Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Butovič,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. G., išvadą teikiančio Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Sadauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui Z. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. G., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) vaikams nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas Z. D. yra nepilnamečių vaikų I. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 5-8). Atsakovo šeima Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A27(l)-920 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. liepos 14 d. aplankius nepilnamečių berniukų motinos D. D. šeimą, kuri tuo metu gyveno atskirai nuo atsakovo, pagal gautą anoniminį pranešimą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, buvo nustatyta, kad vaikų motina neblaivi (nustatytas 2,60 promilės girtumas), namuose buvo dar vienas neblaivus asmuo (b.l. 86-87). Kadangi nepilnamečiams vaikams kilo fizinės bei socialinės grėsmės pavojus ir likti socialiai apleistoje aplinkoje su apsvaigusiais nuo alkoholio asmenimis vaikams buvo nesaugu, mažamečiai vaikai buvo nuvežti į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaryti nepilnamečių vaikų laikinosios globos (rūpybos) planai Nr. G7-248 ir G7-249 (b.l. 74-78). Laikinosios globos (rūpybos) plano sudarymo metu buvo pažymėta, kad vaikų tėvai tarpusavyje konfliktuoja, piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina vaikams saugios aplinkos, nepatenkina net bazinių vaikų poreikių, vaikams yra nesaugu gyventi su tėvais, todėl nustatytina laikinoji globa. Vaikų tėvai įpareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas nepripažino, kad turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, gydytis nuo priklausomybės atsisakė (b.l. 85). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymais Nr. A27(l)-1802 ir Nr. A27(l)-1803 nepilnamečiams I. ir I. D. nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo nustatyta laikinoji globa, jų globėja buvo paskirta A. B. (b.l. 72-73). 2017 m. rugpjūčio 17 d. A. B. atsisakius globėjos pareigų dėl sveikatos būklės ir šeimyninių aplinkybių, o atsakovui ir jo sutuoktinei nesudarius sąlygų vaikams grįžti į šeimą, nepilnamečiai atsakovo vaikai nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo apgyvendinti Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre, kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymais Nr. A27(l)-2055 ir Nr. A27(l)-2096 buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 12 d. vyko nepilnamečių I. D. ir I. D. laikinosios globos peržiūra, į kurią vaikų tėvai neatvyko, neišreiškė noro rūpintis ir auginti savo vaikus (b.l. 22-25). Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodyta, kad tėvai vaikų Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centre nelanko, nesidomi jų poreikiais ir sveikata. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymais Nr. A27 (l)-2569 ir Nr. A27 (1)-2570 mažamečių vaikų I. D. ir I. D., globėja nuo 2017 m. spalio 20 d. buvo paskirta vaikų senelė N. G. (b.l. 9-10). (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečių vaikų motinai, o 2017 m. spalio 19 d. sulaikius ir nuo 2017 m. spalio 20 d. suėmus atsakovą, nepilnamečiams vaikams šiuo metu nėra galimybės grįžti į biologinę šeimą.

Dėl motinos ir tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo atstovą, darytina išvada, kad atsakovas dar iki kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo nevykdė savo konstitucinės pareigos, tai yra vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir jais nesirūpino. Atsakovas nesirūpino vaikais, nepalaikė su jais nuolatinio ryšio, neteikė išlaikymo, nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, kas yra pakankamas pagrindas taikyti jam sankciją. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovas negali vykdyti savo pareigų. Teismas nustatė, kad nepilnamečių I. D. ir I. D. tėvas, tai yra atsakovas, savo pareigų vaikams nevykdė dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, išspręsti alkoholio vartojimo problemos, susirasti darbo tam, kad turėtų lėšų sūnums išlaikyti, nelankė tėvystės įgūdžių kursų, nesirūpino vaikų ugdymu ir lavinimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 3.180 straipsnio nuostatas ir apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnų atžvilgiu.

CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Sprendžiant klausimą taikyti neterminuotą ar laikiną tėvo valdžios apribojimą, teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju nėra pakankamai duomenų, kad ateityje padėtis atsakovo šeimoje negalėtų pasikeisti. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad vaikai iš atsakovo šeimos buvo paimti 2017 m. liepos 14 d., o jau 2017 m. spalio 20 d. atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė suėmimas, tai yra vaikai iš šeimos paimti prieš tris mėnesius iki kardomosios priemonės suėmimo pritaikymo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad trijų mėnesių laikotarpis, kuomet vaikai gyveno pas globėjus, nebuvo pakankamas įsitikinti tuo, kad atsakovas nepageidauja susigrąžinti vaikų į šeimą, taip pat ir per trumpas, kad atsakovas pakeistų savo gyvenimo būdą ir galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais. Be to, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kviečiamas atvykdavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, ir, nors jis savo elgesio priežasčių paaiškinti negalėdavo, tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad savo vaikams atsakovas nebuvo visiškai abejingas. Vėliau 2017 m. spalio 20 d. atsakovas buvo suimtas, įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu. Šio sprendimo priėmimo metu, baudžiamoji byla nėra perduota teismui, atsakovas nėra nuteistas, todėl dar nežinoma šios baudžiamosios bylos baigtis. Be to, nors atsakovui pareikšti įtarimai ir yra susiję su vaikų motina, tačiau tik tai negali nulemti sprendimo šioje byloje. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, atsakovui yra diagnozuoti ūminiai psichikos sutrikimai, vyraujant kliedesiams, susijusiems su ūminiu stresu, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l. 56), o ikiteisminio tyrimo metu atsakovui yra atliekama stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, išvada dar nėra gauta. Taip pat nors atsakovas ir nurodė, kad atsisako dalyvauti teismo posėdžiuose, visgi manytina, kad dėl savo sveikatos būklės, taikomo suėmimo, jis negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir tėvo valdžios apribojimo teisinių padarinių. Visos šios aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad atsakovas ateityje negalėtų pasikeiti vaikų atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo.

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Remiantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovui šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, jam yra skirta kardomoji priemonė suėmimas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2630-558/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo pilnametei atsakovo dukrai E. D. priteisimo, esančių duomenų matyti, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamuosius daiktus: ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 1/64 žemės sklypo su jame esančiais 1/64 pastatų ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), 3/16 žemės sklypo su jame esančiais 3/32 pastatais ir kitais statiniais esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18, 19-21, 25-32). Minėtu sprendimu pilnametei atsakovo dukrai E. D. priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 24 d., kai ji sulaukė pilnametystės, iki kol ji mokysis vidurinėje dieninėje mokymosi įstaigoje. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4676-494/2017 priteisė iš atsakovo dviem nepilnametėms dukroms K. D. ir K. D. išlaikymą kiekvienai dukrai po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Nors atsakovo turtinė padėtis sunki, jis jokių pajamų negauna ir privalo išlaikyti dar tris dukras, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie sūnų išlaikymo. Be to, teismo vertinimu, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams I. D. ir I. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki jų pilnametystės. Vaiko laikina globėja išlaikymo lėšas valdys uzufrukto teise. Atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymais Nr. A27 (l)-2569 ir Nr. A27 (1)-2570 I. D. ir I. D. globėja nuo 2017 m. spalio 20 d. buvo paskirta vaikų senelė N. G., vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Kadangi šiuo metu globėja N. G. tinkamai atlieka globėjos pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovo sūnūs, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėja.

Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjos paskyrimo.

CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atitinkamai CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas darytina išvada, kad reikalavimai dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo nagrinėjami dviejuose atskiruose teismo procesuose. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 (nuo 2017 07 01) Civilinio proceso kodeksą papildžius nauju 496¹ straipsniu siekiama apsaugoti būsimų globėjų (įtėvių) duomenis ir užtikrinti būsimo globos (įvaikinimo) konfidencialumą, o tuo pačiu užtikrinti vaiko interesų apsaugą, kadangi byloje dėl nuolatinės globos nustatymo vaikų tėvai, kuriems yra apribota tėvų valdžia, nebedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjos paskyrimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo Z. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš Z. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, paskirti laikiną globėją N. G., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo, I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja N. G., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjos paskyrimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.