Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams Z. V. ir J. V. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – foto nuotraukas, rašytinius įrodymus (raštas policijai, raštai dėl susidariusios skolos). Kadangi šiais įrodymais grindžiami atskirojo skundo pagrindu nurodyti argumentai, įrodymai pridėtini prie bylos. Atsakovai turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais, todėl įrodymų pridėjimas prie bylos nepažeis atsakovų teisių.

10. Atsakovai prašo išreikalauti duomenis apie ikiteisminį tyrimą iš Palangos miesto policijos komisariato. Pažymėtina, jog atsakovai turi pareigą tiksliai nurodyti, kokių įrodymų prašo išreikalauti, tai yra, ikiteisminio tyrimo bylos numerį ir pan. Šiuo atveju tokie duomenys nenurodyti, todėl teismas neturi galimybės išreiklauti jų prašomus įrodymus. Be to, šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne šalių ginčas iš esmės. Šalys visus reikalingus įrodymus turės teisę pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Esant šių aplinkybių visumai, atsakovų prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą netenkintinas.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovus su visa jų manta iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise prklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini); Iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams laikyti šunį ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kituose inžineriniuose statiniuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini).

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

16. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

17. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - ieškinio pagrįstumo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

18. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrįstumo.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, suformuluotus reikalavimus, vertinant preliminariai, ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

20. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas įrodė vieną iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

21. Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, jog nepagrįsta pirmosios isntancijos teismo išvada, kad prašyme nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas motyvuoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais. Ieškovas nurodo, jog prašymas buvo grindžiamas varžytyniu aktu, nekilnojamojo turto registro išrašu, kurie patvirtina, kad vienintelis teisėtas turto savininkas yra ieškovas, Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą, kuri patvirtina, kad turte gyvena atsakovė. Prie atskirojo skundo pridėtos foto nuotarukos bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo turte yra laikomas šuo bei aplinkybę, jog ieškovui trukdoma naudotis ginčo turtu. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

22. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, ir joje nurodyta praktika).

23. Viena iš laikinųjų apsaugos prieminių, kurią prašė taikyti ieškovas yra - įpareigojimas atsakovus netrukdyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu. Ieškovas teigia, jog nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo turto pardavimo iš varžytinių pagridu, jo nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. rugsėjo 19 d. Varžytinių aktas patvirtina, jog ieškovas įsigijo ginčo turtą. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys patvirtina, jog ieškovas yra vienintelis ginčo turto savininkas. Ginčo šioje byloje nėra, jog ginčo turte gyvena atsakovai. Iš atskirojo skundo priedų matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kadangi atsakovai ginčo turto nėra apleidę. Be to, patys atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, jog šalių santykiai konfliktiški, atsakovai gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name. Taip pat atsakovai nurodo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo patekimo į ginčo turtą, galimo turto sugadinimo ir pan. Be to, atsakovai nurodo, jog Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4725-995/2019 dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl atsakovų vertinimu, tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, galima spręsti dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog civilinė byla Nr. 2-4725-995/2019 yra išnagrinėta – ieškinį atsisakyta priimti, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 27 d..

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovas yra ginčo turto vienintelis savininkas, jog ginčo turte gyvena atsakovai, darytina išvada, jog ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu yra suvaržyta, įvertinus tai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo patekimo į ginčo turtą, darytina išvada, jog ieškovas neturi galimybės patekti, naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai ginčo turtą niokoja, jam daro žalą, siekia ginčo turtą sunaikinti ar kitokiais veiksmais jam pakenkti, sumažinti jo vertę, tai yra, byloje nėra įrodymų, jog atsakovai elgtųsi nesąžiningai turto atžvilgiu.

25. Ieškovo, kaip savininko teisės, galbūt bus apgintos išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje, nesant jokių įrodymų, kad atsakovai netinkamai elgtųsi su ginčo turtu, bei įvertinus itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tai, ar ieškovas iš tikrųjų negali naudotis turtu, bus nusttyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovas negali laikinųjų apsaugos priemonių pagalba iš esmės patenkinti savo ieškinio reikalavimą. Tai yra, ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

26. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovams ginčo turte laikyti šunį. Ieškovas šį prašymą motyvavo tuo, jog šiuo gali sugadinti turtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju, minėtas prašymas yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šuo sugadino turtą ar galėtų jį sugadinti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Šiuo atveju ieškinys pareikštas tik dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo turto, todėl uždraudimas atsakovams turėti šunį (dėl galimos žalos atsiradimo), niekuo nesusijęs su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

27. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė antros būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimui įvykdyti. Dėl šių priežasčių teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

28. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nors ne visiškai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį.

Netenkinti atsakovų Z. V. ir J. V. prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą.