Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3774-271/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
1-3774-271/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00774-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3774-271/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00774-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės I.Gulbickienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3783-271/2013 medžiaga, kurioje

A. G., (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, o būtent: ji, nuo 2007-08-16, eidama UAB „Daimovė", įmonės kodas 126315036, registruota, Vilniuje, S. Nėries g. 101-163, direktorės pareigas, turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, turėdama teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įmonės lėšomis ir turtu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas", būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-12-31 tyčia organizavo apgaulingą UAB „Daimovė" buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y.

- pažeidė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 2 dalį - „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas" ir 58 straipsnio 3 dalį „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu < > per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui", 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. l d. nuostatą „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams", nes UAB „Daimovė" nepateikė VĮ Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų už 2009 ir 2010 metus;

- pažeidė Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" reikalavimus: 3-ią punktą „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas", nes UAB „Daimovė" 2010 m. kasos knygose pagal bendrovės direktorės A. G. pačios išrašytus raštelius be sutarties buvo užfiksuotos A. G. paskolos bendrovei, kurios be kasos pajamų orderių 6-iais atvejais iš viso 64 217,94 Lt buvo užfiksuotos kasos knygose: 2010-05-01 - 25 000 Lt, 2010-06-01 - 22 000 Lt, 2010- 06-07 - 3 939 Lt, 2010-07-12 - 2 154,20 Lt, 2010-08-01 - 7 820 Lt, 2010-10-01 - 3 304,74 Lt; 16-tą punktą „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą" ir 17-to punkto „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį", nes 2010-08-27 kasos pajamų orderis DM Nr. 1556, kuriame užfiksuota, kad A. G. įneša į kasą 959,10 Lt neapskaitytas kasos knygoje; nes UAB „Daimovė" 2010 m. birželio mėnesio kasos knygoje pagal kasos pajamų orderio kvitus DM Nr. 1547 už 228 Lt bei 2010-10-11 DM Nr. 1560 už 700 Lt pinigai neužfiksuoti; nes A. S. sumokėti A. G. 4 600 Lt (2010-09-30 - l 600 Lt, 2010-10-02 - l 000 Lt, 2010-10-04 - 2 000 Lt) neužfiksuoti kasos knygoje; nes UAB „Daimovė" 2010-08-02 išrašytas kasos išlaidų orderis be Nr. už 400 Lt neužfiksuotas kasos knygoje; 4-tą punktą „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį", nes UAB „Daimovė" kasos knygoje užfiksuoti mokėjimai, tačiau nėra išrašyti kasos išlaidų orderiai: 2010 m. birželio mėnesį

- 10 atvejų, iš viso už 37 390,89 Lt, 2010 m. liepos mėnesį - 6 atvejai, iš viso už 15 072,33 Lt, 2010 m. rugpjūčio mėnesį - 6 atvejai, iš viso už 19 594,65 Lt, 2010 m. rugsėjo mėnesį - l atvejis už 3 304,74 Lt, 2010 m. spalio mėnesį - 4 atvejai už l 936,23 Lt; 16-tą punktą „< Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta ir kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų pinigų suma, pinigų likutis darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai.", nes 2010-05-01 - 2010-10-31 laikotarpio UAB „Daimovė" kasos knygose nebuvo fiksuojama, iš ko priimami ir kam išmokami pinigai, nebuvo užfiksuoti pajamų bei išlaidų orderių kvitų numeriai bei serijos, o kasos knygose nėra nei kasininko, nei finansininko parašų;

- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 straipsnio 2-os dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" ir 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo", nes UAB „Daimovė" apskaitoje nebuvo užfiksuota kelionės į Siriją - Libaną -Jordaniją klientų įneštos piniginės lėšos: A. P. sumokėti už kelionę - 11 456 Lt, A. S. sumokėti už kelionę - 4 600 Lt bei vėliau grąžinti 4 600 Lt, L. A. sumokėti - 5 128 Lt, o taip pat UAB „Daimovė" kasos knygoje nebuvo užfiksuoti kelionės į Siriją - Libaną - Jordaniją likusių dalyvių sumokėti A. G. pinigai ir negalima nustatyti, kiek ir kam kelionės dalyviai sumokėjo už kelionę,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Daimovė" 2009-11-01 - 2010-12-31 laikotarpio veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamosios A. G. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir duotais parodymais, specialisto išvada, iš dalies liudytojų A. K., A. S., R. P., A. P., Ž. J., L. A., D. M., S. J., P. A. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamoji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „Daimovė", esančios Vilniuje, Krokuvos g. 11, direktorė, o A. K. buvo priimta į įmonę buhalterės pareigoms. Taip pat A. G. buvo UAB „Daimovė“ akcininkė, turėjo 49% akcijų, likusias 51% bendrovės akcijų turėjo D. M., kuri buvo direktorės pavaduotoja. Su A. K. A. G. buvo geriausios draugės apie 20 metų ir planavo dirbti kartu. Kartu dirbti planavo ir J. V.. Įvykus konfliktui tarp A. G. ir A. K. bendravimas nutrūko. 2011-01-15 A. G. ir J. V. buvo susitikusios su A. K. taikiam konflikto sprendimui. Tiriant A. K. pareiškimą prokuratūrai dėl A. G. iš jos apgaule išviliotų didelių pinigų sumų ir įtarimų padarius LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytas veikas, A. G. paaiškino, kad 19 000 Lt suma A. K. jai skolinta nebuvo, o 18 651 Lt suma bendru susitarimu su A. K. iš jos asmeninės sąskaitos buvo apmokėta už UAB „Daimovė“ bilietų rezervaciją. Iš A. G. pusės jokios apgaulės nebuvo. Iš šitos sumos Aušrai grąžinta 6 000 Lt, 3 000 Lt ir 300 Lt, iš viso 9 300 Lt suma. Likusi skolos suma yra 9 351 Lt. Ar pinigai puvo grąžinti pavedimu pervedant į jos asmeninę sąskaitą ar grynaisiais pinigais, A. G. neprisiminė. Dėl kitų jai pareikštų kaltinimų A. G. sutiko dalinai ir paaiškino, kad pavedimai buvo daryti jos prašymu su jos sutikimu iš jos asmeninės sąskaitos. Apgaulės iš A. G. pusės nebuvo. Taip pat A. G. pažymėjo, kad susitikus su Aušra buvo derinama dėl skolų gražinimo. Jos sumokėtus pinigus už UAB „Daimovė" rezervuotus bilietus ir kelionių apmokėjimus bendrai 44 942,60 Lt sumai kaltinamoji prižadėjo grąžinti iki 2011-04-30. A. G. pažymėjo, kad A. K. buvo išrašiusi 2010-10-12 paprastąjį vekselį 44 742 Lt sumai. Ši suma buvo bendrai su A. K. suskaičiuota 2010-10-11, kurią sudaro šie pavedimai už kelionių apmokėjimus ir bilietų rezervaciją: 9 351 Lt, 10 000 Lt, 9 771,60 Lt, 400 Lt, 7 296 Lt, 3 124 Lt. Iš viso 39 942,60 Lt ir pridedant prie šios sumos 5 000 Lt kaip atlygį už panaudotus Aušros pinigus. Ši suma buvo blogai suskaičiuota ir galutinė grąžintina Aušrai suma lieka 44 942,60 Lt. Dėl A. S. A. G. pažymėjo, kad už kelionę Libanas - Sirija - Jordanija ji buvo sumokėjusi 4 600 Lt. sumą, bet jai atsisakius vykti į kelionę 12 val. iki išvykimo, pinigai iš karto jai nebuvo grąžinti, tačiau A. G. pažadėjo jai tuos pinigus grąžinti asmeniškai. A. G. paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, klientui raštiškai atsisakius vykti į kelionę likus parai iki išvykimo dienos, pinigai už kelionę negrąžinami. A. S. sumokėtą 4 600 Lt sumą A. G. įsipareigojo grąžinti savo noru. (t. 3, b. 1.90-92). 2011-05-31 papildomos apklausos metu A. G. parodė, kad tarp UAB „Tobulita" ir UAB „Daimovė" 2009 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Tokios bendradarbiavimo sutartys pasirašomos tarp įmonių, dirbančių turizmo srityje, kai viena įmonė kitos įmonės atžvilgiu tampa agentu ir suteikia teisę agentams atstovauti atitinkamą įmonę turizmo srityje, todėl 2010-09-20 pasirašytoje turizmo paslaugų teikimo sutartyje-užsakyme, pasirašytoje su A. S., yra UAB „Tobulita" rekvizitai ir A. G. šią sutartį su Asta pasirašė kaip agentė, remdamasi bendradarbiavimo sutartimi. Dėl kelionės A. G. papildė, kad grupę žmonių iš Vilniaus turėjo vežti iki Rygos oro uosto užsakytas autobusiukas, kuris Astą turėjo paimti prie Petro ir Povilo bažnyčios Antakalnio mikrorajone. Dar prieš autobusiukui atvažiuojant A. G. paskambino telefonu Astai ir suprato, kad ji nepatenkinta kelione ir nenori į ją vykti. A. G. nusprendė su ja susitikti asmeniškai. Savo automobiliu privažiavo prie Petro ir Povilo bažnyčios, kur Asta buvo pasiruošusi vykti į kelionę, bet paskutinę minutę A. G. pareiškė, kad vykti atsisakė, nenurodydama priežasties. Kadangi Asta atsisakė vykti į kelionę, A. G. liepė autobusiuko vairuotojui nevažiuoti jos pasiimti. Astai prie Petro ir Povilo bažnyčios A. G. pasirašė raštelį, kad iš jos paėmė 4 600 Lt už kelionės bilietus. A. G. skubėjo, nes laiko buvo mažai. Ji pasivijo autobusiuką, nes turėjo palydėti žmones iki Rygos oro uosto. Paskutinę minutę apsisprendė važiuoti pati ir Rygos oro uoste bilietų pardavimo terminale buvo pakeistas vyksiantysis asmuo. Vietoje Astos vyko A. G.. Kelionė įvyko. Kaip jau kaltinamoji minėjo, tarp UAB „Tobulita" ir UAB „Daimovė" buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu ji, kaip UAB „Tobulita" agentė, sudarė 2010-09-20 turizmo paslaugų teikimo sutartį-užsakymą ir joje pasirašė, (t. 3, b. 1. 99). 2011-06-03 papildomos apklausos metu A. G. parodė, kad tarp UAB „Tobulita" ir UAB „Daimovė" 2009-11-02 pasirašytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu ji, kaip UAB „Daimovė" direktorė, turėjo teisę pasirašyti turizmo paslaugų teikimo sutartį-užsakymą su A. S., panaudodama UAB „Tobulita" rekvizitus. Remiantis A. G. pateiktu VTD prie LR Ūkio ministerijos departamento direktoriaus įsakymo „Dėl turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų" 5.1., 5.1.1., 5.1.2., 5.1.3 punktais, turistas bet kuriuo metu gali atsisakyti sutarties, bet jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako (t. y. kai aplinkybės, kurios yra pagrindas atsisakyti sutarties, atsirado dėl paties turisto kaltės, t. y. dėl jo tyčinių veiksmų ar neatsargumo), jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos Paskutiniu momentu A. S. atsisakius vykti į kelionę, A. G. buvo priversta vykti už ją. Šiuo atveju nors Asta ir sumokėjo už kelionę 4 600 Lt, bet ji pati dėl asmeninių priežasčių atsisakė vykti į kelionę, todėl privalėjo pati sumokėti patirtą nuostolį, bet A. G. iš jos nereikalavo grąžinti jokių pinigų. (t. 3, b. 1. 100) 2012-07-10 papildomos apklausos metu A. G. parodė, kad su D. M. susipažino „CU draudime", nes kartu dirbo. A. G. turėjo patirtį kelionėse ir D. M. pasiūlė užsiimti kelionių paslaugų teikimo veikla. Daiva sutiko. Kadangi tuo metu ji turėjo savo individualią įmonę, kurios veiklos sritis buvo draudimo paslaugų teikimas, bendru sutarimu jos įmonė 2007 m. buvo pertvarkyta į UAB „Daimovė“, kur A. G. buvo akcininke ir turėjo 49 % akcijų, o D. M. turėjo 51% akcijų. D. M. turėjo akcijas ir buvo direktorės pavaduotoja. 2007 m. A. G. buvo paskirta įmonės direktore. A. G. su D. M. pradėjo dirbti dar nuo 2003 m. jos individualioje įmonėje vadybininke. Įmonės buhalteriją iki 2010 m. tvarkė samdyta buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „Proksimum Neksum". Nuo 2010 m. visą buhalteriją perėmė tvarkyti naujai paskirta buhalterė A. K.. Prie buhalterijos visada galėjo prieiti tiek Daiva, tiek A. G.. Daiva dirbo įmonėje ir turėjo teisę pati sekti visą įmonės veiklą. Visa buhalterija buvo laikoma atviroje patalpoje, sudėta į atskirus segtuvus. D. M. jais galėjo naudotis bet kuriuo metu. Jokia informacija nuo jos nebuvo slepiama. Daivai asmeniškai reikėjo 10 000 Lt. A. G. iš asmeninės paskolos jai paskolino tuos pinigus, atlikdama pavedimą iš asmeninės sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą. Šitie pinigai buvo skolinami asmeniškai ir nebuvo susiję su įmonės veikla. A. G. reikėjo mokėti bankui, nes tie paskolinti 10 000 Lt buvo paskolinti iš jos asmeninio kredito. A. G. reikėjo paskolą grąžinti bankui, ji taip pat turėjo mokėti palūkanas, todėl kai Daiva pasveiko, ji pareikalavo grąžinti pinigus. Daiva grąžino dalį - l 700 Lt, o likusių negrąžino ir atsisakė juos grąžinti ateityje, todėl A. G. buvo priversta kreiptis į teismą dėl likusios skolos grąžinimo. Santykiai su D. M. po šio įvykio tapo įtempti ir jos bendravo mažai. Atėjus krizei pradėjo mažėti pardavimai ir įmonės veikla pradėjo strigti. Įmonė nevykdo jokios veiklos jau nuo 2010 m. Įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, t.y. kelionių organizatoriams. UAB „Daimovė" buhalterija yra laikoma pas A. G. namuose. Daiva su A. G. nebuvo susisiekusi ir nebuvo teiravusis dėl jai reikalingų su įmonės veikla susijusių dokumentų. Jų A. G. neslėpė ir jeigu jai jų reikės, jie bus pateikti. Dėl kelionės Libanas-Sirija-Jordanija A. G. paaiškino, kad ji nebuvo organizuota vienos bendrovės, t. y. buvo atlikti atskiri veiksmai ir skirtingi juridiniai ir fiziniai asmenys mokėjo už paslaugas (bilietų užsakymas, apgyvendinimą, gydo paslaugos), (t. 3, b. 1. 101). 2012-12-04 apklausos metu A. G. parodė, kad 2009 m. pabaigoje pati nuvežė į VĮ Registrų centą UAB „Daimovė" 2009-12-31 balansą, tačiau VĮ Registrų centre buvo paaiškinta, kad pasikeitus taisyklėms toks balansas turėjo būti pateiktas elektroniniu būdu. Balansą pateikti A. G. pavedė kažkam iš įmonės darbuotojų, po to balansų pateikimu A. G. nebesirūpino. Už 2010 m. balansas VĮ Registrų centrui nepateiktas, nes nuo 2010 m. lapkričio mėnesio ir toliau įmonė veiklos nebevykdė. A. G. 2010 m. viduryje, gelbėdama įmonės finansinę būklę, įmonei per kelis kartus pagal skolos raštelius skolino savo asmenines lėšas iš viso 64 217,94 Lt. Sutartis sudaryta nebuvo, nes A. G. manė, kad paskolos raštelių pakanka. Kasos pajamų orderiai išrašomi nebuvo, nes tuo metu įmonėje nebūdavo buhalterės, be to A. G. manė, kad užteko kasos knygoje padarytų įrašų. 2010 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais A. G. išrašė tris kasos pajamų orderius, t. y. DM Nr. 1556, kuriame užfiksuota, kad į kasą įnešami 959,10 Lt, tačiau šie pinigai nebuvo apskaityti kasos knygoje, DM Nr. 1547 už 228 Lt, DM Nr. 1560 už 700 Lt pinigai neužfiksuoti, 2010-08-02 kasos išlaidų orderis be numerio už 400 Lt neužfiksuotas kasos knygoje. Šie pažeidimai padaryti, nes buvo pamiršta operacijas įrašyti į kasos knygą. 2010 m. birželio - spalio mėnesiais eilė mokėjimų užfiksuota kasos knygoje, tačiau šiems mokėjimams nebuvo išrašytų kasos išlaidų orderių, kodėl, A. G. neatsimena, be to, netikrino įmonės buhalterės A. K. darbo. Visos šios išlaidos buvo pagrįstos. Kadangi A. G. nekontroliavo A. K. darbo vedant UAB „Daimovė" buhalterinę apskaitą, todėl 2010-05-01 - 2010-10-31 laikotarpio UAB „Daimovė" kasos knygose nebuvo fiksuojama, iš ko priimami ir kam išmokami pinigai, nebuvo užfiksuoti pajamų bei išlaidų orderių kvitų numeriai bei serijos, o kasos knygose nėra nei kasininko, nei finansininko parašų. Įtarime nurodytos sumos gautos už kelionę Siriją - Libaną -Jordaniją, o būtent: A. P. sumokėti 11 456 Lt, L. A. sumokėti - 5 128 Lt bei iš kitų vykusių į kelionę asmenų gauti pinigai nebuvo įtraukti į UAB „Daimovė" kasos knygą, nes A. G. pati skubiai vietoje A. S., jai atsisakius vykti, iškeliavo į minėtą kelionę. Be to, organizuojant šią kelionę, buvo bendradarbiauta su UAB „Tobulita". Išvykus į kelionę buvo nesutvarkyti reikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, o grįžus iš kelionės, buvo sustabdyta įmonės veikla. A. S. buvo sumokėjusi 4 600 Lt už kelionę Siriją - Libanas - Jordaniją, tačiau jai atsisakius vykti, pinigus už kelionę A. G. gražino asmeniškai, ikiteisminio tyrimo metu. Visi pinigai, kurie buvo gauti iš asmenų, vykusių į kelionę, buvo panaudoti kelionės organizavimui ir kelionėms išlaidoms (t. 5, b. 1. 127-128).

2013-10-30 išvadoje Nr. 5-1/113, gautoje atlikus UAB „Daimovė" ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-01-01 nurodyta, kad UAB „Daimovė" 2009-2010 metų apskaitos dokumentuose ir registruose užfiksuoti duomenys neatitinka tyrimui pateiktų pelno (nuostolio) ataskaitų, balansų duomenų. Tyrimui pateikti 2009 m. bei 2010 m. UAB „Daimovė apskaitos registrai bei finansinės ataskaitos (balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos) nepasirašyti bendrovės vadovų bei juos sudariusių asmenų ir tuo pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. VIII-574 16 straipsnio 3-ios dalies nuostata „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine ar kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo." FNTT Centrinės informacinės sistemos (FCIS) duomenimis UAB „Daimovė" 2009 ir 2010 metais Juridinių asmenų registrui balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos nepateiktos. UAB „Daimovė“ metinių finansinių ataskaitų už 2009 ir 2010 metus VĮ Registrų centrui nepateikė, todėl padaryta išvada, kad UAB „Daimovė“ pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII- 1835 58 str. 3 d. nuostatas, kadangi metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2009 ir 2010 metus VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti. Pagal pateiktus UAB „Daimovė" apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2009-11-01 iki 2011-01-01) nenustatyti bendrovės mokėjimai ar kitokie ūkiniai santykiai su užsienio šalies kelionių organizatoriais. Tyrimui pateiktos tik trys turizmo paslaugų teikimo sutartys-užsakymai dėl kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją. Sutartys su R. P. ir A. P. bei su A. S. buvo sudarytos panaudojant UAB „Tobulita" blankus, o L. A. 2010-06-03 turizmo paslaugų teikimo sutartis - užsakymas buvo sudaryta panaudojant UAB „Daimovė" blanką. Minėtose sutartyse nurodyta, kad „agentas" A. G., ties nuoroda „agentas" parašai yra. Turizmo paslaugų teikimo sutarčių-užsakymų R. P. ir A. P. bei L. A. nepasirašė, A. S. turizmo paslaugų teikimo sutartį - užsakymą pasirašė. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje-užsakyme dėl L. A. kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją A. G. banko kortelės sąskaitos, esančios AB SEB banke numeris Nr. LT787044000013651544. Minėtuose turizmo paslaugų teikimo sutartyse -užsakymuose nurodytos kelionės kainos: R. P. ir A. P. - 9 856 Lt, A. S. - 4 597 Lt, L. A. - 4 428 Lt. Tyrimui pateiktuose UAB „Daimovė" apskaitos dokumentuose nėra užfiksuoti tarptautiniai mokėjimai kelionių organizatoriams bei gautos piniginės lėšos iš klientų už kelionę į Siriją-Libaną- Jordaniją. A. K. 2010-10-19 pareiškime Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai teigė, kad ji, A. G. prašoma, 2010-10-11 mokėjimo pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos pervedė AIR BALTIC CORPARATIN 7 296 Lt už grupei rezervuotus bilietus Riga-Beirutas-Riga. Kadangi rezervuoti bilietai pabrango, nes laiku nebuvo apmokėti, tai A. G. prašoma, A. K. 2010-10-12 grynais pinigais sumokėjo dar AIR BALTIC CORPARATIN 3 124 Lt. A. K. minėtame pareiškime aiškino, kad A. G. prašė pažymėti mokėjimo pavedime, kad tai už UAB „Tobulita" rezervuotus bilietus. A. G. paaiškino A. K., kad bendrovės „Daimovė" sąskaitos areštuotos. Pagal tyrimui pateiktą UAB „Tobulita" savininkės J. V. UAB „Tobulita" banko sąskaitos išrašą bendrovė už kelionę maršrutu Riga-Beirutas-Riga už l I-a asmenų 2010-10-11 AIR BALTIC CORPARATIN pervedė 6 500 Lt. Nuvykus grupei turistų į Siriją-Jordaniją-Libaną, pagal kelionės apklausos metu pateiktą informaciją, jie negavo kelionių sutartyse numatytų paslaugų, t. y. kelionės dalyviai patyrė papildomų išlaidų, nes vietos turistinėms agentūroms nebuvo apmokėta už paslaugas. Pagal tyrimui pateiktą 2010-10-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, surašytą 2010-10-22 Egipto, Šarm ei Šeicho mieste A. G. įsipareigojo kelionės dalyviams iki 2010-03-22 sumokėti 43 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2010-10-22 raštelis, surašytas Egipte Šarm ei Šeicho mieste, kuriuo A. G. patvirtina, kad ji skolinga A. P. 5 000 Lt. Pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagoje informaciją nebuvo galima nustatyti, ar A. P. paskolino A. G. Egipte 5 000 Lt, nes A. P. 2011-10-21 liudytojo apklausos protokole teigė, kad jis kelionėje bandė apmokėti 10 000 Lt už papildomas paslaugas pagal A. G. nurodytas sąskaitas Lietuvos bankuose, tačiau jam pervesti pinigų nepavyko. Apie A. G. paskolintus 5 000 Lt Egipte A. P. liudytojo apklausos protokole nemini. Pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio metu surinktą medžiagą A. G. kelionės į Siriją-Libaną- Jordanija grupės dalyviams iki 2010-03-22 43 000 Lt negrąžino. Pagal kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyvių parodymus dalis grupės susitiko 2011-03-21 ir A. G. pasirašė paskolos sutartis kiekvienam atskirai kelionės dalyviui. Tyrimui pateiktos tik dvi 2011-03-21 paskolos sutartys dėl paskolos suteikimo A. G.: J. J. ir I. Ž. J. dėl 10 000 Lt paskolos suteikimo ir L. A. dėl 5 000 Lt paskolos suteikimo. Pagal tyrimui pateiktas paskolos sutartis, „paskolos davėjai" atsisako savo 1/9 dalies iš 43 000 Lt pagal 2010-10-22 pasirašytą Egipte vekselį. Tyrimui nepateiktos kitos kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyvių: R. M., S. M., A. P., R. P., J. V., A. G. sutartys dėl paskolos A. G. suteikimo, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar su minėtais asmenimis buvo sudarytos paskolos sutartys ir kokiai sumai. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą informaciją kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyvė A. G. iškart po kelionės, t.y. 2010-10-29, mirė. Tyrimui pateikta UAB „Daimovė" ir UAB „Tobulita" 2009-11-02 tarpininkavimo sutartis. Sutarties „šalis" atstovavo UAB „Daimovė" direktorė A. G. ir UAB „Tobulita" direktorius S. J., ties sutarties „šalių" atstovų pavardėmis parašai ir atstovaujamų bendrovių antspaudai yra. Sutarties I-ame punkte nurodyta, kad „agentas" (UAB Daimovė") įsipareigoja už atlyginimą „kompanijos" (UAB „Tobulita") vardu jos lėšomis sudarinėti turizmo paslaugų teikimo sutartis-užsakymus. Pagal sutarties 2.2 punkto nuorodą „agentas" (UAB „Daimovė") privalo priimti iš kliento avansinį mokėjimą, o sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad „agentas" savalaikiai priima mokėjimus iš klientų ir laiku atsiskaito su „kompanija" (UAB „Tobulita"). „Kompanija" sutarties 3.2 punkte išsipareigoja mokėti „agentui" nuo sutarties sumos 10 procentų už tarpininkavimo paslaugas. UAB „Daimovė" pagal minėtą sutartį parduoti UAB „Tobulita" organizuotų turistinių kelionių negalėjo, nes UAB „Tobulita" buvo taip pat tik kelionių agentė, kuri turėjo tik licenciją dėl kelionių pardavimo. Pagal tyrimui pateiktą 2009-11-02 tarpininkavimo sutartį tarp „Tobulita" ir UAB „Daimovė", kurios pagrindu buvo organizuota kelionė į Siriją-Libaną-Jordaniją ir pasirašytos sutartys su klientais bendrovės „Daimovė" apskaitoje minėtos kelionės ūkinės operacijos neužfiksuotos. L. A. 2012 m. sausio 16 d. liudytojo apklausos protokole teigė, kad ji už kelionę pagal minėtą sutartį sumokėjo 5 128 Lt, iš jų: pavedimu į A. G. sąskaitą AB SEB banko sąskaitą Nr. LT787044000013651544 - 2 200 Lt, grynais į bendrovės „Daimovė" kasą - 2 928 Lt (2010-06-28 kasos pajamų orderio kvitas DM Nr. 1547 už 2 228 Lt, 2010-10-11 kasos pajamų orderis DM Nr. 1560 už 700 Lt). Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą nustatyta, kad -A. P. už savo ir R. P. kelionę į Siriją-Libaną-Jordaniją A. G. sumokėjo iš viso 11 456 Lt, iš jų 4 566 Lt į A.G. asmeninę sąskaitą ir 6 890 Lt perdavė grynais pinigais A. G.; L.A. sumokėjo 5 128 Lt, iš jų: pavedimu į A. G. sąskaitą AB SEB banko sąskaitą Nr. Lt787044000013651544 - 2 200 Lt, grynais į bendrovės „Daimovė" kasą - 2 928 Lt (2010-06-28 kasos pajamų orderio kvitas DM Nr. 1547 už 2 228 Lt, 2010-10-11 kasos pajamų orderis DM Nr. 1560 už 700 Lt); A. S. sumokėjo A. G. grynais pinigais iš viso 4 600 Lt: 2010-09-20 - l 600 Lt, 2010- 10-02 - l 000 Lt, 2010-10-4 - 2 000 Lt. Pagal ikiteisminio tyrimo metu pateiktą informaciją A. S. atsisakė kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją. Pagal tyrimui pateiktą raštą A. S. patvirtino, kad A. G. jai grąžino visą skolą, t. y. 4 600 Lt. Kitos sutartys su klientais dėl kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją tyrimui nepateiktos. Kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyvė Ilona Ž. J. 2011 m. spalio 26 d. liudytojo apklausos protokole teigė, kad ji iš vyro sąskaitos pervedė į UAB „Tobulita" banko sąskaitą 2 000 Lt už kelionę. Likusią sumą už kelionę jos vyras Vilniuje Krokuvos gatvėje perdavė A. G.. Kadangi jie pasitikėjo A. G., tai jokio dokumento nepareikalavo. UAB „Tobulita" savininkė J. V. 2011 m. sausio 25 d. apklausos protokole teigė, kad ji už kelionę į Siriją-Libaną-Jordaniją sumokėjo tik už bilietus l 600 Lt į UAB „Tobulita" sąskaitą. Tyrimui R. M. ir S. M. liudytojo apklausos protokolai nepateikti bei dokumentai apie mokėjimus už kelionę į Siriją-Libaną- Jordaniją, todėl negalima nustatyti, kiek ir kaip buvo sumokėta už kelionę. Tyrimui pateiktuose UAB „Daimovė" 2010 m. sausio-spalio mėnesių kasos knygose kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyvių perduoti grynieji pinigai A. G. kasoje neužfiksuoti ir tuo pažeisti Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 16-to punkto reikalavimai „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą" ir 3-io punkto reikalavimai „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas." UAB „Daimovė" kasos knygoje nebuvo užfiksuoti turistinės kelionės į Siriją-Libaną- Jordanija dalyvių sumokėti A. G. pinigai bei A. S. grąžinti 3 600 Lt ir A. G. neįnešė į kasą į jos atsiskaitomąją sąskaitą kelionės dalyvių pervestų pinigų. Minėtos ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „Daimovė" apskaitą tuo buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 -oš dalies reikalavimas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu." Pagal pateiktus bendrovės „Daimovė" sąskaitų bankuose: Nr. LT887044060001018566, esančios AB SEB banke, Nr. LT7300010083108405, esančios AB Swedbanke, Nr. LT760075800105467304 (litais ir eurais), esančios AB Snoras banke, Nr. LT594010042400287309, esančios AB DnB NORD banke, išrašus, bendrovė finansinių operacijų nuo 2010 m. kovo mėnesio bankuose nevykdė. Tyrimui pateiktų UAB „Daimovė" 2009 m. registro „sąskaitų istorijos" duomenimis 2009 m. gruodžio 10 d. UAB „Systema ir production" pervedė UAB „Daimovė" 17 115 Lt ir tą pačią dieną A. G. pirko valiutą už 17 112,76 Lt (14 priedas). Tyrimui nepateikti 2009 m. bendrovės banko sąskaitų išrašai ir apskaitos dokumentai, tai tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur UAB „Daimovė" direktorė A. G. panaudojo 2009 m. gruodžio 10 d. pirktą valiutą. Tyrimui pateiktuose UAB „Daimovė" dokumentuose nėra užfiksuotų duomenų apie bendrovės bendradarbiavimą su užsienio kelionių organizatoriais. Kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyviai apklausos metu pateikė informaciją, kad pinigus jie pervesdavo į UAB „Daimovė" direktorės A. G. asmeninę sąskaitą arba perduodavo jai grynais. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Daimovė" kasos dokumentus nustatyta, kad kelionės į Siriją- Libaną-Jordaniją dalyvių sumokėti grynieji pinigai bendrovės kasoje neapskaityti. Tokiu būdu tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kaip A. G. panaudojo kelionės dalyvių į Siriją-Libaną-Jordaniją surinktus pinigus. Tyrimui pateikti 2009 m. bei 2010 m. UAB „Daimovė" apskaitos registrai bei finansinės ataskaitos (balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos) nepasirašyti bendrovės vadovų bei juos sudariusių asmenų ir tuo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. VI[l-574 16 straipsnio 3-ios dalies nuostata „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine ar kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo." Tyrimui pateiktoje UAB „Daimovė" 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuota tik 239 711 Lt pardavimo pajamos, kurios neatitinka 2009 m. apskaitos registruose užfiksuotų duomenų, nėra nurodytos 2009 m. sąnaudos. Bendrovės „Daimovė" tyrimui pateiktuose 2009 m. ir 2010 m. balansuose užfiksuoti duomenys nesutampa su bendrovės registruose užfiksuotais duomenimis (16-19 priedai). Tyrimui pateiktos UAB „Daimovė" kasos knygos buvo pildomos kompiuteriu. Tyrimui pateiktose 2010-05-01 - 2010-10-31 laikotarpio kasos knygose nebuvo fiksuojama, iš ko priimami ir kam išmokami pinigai, nebuvo užfiksuoti pajamų bei išlaidų orderių kvitų numeriai bei serijos. Kasos knygose nėra nei kasininko nei finansininko parašų (23,24,25,29,32,35 priedai). Pagal tyrimui pateiktus UAB ,Daimovė" apskaitos dokumentus nustatytas Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2-os dalies reikalavimo „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu." pažeidimas, nes UAB „Daimovė" apskaitoje nebuvo užfiksuota kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją klientų įneštos piniginės lėšos: A. P. sumokėti už kelionę - 11456 Lt, A. S. sumokėti už kelionę - 4 600 Lt bei vėliau grąžinti 4 600 Lt, L. A. sumokėti - 5 128 Lt. Pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima buvo nustatyti, kiek ir kam kelionės į Siriją-Libaną-Jordaniją dalyviai sumokėjo už kelionę. Įvertinus gautus UAB „Daimovė" dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, atsižvelgiant tyrimo metu nustatytus 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16-to str. 3-os d., 6-to str. 2-os d., 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I85 58 straipsnio 3-ios dalies, >001 m. lapkričio 6 d. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.IX-575 15 straipsnio 1-os dalies bei Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 3,4,16,17 punktų pažeidimus, iš dalies negalima nustatyti UAB „Daimovė" 2009-11-01 - 2010-12-31 laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „Daimovė" direktoriaus pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo A. G.. Tyrimui nepateikta UAB „Daimovė" 2009 m. lapkričio l d. - 2010 m. gruodžio 31d. buhalteriją tvarkančio juridinio ar fizinio asmens sutartis. A. K. 2010 metų spalio 19 d. pareiškime teigė, kad ji buvo bendrovės „Daimovė" buhalterė. Pagal tyrimui pateiktas UAB „Daimovė" ataskaitas valstybinio draudimo valdybai „Sodra" A. K. bendrovėje „Daimovė" dirbo nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d. (9 priedas)." (t. 5, b. 1. 6-105).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. vasarą jos gera pažįstama Alina iš gretimai įsikūrusios bendrovės „Daimova“ pradėjo siūlyti kelionę į Siriją. Liudytoja susidomėjo. 2010-09-20 A. S. pasirašė su A. G. turizmo paslaugų teikimo sutartį - užsakymą, pagal kurį už kelionę Libanas - Sirija - Jordanija liudytoja sumokėjo avansu grynaisiais pinigais l 600 Lt, nes taip pageidavo pati A. G.. Kad sutartyje kitos įmonės rekvizitai, ne UAB „Daimovė", o UAB „Tobulita", A. S. pastebėjo ne iš karto, nes pačią sutartį Alina pateikė vėliau tik A. S. paprašius. Dėl sutartyje kitos įmonės pavadinimo bei rekvizitų A. S. nekilo jokių klausimų ir abejonių, nes Alina buvo minėjusi, kad steigia naują įmonę ir liudytoja pagalvojo, kad tai tos naujos įmonės rekvizitai bei pavadinimas, todėl neįtarė, kad Alina gali apgauti. A. S. buvo UAB „Daimovė" atstovė teismuose ir žinojo šios įmonės sunkią finansinę padėtį. 2010-10-02 A. S. A. G. už kelionę Libanas - Sirija - Jordanija sumokėjo dar l 000 Lt, o 2010-10-04 dar 2 000 Lt grynaisiais. Jokio pinigų perdavimo - priėmimo kvito Alina A. S. neišrašė, bet žadėjo išrašyti vėliau. A. S., ja pasitikėdama, davė tuos pinigus be jokio dokumento. Iš jos taip ir nesulaukė to dokumento, bet ji pasirašė pakvitavimą, kad priėmė iš A. S. 4 600 Lt sumą grynaisiais. 10 dienų prieš kelionę Alina pranešė, kad A. K. nevažiuos į šią kelionę. O 2010-10-12 - išvykimo dieną, Alina pranešė, kad į kelionę ji taip pat nevažiuoja. Į kelionę klientai turėjo vykti iš Rygos. O iš Lietuvos į Rygą turėjo būti užsakytas autobusas. Atvažiavusi į sutartą vietą, Antakalnio mikrorajoną, prie Petro ir Povilo bažnyčios jokio autobuso A. S. nerado ir suprato, kad realiai sumokėti pinigai buvo panaudoti kitiems tikslams, o ne už kelionę. Ji mano, kad tais pinigais Alina padengė savo turimus skolinius įsipareigojimus. Alinai A. S. už kelionę sumokėjo iš viso 4 600 Lt, kurių ji A. S. negrąžino, dėl to liudytojai padaryta turtinė žala yra 4 600 Lt. (t. 2, b. 1. 65-66) Papildomų apklausų metu A. S. parodė, kad A. G. 2011-12-28 į liudytojos asmeninę sąskaitą pervedė 4 000 Lt. 2012-04-04 į jos ofisą atvažiavo A. G. ir sumokėjo likusią 600 Lt sumą. Taip pat parodė, kad į kelionę Libanas - Sirija - Jordanija liudytoja pati vykti savo noru neatsisakė. Jokio raštiško atsisakymo vykti į kelionę nerašė. Kaip vėliau sužinojo, vietoj jos į šią kelionę išvyko pati A. G. (t. 2, b. 1. 68-69, 72-73, 76-77).

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žinojo, jog D. M. turi kelionių agentūrą UAB „Daimovė". R. P. jau nuo senų laikų pirkdavo keliones UAB „Daimovė". Su A. G. R. P. ir susipažino pirmą kartą kelionių agentūroje prieš tris metus, kai pirko kelionę. Daiva R. P. sakydavo kreiptis pas Aliną, nes pasitikėjo ja. Liudytoja paskutiniu metu užsakinėjo keliones UAB „Daimovė" per A. G.. 2010 m. kelionės į Graikiją užsakymo metu Alina liudytojai pasiūlė kelionę Jordanija - Sirija - Libanas. Paminėjo, kad į šią kelionę važiuoja geri jos pažįstami ir kelionė nebrangi. A. G. R. P. įkalbėjo vykti į šią kelionę, kuri turėjo vykti nuo 2010-10-12 iki 2010-10-26, t. y 15 dienų. Į šią kelionę važiavo: L. A., A. G. (yra mirusi), J. J., Ilona Ž. J., R. M., S. M., A. P., J. V.. Taip pat į šią kelionę turėjo vykti A. S., kuri, pagal A. G. žodžius, paskutinę minutę atsisakė vykti. Alina pasakė, kad Asta atsisakė vykti dėl to, kad pati Alina nevažiuoja į šią kelionę. Iki pat išvykimo 2011-10-12 R. P. žinojo, kad Alina vyksta su visais kartu kaip gidas. Tačiau prieš išvykstant ji pranešė visai grupei, kad dėl pinigų stygiaus ji į kelionę nevyks. Tada visi nustebo ir galiausiai ją įkalbėjo vykti kartu, nes ji buvo kelionės organizatorė. Kiek liudytojai yra žinoma, Rygos oro uoste ji pakeitė bilietus A. S. į savo. 2010-10-13 visa grupė nusileido Beiruto oro uoste. Libane keliavusių asmenų grupę sutiko gidas, kuris ją palydėjo iki Sirijos sienos. Libane nakvynių nebuvo. Toliau Sirijoje nuo sienos grupę sutiko kitas gidas, kuris palydėjo visą grupę iki Damasko ir parūpino viešbutį, nes Alinos užsakytas viešbutis keliavusiųjų nepriėmė. Sirijoje nakvojo dvi naktis. Kai keliavusiųjų grupė apsigyveno Sirijoje, kitą dieną Alina prašė A. P. paskolinti 10 000 Lt, žadėdama pasirašyti paskolos lapą. Kadangi nepavyko padaryti bankinių pavedimų, Sirijoje pinigai paskolinti nebuvo. Alina minėjo, kad šių pinigų reikia sumokėti papildomai kelionės išlaidas. Tiksliai kokias išlaidas, Alina neminėjo, tik pasakė, kad neva kompanija pabrangino savo paslaugas. 2010-10-15 grupė išvyko iš Sirijos j Jordaniją. Jordanijoje prasidėjo problemos, kai dingo Alina. Vakare pradėjo jiems skambinti į kambarį iš agentūros, kuri teikė turizmo paslaugas. Iš skambinusių asmenų pusės buvo grasinimai bei gąsdinimai, kad keliaujančiųjų grupę iškraustys iš viešbučio ir kad jie turi sumokėti už šį viešbutį ir gido paslaugas. Grupei pasitarus buvo nuspręsta į tai nereaguoti, nes Alina buvo atsakinga už kelionę ir jai buvo pilnai sumokėta. Tuomet buvo pradėta ieškoti Alinos ir galiausiai pasitelkus policijos pagalbą ji buvo surasta viešbučio teritorijoje. Kaip paaiškėjo, iš jos grupė atėmė pasą, telefoną bei bankines korteles, keliavusieji suprato, kad pakliuvo į Alinos pinkles. Bijojo, kad ji gali išskristi nepranešusi. Visa grupė buvo pasipiktinusi Alinos elgesiu. Alinai buvo liepta spręsti klausimą dėl atsiskaitymo su viešbučiu. Tuomet grupės vyrai nuėjo pasiklausti, kas vyksta, ir gavo atsakymą, kad už viešbučio apmokėjimą atsakinga kažkokia Sirijos kompanija, kuri nepervedė pinigų. Alina nieko neaiškino ir su grupe nekalbėjo. Viešbutis keliavusią grupę išleido ir keliaujantieji pinigų nemokėjo. Tuomet grupė 2011-10-17 nusprendė savarankiškai keliauti toliau. Pervažiavo į Petrą. Už transferį ir dvi naktis viešbutyje keliavę asmenys apmokėjo patys. Tikslią pinigų sumą, kiek buvo sumokėta, žymėjosi R. M.. Jis galės paaiškinti daugiau. Iš Petros keliavusiųjų grupė išvyko 2010-10-20, jie gavo leidimą iš Jordanijos išvykti į Egiptą. Egipte liudytoja su A. P. atsiskyrė nuo grupės. Kiekvienas nakvynės ieškojo pats. Egipte R. P. su A. P. liko iki 2010-10-26. Kita grupės dalis į Lietuvą grįžo anksčiau kartu su A. G.. Būnant Egipte Alina bendrai visai grupei pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 43 000 Lt sumai, kuriuos žadėjo grąžinti iki 2011-03-21, bet negrąžino. Už šią kelionę A. P. Alinai sumokėjo 9 856 Lt plius papildomas išlaidas l 600 Lt. R. P. nepastebėjo, kad turizmo paslaugų teikimo užsakymas yra ne UAB „Daimovės", o UAB „Tobulita". (t. 2, b. 1. 81-83).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam būnant kartu su R. P. UAB „Daimovė" ir užsakant kelionę į Graikiją, įmonės direktorė A. G. pasiūlė gan patrauklią kelionę Sirija - Libanas - Jordanija. Pasiūlymas patiko ir jis su Raimonda nusprendė važiuoti į minėtą kelionę. Į šią kelionę važiavo 2010-10-12. Už minėtą kelionę A. P. mokėjo grynaisiais viso 9 856 Lt ir plius papildomos išlaidos l 600 Lt. Viso A. G. buvo sumokėta grynaisiais 11 456 Lt už du asmenis. Už kelionę Alinai mokėjo 2-3 kartus. Visi mokėjimai buvo daromi grynaisiais pinigais. Mokant pirmą įnašą už kelionę Alina išrašė pajamų orderį, kurį A. P. pateikė prie ikiteisminio tyrimo bylos. Orderis buvo išrašytas 6 000 Lt, tikslios sumos neprisimena. Likusi suma jai buvo sumokėta be jokio dokumento, nes Alina pasitikėjo. Tą dieną, kai buvo sumokėta likusi suma, ji atidavė 2010-07-13turizmo paslaugų teikimo užsakymą ir kitus dokumentus (tiksliai kokie tai buvo dokumentai liudytojas neprisimena, nekreipė dėmesio). Kadangi ne pirmą kartą pas Aliną užsakinėjo keliones, ja pasitikėjo, nes neturėjo problemų iki to laiko. Kad užsakymas buvo pasirašytas ne ant UAB „Daimovės" blanko, A. P. net nepastebėjo ir neatkreipė dėmesio. Nepastebėjo, kad jame nebuvo užpildytas laukas, kiek viso buvo sumokėta už kelionę. Kelionės metu tiek liudytojas, tiek kiti vykę asmenys patyrė daug papildomų išlaidų bei streso, nes atvykus į Siriją paaiškėjo, kad viešbučio paslaugos, kuriame keliaujanti grupė apsistojo, nebuvo apmokėtos. Dėl to buvo patirta daug problemų, nes turėjo aiškintis, kodėl įvyko nesklandumai. Paaiškėjo, kad už viešbutį ir gido paslaugas nebuvo sumokėta. Su Alina nebuvo įmanoma susikalbėti, ji atsisakė bendrauti ir ką nors aiškinti. Būnant Sirijoje Alina A. P. paprašė paskolinti pinigų papildomai sumokėti už paslaugas nieko tiksliai nepaaiškindama. Ji liudytojui padavė baltą popieriaus lapelį, kuriame buvo atspausdinti 5-6 ne Lietuvos bankai su vienu sąskaitos numeriu į kurią jam reikėjo pervesti 10 000 Lt. A. P. bandymai pervesti tuos pinigus nepavyko dėl netikslių bankinių adresų. Daugiau bandymų pervesti pinigus A. P. nedarė. Būdama Egipte Alina bendrai visai grupei pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 43 000 Lt sumai, kuriuos žadėjo grąžinti iki 2011-03-21, bet negrąžino. Liudytojas pažymi, kad visus finansinius reikalus tvarkė grupės atstovas R. M.. Į šią kelionę važiavo: L. A., A. G. (yra mirusi), J. J., I. Ž. J., S. M., J. V.. (t. 2, b. 1. 101-102)

Liudytoja Ilonos Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. ji su savo vyru per UAB „Novaturas" užsisakė kelionę į Turkiją. Prieš kelionę ji su vyru apsidraudė „If draudime" pas S. M., kuri papasakojo, kad jie ruošiasi su vyru R. M. vykti į kelionę Sirija - Libija -Jordanija, kurią organizavo jų bendra Balsių kaimynė A. G.. I. Z. J. šia kelione labai susidomėjo ir apie ją papasakojo vyrui. Kartu su juo nusprendė prisijungti prie draugų, kurie vyko į tą kelionę, tuo labiau, kad jau seniai svajojo aplankyti šias šalis. Už šią kelionę I. Ž. J. iš savo vyro sąskaitos pervedė avansinį mokėjimą į UAB „Tobulita" sąskaitą LT297300010121596115, 2 000 Lt. Likusią sumą už kelionę Alinai sumokėjo grynaisiais pinigais Krokuvos g. Vilniuje esančiame ofise I. Ž. J. vyras. Kiek ji žino, jokio raštiško patvirtinimo vyrui A. G. nepadavė. Kadangi I. Ž. J. A. G. labai pasitikėjo, nes ją pažinojo ir rekomendavo draugai, jai su vyru net nekilo jokių abejonių, kad gali būti apgauti. 2010-10-13 prieš pat kelionę liudytojai paskambino Alina ir pranešė, kad kelionė neįvyks dėl organizacinių nesklandumų. Tačiau pažadėjo organizuoti šią kelionę vėliau. Po kurio laiko A. G. I. Ž. J. vėl paskambino ir pranešė, kad kelionė vis dėl to įvyks. Iki Rygos keliavusius asmenis vežė mikroautobusas. Mikroautobusas liudytoją su vyru atvažiavo paimti iš namų Balsiuose. Alina, privažiavusi savo automobiliu, išdalino keliaujančiųjų pasus bei pranešė, kad į šią kelionę vykti pati negali dėl šeiminių problemų. Paminėjo, kad visa grupe pasirūpins ir lydės Šiaulių kelionės agentūros UAB „Tobulitos" savininkė J. V.. Alina paliko savo automobilį prie „MAXIMA BIG" ir nutarė keliaujančiąja grupę palydėti iki Rygos oro uosto ir grįžti atgal. Visą kelią visa grupė kalbino ją vykti kartu. Alina buvo be lagaminų. Atvažiavus į Rygą Alina nusprendė vykti kartu. Iš Rygos oro uosto visi išvyko į Beirutą. Kelionėje grupė patyrė papildomų išlaidų, nes Alina pastoviai aiškino, kad jai trūksta grynųjų pinigų paslaugoms mokėti. Tiksliai kokios tai buvo paslaugos, ji neaiškino. Iš Damasko pagal programą visa grupė išvyko į Jordaniją, kur neužilgo viskas ir išryškėjo. Alina I. Ž. J. pasikvietė ir pasakė, kad jai vėl reikia pinigų ir nemažai. Tuomet I. Ž. J. pasakė visai grupei, kad Alina vėl prašo pinigų ir jeigu nebus sumokėti pinigai, iš Jordanijos viešbučio toliau kelionės tęsti nebus galima, nes vietinė kelionių agentūra atsisako teikti paslaugas. Tuomet išaiškėjo, kad Alina nėra atsiskaičiusi su vietinėmis agentūromis. Iš Alinos jokių atsakymų į iškilusius klausimus nebuvo gauta. Galiausiai po rimto pokalbio su ja, A. G. dingo. Po kurio laiko viešbučio darbuotojai ją rado viešbučio teritorijoje. Toliau visa grupė suėjo į vieną kambarį ir nusprendė keliauti toliau savo lėšomis. Alina prie grupės prisijungė, jos palikti negalėjo. Už naujus bilietus iš Egipto atgal į Lietuvą sumokėjo R. M., kuriam pinigus grąžino Lietuvoje. Tikslią sumą gali nurodyti Rimantas. Dar būnant Egipte Alina pasirašė bendrą grupei paprastą neprotestuotiną vekselį 43 000 Lt sumai. 2011-03-21 dalis grupės ir Alina susitiko kavinėje „Submarinas" Jeruzalės mikrorajone, Vilniuje, kur Alina sutiko pasirašyti atskirai kiekvienam paskolos sutartį. Liudytojai su vyru ji pasirašė sutartį dėl 10 000 Lt skolos grąžinimo (t. 2, b. 1. 103-104).

Liudytoja L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. UAB „Daimovė" tinklalapyje www.daimove.lt pastebėjo, kad ši kelionių agentūra organizuoja kelionę Sirija-Libanas-Jordanija. Kreipėsi į UAB „Daimovė", kur bendravo su šios kelionių agentūros darbuotoja A. G.. Aliną pažinojo iš anksčiau organizuotų kelionių, į kurias liudytoja vyko, kurias organizavo kitos didelės kelionių agentūros kaip „Novaturas", o Alina buvo kaip kelionių pardavimų tarpininkė. Kadangi anksčiau kelionės buvo pasisekusios, L. A. nekilo jokių abejonių, kad ši kelionė yra organizuojama neturint tam leidimo. Susitikusi su A. G. UAB „Daimovė" ofise, esančiame Krokuvos g. 11, Vilniuje, 2010-06-03 pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį-užsakymą ant UAB „Daimovė" blanko. Šios kelionės kaina buvo 4 428 Lt, kuriuos liudytoja sumokėjo dalimis. Pirmą įnašą padarė pavedimu 2010-06-04 2 200 Lt į A. G. asmeninę sąskaitą. Pati Alina liepė į šią sąskaitą pervesti pinigus. Alina paaiškino, kad UAB „Daimovė" sąskaita pasikeitė ir nurodė savo sąskaitą. 2010-06-28 UAB „Daimovės" ofise, esančiame Krokuvos g. 11, Vilniuje, liudytoja jai sumokėjo likusią sumą grynais pinigais 2 228 Lt. Vėliau paaiškėjo, kad reikia dar sumokėti papildomai 700 Lt vizoms ir kitoms papildomoms išlaidoms. 2010-10-11 grynaisiais pinigais liudytoja sumokėjo UAB „Daimovė" ofise 700 Lt. Viso už šią kelionę A. G. sumokėjo 5 128 Lt. Teiraujantis dėl šios kelionės ir bendravimo su A. G. metu ji minėjo, kad tai yra UAB „Daimovė" produktas ir ji pati kaip UAB „Daimovės" direktorė organizavo šią kelionę. Ji minėjo, kad Sirijoje turi verslo partnerių, su kuriais bendradarbiauja ir bendrai organizuoja minėtą kelionę. Dėl šios kelionės aplinkybių liudytoja su Alina bendravo susirašinėjant ei. paštu. 2010-10-12 iš Rygos oro uosto išskrido į Libaną. Kelionėje L. A. asmeniškai patyrė papildomų išlaidų, nes reikėjo susimokėti už bilietus atgal į Lietuvą. Šiuos pinigus 452 Lt jai paskolino R. M., kuriuos ji jam pervedė jau grįžusi į Lietuvą pavedimu. Taip pat kelionės metu buvo daug skambinta ir bendrauta sprendžiant iškilusias problemas iš J. V. telefono. Už skambučius buvo padalinta visai grupei suma, kurią reikėjo sumokėti J. V.. Liudytoja asmeniškai į jos asmeninę sąskaitą pervedė 110 Lt. 2010-10-16 ryte Alina pranešė, kad norint tęsti kelionę visa grupė privalo sumokėti papildomai 500 USD. Visa grupė mokėti atsisakė, nes už kelionę jau buvo sumokėję. Tada pradėjo aiškintis visas aplinkybes ir paaiškėjo, kad Alinos minėti partneriai iš Sirijos negavo apmokėjimo už viešbučio paslaugas ir todėl atsisakė teikti paslaugas. Alina visą laiką tvirtino, kad jiems sumokėjo. Galutinai viešbučio administracija pretenzijų nebeturėjo ir toliau už savo lėšas jie tęsė kelionę. Būnant Petroje kažkas Alinai pervedė pinigus, kurie buvo panaudoti tolimesnėms kelionės išlaidoms, nakvynėms viešbutyje. 2010-10-22 kelionės metu paaiškėjus tokioms aplinkybėms A. G. visai grupei pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį skolinga bendrai 43 000 Lt. Vekselio galiojimas buvo iki 201103-21. Laiku minėtos skolos Alina Negrąžino. Susirinkus visiems Vilniuje 2011-03-21 buvo atskirai pasirašytos paskolos sutartys. Pagal tokią sutartį Alina asmeniškai liudytojai yra skolinga 5 000 Lt, kuriuos sudaro 452 Lt ir plius likusi suma, kuri buvo sumokėta Alinai už kelionę. Iki 2011-09-21 Alina privalėjo L. A. sumokėti minėtą sumą, bet nesumokėjo, (t. 2, b. 1. 115-117).

Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2003 m. susipažino su J. V., ji jam pasiūlė padirbėti metus laiko jos individualioje įmonėje direktoriumi. Jis sutiko. Tuo metu dirbo J. V. įmonėje vairuotoju. Jos įmonės veiklos sritis buvo turizmas ir keleivių pervežimas. Vėliau J. V. įmonė buvo pervadinta į UAB „Jovitos turizmo agentūra". Ši įmonė turėjo dukterinę įmonę UAB „Tobulita". Šioje įmonėje direktoriumi buvo tik formaliai. Pasirašinėjo dokumentus. Realiai įmonei vadovavo J. V.. 2009 m. lapkričio mėn. jam būnant Vilniuje, turizmo mugėje jis susipažino su A. G. kaip turizmo agentūros UAB „Daimovė" vadove. Tuomet ji jam pasiūlė bendradarbiauti. Jis sutiko. 2009-11-02 buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis, kurią buvo paruošusi pati A. G., nes tuo metu UAB „Jovitos turizmo agentūra" turėjo kelionių organizatoriaus statusą. Jis nesigilino į sutarties sąlygas. Tiesiog jo paprašė bendradarbiauti. Jo manymu, ta sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad UAB „Daimovė" galėjo neturėti teisės organizuoti kelionių. Jis tiksliai nurodyti negali, nes į tai nesigilino. 2009-11-02 tarpininkavimo sutartyje, kurioje A. G. tapo UAB „Tobulita" agentu, yra jo parašas. Ši sutartis buvo pasirašyta 2009-11-02 vienerių metų laikotarpiui. Ar buvo pratęsta ši sutartis, pasakyti negali, nes jau šioje įmonėje nebedirbo. UAB „Tobulita" dirbo iki 2010-02-19. Susitarimas buvo vieneriems metams, bet gavosi taip, kad dirbo ilgiau, nes vienu metu dirbo UAB „Jovitos turizmo agentūroje" mechaniku (t. 2, b. 1. 175-176).

Šalies argumentai

Liudytojas P. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra BUAB „Daimovė" bankroto administratorius, juo buvo paskirtas 2012-11-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Daimovė" iškelta bankroto byla. BUAB „Jovitos turizmo agentūra" kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Daimovė" bankroto bylos iškėlimo. 2013-05-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti BUAB „Daimovė" kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas: I eilės kreditoriais pripažinti darbuotojai J. G. ir V. V. dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, II eilės kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, III eilės kreditoriais pripažinti BUAB „Jovitos turizmo agentūra" (ieškovas dėl bankroto bylos iškėlimo), UAB „Systemair", ieškovai dėl neįvykusios kelionės, J. G., ieškovė dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, UAB „PZU Lietuva", ieškovai dėl nesumokėtų draudimo įmokų, UAB „Žaibo ratas Vilnius", ieškovai dėl neatsiskaitymo už atliktus remonto darbus. Ieškovų kreditoriniai reikalavimai nurodyti minėtoje Vilniaus apygardos teismo utartyje. Kreditoriniai ieškovų reikalavimai nėra patenkinti. Daugiau P. A. žinomų ieškinių, pareikštų BUAB „Daimovė", nėra. Raštiškai kreipusis į Vilniaus apygardos ir Vilniaus apylinkės teismus dėl esamų ieškinių prieš BUAB „Daimovė", joks atsakymas gautas nebuvo, vėliau žodžiu užklausus minėtus teismus buvo patvirtinta, kad ieškinių prieš BUAB „Diamovė" nėra. P. A. nėra nieko žinoma apie UAB „Sofatravel", UAB „Kauno grūda", A. J. ieškinius, nėra žinoma nei šių ieškinių kreditoriniai reikalavimai, nei jų baigtis, rezultatai. Jo žiniomis, BUAB „Daimovė" turto vertė 254 Lt, jokio ilgalaikio (kilnojamojo, nekilnojamojo) turto įmonė neturi, jokios veiklos nevykdo. (t. 4, b. 1. 97-98).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra kelionių agentūros UAB „Tobulita" direktorė. A. G. pažįsta apie 20 metų, buvo geros draugės. Draugystė pasibaigė, kai Alina pradėjo naudotis A. K. pasitikėjimu ir išviliojo jos didelius pinigus. A. G. žinodama, kad A. K. pardavė butą 2010 m. liepos mėn. už 160 000 Lt pradėjo veikti tikslu išvilioti iš liudytojos kuo daugiau pinigų. 2010 m. rugpjūčio mėn. Alina pranešė, kad jai skubiai reikia pinigų - 19 000 Lt. A. K. suteikė jai tokio dydžio paskolą. A. G. užrašė rekvizitus ir paskirtį, kam padaryti pavedimą. 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, Alina vėlai vakare atvažiavo pas A. K. į namus ir paprašė apmokėti seną jos įsiskolinimą 20 000 Lt, bet A. K. atsisakius pradėjo pasakoti, kad jeigu nesumokės šio įsiskolinimo, ją iškeldins iš namų ir prašė paskolinti nors dalį, t. y. 10 000 Lt. A. K. kitą dieną pervedė 10 000 Lt pagal Alinos nurodytus rekvizitus. 2010 m. rugsėjo mėn. A. K. atostogaujant Tunise ji el. paštu gavo Alinos žinutę, su prašymu paskolinti 10 000 Lt, atliekant pavedimus į kelias sąskaitas. Pagal Alinos atsiųstus rekvizitus buvo matyti, kad Alina yra neatsiskaičiusi už klientų keliones. Suprasdama pavedimų svarbą, nes pati dirbo kelionių agentūroje, suvokdama, kad Alina privalėjo atsiskaityti už klientų keliones ir to nepadarius jos klientai būtų neišvykę į kelionę ir jį patirtų didelius nuostolius vėl pagelbėjo savo draugei ir padarė pavedimus pagal jos nurodytus rekvizitus bei apie tai informavo A. G.. Visi pavedimai buvo atliekami iš A. K. asmeninės sąskaitos. Alina nuolat žadėjo grąžinti visus pinigus, bet to nepadarė. A. K. suprato, kad ji tyčia, naudodama apgaulę, išviliojo iš jos didelę sumą pinigų. Liudytoja apgaulės įtakoje klydo ir darė pinigų pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos A. G. skolų padengimui tiesiogiai jos kreditoriams. Alina visų įmonės dokumentų nerodė ir apie didelius įsiskolinimus A. K. nieko nežinojo. A. K. buvo žinoma, kad UAB „Daimovė" sąskaitos yra areštuotos. 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Alina A. K. pasiūlė važiuoti į kelionę Libanas-Sirija-Jordanija nuo 2010-10-12 iki 2010-10-27 ir minėjo, kad į šią kelionę ruošiasi važiuoti pati bei dar viena draugė J. V.. Alina paminėjo, kad šiai kelionei ieško klientų. A. K. sutiko važiuoti į šią kelionę, bet vėliau atsisakė, nes turėjo svečių iš Tuniso. 2010-10-11, t. y. dieną prieš išskrendant, Alina kreipėsi į A. K. su prašymu padaryti mokėjimo pavedimą už jos rezervuotus bilietus. Liudytoja žinojo, kad galima atšaukti bilietų rezervaciją, ir jai pasiūlė tą padaryti. Bet Alina pranešė, kad tuomet praras daug klientų. Ji aiškino, kad klientai nėra sumokėję visų pinigų už kelionę, bet užtikrino, kad jie yra mokūs ir sumokės, o neapmokėjimas įvyko ne dėl klientų, o dėl jos kaltės, nes ji tiesiog pavėlavo surinkti pinigus. Tuo labiau buvo susitarta viešbučiuose dėl nakvynių, jeigu ji nepadarys to apmokėjimo, jos reputacija bus pažeminta. A. K. Alinai dar kartą priminė, kad ji yra skolinga pinigų, bet Alina teigė, kad visas skolas grąžins, žadėjo, kad visos paskolos bus įformintos raštu ir ji pasirašys, kad A. K. skolino pinigus. A. K. patikėjo ir pasiteiravo, pagal kokį bilietų rezervacijos numerį reikia padaryti mokėjimo pavedimą. Alina paaiškino, kad bilietai rezervuoti UAB „Tobulita" vardu. UAB „Tobulita" yra A. K. bendrovė ir A. G. joje niekada nedirbo ir neturi jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu. A. K. apie tai pasakė Alinai, bet Alina teigė, kad jos įmonės UAB „Daimovė" sąskaitos areštuotos, todėl rezervavo bilietus UAB „Tobulita" vardu ir nurodė, kad būtinai reikia nurodyti paskirtyje už UAB „Tobulita", kad mokėjimo pavedimas būtų užskaitytas būtent už tą rezervaciją, kurią atliko A. G., kad pinigai niekur neklaidžiotų. A. K., žinodama, kad sąskaitos yra areštuotos, neįtardama apgaulės, iš savo asmeninės sąskaitos padarė mokėjimo pervedimą už skrydžio bilietus 7 296 Lt. Kitą dieną Alina pasakė, kad rezervuotų bilietų kaina yra padidėjusi, nes jie nebuvo apmokėti iki nustatytos datos. Dar reikėjo sumokėti „Air Baltic" grynaisiais pinigais 3 124 Lt. Alina liudytojai pažadėjo išrašyti vekselį po šio apmokėjimo, A. K. sutiko. 2010-10-12 Alina išrašė vekselį, tačiau ne visai paskolintai sumai, o tik jos daliai. 44 742 Lt. Su ja buvo žodinis susitarimas, kad vekselio galiojimo laikas bus iki 2010-12-30. Kadangi Alina labai skubėjo, nes 2010-10-12 turėjo vykti į kelionę Libanas-Sirija-Jordanija, ji A. K. išrašė vekselį ir greitai išlėkė. Tik patikrinusi A. K. pamatė, kad vekselyje yra nurodyta galiojimo data iki 2011-04-30. Tuomet A. K. paskambino A. G. ir pasakė, kad ji nurodė neteisingą galiojimo terminą. Alina žadėjo grįžti kitą dieną ir ištaisyti vekselį. Iš to liudytoja suprato, kad Alina nevažiuos į minėtą kelionę, nors A. K. žiniomis ji labai norėjo vykti. Vėliau A. K. sužinojo, kad Alina kartu su J. V. išvažiavo į kelionę. Po kelių dienų paskambino Jovita ir pranešė, kad yra nepatenkintų klientų už viešbučių nakvynės neapmokėjimą. Jovita skambino pasiguosti, kad yra neapmokėta už nakvynes, bet jos skambučio tikslas buvo tas, kad A. K. atsiųstų jai į jos ei. paštą suformuotą klaidingą pavedimą. Apie tokį pavedimą liudytoja žinojo, tačiau manė, kad šis pavedimas klaidingai buvo užpildytas ir nieko neįtarė. Jovitai paskambinus ir paprašius atsiųsti ei. paštu suformuotą klaidingą pavedimą, liudytoja suvokė, kad Alina kartu su Jovita gali klastoti dokumentus ir neegzistuojančiu pavedimu patvirtinti užsakytų paslaugų apmokėjimą. Liudytoja mano, kad Alina kartu Jovita paruošė minėtą klaidingą pavedimą ir tyčia jį išsaugojo tikslu vėliau panaudoti. A. K. pavedimą iš karto ištrynė (t. 2, b. 1. 11-14). 2011-03-22 papildomai apklausos metu A. K. parodė, kad ji buvo susitikusi su A. G. ir J. V., su jomis kalbėjosi. Jos abi buvo suinteresuotos nupirkti UAB „Tobulita". A. K. sutiko parduoti šią įmonę, kad su jomis neturėtų bendrų reikalų, su sąlyga, kad Alina sumokės visas sumas pinigų, kurias liudytoja sumokėjo iš savo asmeninių lėšų už UAB „Tobulita" bilietus. Alina sutiko ir sumokėjo 7 296 Lt, kuriuos A. K. mokėjo iš asmeninės sąskaitos 2010-10-11 už kelionės bilietus Ryga - Beirut - Ryga ir likusią sumą, kurią A. K. sumokėjo už tuos pačius bilietus grynaisiais pinigais 3 124 Lt. 2011-03-09 A. K. pasirašė UAB „Tobulita" pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią įmonės direktoriumi tapo kitas asmuo, kurio liudytoja nepažįsta. Šį žmogų jai parekomendavo Jovita kaip asmenį, norintį pirkti įmonę. Akcijų priėmimo - perdavimo procedūra irgi įvyko tą pačią dieną 2011-03-09. Alina pagal vekselį A. K. buvo skolinga 44 742 Lt, iš kurių grąžino 10 420 Lt. Likusi suma pagal vekselį, kurią skolinga Alina, yra 34 322 Lt. Šią sumą Alina žada sumokėti. Tiksliai laikotarpio, iki kada sumokės šią sumą, ji nenurodo, sakydama, kad šiuo metu neturi iš ko mokėti, (t. 2, b. 1. 30-31). 2011-11-08 papildomos apklausos metu liudytoja A. K. parodė, kad liudytojai dirbant UAB „Tobulita" tarp jos ir J. V. nebuvo jokio nei raštiško, nei žodinio susitarimo dėl įmonės dokumentų pasirašymo. Laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-03-28 liudytoja buvo UAB „Tobulita" vienintelė savininkė ir akcininke. J. V. įmonėje dirbo vadybininke. J. V. neturėjo teisės už liudytoją pasirašinėti dokumentų. Dokumentus, kuriuos A. K. pateikė prie ikiteisminio tyrimo bylos: 2010-10-26 prašymą „Air Baltic Corporation" dėl oro mokesčių grąžinimo, 2010-10-26 prašymą dėl avansinio mokėjimo grąžinimo bei Rokiškio krašto muziejaus 2010-10-08 prašymą dėl išankstinės sąskaitos skirtumo 760 Lt apmokėjimo, A. K. pati nepasirašinėjo. Šiuos dokumentus ji rado ofise. Šiuos dokumentus galėjo pasirašyti tik A. K. kaip įmonės vadovė. Šiuose dokumentuose jos parašas yra suklastotas. Dokumentus, liudytoja įtaria, galėjo pasirašyti J>V., nes A. G. tuo metu, kai buvo pasirašyti dokumentai, UAB „Tobulita" nedirbo. A. K. neatmeta galimybės, kad juos galėjo pasirašyti ir Alina. Kiek prisimena, „Air Baltic Corporation" į UAB „Tobulita" sąskaitą pagal šiuos prašymus pervedė 950 Lt. Avansinis mokestis 2 800 Lt už bilietų rezervaciją grąžintas nebuvo. Oro mokesčio grąžinimas buvo atliktas remiantis tuo, kad bilietai Vilnius - Beirutas - Vilnius buvo panaudoti tik į vieną pusę. Pinigais galėjo pasinaudoti ir J. V., nes ji turėjo prisijungimus prie įmonės elektroninės bankininkystė. Apie pasirašytą 2009-11-02 tarpininkavimo sutartį tarp UAB „Tobulita" direktoriaus S. J. ir UAB „Daimovė" direktorės A. G. A. K. nieko nežino. Jos nėra mačiusi tarp įmonės dokumentų. UAB „Tobulita" buvo tik kelionių agentūra ir negalėjo teikti kelionių organizatoriaus paslaugų. A. G. neturėjo teisės UAB „Tobulita" vardu organizuoti kelionės Libanas - Sirija -Jordanija. A. K. duomenimis, daugiau panašių kelionių remiantis šia tarpininkavimo sutartimi nebuvo įvykę. Ar buvo kiti faktai, kad A. G. būtų organizavusi keliones ir suradinėjusi sutartis kaip UAB „Tobulita" agentė, liudytoja nežino. A. K. nieko nežinojo, kad Alina organizavo šią kelione ir pasirašinėjo kelionės užsakymo sutartis UAB „Tobulitos" vardu. Kai sužinojo apie šį faktą, liudytoja iš karto kreipėsi į policiją. Liudytoja parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. būdama ofise prisijungė prie J. V. „skype" ir ištraukė jos elektroninio susirašinėjimo su A. G. laiškus, kuriuose yra minima apie įmonės pardavimą (t. 2, b. 1. 38-39).

Specialioji liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „Tobulita" savininkė. Šios įmonės direktorė yra A. K.. A. G. J. V. pažįsta apie 5 metus. Su ja, kaip UAB „Daimovė" direktore, bendradarbiauja, nes tiek UAB „Tobulita", tiek UAB „Daimovė" yra kelionių paslaugas teikiančios įmonės. Kokie tarpusavio santykiai yra tarp A. G. ir A. K., spec. liudytoja nežino. Tarp jos ir A. K. santykiai yra geri, jos bendradarbiauja, nes kartu dirba. 2010 m. rugsėjo mėnesį A. G. jai paskambino ir pasiūlė 2010 m. spalio mėnesį vykti į kelionę į Libaną - Siriją -Jordaniją, ji atsiuntė el. paštu kelionės programą. Šia kelione J. V. susidomėjo. Į kelionę J. V. vyko su viena įmonės UAB „Tobulita" kliente. Į šią kelionę turėjo vykti pati Alina ir jos surinkta grupė iš Vilniaus. Paskutinę dieną prieš kelionę jai paskambino Alina ir pranešė, kad į šią kelionę nevyks dėl asmeninių priežasčių, kurių nepaaiškino, ir prašė vadovauti šiai kelionei. J. V. sutiko, nes kitos išeities neturėjo. Į kelionę išvykimas buvo iš Rygos oro uosto. Atvažiavus į oro uostą J. V. sutiko A. G.. Į kelionę vyko 10 žmonių. Atvykus į Libaną grupė buvo išvežta į Siriją. Toliau vyko kelionė, visi išvyko j Jordaniją ir tik po 5 dienų J. V. sužinojo, kad ekskursijas organizuojanti firma keliaujančiųjų toliau neaptarnaus dėl to, kad nėra gautas apmokėjimas už paslaugas. Alina tvirtino, kad už šią kelionę yra sumokėti pinigai. Bendru grupės susitarimu buvo nuspręsta tęsti kelionę ir vykti į Egiptą. Reikėjo susimokėti už transportą. Kitą dieną kažkas A. G. pervedė pinigus ir ji sumokėjo už nakvynes, keltų bilietus, viešbučius Egipte. Kas pervedė Alinai pinigus, J. V. nežino. Ši kelionė jai kainavo l 600 Lt, tik už bilietus, kuriuos ji sumokėjo iš UAB „Tobulita" sąskaitos pavedimu. Daugiau už kelionę pinigų neįnešė. Būdama kelionėje J. V. A. K. jokios žinutės telefonu nerašė, jai neskambino, neprašė, kad ji į el. paštą persiųstų klaidingą pavedimą, suformuotą UAB „Tobulita" sąskaitoje prisijungiant prie elektroninės bankininkystės. Apie tokį pavedimą J. V. nieko nežino, kas jį suformavo, nurodyti negali, kaip toks pavedimas atsirado įmonės elektroninėje bankininkystėje, paaiškinti negalėjo, nes pati jokio pavedimo nėra mačiusi. J. V. turi prieigą prie UAB „Tobulita" elektroninės bankininkystės ir jeigu jai reikėtų suformuoto pavedimo, ji būtų pati prisijungusi ir juo pasinaudojusi. J. V. paaiškino, kad ant firminių UAB „Tobulita" blankų prašymo 2010-10-26 dėl oro mokesčio grąžinimo, prašymo 2010-10-26 dėl avansinio įmokėjimo grąžinimo, prašymo 2010-10-08 yra pasirašiusi kaip įmonės UAB „Tobulita" savininkė, suderinusi su A. K.. Jokių dokumentų be jos sutikimo ji niekados nepasirašinėjo. Visada buvo derinama su ja ir tik jai davus žodinį leidimą. J. V. teigė, kad nesusipratimas vyko tarp Alinos ir Aušros. A. K. atsisako savo pareigų UAB „Tobulita". (t. 3, b. 1. 52-54). 2012-02-08 apklausos metu J. V. parodė, kad ji UAB „Tobulita", įmonės kodas 171664257, registruotoje Radviliškyje, Gedimino g. 44A, J. V. pradėjo dirbti nuo 2010 m. vasario-kovo mėnesio. Šiauliuose, Dvaro g. 64 yra minėtos įmonės buveinė. Įmonėje J. V. pradėjo dirbti vadybininke. Priimta į darbą pagal darbo sutartį. Įmonės veikla yra kelionių organizavimas, ekskursijų organizavimas, tarpininkavimas užsakant lėktuvų, keltų, autobusų bilietus, draudimo paslaugas, viešbučių rezervavimas - viskas, kas susiję su kelione, turizmu. Kai J. V. pradėjo dirbti minėtoje įmonėje, kiek prisimena, dirbo du žmonės -ji ir direktorė A. B.. Šiuo metu ji yra vaiko auginimo atostogose. UAB „Tobulita" akcininkas buvo UAB „Jovitos turizmo agentūra". Maždaug 2010 kovo ar balandžio mėnesį, t. y. išėjus A. B. vaiko auginimo atostogų, įmonės direktore ir akcininke tapo A. K., o J. V. tapo samdoma darbuotoja. Teisės pasirašinėti už įmonės direktorę A. K. dokumentuose ji neturėjo, toks įgaliojimas nebuvo surašytas. Pareigybinę instrukciją ji yra pasirašiusi, o ar joje yra suteiktas įgaliojimas pasirašinėti dokumentuose UAB „Tobulita" direktorės vardu, J. V. negali pasakyti. 2010-10-08 prašyme, adresuotame Rokiškio krašto muziejui, ant UAB „Tobulita": blanko apačioje ties direktore A. K. pasirašė J. V. savo parašu. Minėtas dokumentas buvo pasirašytas įmonės biure Šiauliuose, Dvaro g. 64 Rokiškio krašto muziejaus prašymu. Tas prašymas galėjo būti išreikštas laišku ar telefonu, tiksliai neprisimena. J. V. pasirašė A. K. vardu, nes su direktore nebuvo galimybės ilgesnį laiką susisiekti telefonu, o atsiskaitymus reikėjo vykdyti. Pinigai grįžo į įmonės sąskaitą. A. K. atlikinėjo ir buhalterės pareigas, jos nepavyko surasti, dokumentą teko pasirašyti J. V.. Analogiška situacija buvo ir pasirašant 2010-10-26 prašyme „Dėl oro mokesčių grąžinimo", adresuotame „Air Baltic Corporation", bei 2010-10-26 prašyme „Dėl avansinio įmokėjimo grąžinimo" adresuotame „Air Baltic Corporation". Oro paslaugų bendrovės, būtent „Air Baltic Corporation", atsiskaitymams net nustato terminus, o juos pažeidus kreipiantis į tą įmonę pinigai yra nebegrąžinami ir tokiu būdu UAB „Tobulita" būtų patyrusi finansinius nuostolius. J. V. pasirašinėjo minėtuose dokumentuose A. K. vardu būtent dėl to, kad UAB „Tobulita" nepatirtų finansinių nuostolių, be to, visu A. K. buvimo direktore laiku buvo problema su ja susisiekti tvarkant įmonės dokumentus, nes direktorė turėjo problemų su alkoholio vartojimu ir su ja net telefonu buvo neįmanoma bendrauti. Visa tai J. V. darė tik siekdama išsaugoti UAB „Tobulita", savo darbo vietą, o asmeninės naudos jokios nesiekė ir jos neturėjo. Šiuo metu ji dar tebedirba UAB „Tobulita" vadybininke, o dabar direktorė yra I. B.. Visi susirašinėjimai yra vykdomi naudojantis įmonės firminiais blankais ir antspaudu. Pagal minėtus pasirašytus prašymus 2010-10-08 Rokiškio krašto muziejus įmonei UAB „Tobulita" gražino 177 litus, o pagal 2010-10-26 prašymą „Dėl oro mokesčio grąžinimo" „Air Baltic Corporation" UAB „Tobulita" grąžino 950 litų. Kadangi 2010-10-26 prašymas „Dėl avansinio įmokėjimo grąžinimo" buvo pavėluotas, pinigai UAB „Tobulita" nebuvo grąžinti, (t. 3, b. 1. 67-69).

Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2003-08-05 buvo įsteigta individuali įmonė „Daimovė", teikianti kelionių agentūros paslaugas. Nuo 2006-04-01 A. G. dirbo įmonės direktore. Nuo 2007-08-07 įmonė pakeitė statusą į UAB „Daimovė". Pagal Valstybinio turizmo departamento gautą licenciją įmonė vykdė kelionių agentūros veiklą. Įmonei nebuvo suteikta teisė organizuoti keliones, o tik pardavinėti kitų kelionių organizatorių kelionių paketus, bilietus, užsakyti viešbučius. Alina toliau liko direktoriauti įmonei. Su Alina susipažino 2003 m. rugpjūtį UAB „Comercial Union", kurioje ji dirbo. Alina pasirodė jai patikimu žmogumi, todėl nusprendė kartu užsiimti kelionių agentūros paslaugomis. UAB „Daimovė" ji dirbo vadybininke, o Alina buvo direktorė. Buvo nuspręsta, kad Alina tampa direktore, nes ji turėjo kitą darbą. Buvo bendras susitarimas, kad jai priklausys 51 % įmonės akcijų, o Alinai 49%. Visus su įmone susijusius klausimus bei problemas jos su Alina visada spręsdavo kartu. Kai 2008 m. balandžio mėn. liudytoja turėjo rimtą operaciją, įmonės reikalus paliko tvarkyti Alinai. Nuo to laiko Alina jai teikdavo labai mažai informacijos apie įmonės veiklą. 2009 metų pavasarį/vasarą liudytojai pradėjo aiškėti, kad jų su A. G. bendros ateities nebus, nes norimos informacijos nebegaudavo, apie planuojamus ir vykdomus veiksmus Alina jos nebeinformuodavo. Todėl kai 2009 m. rugsėjo mėnesį jai nebuvo pateikti finansiniai įmonės veiklos rodikliai, A. G. pranešė žodžiu, kad reikia atsiskirti. Kadangi ji tuo metu turėjo darbą, įmonė turėjo likti A. G. arba turėjo būti parduota tretiesiems asmenims. Iki 2010 metų vasaros liudytoja tikėjo A. G. pažadais, kad tuoj bus suskaičiuotos visos reikiamos sumos, tačiau jokio balanso, dokumentų Alina nepateikė. Nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. visą buhalterinę apskaitą tvarkė pati Alina. Nuo 2010 m. sausio mėn. įmonėje buvo įdarbinta buhalterė A. K.. Iki 2009 m. sausio mėn. buhalterija buvo tvarkoma tvarkingai, nes buvo sudaryta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone UAB „Proximum Nexum". Faktas tas, kad Alina jai nepateikė jokių dokumentų, kad įmonėje viskas tvarkoje, todėl D. M. įtarė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi netvarkingai. Nuo 2009 m. UAB „Daimovė" sąskaita buvo areštuota. Jokių pavedimų daryti Alina negalėjo, todėl viskas turėjo būti tvarkoma per įmonės kasą. Kiek liudytojai yra žinoma iš pateiktų ieškinių į teismus, 2010 m. pardavimai buvo vykdomi kitų įmonių naudai. Dabar aišku, kad nuo 2009 metų sausio mėnesio buvo aplaidžiai tvarkoma įmonės buhalterija, grobstomos bei švaistomos įmonės lėšos, nepateikiamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka finansinės ataskaitos valstybinėms institucijoms bei akcininkams. 2010 metų liepos pradžioje gavo teismo nutartį pagal A. G. ieškinį sumokėti pastarajai 8300 Lt ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Jų bendru žodiniu susitarimu minėta 8300 Lt suma turėjo būti pervesta jai kaip įmonės paskola iš įmonės sąskaitos. Jokios paskolos sutarties tarp jos ir A. G. dėl šios sumos nebuvo ir neturėjo būti, nes buvo sutarta kitaip. Tačiau liudytoja mano, kad A. G. sąmoningai pervedė pinigus iš savo asmeninės sąskaitos, įrašydama mokėjimo paskirtyje, kad pinigai pervesti pagal paskolos sutartį. Kadangi turi paskolas banke, nenorėjo sulaukti antstolių ir reikalaujamas sumas sumokėjo. 2010-10-16, kai liudytoja sužinojo, jog A. G. su asmenų grupe išvyko į Siriją, pati suorganizavusi kelionę, neturėdama teisės tokių kelionių organizuoti, susirinkusi pinigus, bet kelionių organizatoriams už šią kelionę nesumokėjusi. Šią informaciją liudytoja gavo iš savo draugės R.P., kuri buvo grupėje asmenų, vykusių į Siriją. Pinigus už šią kelionę Alina nurodydavo pervesti į savo asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu tikėtina, kad ji pinigus už kelionę pasisavino ir nepervedė kelionių organizatoriui UAB „Tobulita", nes kelionės buvo užsakomos per UAB „Tobulita". Alina tą kelionę organizavo UAB „Tobulita" vardu. Jos duomenimis tokios teisės nei Alina, nei UAB „Tobulita" neturėjo. Apie 2009-11 -02 tarpininkavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Daimovė" ir UAB „Tobulita" direktoriaus S. J., liudytoja nieko nežino. Apie tokios sutarties pasirašymą ji nebuvo informuota, nors realiai Alina ją turėjo informuoti. Mano, kad ši sutartis yra niekinė, nes nėra apibrėžta, kokias turizmo paslaugų teikimo sutartis, užsakymus teikia įmonė. Mano, kad ši sutartis buvo sudaryta vėliau 2010 m. siekiant išvengti atsakomybės dėl kelionės į Siriją. Jeigu sutartis buvo sudaryta vėliau, tuomet ant sutarties originalo turėtų būti UAB „Daimovė" antspaudas. Įmonės antspaudus, įstatus bei registravimo pažymėjimą liudytoja turi pasiėmusi nuo 2010-10-16 apsidraudimui, kad Alina nebūtų sudariusi daugiau jokių neteisėtų sutarčių. Tos sutarties 2 dalyje 2.1.punkte nurodyta, kad visais atvejais Kompanijos pavedimas agentui sudarinėti sutartis apima tik sutartis dėl Kompanijos siūlomų paslaugų. Jos žiniomis UAB „Tobulita" jokių paslaugų neteikė. UAB „Tobulita" yra kaip UAB „Daimovė" tik kelionių agentūra. Dėl to 2010-10-19 Valstybinis turizmo departamentas dar nesibaigus skandalingai kelionei panaikino UAB „Daimovė" kelionių agentūros licenciją ryšium su tuo, kad minėta įmonė vertėsi kelionių organizavimu, neturėdama tam reikalingo kelionių organizatoriaus pažymėjimo. Valstybinis turizmo departamentas išduoda kelionių agentūros licenciją arba kelionių organizatoriaus licencija. Norint gauti kelionių organizatoriaus licenciją reikia turėti civilinės atsakomybės draudimą. UAB „Daimovė" tokios licencijos neturėjo. Iš Valstybinio turizmo departamento tinklalapio žino, kad UAB „Tobulita" tokos licencijos irgi neturi. Dėl buto, kuris buvo nupirktas Alanijoje, liudytoja pažymėjo, kad butas buvo pirktas už Alinos vardu paimta paskolą. Alina jai privalėjo suteikti informacijos, kokie veiksmai buvo atlikti pagal jos įgaliojimą. Tokios informacijos ji neturi ir jeigu Alina pardavė tą butą, tai turėjo su ja atsiskaityti, nes paskolą ji mokėjo iš įmonės pinigų, (t. 2, b. 1. 138-139). 2013-03-06 papildomos apklausos metu D. M. parodė, kad ji yra BUAB „Daimovė" akcininke, jai priklauso 51% akcijų, įmonei paskelbtas bankrotas pagal BUAB „Jovitos turizmo agentūra" pareikštą ieškinį dėl 18 981,20 Lt įsiskolinimo už neįvykusią kelionę į Italiją. Liudytoja mano, kad pati kelionė į Italiją iš viso nebuvo organizuota. Apie ją D. M. sužinojo tik gavusi iš BUAB „Jovitos turizmo agentūra" ieškinį dėl bankroto iškėlimo. Kelionės organizatorius turėjo būti BUAB „Jovitos turizmo agentūra", o tarpininkas (pardavėjas) BUAB „Daimovė", kuri turėjo surinkti klientų grupę kelionei į Italiją, tačiau liudytoja mano, kad šio fakto apskritai nebuvo, nebuvo nei organizuota kelionė, nei ji pardavinėjama, kadangi, turėjo būti sudaromos kelionių sutartys, turėjo būti įvykdyti avansiniai mokėjimai tiek iš klientų, tiek iš BUAB „Daimovė" į BUAB „Jovitos turizmo agentūra". D. M. mano, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, kadangi esant grupiniam užsakymui ji būtų girdėjusi iš A. G., nes pakankamai dažnai lankydavosi agentūroje. 2009-11-02 buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „Tobulita" ir UAB „Daimovė" dėl tarpininkavimo paslaugų. D. M. mano, kad ta sutartis buvo sudaryta po kelionės į Siriją skubos tvarka t. y. po 2010-10-12, kadangi apie UAB „Tobulita" ji sužinojo tik po įvykusios kelionės į Siriją. D. M. mano, kad ši sutartis turėjo būti aptarta su ja ir sudaryta kokybiškai, nes palyginus su kitomis sutartimis, kurias pasirašydavo BUAB „Daimovė", jos tekstas surašytas neprofesionaliai. Tokios sutarties ji nebūtų pasirašiusi. Tačiau ji nuo 2008 m. pavasario aktyviai nebedalyvavo įmonės veikloje, direktore visada buvo A. G. ir ji buvo atsakinga už visų sutarčių sudarymą ir pasirašymą, taip pat sutartys buvo derinamos ir su D. M.. D. M. mano, kad ikiteisminio tyrimo byloje esanti tarpininkavimo sutartis yra padirbta ir pateikta tyrimui tik pateisinti kelionės į Siriją organizavimą, o realiai ši sutartis iš viso nebuvo sudaryta. Mano, kad ji užantspauduota padirbtais antspaudais, nes ji iškart po kelionės, kai buvo panaikinta licencija, paėmė visus įmonės antspaudus ir įmonės registravimo pažymėjimą. Tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų ji neturi. D. M. buvo labai keista, kad UAB „Tobulita" vardu buvo organizuota kelionė į Siriją, nors pati UAB „Tobulita" neturėjo licencijos organizuoti keliones, ši įmonė turėjo licenciją tik pardavinėti keliones, (t. 4, b. 1. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. G., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-12-31 tyčia organizavo apgaulingą UAB „Daimovė" buhalterinės apskaitos tvarkymą. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus, nevykdant šių teisės aktų reikalavimų pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas , sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą nuostatas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl šios veikos padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikus UAB „Daimovė" ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2011-01-01 buvo nustatyti 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 str. 2 d., 58 str. 3 d., 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. l d., Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 3-io p. 16-to p., 4-to punkto, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 straipsnio 2-os d. , 16 str. 3 d. pažeidimai, bei padaryta išvada, kad dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Daimovė" 2009-11-01 - 2010-12-31 laikotarpio veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. G. savo parodymuose iš esmės neginčijo nustatytų įmonės apskaitos pažeidimų, tačiau nurodė, kad buhalterinę apskaitą iki 2010 m. tvarkė samdyta bendrovė „Proximum nexum“, o nuo 2010 m. tvarkė samdyta buhalterė A. K., kurios darbo ji nekontroliavo, tačiau šių jos teiginių nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Finansinio tyrimo metu buvo konstatuota, kad tyrimui nebuvo pateikta A. K. darbo sutartis ar kitų dokumentų, iš kurių būtų matyti jos einamos pareigos įmonėje, o pačios UAB „Proximum nexum“ įmonės teigimu, UAB „Daimovė“ buhalterinę apskaitą ji tvarkiusi tik iki 2008-12-31 d. Šią aplinkybę patvirtina liudytoja D. M., kuri parodė, kad įmonės buhalterija buvo tvarkinga tik iki 2009 m. sausio, kol ją tvarkė UAB „Proximum Nexum“. Liudytoja D. M. parodė, kad visais 2009 metais UAM „Daimovė“ visą buhalterinę apskaitą tvarkė būtent pati A. G.. Finansinio tyrimo metu buvo konstatuota, kad 2009 metų UAB „Daimovė“ apskaitos dokumentuose nėra jokių vyr.buhalterio parašų, todėl iš viso neįmanoma nustatyti, kas tvarkė bendrovės apskaitą 2009 metais. Kaltinamoji negalėjo paaiškinti, kodėl 2009 m. įmonės finansinė ataskaita nebuvo pateikta VĮ Registrų centrui, abstrakčiai teigdama, kad tai buvo pavesta padaryti kažkam iš darbuotojų. Taip pat labai prieštaringi tiek pačios kaltinamosios parodymai, tiek byloje esantys duomenys, kas buvo atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą 2010 metais, nes pati A. G. teigė, kad apskaitos pažeidimai buvo padaryti dėl to, kad ji nekontroliavo įmonės buhalterės A. K. darbo, o aiškindama laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2010-10-01 A. G. paskolų bendrovei nefiksavimo kasos pajamų orderiais faktus aiškino, kad buhalterės tuo metu įmonėje nebuvo. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktuose kasos dokumentuose vietoj kasininko pasirašydavo pati A. G., tokiu būdu darytina išvada, kad ji , o ne A. K. atsakinga už netinkamą šių buhalterinės apskaitos dokumentų vedimą. Finansinės ataskaitos nepateikimą už 2010 metus ji grindė tuo, kad 2010 metais įmonė praktiškai nevykdė jokios veiklos, tačiau eilė kaltinime nurodytų apskaitos pažeidimų yra susiję būtent su 2010 metų įmonės ūkinėmis operacijomis ir įvykiais, atitinkamai finansinė ataskaita už 2010 metus privalėjo būti pateikta. Nors kaltinamoji A. P., A. S., L. A. sumokėtų už kelionę „Sirija-Libanas-Jordanija“ piniginių lėšų nefiksavimą teisino pačios A. G. skubotu ir netikėtu išvykimu į tą pačią kelionę vietoj atsisakiusios vykti A. S., dėl ko liko nesutvarkyti reikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau iš liudytojų A. S., A. P. ir L. A. parodymų matyti, kad pinigai už kelionę kaltinamajai buvo perduodami ar pervedami iš anksto: A. S. už kelionę 2010-09-20 grynaisiais sumokėjo avansu 1600 Lt , vėliau 2010-10-02 – 1000 Lt, 2010-10-04- 2000 Lt; A. P. 6698 Lt už kelionę sumokėjo dar 2010-03-28 (t. 2, b.l. 94), vėliau pinigus mokėjo dar per kelis kartus, L. A. pirmą įnašą už kelionę įnešė 2010-06-04 į A. G. asmeninę sąskaitą, likusią dalį sumokėjo 2010-06-28 grynais bendrovės ofise, tokiu būdu nepagrįsti A. G. teiginiai, kad skubotas jos pačios išvykimas į kelionę 2010-10-12 sutrukdė tinkamai įmonės apskaitoje įforminti šias ir kitų kelionės dalyvių sumokėtas už kelionę pinigines lėšas. Nors kaltinamoji netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą teisino iš esmės aplaidumu, kontrolės stoka, tačiau iš įmonės akcininkės D. M. parodymų matyti, kad ji kaip akcininkė iš A. G. negaudavo informacijos apie įmonės veiklą, jai prašant nebuvo teikiami įmonės finansiniai rodikliai, įmonės sąskaita nuo 2009 m. buvo areštuota, todėl visos įmonės finansinės operacijos turėjo būti atliekamos tik per įmonės kasą, tačiau to sąmoningai nebuvo daroma, buhalterinė apskaita vedama itin aplaidžiai, piniginės lėšos už keliones buvo pervedamos į A. G. asmeninę sąskaitą, tikėtina tikslu šias lėšas pasisavinti, grobstyti įmonės lėšas. Tiek A. S., tiek A. P., I.Ž. J. patvirtino, kad už dalį įmokų grynaisiais pinigais už kelionę jiems nebuvo duodami jokie įmokas patvirtinantys dokumentai, A. G. buvo nurodyta pervesti įmoką už kelionę į A. G. asmeninę sąskaitą. Nors A. G. teigė, kad visi klientų pinigai buvo panaudoti jų kelionės organizavimui ir išlaidoms, kiti byloje surinkti įrodymai to nepatvirtino, pagal A. P. , I.Ž. J., R. P. parodymus už dalį apgyvendinimo paslaugų kelionės metu grupės nariai mokėjo patys, kadangi su paslaugų tiekėjais nebuvo atsiskaityta, nepaisant to, kad už kelionę klientų buvo sumokėti pinigai, už skrydžio bilietus pavedimu taip pat sumokėjo A. K.. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Daimovė“ 2010 m. sausio-spalio mėnesiais kelionės dalyvių perduoti grynieji pinigai kasos knygoje neužfiksuoti, be to į kasą neįnešti į kaltinamosios atsiskaitomąją sąskaitą kelionės dalyvių pervesti pinigai, tokiu būdu neįmanoma nustatyti, kaip A. G. panaudojo kelionės dalyvių Sirija- Libanas-Jordanija pinigus. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas A. G. atžvilgiu buvo pradėtas dėl LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytų veikų, tik vėliau gavus FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atlikto UAB „Daimovė" ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus ir konstatavus, kad dėl buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų iš dalies nebegalima nustatyti UAB „Daimovė" 2009-11-01 - 2010-12-31 laikotarpio veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, A. G. įtarimai buvo pakeisti, pateikiant įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. Tokie A. G. veiksmai rodo, kad įmonės buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos pažeidimai buvo daromi ne dėl aplaidumo, o sąmoningai, todėl ji pagrįstai kaltinama apgaulingu, o ne aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Jos veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašydama leisti sumokėti baudą dvejų metų laikotarpiu (t.5, b.l. 129). Kaltinamajai pareikštas kaltinimas apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, kaltinimo šiais nusikalstamais veiksmais padarius konkrečią turtinę žalą nėra, todėl byla gali būti baigta baudžiamuoju įsakymu.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į jos padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes, jos asmenybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra neteista, dirbanti, sunkinančių nei lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai turtinio pobūdžio bausmę – baudą.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, mano, kad prokurorės prašoma bauda yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai A. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.)

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- 2013-03-18 BU AB „Daimovė" bankroto administratoriaus P. A. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, šiuo metu saugomus Vilniaus aps. VPK NTV ENTS, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusiam asmeniui.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski