Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Lijasta“ direktoriui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lijasta“ ieškinį atsakovui UAB „Soreta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovo UAB „Soreda“ direktoriui įteiktas 2010-11-24, todėl įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 123-124 straipsniai). Tačiau į parengiamąjį teismo posėdį 2010-12-15 atsakovas neatvyko. Teismo pranešimas apie tai, kad Klaipėdos apygardos teisme 2011-01-24 bus nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Lijasta“ ieškinį atsakovui UAB „Soreta“ dėl skolos priteisimo, atsakovo UAB „Soreta“ direktoriui išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, todėl įteikimas laikytinas tinkamu. Tačiau atsakovas į teismo posėdį 2010-01-24 vėl neatvyko. Atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovas taip pat nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Lijasta“ direktorius prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas vengia susitikti ir atsiskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009-02-23 sudarė įrangos nuomos sutartį (b. l. 5-7). Šalys 2009-02-23 pasirašė įrangos perdavimo – priėmimo aktą (b. l. 8), o 2009-12-31 įrangos perdavimo – priėmimo aktu, įranga buvo grąžinta ieškovui (b. l. 9). Byloje kilo ginčas dėl nuomos ir kitų mokesčių sumokėjimo už įrangos naudojimąsi.

CK 6.530 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu (CK 6.534 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teismui pateikė 2010-02-08 ieškovo ir atsakovo pasirašytą Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris patvirtina, jog atsakovas UAB „Soreta“ ieškovui UAB „Lijasta“ yra skolingas 564 210 Lt (b. l. 10). Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, jokių prieštaravimų nepateikė, nors procesiniai teismo dokumentai ir pranešimai apie teismo posėdžius jam buvo įteikti tinkamai.

Tarp bylos šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų įvykdęs savo prievoles ir atsiskaitęs su ieškovu už suteiktą naudotis įrangą (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Ieškovas pateiktame ieškinyje pagrindė prašomų priteisti palūkanų dydį, atsakovas dėl jų prieštaravimų nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 0,2 dydžio delspinigius nuo 564 210 Lt skolos, t. y. 54 164,16 Lt. Tačiau CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-02 nutartyje pažymėjo, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „ Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas laiko, kad prašomos priteisti 0,2 dydžio netesybos prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Todėl prašomų priteisti netesybų (delspinigių) dydį teismas mažina iki 0,02. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistini 5 416 Lt dydžio delspinigiai.

Pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistina 564 210 Lt skola už suteikta įrangą, 5 416 Lt delspinigiai, 8,28 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalys, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 4 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėimo buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovui iš atsakovo priteisia 569 626 (564 210 + 5 416) Lt sumą, todėl žyminis mokestis byloje sudaro 9 696 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir jis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Lijasta“ iš atsakovo UAB „Soreta“ 564 210 Lt skolą, 5 416 Lt delspinigius, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti 9 696 Lt dydžio žyminį mokestį iš atsakovo UAB „Soreta“ į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.