakovės nuosavybės dalį sumokėjo ieškovė. Tokiu būdu, 2008-02-04 pavedimu ieškovė atsakovei paskolino 2403,85 Eur (8300 Lt), kuriuos atsakovė savo vardu pervedė buto pardavėjui. 2008-02-04, analogišką, tik 2600 Eur sumai pavedimą buto pardavėjui padarė ir ieškovė. Be to, aukščiau minėtam butui įsigyti, iš Danske Bank A/S Lietuvos Filialo 2008-04-29 ieškovė savo vardu paėmė 57 510 Eur dydžio paskolą, kurią ( 57 500 Eur) pervedė į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atvykusi į (duomenys neskelbtini), ieškovė šią sumą smulkiomis kupiūromis išsiėmė grynais ir sumokėjo buto pardavėjui. 2009-05-11 šalims buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas ,,tapu“, kuris patvirtino šalių nuosavybės teisę (po ½ dalį) į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau tapusi savininke, atsakovė iki šiol ieškovei negrąžino 2403,85 Eur ir 28 750 Eur (57 500 Eur /2), iš viso – 31 353,85 Eur skolos. Ieškovė taip pat prašo priteisti 7241,47 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-12 iki 2015-11-12, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jai tenkančios buto dalies kainą sumokėjo panaudodama pinigines lėšas, gautas 2007-09-04 kreditinės sutarties, sudarytos su AB SAMPO banku, pagrindu bei pajamas iš verslo veiklos UAB ,,Daimovė“. Likusią kainos dalį buvo tikimasi sumokėti iš šalių vykdytos komercinės ūkinės veiklos (kelionių organizavimo) įmonėje UAB ,,Daimovė“. Negavus pakankamai verslo pajamų ir per papildomą mokėjimų už butą terminą, atsakovė trūkstamą 21 300 Eur pasiskolino iš kredito įstaigos (duomenys neskelbtini), 2009-05-08 sudarydama kreditinę sutartį. Gautomis kreditinėmis lėšomis atsakovė sumokėjo likusią kainos dalį už perkamo buto ½ dalį. Nurodo, kad butas buvo perkamas verslo tikslais, tačiau nutrūkus įmonės UAB ,,Daimovė“ veiklai, butas tapo nereikalingas. 2010-08-05 atsakovė ieškovei buvo išdavusi įgaliojimą disponuoti butu, įskaitant jo pardavimą. Kadangi ieškovė apie pavedimo vykdymą jokios ataskaitos nepateikė, atsakovei nėra žinomas dabartinis buto statusas (nuosavybė, juridiniai faktai ir kt.). Atsakovė, negaudama informacijos apie ieškovės veiksmus, atliekamus įgaliojimo pagrindu, 2010-10-20 pranešė ieškovei apie įgaliojimo panaikinimą (anuliavimą). Atsakovė pažymi, kad šalių santykiai dėl 8300 Lt (2403,85 Eur) sumos išspręsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-16111-728/2010. Kitų papildomų sumų atsakovė iš ieškovės nesiskolino ir neįsipareigojo jų grąžinti. Ieškovė, būdama įmonės UAB ,,Daimovė“ vadove, įvairiomis formomis disponuodavo įmonės pinigais ir mokėjimus akcininkams bei darbuotojams formindavo kaip paskolų grąžinimą ar kitokiais būdais. Atsakovė nurodė, kad sutinka padengti 200 Eur už minėto buto eksploatacinius mokesčius, ieškovei nurodžius atitinkamus mokėjimo rekvizitus.

II.Teismo sprendimo esmė

Teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. M. 2603,85 Eur skolos, 651,30 Eur procesinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3255,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.Dėl atmestos ieškinio sumos teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 28 750 Eur grindė rašytiniais įrodymais ,,DenizBank“ Inc.Alanijos padalinio ieškovės einamosios sąskaitos išrašais, tarptautiniu mokėjimo pavedimu, 2009-05-11 Būsto paskolos sutartimi, sudarytos tarp ieškovės ir ,,DenizBank“ AS Alanijos padalinio. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Ieškovės pateiktos ,,DenizBank“ Inc.Alanijos padalinio einamosios sąskaitos išrašo (Serijos Nr. 6473738) grafoje ,,ACIKLAMA“ padarytas įrašas ranka 57 510 Eur, vertime (grynųjų įnešimas), data nurodyta 2007-11-30. Grynųjų išėmimas 2008-05-07 – 57 510,00 Eur. Įrodymų, kad būtent šios lėšos buvo panaudotos minėto buto pirkimui (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama apdairi ir elgdamasi protingai, privalėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, kad perduodant didelę pinigų sumą (57 000 Eur), ją gaunantys asmenys (pagal ieškovę, buto pardavėjo ,,MyHome“ san.ltd.sti darbuotojai M. G. ir S. K.) pateiktų dokumentus, patvirtinančius šių pinigų gavimo faktą. Buto pardavimo tarpininkui M. G. pinigų pervedimą įrodo tik du rašytiniai dokumentai, t. y. 2008-02-04 ieškovės atliktas pavedimas 2600 Eur sumai ir tą pačią dieną atsakovės atliktas pavedimas 2400 Eur sumai. Be to, nustatyta, kad šalys 2009-05-08 su kredito įstaiga (duomenys neskelbtini) sudarė būsto paskolos sutartis, įkeisdamos savo perkamo būsto dalis bei paimdamos po 21 300,00 Eur dydžio paskolas. Ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad iš šios gautos sumos buvo sumokėta dalis už butą. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) kredito įstaigos ,,Denizbank“ A.S. sąskaitos išrašas rodo, kad paskolos dalis, gauta ieškovės A. G. vardu (20 500 Eur), buvo pervesta buvusiai buto savininkei G. K.. Teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė šią sumą galėjo panaudoti už jai pačiai priklausančią buto dalį. Iš atsakovės pateiktų elektroninio susirašinėjimo (vertimo) nustatyta, kad ieškovė prašė M. G. patvirtinti apie buto įmokas, nurodydama tokias sumas: ,,1500 EUR, 2007-12-01, sumokėta A. G. ir D. M., 2600 EUR, 2008-04-02, sumokėta A. G., 2400 EUR, 2008-04-02, sumokėta D. M., 57 510 EUR, sumokėta A. G., 8995 EUR, 2009-05-12, sumokėta A. G., 8995 EUR, 2009-05-12, sumokėta D. M., Viso sumokėta 82 000 EUR“.Buto pardavėjo patvirtinimas apie ieškovės elektroniniame laiške nurodytas sumas byloje nepateiktas, priešingai, atsakovė pateikė rašytinį įrodymą – 2016-02-08 buto pardavėjo raštą, jog atsakovė D. M. buto pardavimo kainą yra sumokėjusi. 2007-12-01 pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta buto pirkimo kaina – 82 000 Eur. Susumavus ieškovės pateiktas buto pirkimui skirtas sumas, galima daryti išvadą, kad už butą buvo sumokėta 102 500 Eur.Nors atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė buto pardavėjui savo vardu padariusi tik vieną pavedimą 2400,00 Eur sumai, šalių pateiktas jų nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) įrodantis nuosavybės dokumentas ,,tapu“ bei buto pardavėjo patvirtinimas, jog D. M. už butą yra atsiskaičiusi, patvirtinta, jog atsakovė yra teisėta nurodyto nekilnojamojo turto (dalies) savininkė. Įvertinus, kad už minėtą butą šalys pilnai atsiskaitė, tačiau nesant pateiktų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kokias tiksliai sumas už butą, kada, kam ir kuri iš šalių sumokėjo, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įsigydama aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, buvo nesąžininga ir nepagrindė teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti ieškovei 28 750 Eur. Ieškovės nurodyta aplinkybė, neva pagrindžianti ieškinio reikalavimą – 2011-07-07 atsakovės D. M. liudytojo apklausos metu duoti paaiškinimai, jog butas (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovės vardu paimtą paskolą, nelaikytinas nei įrodymu, patvirtinančiu ieškovės nurodytas aplinkybes – jog ieškovė atsakovei suteikė paskolą, nei įrodymu, patvirtinančiu nepagrįstą praturtėjimą, kadangi D. M. negalėjo paaiškinti, ką ji turėjo galvoje duodama tokius parodymus 2011 m., be to, D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo dėl visai kitų aplinkybių nei nagrinėjama civilinė byla, apie buto įsigijimą visoje apklausoje yra tik keli sakiniai ir beje, paskutiniame iš jų, D. M. nurodo, jog už paskolą A. G. mokėjo iš įmonės pinigų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą šioje dalyje ieškinį patenkinti, priteisiant iš atsakovės 28750 eur skolos ir 6590,17 eurų palūkanų už laikotarpį iki 2015-11-12.Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės ir atsakovės ginčo santykius dėl 28750 Eur skolos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad santykiai turi būti kvalifikuojami kaip paskoliniai (CK 6,870 str. 2 d.). Faktiškai ieškovas grindė savo ieškinį kaip pareigos sumokėti įgyto turtą kainos paskirstymo prievolėmis ir atitinkama CK 6.9 str. norma. Faktinės aplinkybės grindžiamos ne pinigų perdavimu atsakovei, bet sumokėjimu pardavėjui už atsakovei tenkančią turto dalį.Tuo atveju, kai bendraturčiai patalpas (nekilnojamąji turtą) įgijo ne pagal atskiras pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina, kad kiekvienas iš pirkėjų turėjo pareigą sumokėti sutartyje nustatytos kainos dalį proporcingą nuosavybės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis byloje Nr.3K-3-355/2013) .Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino apeliantės pateiktus netiesioginius įrodymus apie pinigų sumokėjimo už atsakovės buto dalį įrodymus. Apeliantė pripažino, kad tiesioginių mokėjimo fakto įrodymų neturi, tačiau pateiktų netiesioginių įrodymų visumos pakanka išvadai, kad pinigai sumokėti už atsakovės buto dalį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktos ,,DenizBank“ Inc.Alanijos padalinio einamosios sąskaitos išrašo (Serijos Nr. 6473738) grafoje ,,ACIKLAMA“ padarytas įrašas ranka 57 510 Eur, vertime (grynųjų įnešimas), data nurodyta 2007-11-30. Įrašas apie grynųjų išėmimą 2008-05-07 – 57 510,00 Eur padarytas ranka, todėl netaspindi faktinės situacijos ir negali būti pagrindas teismui spręsti, kad ieškovė neturėjo pakankamos pinigų sumos mokėti gončo sumą.Teismas nepagrįstai nevertino kaip įrodymo atsakovės parodymų baudžiamojoje byloje, kai atsakovė pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovės vardu paimtą paskolą. Tai patikimas ir oficialus įrodymas.2016-02-08 buto pardavėjo raštas, jog atsakovė D. M. buto pardavimo kainą yra sumokėjusi, nepatvirtina, kada ir kokias sumas bei kam kuri šalis yra sumokėjusi.Įmonės “MyHome” savininkas ir vadovas M. G. turėjo galimybes pateikti ir patvirtinti, kada ir kokias sumas už butą sumojėo šalys, tačiau konkretaus atsakymo nedavė.Atsakovė savo mokėjimus už butą įrodinėja tuo, kad neva buvo paėmusi paskolą iš AB Sampo bankas, tačiau nepateikė įrodymų, kad ji atiitnkamą sumą paėmusi grynais Lietuvoje pervežė per ES sieną ar yra padariusi tarpbankinį pavedimą, išėmusi grynais ir sumokėjusi buto pardavėjui.Atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą, nes apeliantė nepateikė įrodymų apie pinigų sumokėjimą.Aplinkybę, kad abi šalys yra atsiskaitę su pardavėjais patvirtina nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre pardavėjo išduoto patvirtinimo apie visišką atsiskaitymą pagrindu.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikia įmonės „My Home“, kuri pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, atstovo patvirtinimą apie apmokėjimą. Toks įrodymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti patvirtintas. Be to, šis patvirtinimas įrodo, kad ieškovė buto pardavėjui sumokėjo perdaug ir gali permokėtų pinigų reikalauti iš buto pardavėjo. Patvirtinimą pasirašęs S. K. įmonėje „My Home“ nebedirba, o įmonės savininkas M. G. yra atsisakęs apeliantei patvirtinti jos mokėjimus.Atsakovės pinigų, kuriuos ji panaudojo atsiskaitymui už butą, kilmė bylai nereikšminga.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių 2007 m. gruodžio 1 d. pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo iš pardavėjo “MyHome” san.ltd.sti. sutartimi Hp.LT-064, konstatuoja, kad abi šalys sutartyje vadinamos pirkėju. Tai reiškia, kad butas už 82000 eur kainą įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Abi ginčo šalys nurodo, kad butas įsigytas lygiomis dalimis. Sutartyje nenurodyta, kokiomis dalimis kiekviena iš pirkėjų privalo sumokėti buto kainą, todėl spręstina, kad abi šalys pagal sutarties sąlygas buvo solidariai įsipareigojusios pardavėjui sumokėti buto kainą. Atsiskaitymo su pardavėju tvarka numatyta sekanti: 1500 eur iki pasirašant sutartį, 65000 eur suma iki 2007-12-30, o likę 15000 bus sumokėti po to, kai pirkėjos gaus nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą TAPU. Apeliantės teigimu, kadangi šalys tarėsi įsigyti butą lygiomis dalimis, todėl atsakovė CK 6.9 str. 1 d. pagrindu yra skolinga 1/2 dalį sumos, kurią ieškovė sumokėtą už atsakovę įsigyjant butą, todėl iš atsakovės, turėjo būti priteista 28750 Eur (57500 Eur / 2 ) skola.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija analogiškoje byloje (2013-06-20 nutartis Nr. 3K-3-355/2013), kurioje buvo vertinamas nekilnojamojo daikto bendraturčių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų pagrįstumas, nurodė, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytose teisės normose įtvirtintą proporcingumo principą bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų tarpusavio santykiuose, pagrįstai teigtina, jog tuo atveju, kai bendraturčiai patalpas (nekilnojamąjį turtą) įgijo ne pagal atskiras pirkimo–pardavimo sutartis, o viena pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje jų teisės ir pareigos, išskyrus nuosavybės dalių nustatymą, neatskirtos, neindividualizuotos, ir abu (visi) turtą įgiję asmenys įvardyti bendrai „pirkėju“, laikytina, kad kiekvienas jų turėjo pareigą sumokėti sutartyje nustatytos kainos dalį, proporcingą nuosavybės teise įgyto turto daliai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes šalių santykius kvalifikavo kaip paskolinius, taikė CK 6.871 str. nuostatą dėl būtinos rašytinės paskolos sutarties formos bei neteisingai paskirstė pinigų perdavimo (neperdavimo) fakto įrodinėjimo naštą.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tarp šalių susiklostė bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų santykiai. Šalių santykius reglamentuoja CK 6.9 str. 1 ir 4 dalių nuostatos, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, o bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus. Kadangi skolininkas, įvykdęs visą prievolę, įgyja kreditoriaus teises (CK 6,114 str. 3 p.), kiti bendraskoliai, kuriems pareikštas regresinis reikalavimas, turi teisę gintis nuo minėto skolininko reikalavimų visais atsikirtimais, kuriuos jis būtų galėję panaudoti prieš kreditorių atsirandant reikalavimo teisei. Nagrinėjamoje byloje atsakovė D. M. turi teisę gintis nuo ieškovės reikalavimo pateikdama tuos pačius atsikirtimus, kuriuos pateiktų buto pardavėjui, jei šis reikalautų sumokėti buto kainą. Atsakovė D. M. turėtų ieškovei pateikti įrodymus, kad ji sumokėjo ½ dalį buto kainos.Ieškovės 2008-05-07 atliktą 57510 EUR mokėjimą buto pardavėjui patvirtina visuma netiesioginių įrodymų, t.y. šie į bylą pateikti dokumentai: ieškovės vardu 115 848 Eur paskolos paėmimo iš AB SAMPO BANKAS faktas 2008-04-07 (ieškinio priedas Nr. 6); 2008-04-29 mokėjimo pavedimas (ieškinio priedas Nr. 9), kuriuo ieškovė dalį paimtos paskolos, konkrečiai 57500 Eur, pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Deniz banke; ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (ieškinio priedas Nr. 4), iš kurios matyti, kad į šią ieškovės sąskaitą 2008-05-06 įplaukė 57500 Eur, o 2008-05-07 57510 Eur suma buvo išgryninta; išgryninimo faktą patvirtina 2008-05-07 mokėjimo pavedimas (ieškinio priedas Nr. 8). Taip pat faktą, jog ieškovė už savo vardu paimtą paskolą įgijo abiejų butą (duomenys neskelbtini) ir dėl šio sandorio atsakovė neturi pretenzijų ieškovei dėl to patvirtino ir pati atsakovė savo 2011-07-07 liudytojo apklausos metu duotais paaiškinimais baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00774-10. Grynųjų pinigų perdavimą pardavėjo atstovui S. K. netiesiogiai patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiamas ieškovės susirašinėjimo elektroniniu paštu 2016-03-30 S. K. pranešimas, jog A. G. 57510 eur dalį buto kainos sumokėjo grynais pinigais, kuriuos nuėmė iš savo sąskaitos Deniz Banke.2009-05-12 20500 EUR mokėjimą patvirtina ieškovės pateiktas bankinis 2009-05-12 mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovė už save ir atsakovę pervedė buto savininkei G. K. 20500 Eur, kuriuos ieškovė gavo pagal savo vardu paimtą 2009-05-08 būsto paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) Deniz banke (2015-12-21 pateiktas įrodymas). Po šio pervedimo savininkei su tarpininkais perskaičiavus visus mokėjimus už butą, buto kainą viršijanti suma apie 2510 Eur buvo grąžinta ieškovei. Už ieškovės apmokėtą atsakovės buto dalį 2009-05-12 mokėjimo pavedimu buto savininkei, atsakovė savo dalį sumos (apie 9095 Eur), pasak ieškovės jai grąžino grynais pinigais. Atsakovė šiuos pinigus gavo iš taip pat pagal (duomenys neskelbtini) 2009-05-08 su Deniz banku sudarytą būsto paskolos. Likusią pagal 2009-05-08 būsto paskolos sutartį gautos paskolos dalį - 10000 Eur – atsakovė grįžusi į Lietuvą 2009-05-17, t. y. po devynių dienų įnešė UAB „Daimovė“, kurios akcininkais buvo ginčo šalys (2015-12-21 į bylą yra pateiktas atsakovės pasirašytas 2009-05-17 nurodymas pervesti pinigus). Dėl šio mokėjimo ir jo pasėkoje įvykusio tarpusavio atsiskaitymo tarp šalių ginčo byloje nekilo, todėl atsakovės argumentas, kad ji panaudojo 10000 eurų sumą atsiskaitymui už pirktą butą nepagrįstas. Ieškovė byloje pateikė visus įrodymus ir įrodė, jog už šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą ji buto pardavėjams (jo atstovams M. G. ir S. K.) bei buto savininkei G. K. sumokėjo 78850 Eur, o atsakovė tik 3150 Eur, tačiau teismas šio fakto kaip mokėjimų (netiesioginių įrodymų) visumos, į kurią įeina ir 57500 Eur mokėjimas visiškai nevertino ir nepagrįstai nepripažino. Teismas sprendime vertindamas rašytinius įrodymus nepagrįstai nusprendė, kada iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Deniz banke (duomenys neskelbtini) išrašo (ieškinio priedas Nr. 4) matyti, kad grafoje ,,ACIKLAMA“ padarytas rankraštinis įrašas „57 510 Eur“, vertime (grynųjų įnešimas), data nurodyta 2007-11-30“. Tokia teismo išvada klaidinga. Iš tikrųjų 57 510 Eur įrašas padarytas ranka, tačiau jis niekaip nesusijęs su 2007-11-30 operacija (būkle), kadangi šioje eilutėje yra nurodytas sąskaitos papildymas būtent šiai datai – 2007-11-30 - 10 Eur suma. Banko sąskaitos išrašas gali būti vertinamas tik kaip vientisas iš banko informacinės sistemos atspausdintas dokumentas. O rankraštiniai įrašai negali būti vertinami kaip autentiško banko sąskaitos išrašo dalis. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad rankraštinis įrašas atliktas tik vėliau ir jis nieko bendra neturi su 2007-11-30 bankine operacija, kadangi visos operacijos išraše nurodytos ne rankraštiniu įrašu – tai akivaizdžiai matyti iš dokumento formos. Todėl ranka atliktas įrašas nepatvirtina grynųjų pinigų įnešimo aplinkybės, nepaneigia grynų pinigų išėmimo dfakto.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė 2011-07-07 liudytojos D. G. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00774-10 įrodomąją vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. paaiškinimas ir patvirtina faktą, jog pati atsakovė tretiesiems asmenims pripažino, jog „butas (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovės vardu paimtą paskolą“. Pagal CK 177 str. 1 d. įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CK 197 str. 1 d. rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. 2011-07-07 atsakovės D. M. liudytojo apklausos protokolas atitinka CPK 177 str. 1 d. ir 197 str. 1 d. įtvirtintus požymius, keliamus rašytiniams įrodymams. Baudžiamojoje byloje apklausiant liudytoją prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas išaiškina jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 183 straipnis). Atsakovė nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kurie prieštarauja jos pozicijai civilinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2011-07-07 liudytojos D. G. apklausos protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00774-10 įrodo aplinkybę, kad atsakovė besąlygiškai pripažino ieškovės teiginius apie apmokėjimo už butą šaltinius.Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo apklausos protokolas nepripažintinas oficialiu įrodymu, nes yra tik įrodymus (liudytojo parodymus) fiksuojantis dokumentas, tačiau negali būti vertinamas kaip ikiteisminio tyrimo institucijos kompetencijos srityje išduotas patvirtinimas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.Apeliantė teigia, kad atsakovės D. M. paliudyta faktinė aplinkybė, jog „butas (duomenys neskelbtini) pirktas už ieškovės vardu paimtą paskolą“, buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3774-271/2013. Kaip nurodė apeliantė, šiame įsakyme buvo konstatuota, kad „dėl buto, kuris buvo nupirktas Alanijoje, liudytoja pažymėjo, kad butas buvo pirktas už Alinos vardu paimta paskolą“. Nepagrįstas teiginys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3774-271/2013, buvo nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog atsakovė D. M. pripažino, jog dalis ieškovės paskolos buvo panaudota būtent ginčo butui įsigyti, ieškovei padengiant ir atsakovės buto įsigijimo kainos dalį (CPK 182 str. 3 p.). Aptariama aplinkybė nebuvo baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas, nors liudytojos D. M. apklausos protokolo turinys iš esmės be pakeitimų perkeltas iš apklausos protokolo. Nagrinėjama aplinkybė negali būti vertinama kaip prejudicinis faktas taip pat teismo baudžiamasis įsakymas nevertinamas kaip oficialus įrodymas.Teismas nepagrįstai sprendė, kad neva 2016-02-08 buto pardavėjo raštas, jog atsakovė D. M. buto pardavimo kainą yra sumokėjusi, patvirtina, jog už savo buto dalį 41000 Eur sumokėjo pati atsakovė. Teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes (ieškovė neįrodinėjo skolinusi atsakovei 28750 Eur iš savo vardu paimtos paskolos, o teigė, jog dalį buto kainos (28750 Eur) sumokėjo už atsakovę tiesiogiai pardavėjo atstovui). Apeliantė pagrįstai nurodė, teismas turėjo vertinti, ne atsiskaitymo su buto pardavėju aplinkybę, bet aplinkybę, kuri iš atsakovių ir kiek sumokėjo už butą. Pagal Sutarties 1 dalį, nuosavybę patvirtinantis dokumentas buvo išduotas dar iki sumokant 2009-05-12 likutį 18000 Eur. Tuo tarpu 2016-02-08 buto pardavėjo rašte nėra parašyta kiek ir kada sumokėjo atsakovė, kaip kad prašė nurodyti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas teiginį, jog „atsakovė D. M. buto pardavimo kainą yra sumokėjusi“ nepagrįstai vertino kaip patvirtinimą, kad viena atsakovė D. M. sumokėjo už butą. Pagal Sutarties sąlygas bet kuri iš pirkėjų (tiek ieškovė, tiek atsakovė) turėjo teisę sumokėti kad ir visą kainą, t. y. 82000 Eur, tačiau nuosavybės teisės vis tiek būtų įgijusi tik 1/2 dalį buto. Tai, beje ir buvo šios bylos (dalyje dėl 28750 Eur reikalavimo) faktinės aplinkybės bei atsakovės skolos ieškovei pagal CK 6.9 str. atsiradimo įrodinėjimo pagrindas. Todėl 2016-02-08 buto pardavėjo rašte nesant jame nurodytų konkrečių sumų ir datų, pagal kurias D. M. galėjo atlikti konkrečius mokėjimus, šis raštas nepatvirtina fakto, jog D. M. nuo sutarties sudarymo 2007-12-01 iki 2009-05-12 sumokėjo buto pardavėjui ir savininkei 41000 Eur ar daugiau. Priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, būtent ieškovė, įrodė, kad ji asmeniškai už save ir atsakove per šį laikotarpį sumokėjo 78 850 Eur. Teismas sprendime nurodė, kad tai, jog ieškovė sumokėjo už atsakovę 28750 Eur iš savo vardu paimtos paskolos dalies iš (57510 Eur), kuri buvo pervesta į (duomenys neskelbtini), išgryninta ir perduota buto pardavėjo atstovui S. K. 2008-05-07, paneigia aplinkybė, jog ieškovė nepateikė į bylą buto pardavėjo patvirtinimo apie ieškovės elektroniniame laiške nurodytas sumas byloje. Toks teiginys nepagrįstas. Teismas nevertino to fakto, kad buto pardavėjas M. G. ieškovei nepateikė jokio atsakymo į šį prašymą, net ir tokio, kuriuo būtų paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės. Šiuo atveju jokio atsakymo nebuvimas, negali paneigti ieškovės nurodytų elektroninio laiško teiginių. Juk tokiu atveju teismas turėjo pripažinti, kad ne tik ieškovė, bet ir D. M. neatliko 750 Eur pavedimo 2007-12-01, 2400 EUR – 2008-04-02. Atsakovė savo mokėjimų už butą šaltinį įrodinėjo aplinkybe, kad buvo paėmusi paskolą Lietuvoje AB Sampo bankas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog ji būtų išėmusi iš banko sąskaitos atitinkamą sumą (41000 Eur – 3150 Eur) grynaisiais pinigais ir juos pervežusi per ES sieną, ar padariusi tarpbankinį pavedimą ir pervedusi pinigus į (duomenys neskelbtini) bei ten juos nuėmusi ir atidavusi buto pardavėjų atstovams arba buto savininkei. Kadangi tokių įrodymų atsakovė nepateikė, akivaizdu, jog jos teiginiai, jog turėjusi laisvų piniginių lėšų yra neįrodyti (CPK 178 str.). Atsakovės teiginius, jog ji turėjo laisvų pinigų, kuriais galėjo sumokėti už butą, paneigia ir pats atsakovės 2009-05-08 būsto paskolos sutarties (duomenys neskelbtini) sudarymo faktas. Imti dar vieną paskolą mokėti už butą, jei esi sumokėjęs (pilnai) atsiskaitęs už ginčo buto dalį, jei esi atsiskaitęs. Akivaizdu, jog ir paskolą atsakovė 2009-05-08 gavo, kad būtų padengtas 18000 Eur likutis, savo dalį grąžindama tiesiogiai ieškovei.Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).Teismas siūlė atsakovei pateikti įrodymus, kokiu būdu buvo panaudoti AB Sampo bankas gauti paskolos pinigai pagal 2006-12-16 kredito sutartį. Iš banko sąskaitų išrašų būtų galima nustatyti aplinkybę, kada ir kam pervesti ar išimti grynaisiais paskolos. Atsakovė neteikė įrodymų apie AB Sampo bankas gauti paskolos panaudojimą šalių būsto (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Priešingai, atsakovės 2007-09-04 sudaryto susitarimo AB Sampo banku dėl 2006-12-16 kredito sutarties pakeitimo ir papildymo 2 ir 3 punktuose konkrečiai nurodyta, kad kredito pinigai panaudoti kito būsto Lietuvoje pirkimo ir įrengimo išlaidų refinansavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų apie banke gautų pinigų judėjimą nepateikimas vertinamas kaip aplinkybės, kad iš banko gauti pinigai nebuvo panaudoti (duomenys neskelbtini)je pirkto buto kainos apmokėjimui, įrodymas (CPK 178 str.). Atsakovė neįrodė esminio savo atsikirtimų argumento, kad už šalių nupirktą butą atsakovė visą savo kainos dalį sumokėjo pati iš savo asmeninių pinigų.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė, kad iš 82000 Eur, kuriuos šalys turėjo sumokėti už butą, atsakovės dalis buvo 41000 Eur ir iš šios sumos atsakovė asmeniškai iš savų ir skolintų iš ieškovės pinigų sumokėjo tik 750 Eur (2007-12-01 mokėjimas) ir 2400 Eur (2008-02-04). Likusią sumą 37850 Eur sumą asmeniškai iš savo skolintų iš banko pinigų sumokėjo ieškovė.Visuma nurodytų aplinkybių sudaro teisėjų kolegijai pagrindą spręsti, kad ieškovė apmokėjo už šalių bendrai įgytą butą ir atsakovei tenkančią kainos dalį - 28750 eurų sumą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas nepagrįstai, o ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo sprendimas keičiamas ir ieškovei A. G. iš atsakovės D. M. priteisimaa 31353,85 Eur skola, 7241,47 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-12 iki 2015-11-12 bei procesines 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: 500 Eur žyminio mokesčio dalis ir 383 Eur advokato pagalbos išlaidos.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 295 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

Ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos: 150 Eur atlyginimas advokatui ir 747 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei A. G. iš atsakovės D. M. 31353,85 Eur skolą, 7241,47 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2010-11-12 iki 2015-11-12 bei procesines 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovės D. M. 883 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Priteisti atsakovės D. M. į valstybės biudžetą 295 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovės D. M. 897 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.