Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2. Atsakovas Z. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie posėdžio laiką bei vietą pranešta tinkamai. Atsakovas prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

3. Trečiasis asmuo E. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie posėdžio laiką bei vietą pranešta tinkamai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Z. D. yra K. D., gim. 2000-06-07, ir K. D., gim. 2007-06- 17, tėvas. Vaikų motina J. D. mirė 2011-01-28 (b.l. 43, 44, 45).

6. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Remiantis CK 3.180 str. 1 d., teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų, nevykdančių savo pareigų nepilnamečiams vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-492/2005, 2008-05-30 nutartis Nr. 3K-3-236/2008, nutartis Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).

Taigi, asmeninės tėvų teisės nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.3 straipsnyje taip pat yra užtikrinamas ir prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Taigi, šioje byloje turi atsižvelgiama ne tik į tėvų pirmumo teisę auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisę augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis. Vadovaudamasis E. Ž. T. T. praktika kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09)-( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. D. šeima Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - VTAS) yra žinoma nuo 2014 m. dėl tėvystės bei socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-14 įsakymu Nr. A27-920 atsakovo Z. D. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (b.l. 2).

8. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-04-21 išvadoje dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo K. D. ir K. D. nurodyta, kad E. D. kartu su seserimis gyvena senelio F. L. namuose. E. D. teigimu, tėvas gyvena atskirai, sukūrė naują šeimą, kurioje yra dar du nepilnamečiai vaikai: I. D., gim. 2013-01-28., ir I. D., gim. 2016-08-18, todėl išlaikyti dukras iš pirmos santuokos tėvui tapo per sunku. Atsakovas atsiribojo nuo savo vaikų ir savo pareigų, našlaičio pensijas, kurios priklauso po mamos mirties, nuo 2015 m. perveda į dukrų sąskaitas, tačiau pats nepilnamečių dukrų neišlaiko, neremia ir nedalyvauja jų auklėjime, visi rūpesčiai dėl seserų priežiūros ir maitinimo teko vyriausiai seseriai E. D.. Skyriaus duomenimis - 2017-03-13 raštas A32 (19)-676 Z. D. ir jo sutuoktinė dažnai ir nesaikingai vartoja alkoholį, jų namuose dažnai vyksta konfliktai (b.l. 27, 28). Atsakovas Z. D. baustas pagal 181 str. l d. už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (tėvas paliko savo nepilnamečius vaikus seneliui, nuo to laiko nesirūpino ir neprižiūrėjo dukterų) bei už kitus administracinius nusižengimus (b.l. 52-58). Atsakovas, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių nepateikė, jokių įrodymų apie atliktus aktyvius veiksmus, įrodančius jo ketinimą rūpintis vaikais, byloje negauta ((duomenys neskelbtini) str.).

9. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-04-25 įsakymais Nr. A27(l)-986 ir Nr. A27(l)-985 K. D. ir K. D. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta vaiko sesuo E. D. (b.l. 6, 7).

10. 2017-05-02 Z. D. dalyvavo savo nepilnamečių dukterų laikinosios globos (rūpybos) plano Nr. G7-248 ir G7-249 sudaryme. Laikinosios globos (rūpybos) plano sudarymo metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl nesirūpina savo vaikais iš pirmos santuokos. Atsakovas sugalvodavo vis naujas priežastis: depresija, neturi pinigų, turi finansinių problemų (su antstoliais), kad turi dar du mažamečius vaikus (iš antros santuokos), kuriuos taip pat reikia išlaikyti (b.l. 20-23).

11. 2017-07-19 įvyko laikinosios globos peržiūra (vaiko globos peržiūros aktai Nr. G7-428, G7- 429), kurioje dalyvavo vaikų laikinoji globėja, (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su soc. rizikos šeimomis, VTAS specialistai ir atsakovas. Minėtuose aktuose nurodyta, kad tėvas nedalyvauja ir neišlaiko savo vaikų (b.l. 8-11). Socialinė darbuotoja 2017-06-14 aplankė E. D. namus. Apsilankymo metu nustatyta, kad vaikams E. D. namuose sudarytos patenkinamos sąlygos augimui, poilsiui, žaidimams (b.l. 12-19).

12. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų: atsakovas nesidomi vaikais, nededa pastangų ir neparodo noro susigrąžinti vaikus, neteikia jiems išlaikymo, nededa pastangų keisti gyvenimo būdą, siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad nuo laikinosios globos nustatymo atsakovas atliko kokius nors aktyvius veiksmus, stengdamasis pakeisti gyvenimo būdą. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad artimiausiu metu padėtis galėtų pasikeisti, t.y. kad atsakovas pradėtų rūpintis savo vaikais, nes jis gan ilgą laiką jokių veiksmų, įrodančių siekį keisti esamą padėtį neatliko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neparodė iniciatyvos dėl vaikų sugrąžinimo į šeimą, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad artimiausiu metu situacija iš esmės gali pasikeisti, tai yra, kad jis sugebės pasirūpinti vaikais, užtikrins jiems saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas taip, kad tai atitiktų vaikų interesus (CK 3.3 str.). Pažymėtina, kad nustačius 2017-04-25 laikinąją globą, atsakovas nesikreipė dėl jos panaikinimo, nekeitė gyvenimo būdo, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dėl jo paties kaltės - aplaidumo bei abejingumo savo kaip tėvo pareigoms, pasirinkto gyvenimo būdo yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros. Aukščiau išvardintos aplinkybės nesudaro jokios pagrįstos prielaidos išvadai, jog ateityje padėtis iš esmės gali pasikeisti, tai yra, jog atsakovas sugebės tinkamai atlikti tėvo pareigas bei įgyvendinti tėvo valdžią, kaip tai numatyta CK 3.155 str.

14. Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas turės teisę pakeitę savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu.