- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-7-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00076-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Almantas Padveslkis
- Atsakovas
- Z. V., J. V.
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padveslkio ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. V., J. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams Z. V. ir J. V. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. ieškiniu atsakovams Z. V. ir J. V. prašė iškeldinti atsakovus su visa jų manta iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad Turtas įgytas 2019 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, nuosavybė įregistruota 2019 m. spalio 4 d., tačiau atsakovai, kaip buvę Turto savininkai, neišsikelia iš patalpų, naudoja Turtą savo reikmėms ir tokiu būdu pažeidžia asmens nuosavybės teisę naudotis ir disponuoti savo turtu.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad teisme yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas dėl Turto, pagal kurį ieškovas įgijo Turtą ir prašo iškeldinti atsakovus. Mano, kad užginčijus turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikius restituciją, jiems bus grąžinta nuosavybės teisė į Turtą, todėl kol nėra pasibaigęs ginčas teisme dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo, reikalavimas dėl iškeldinimo negali būti nagrinėjamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iškeldino atsakovus su visa jų manta iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovų 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovui.
4. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog varžytynių vykdytojos UAB „ATENERGO“ direktoriaus surašytu 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių aktu Nr. 01 ieškovas įsigijo Turtą. Ieškovo nuosavybės teisė į Turtą Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuo 2019 m. spalio 4 d. Minėtame ieškovo gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė, o su ja kartu gyvena ir jos sutuoktinis – atsakovas, kurie iki turto pardavimo iš varžytynių buvo ginčo Turto savininkai. Aplinkybės, kad iki šiol naudojasi Turtu, neginčija ir patys atsakovai. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai ketino gera valia išsikelti iš ginčo Turto iki 2019 m. gruodžio 1 d. šalių susitarimu, tačiau atsakovai iš Turto neišsikėlė. Atsakovai taip pat pripažįsta aplinkybę, kad nebeketina išsikelti iš Turto manydami, kad Turto pardavimas iš varžytynių yra neteisėtas. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo nuosavybės teisės į ginčo Turtą, todėl konstatuotina, kad ginčo Turtas ieškovo įgytas teisėtai ir jis yra teisėtas Turto savininkas.
5. Teismui pakako duomenų išvadai, kad ieškovas nuosavybės teise priklausančiu Turtu negali naudotis ir disponuoti, nes jame gyvena atsakovai. Atsakovai iš ieškovui priklausančio Turto gera valia neišsikelia, neįleidžia jo į jam priklausančią nuosavybę, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje, naudotis jam priklausančia nuosavybe. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių valdyti, naudotis ir disponuoti Turtu. Ieškovas nurodė, kad su potencialu nuomininku jau 2019 m. lapkričio mėnesį yra sudaręs preliminariąją nuomos sutartį, tačiau dėl atsakovų veiksmų jis negali išnuomoti jam priklausančio turto ir gauti iš jo pajamų, dėl to patiria žalą, nes būtent siekdamas išnuomoti namą ieškovas jį ir įsigijo. Be to, ieškovo žiniomis, nors atsakovai ir naudojasi ieškovui priklausančiu Turtu, tačiau nemoka mokesčių už Turtą, komunalinius patarnavimus. Ieškovo teigimu, jis negali patekti į namą, negali nustatyti ir deklaruoti faktiškai sunaudoto vandens, dujų ir elektros kiekio ir tai taip pat pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises.
6. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ir naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu Turtu, tarp šalių nėra susiklostę jokie prievoliniai santykiai, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovai įgytų teisę naudotis svetimu Turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad atsakovai naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be jo sutikimo ir kito teisinio ar faktinio, atkurtinos ieškovo pažeistos teisės ir vadovaujantis CK 4.98 straipsniu atsakovai iškeldintini iš ginčo Turto su visu jiems priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tenkinus ieškinį, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei tenkinti apeliacinį skundą, o nesant galimybės bylą išnagrinėti iš esmės grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m. liepos 31 d. pateiktas patikslintas ieškinys dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Kol nebus išnagrinėtas patikslintas ieškinys, teismas negalėjo priimti sprendimo dėl iškeldinimo, nes Klaipėdos apygardos teismui tenkinus ieškinį gali susidaryti aplinkybės, kad ieškovas gali sugadinti Turtą ir sumažinti jo vertę, kas yra neleistina. Kad Klaipėdos apygardos teismui neišnagrinėjus ieškinio dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu negalimas iškeldinimas, rodo ir tai, kad ieškovas neturėdamas teisės patekti į minimą Turtą savavališkai išlaužė duris, namo viduje sugadino Turtą, pasisavino dalį Turto, tuo padarydamas didelę žalą atsakovams. Tuo pagrindu šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Palangos policijos komisariate dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, susijusių su gyvenamuoju namu. Teismas privalėjo įvertinti visas aplinkybes ir atidėti bylos nagrinėjimą dėl iškeldinimo, iki bus išnagrinėtas ieškinys Klaipėdos apygardos teisme ir atliktas ikiteisminis tyrimas. Pirkėja UAB „Miltija“ buvo dalį piniginių lėšų sumokėjusi už perkamą Turtą ir tikėjosi, kad sandoris įvyks, bet neteisėti kreditorių priimti nutarimai neleido nupirkti nekilnojamojo Turto ir tuo pagrindu UAB „Miltija“ patyrė didelių nuostolių. Teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, o apeliacinis skundas turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, be to, skirti atsakovams po 1 500 Eur baudą kiekvienam už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą ir bylos vilkinimą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovui, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepime nurodoma, kad įsigijęs Turtą ieškovas siekė jį užvaldyti, tačiau atsakovai jo į Turtą neįleido. Atsakovai daug kartų žadėjo ieškovui ir jo tėvui, atstovaujančiam ieškovo interesams pagal įgaliojimą, kad išsikels iš Turto, nurodydami kaskart vis kitokį išsikėlimo terminą. Atsakovė nurodė, kad ji su sutuoktiniu išsikels 2019 metų spalio pabaigoje, nes jie stato savo namą ir jiems yra reikalingas papildomas laikas jį visiškai įsirengti. Ieškovas, siekdamas geranoriškai ir kvalifikuotai išspręsti susidariusią situaciją, kelis kartus kartu su advokate buvo atvykęs į Turtą, tačiau negalėjo patekti nei į namą, nei į tvora aptvertą žemės sklypą, nes po jį lakstė nepririštas didelis kovinis šuo. Skambinant atsakovams telefonu, jie telefonu neatsiliepdavo ir į telefoninius skambučius nereaguodavo. Kartą ieškovui su advokate pavyko patekti į žemės sklypą, tačiau nepavyko patekti į namą, atsakovė kartu su savo koviniu šunim neleido užeiti į namo vidų, teko bendrauti su atsakove per namo slenkstį. Tuomet atsakovė pažadėjo ieškovui išsikelti iš Turto iki 2019 m. gruodžio 1 d., nes atsakovams reikia dar daugiau papildomo laiko jų statomam namui įrengti. Tačiau vėliau atsakovai neatsiliepdavo į telefono skambučius ir juos absoliučiai ignoruodavo. Taigi toks atsakovų elgesys parodo, kad atsakovai įžūliai vengia bet kokio bendravimo su ieškovu ir jo įgaliotais asmenimis, siekia ir toliau neteisėtai naudotis ieškovo Turtu. Todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo, kaip Turto savininko, pažeistų teisių gynimo, t. y. dėl atsakovų iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančio Turto.
11. Atsiliepime teigiama, jog maža to, kad atsakovai neteisėtai neatlygintinai naudojasi ieškovo Turtu, jie dar ir rašo prieš ieškovą ir jo tėvą nepagrįstus pareiškimus policijai dėl tariamo įsilaužimo į Turtą, daiktų pagrobimo, sulaužymo, tai parodo, kad atsakovai bet kokiomis neteisėtomis priemonėmis siekia ir toliau naudotis ieškovo Turtu, kenkti ieškovui ir padaryti jam dar didesnės žalos. Ieškovas dar 2019 metų lapkričio mėnesį su potencialiu nuomininku buvo sudaręs preliminariąją nuomos sutartį, tačiau dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jis negalėjo išnuomoti jam priklausančio Turto ir gauti iš jo pajamų, kurios jam yra labai reikalingos. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas patiria žalą, t. y. negauna pajamų iš patalpų nuomos, todėl ieškovas kreipsis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo.
12. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas UAB „Miltija“ 2020 m. liepos 31 d. ieškinys dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nors iš prie apeliacinio skundo pridėto UAB ,,Miltija” 2020 m. liepos 31 d. ieškinio matyti, kad šioje byloje atsakovu yra įtrauktas ir P. K., jis nėra gavęs šio UAB „Miltija“ ieškinio, o teismas sprendime yra konstatavęs, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi laikė šį ieškinį nepaduotu. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimas nesudaro kliūčių nagrinėti bylą dėl iškeldinimo, įvertinus šios bylos ginčo dalyką – nuosavybės teisės gynimą, kurioje teisėtas turto savininkas gina savo, kaip turto savininko, teises. Teisme nuginčijus turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikius restituciją, atsakovų nuosavybės teisės nebus pažeistos, nes tokiu atveju taip pat galima restitucija, tačiau esant duomenims, kad šiuo metu Turtas priklauso kitam asmeniui ir šio asmens nuosavybės teisė nėra nuginčyta, ji gali būti ginama teisme. UAB „Miltija“ yra pelno siekiantis subjektas, todėl net jeigu ir būtų patenkintas jos ieškinys ir varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, tai nesuteiktų teisės atsakovams neatlygintinai naudotis Turtu. Ši aplinkybė neabejotinai parodo, kad UAB „Miltija“ ieškinys niekaip nesusijęs su atsakovų teisėmis ir ginčo dalyku, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje. Teismo sprendimu iš ieškovo Turto buvo iškeldinti tik atsakovai, o ne UAB „Miltija“, UAB „Miltija“ šioje byloje nedalyvavo nei kaip atsakovė, nei kaip trečiasis asmuo, o tai neabejotinai parodo, kad ši byla ir UAB „Miltija“ ieškinys nėra niekaip susiję, dėl to teismui nebuvo jokio pagrindo atidėti šios bylos nagrinėjimo dėl UAB „Miltija“ ieškinio (kuris, kaip minėta, dar ir nėra priimtas). Būtent UAB „Miltija“ (o ne atsakovai) ieškiniu prašo taikyti restituciją, dėl to restitucijos taikymui jokios įtakos neturės atsakovų iškeldinimas iš Turto. Be to, UAB „Miltija“ neprašo taikyti restitucijos natūra, dėl to, net jeigu ir būtų patenkintas UAB „Miltija“ ieškinys, jai gali būti priteistas ekvivalentas pinigais, kas niekaip nėra susiję su atsakovų interesais toliau neteisėtai naudotis Turtu. Kaip matyti iš UAB „Miltija“ ieškinio, UAB „Miltija“ siekia įsigyti Turtą už 128 700 Eur, tačiau ieškovas varžytynėse už Turtą sumokėjo 138 929 Eur. Taigi ieškovo pasiūlyta kaina yra 10 229 Eur didesnė už UAB „Miltija“ pasiūlytą kainą ir labiau atitinka kreditorių interesus, todėl, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tokiu atveju varžytynių aktas negali būti panaikintas.
13. Atsiliepime teigiama, jog atsakovai, kurie pripažinti bankrutavusiais ir iš kurių už skolas buvo išvaržytas Turtas, yra nesąžiningi, nes jie siekia per atsakovo valdomą įmonę UAB „Miltija“ perimti Turtą, bandydami nuslėpti nuo kreditorių turimas lėšas ir siūlydami už Turtą mažesnę kainą, negu jis buvo parduotas viešosiose varžytynėse, taip pažeisdami kreditorių interesus. Atsakovų argumentai, kad šiuo metu pagal atsakovų pareiškimą vyksta ikiteisminis tyrimas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai negali būti iškeldinti. Teismas sprendimu pagrįstai iškeldino atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Turto ir užkirto kelią atsakovams reikšti nepagrįstas pretenzijas į Turtą, kurį jie patys prarado už skolas. Ikiteisminio tyrimo eiga ir rezultatas niekaip nėra susiję su šios bylos ginčo dalyku, t. y. atsakovų neteisėtu naudojimusi Turtu. Atsakovai patys pripažįsta, kad neleidžia ieškovui – teisėtam Turto savininkui net patekti į Turtą, rašo prieš ieškovą nepagrįstus pareiškimus už Turto, kuris priklauso pačiam ieškovui, sugadinimą ir pasisavinimą. Nepagrįsti atsakovų argumentai tik parodo, kad atsakovai siekia visomis įmanomomis priemonėmis užvilkinti šios bylos nagrinėjimą. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovai neįrodė, jog jie teisėtai naudojasi ieškovo Turtu. Priešingai, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas yra vienintelis neginčytinas Turto savininkas; kad atsakovai neturi jokios teisės naudotis jo Turtu ir kad atsakovai savavališkai be jo leidimo jau ilgiau nei metus yra užėmę jo Turtą ir kad tarp ieškovo ir atsakovų niekada nebuvo ir nėra susiklosčiusių jokių prievolinių santykių. Todėl teismas sprendimu pagrįstai apgynė ieškovo, kaip teisėto Turto savininko, konstitucinę teisę į nuosavybę ir iškeldino atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Turto. Kaip teisingai nurodė sprendime pirmosios instancijos Teismas, aplinkybė, kad atsakovai yra iškeldinti, neatima iš jų teisės reikšti ieškinius tiek dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tiek ir restitucijos taikymo ir kt. Todėl teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo turi būti paliktas nepakeistas.
14. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovai nuo pat šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios veikė nesąžiningai, prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovai likus paskutinei minutei iki numatytų teismo posėdžių teikdavo teismui nepagrįstus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, taip siekdami užvilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, skųsdami teismo sprendimą, nors atsakovams yra puikiai žinoma, kad vienintelis teisėtas Turto, kuriuo jie neteisėtai naudojasi, savininkas yra ieškovas. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjamas UAB „Miltija“ ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nors joks UAB „Miltija“ ieškinys Klaipėdos apygardos teisme nėra nagrinėjamas. Be to, atsakovams yra žinoma, kad UAB „Miltija“ ieškinys nėra niekaip susijęs su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais, tačiau vis vien šiuo pagrindu pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą. Šios aplinkybės neabejotinai parodo, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, yra pagrindas atsakovams skirti 3000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo P. K. ieškinys ir atsakovai Z. V. ir J. V. su visa jų manta iškeldinti iš žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovų priteista 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovo naudai. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino visų aplinkybių, t. y. teisme yra ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas dėl Turto, pagal kurį ieškovas įgijo Turtą ir prašo iškeldinti atsakovus. Mano, kad, užginčijus turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikius restituciją, jiems bus grąžinta nuosavybės teisė į Turtą, todėl kol nėra pasibaigęs ginčas teisme dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimo, reikalavimas dėl iškeldinimo negali būti nagrinėjamas.
18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovams, remiantis CPK 95 straipsniu, skirti 3000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina ir dėl šio reikalavimo.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
19. CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.
20. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas, ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Pažymėtina, kad ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais ir vienas iš jų, kaip minėta, nustatytas CK 4.98 straipsnyje – savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.
21. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2020-08-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1009-826/ 2020 laikytas nepaduotu ieškovės UAB „Miltija“ ieškinys atsakovams UAB „Atenergo“, P. K., antstolei A. P., antstolei B. T., BUAB bankui „Snoras“, administratoriui G. A., UAB „Valnetas“, atstovei UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims J. V. ir Z. V. dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir 2019 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Ši nutartis įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį. Todėl dėl prie apeliacinio skundo pridėto 2020 m. liepos 31 d. patikslinto ieškinio stabdyti šios bylos nagrinėjimą nėra jokio pagrindo, nes apelianto nurodyta byla nėra užvesta.
22. Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-1168-889/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo grąžintas ieškovų J. V. ir Z. V. ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, P. K., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Miltija“, antstolei A. P., antstolei B. T. dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
23. Byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovas yra tapęs gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininku pagal šio turto pardavimo iš varžytynių aktą ir kad juo be pagrindo, neturėdami savininko leidimo, naudojasi atsakovai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems paminėtiems dviem faktams, atsakovė turi įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju atsakovai jokių įrodymų, kad ieškovas yra neteisėtas savininkas ar kad atsakovai kokiu nors pagrindu yra įgiję teisę naudotis ginčo turtu, nėra pateikę.
24. Atsakovai apeliacinį skundą iš esmės grindžia motyvais dėl šios bylos stabdymo iki kitos bylos, kurioje galbūt gali būti nuginčytas varžytynių aktas, išnagrinėjimo ir iki pradėto ikiteisminio tyrimo atlikimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų sprendimai bei nutarimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, dažniausiai išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilines teisines pasekmes, tačiau reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Apeliaciniame skunde nenurodomos paminėtos aplinkybės, todėl šioje byloje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra pagrindo padaryti išvados, jog apeliantų nurodomo ikiteisminio tyrimo metu bus nuginčytos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo namą.
26. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
27. Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas taisykles, konstatuotina, kad tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl atsakovų iškeldinimo ir atskira tvarka siekiamos atsakovų nagrinėti bylos, kurioje galbūt bus ginčijamas varžytynių aktas, tapęs pagrindu ieškovui įgyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, nėra tokio tiesioginio teisinio ryšio, kuris trukdytų išnagrinėti apeliacine tvarka bylą dėl atsakovų iškeldinimo. Ieškinio pareiškimo metu ir bylos dėl atsakovų iškeldinimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nebuvo ginčijamos, jos nenuginčytos ir šiuo metu. Ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo buvo pareikštas būtent ginant ieškovo, kaip gyvenamojo namo savininko, teises, atsakovai atsikirsdami į ieškinį nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo savininko teisių ir priešieškinio nereiškė. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo nuosavybės teisės nebuvo ginčijamos ir teismas pats galėjo nustatyti, kad ieškovas yra gyvenamojo namo savininkas, ką patvirtino byloje pateikti įrodymai.
28. Bylos dėl atsakovų iškeldinimo apeliacijos dalykas gali būti tik aplinkybės, buvusios ir nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ir sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas vertintinas šių aplinkybių kontekste. Tai, kad atsakovai po bylos išnagrinėjimo ketina ginčyti ieškovo nuosavybės teisės pagrindą – varžytynių aktą, faktiškai reiškia tai, kad, dėl to sustabdžius apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą dėl atsakovų iškeldinimo, būtų neproporcingai pažeistos ieškovo nuosavybės teisės. Ieškovas yra gyvenamojo namo savininkas, todėl jo nuosavybės teisės negali būti ribojamos, jei būtų patenkintas atsakovų ieškinys tik ateityje, ir nėra aišku, kiek toks procesas užtruktų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovų teisės galbūt būtų apgintos per restituciją, jei ieškovų ieškinys būtų patenkintas. Tačiau apeliacinio skundo motyvais ieškovo, turinčio nuosavybės teises į gyvenamąjį namą šiuo metu, teisės privalo būti apgintos.
29. Atsakovų siekis stabdyti šią bylą neįrodžius privalomojo bylos stabdymo pagrindo tiesiogiai pažeidžia ieškovo, kaip gyvenamojo namo savininko, teises.
Dėl iškeldinimo pagrįstumo
30. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad nėra pagrindo sustabdyti bylą dėl iškeldinimo, t. y. iš esmės pripažinus, kad ieškovo nuosavybės teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo kvestionuojamos ir nėra nuginčytos šiuo metu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų iškeldinimo, ginant ieškovo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis nuosavybės teises įtvirtinančių ir jas ginančių teisės normų reikalavimus.
31. Ieškinys buvo pareikštas ginant savininko teises, todėl savininko teisės yra esminis tiek faktinis, tiek teisinis ieškinio pagrindas ir būtent tai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas nuosavybės teises į gyvenamąjį namą yra įgijęs 2019 m. rugsėjo 19 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o atsakovai jame gyvena be jokio teisėto pagrindo.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
32. CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovui prašant atsakovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą. Tai daryti CPK nėra uždrausta. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo atsakovams netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog ieškovas advokatei už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto dydžio, yra reali ir pagrįsta, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui iš atsakovų priteistina 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti P. K. iš Z. V. ir J. V. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Atmesti ieškovo P. K. prašymą dėl baudos atsakovams Z. V. ir J. V. skyrimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.