- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-94-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18833-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovo M. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino išlaikymo dydžio sumažinimo) buvo patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių 2014 m. birželio 5 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), turtu (1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi) ir po 295,00 Eur periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiam sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), turtu (1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi) ir po 220,80 Eur periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti sutuoktinių turtą (butą) lygiomis dalimis po 1/2, atsakovo dalį paskiriant vaikų išlaikymui.
1.2. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M., kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą (butą) po 1/2 dalį atsakovui ir ieškovei, iš ieškovės atsakovui priteisti piniginę kompensaciją.
2. Byloje, ieškovės prašymu, teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. laikina gyvenamoji vieta su ieškove; iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, atsakovo prašymu, buvo pakeistas (sumažintas) atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, nustatytas teismo 2019 m birželio 27 d. nutartimi, ir nustatyta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
4. Teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą, kuriuo jis prašė pakeisti (sumažinti) teismo nustatytą 220,00 Eur dydžio išlaikymą, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį skundė atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, paliko nutartį nepakeistą.
5. 2020 m. spalio 29 d. atsakovas pakartotinai pateikė prašymą pakeisti 2019 m. birželio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą, t. y. sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur. Prašymą grindė iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, o būtent:
5.1. Krašto apsaugos ministras 2020 m. birželio 22 d. nuo 2020 m. liepos 13 d. atsakovą atleido iš (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. liepos 14 d. nutraukė profesinės kario tarnybos sutartį su atsakovu ir išleido jį iš profesinės kario tarnybos į atsargą. Lietuvos kariuomenės gynybos štabo 2020 m. liepos 30 d. raštu atsakovas buvo informuotas apie jam paskirtą mėnesinę 436,38 Eur kario valstybinę pensiją. Taigi atsakovo pajamos dėl netekto darbo užmokesčio ženkliai sumažėjo.
5.2. 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui gimė dukra M. M. A., todėl pagausėjo atsakovo išlaikomų asmenų skaičius (šiuo metu atsakovui tenka pareiga išlaikyti keturis vaikus: L. M., M. M., M. M. ir M. M. A.).
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė atsakovo prašymo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Aplinkybes dėl atsakovo atleidimo iš tarnybos atsakovo atstovas jau yra nurodęs 2020 m. liepos 28 d. vykusio posėdžio metu, kuomet teikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
6.2. Atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, viralinę, du ūkinius pastatus, daržinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)), atsakovas gauna pajamų iš buto nuomos, ne mažiau kaip 220,00 Eur per mėnesį.
6.3. Atsakovo prašymas mažinti vaikų išlaikymui skirtų išmokų dydį yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios priklausė (-o) nuo paties atsakovo veiksmų bei nerūpestingo požiūrio į vaikų išlaikymui būtinas skirti išlaidas, atsakovas turėdamas išlaikytinių privalo siekti gauti papildomų pajamų.
6.4. Nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 700,00 Eur suma. Kadangi be kasdienių išlaidų patiriamos ir išlaidos, susijusios su šokiais, nes berniukas lanko šokių būrelį, jam labai gerai sekasi, jis dalyvauja konkursuose ir užima prizines vietas (vien 2019 metais laimėjo 19 turnyrų). Nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 670,00 Eur suma: berniukas yra mažas, tėvas nebendrauja su vaikais, artimųjų giminaičių nėra, todėl reikalinga kito žmogaus pagalba vaiko priežiūroje.
6.5. Remtis atsakovui Meksikoje gimusios dukros išlaikymo būtinumu nėra pagrįsta, nes Meksikoje lietuviškos išlaikymo taisyklės ir skaičiuoklės negalioja. Be to, ką tik gimusio vaiko ir paauglių poreikiai yra labai skirtingi, prašymas mažinti laikiną išlaikymą nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų yra visiškai neproporcingas būtinų ieškovės ir atsakovo vaikų poreikių tenkinimui.
6.6. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgiasi nesąžiningai, nes byloje atsakovo atstovas nuolat akcentuodavo, kad atsakovo išvykimo priežastis yra liga ir būtinybė gydytis, o kaip matyti, teismui pateikti įrodymai liudija visai kitas išvykimo priežastis, kurios tiek nuo teismo, tiek nuo ieškovės buvo slepiamos. Atsakovas visiškai nesirūpina vaikų auklėjimu, jų nelanko nuo 2020 m. kovo mėn., su jais nebendrauja net el. ryšio priemonėmis, ieškovei tenka visa vaikų auginimo ir auklėjimo našta, ypač šiuo, pandemijos, metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė atsakovo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, tenkinti iš dalies: teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo M. M. priteisė nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M. kiekvienam po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepasisakyti dėl atsakovo turtinės ir finansinės padėties, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus ir atitinkamų ieškovės argumentų, kadangi priimdamas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria jau buvo išnagrinėtas atsakovo prašymas dėl paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių, atsisakė sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį, teismas jau vertino atsakovo turtinę ir finansinę padėtį bei aplinkybes, kad dėl jo atleidimo iš pareigų ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, o apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, paliko ją galioti.
9. Teismas sprendė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nei teismui buvo žinoma, t. y. teismui gavus žinių apie atsakovo susilauktą ketvirtą nepilnametį vaiką, yra reikšminga ir sudaranti pagrindą peržiūrėti priteisto laikino išlaikymo dydį aplinkybė. Įvertinęs šią naujai paaiškėjusią aplinkybę, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteistą 220,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam atsakovo nepilnamečiam vaikui sumažinti iki 190,00 Eur per mėnesį.
10. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad kūdikio, t. y. atsakovo naujagimės dukters, išlaikymui galimai patiriama mažiau išlaidų, nei paauglio išlaikymui, tačiau pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog vaikas gimė ir gyvena kitoje jurisdikcijoje (Meksikoje), neeliminuoja atsakovo, Lietuvos Respublikos piliečio, pareigos rūpintis savo vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas M. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties dalimi, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo pakeitimo) nebuvo patenkintas, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria nebuvo patenkintas atsakovo prašymas ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti atsakovui M. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamčiams vaikams nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
12. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, atsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę dėl ketvirto atsakovo vaiko gimimo, dėl ko sumažino laikiną išlaikymą iki 190,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau teismas nevertino, kad nuo 2020 m. liepos 14 d. su atsakovu yra nutraukta profesinės kario tarnybos sutartis ir atsakovas išleistas iš profesinės kario tarnybos į atsargą. Atsakovui palikus profesinę kario tarnybą, jo pajamos sumažėjo nuo apytiksliai 1 700,00 Eur iki 436,38 Eur kario valstybinės pensijos, t. y. teismo nustatytas laikinas išlaikymas jo sūnums yra didesnis nei atsakovo gaunama pensija.
12.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į esamas ieškovės pajamas bei byloje nustatytus minimalius vaikų poreikius. 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba, kaip išvadą teikianti vaiko teisių apsaugos institucija, pažymėjo, kad atsakovo prašomas išlaikymo dydis po 150,00 Eur per mėnesį galimai patenkintų minimalius vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas laikinąjį išlaikymą trisdešimčia eurų, motyvavo tuo, kad tokia pačia (30,00 Eur) suma dėl tą pačių aplinkybių (paaiškėjus, kad atsakovas turi išlaikomą nepilnametį L. M.) buvo sumažintas išlaikymas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi. Tačiau tokie teismo motyvai nėra nei teisingi, nes aplinkybės, dėl kurių buvo mažinamas išlaikymas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi yra nelygiavertės ir neturėtų būti vertinamos vienodai. Nagrinėjamu atveju atsakovas tapo keturių nepilnamečių vaikų tėvu, o pajamos sumažėjo penkis kartus, tuo tarpu išlaikymo dydis sumažintas vos tik 13,64 proc.
12.4. Atsakovas teikė ir toliau teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M., tačiau pasikeitus aplinkybėms, jau dabar neturi galimybės vykdyti tėvo pareigos ir teikti išlaikymą kitiems dviem savo vaikams – L. M. ir M. M. A.. Pažymi, jog teismo sprendimai neturėtų vieniems atsakovo vaikams suteikti išlaikymą, o kitus vaikus palikti apskritai be galimybės gauti išlaikymą iš atsakovo, nes toks atsakovo pareigų savo vaikams paskirstymas pažeistų dalies vaikų teises.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskiruoju skundu, prašė atskirąjį skundą atmesti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į tai, kad apie atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri šioje byloje yra viena iš proceso šalių, ir jai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijos, buvo atlikti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, todėl priimta nutartis yra neteisėta bei turi būti panaikinta.
14.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi darbinį potencialą stengtis padidinti gaunamas pajamas, turi nekilnojamąjį turtą, įsigytą iki santuokos sudarymo, ir gali jį realizuoti, gauna papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto, bei į tai, kad aplinkybės dėl atsakovo finansinės padėties tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo vertintos, apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas.
14.3. Teismui teiktuose dokumentuose ieškovė buvo nurodžiusi nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį būtinas išlaidas, tuo tarpu laikinojo išlaikymo dar ženklesnis sumažinimas pažeistų nepilnamečių vaikų, kurių poreikiai yra galimai didesni nei vidutiniai, ypač M. M., kuris gabus šokiams, o išlaidos šokiams yra didelės, teises ir interesus. Atsakovas, žinodamas, kad augina keturis nepilnamečius vaikus, nesiima jokių priemonių, kad gaunamos pajamos didėtų, nors yra darbingo amžiaus ir išsilavinęs. Todėl nustatant išlaikymo sumą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo finansinė padėtis priklauso nuo paties atsakovo veiksmų bei nerūpestingo požiūrio į vaikų išlaikymui būtinas skirti išlaidas, tuo tarpu vaikų poreikiai dėl to neturi nukentėti ir sumažėti skiriamų jiems išlaidų suma.
14.4. Ką tik gimusio vaiko ir paauglių poreikiai yra labai skirtingi, todėl prašymas mažinti laikiną išlaikymą sūnums nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų yra visiškai neproporcingas būtinų vaiko poreikių tenkinimui.
14.5. Atsakovas yra nesąžininga šalis, kadangi atsakovo atstovas nuolat akcentavo, jog atsakovo išvykimo priežastis yra liga, prasidėjusi dėl skyrybų proceso metu patirtų didelių išgyvenimų, tačiau matyti, jog išvykimo priežastis, kuri tiek nuo teismo, tiek nuo ieškovės buvo slepiama, yra visai kita, todėl pasekmės neturėtų būti perkeltos vaikų atžvilgiu ir šiuo atveju dar labiau mažinant vaikų išlaikymo dydį.
14.6. Atsakovo cituojama 2018 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis ginčo situacijai nėra aktuali, nes faktinės aplinkybės netapačios, o stipriai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinei instancijai pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą. Ieškovė pateikė į bylą papildomus įrodymus – 2020 m. lapkričio 25 d. Vaikų situacijos vertinimo anketas, iš kurių matyti, jog vaikų apsaugos poreikiai šeimoje nenustatyti, taip pat nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimas poreikį.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje proceso stadijoje, sprendžiant procesinį klausimą tik dėl laikinojo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui, kadangi juose nėra duomenų nei apie nepilnamečių vaikų poreikius, nei apie atsakovo galimybę vaikų poreikius tenkinti, t. y. naujai pateikti įrodymai neturi reikšmingos informacijos, sprendžiant atskirojo skundo dalyku esantį ginčą dalyje dėl vaikų išlaikymo dydžio, todėl teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus ir šioje bylos stadijoje dėl jų nepasisako. Kita vertus, tai neatima iš ieškovės teisės teikti aukščiau nurodytus dokumentus pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės, bei prašyto tokius dokumentus prijungti prie bylos, kaip pagrindžiančius vienokias ar kitokias su kitais santuokos nutraukimo byloje spręstinais klausimais susijusias bei teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismo buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, dėl kurio turi būti panaikinta nutartis - apie atsakovo prašymą nepranešta išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM (atitinkamam jos vaiko teisių apsaugos skyriui) ir negauta jos išvada, tačiau teismo nuomone, ši aplinkybė nesudaro absoliutaus pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi: a) visų pirma, minėtos Tarnybos išvada sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus klausimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nėra privaloma gauti, ir teismas turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl tokio išvados gavimo/išreikalavimo tikslingumo; b) Tarnyba, net jeigu teismas ir būtų pranešęs apie prašymą, tik turi teisę, bet ne pareigą pateikti išvadą; c) ieškovei, kaip labiausiai suinteresuotai šaliai, buvo pranešta apie atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat ir apie pateiktą atskirąjį skundą, ji pateikė atsiliepimus į prašymą bei atskirąjį skundą; d) tiek 2020 m. vasario 25 d., tiek 2020 m. liepos 29 d. Tarnyba teikė teismui išvadas ginčo klausimu ir abiejose savo išvadose pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo prašymais dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, kadangi atsakovo prašymai prieštarauja vaikų interesams, pažymėdama, jog tėvai turi imtis priemonių vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tad konstatuotina, kad praėjus itin trumpam laiko tarpui ir atsakovui pateikus vėl naują prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad nauja Tarnybos išvada nėra būtina; e) įstatymas numato ir skatina kuo operatyvesnį klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, o taip pat ir apskritai šeimos bylų išnagrinėjimą, todėl nebuvo pagrindo neprotingam proceso vilkinimui laukti Tarnybos išvados, kuri dažniausiai tokiais atvejais būna tik formali; f) pati ieškovė pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovo prašymas buvo iš dalies patenkintas, sumažinant ankščiau iš jo priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, neskundė ir nekvestionavo
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) pakeitimo nebuvo patenkintas pilna apimtimi, t. y. teismas iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur, sumažino iki 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
23. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
24. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
25. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis be kita ko, išsprendžiamas ir klausimas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos/panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėms aplinkybėms. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (žr., pvz., pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
26. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
27. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visais aukščiau nurodytais teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neabejotinai, tuo pačiu mutatis mutandis, gali būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl laikino išlaidymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, dydžio pakeitimo.
29. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog savo prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo atsakovas grindė aplinkybe, jog nuo 2020 m. liepos 14 d. su atsakovu nutraukta profesinės kario tarnybos sutartis ir atsakovas išleistas iš profesinės kario tarnybos į atsargą, dėl ko jo pajamos sumažėjo nuo apytiksliai 1 700,00 Eur iki 436,38 Eur valstybinės pensijos.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo tiek priimant skundžiamą nutartį, tiek ir ne kartą vertinta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atsakovui ankščiau reiškiant prašymus dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo bei juos grindžiant atleidimo iš tarnybos bei ženkliu pajamų sumažėjimo faktais. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1490-560/2020, kurioje buvo tikrinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas identiškas atsakovo prašymas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nuo 220,00 Eur iki 100,00 Eur kiekvienam iš vaikų, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas laikino išlaikymo sumažinimui atsižvelgė į tai, jog profesinę kario tarnybą atsakovas nutraukė savo iniciatyva; jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, gauna pajamų iš turto nuomos; galimai turi santaupų, nes išvyko į užsienį sveikatinimosi tikslais; apeliantas, nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie rodytų, jog tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos bei jų neneigia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo iki naujo (2020 m. spalio 29 d.) atsakovo prašymo sumažinti laikino išlaikymo dydį praėjo minimalus - vos kelių savaičių - laiko tarpas, ir byloje nėra duomenų, kad per tą laiką būtų iš esmės pasikeitusios su atsakovo turtine padėtimi, o konkrečiai ir su darbine/profesine veikla susijusios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą kitaip, negu buvo jau įvertinę teismai, vertinti situaciją.
31. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas tapo keturių nepilnamečių vaikų tėvu, o jo pajamos sumažėjo penkis kartus, kad teismas neįvertino minimalių nepilnamečių sūnų poreikių, atitinkamai nepagrįstai išlaikymo dydį sūnums sumažino tik 13,64 proc.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog iš atsakovo ir taip teismo priteistas, kaip laikinas, vien minimalius vaikų poreikius galintis patenkinti išlaikymo dydis, net mažesnis už rekomenduojamą orientacinį ½ dalį MMA atitinkantį dydį, įvertinant visą eilę šioje konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių (tiek vaikų skaičių, tiek jų amžių, tiek poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį). Laikino išlaikymo dydžio sumažinimas dar labiau - iki apelianto nurodomos 100,00 Eur sumos kiekvienam iš vaikų, reikštų tiek pačių nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą ir net pačių minimaliausių poreikių patenkinimo neužtikrinimą, tiek ir ieškovės, kaip vaikų motinos, kuriai ir taip tenka kasdienio rūpinimosi vaikais, jų priežiūros, auklėjimo ir pan. našta, teisių pažeidimą, neproporcingos finansinės naštos jai uždėjimą.
33. Tuo tarpu vadovautis apelianto pateiktais matematiniais skaičiavimais, proporcijomis ir pan., sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo) galimybių, nėra jokio pagrindo ir logikos, kadangi civilinė teisė, kaip ir išlaikymo vaikui dydžio nustatymo procesas, nei įstatymų, nei teismų praktikoje nėra ir negali būti paremti tiksliais matematiniais skaičiavimais, formulėmis ir kitomis absoliučiai tiksliomis metodikomis. - Kriterijai, kuriais remdamasis teismas turi nustatyti tiek pastovaus, tiek ir laikino išlaikymo dydį, yra ne vien objektyvūs, bet ir vertinamojo pobūdžio bei kiekvienu konkrečiu atveju įgyja skirtingą turtinę išraišką.
34. Apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
35. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atskirajame skunde cituojama 2018 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1981-230/2018 ginčo situacijai nėra aktuali ir remtis apelianto pateikta teismų praktika, kaip precedentu, nagrinėjamu atveju negalima, kadangi faktinės aplinkybės (lot. ratio decidendi) iš esmės yra skirtingos. Visų pirma, atsakovas nėra pripažintas visiškai nedarbingu, kaip nurodomoje byloje, arba apskritai neturėtų galimybės dirbti ir gauti jokių pajamų, būtų remiamas valstybės ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas ir sveikas, duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, neleidžiančių jam dirbti ar ribojančių darbo galimybes, byloje nėra, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, todėl teismas sprendžia, jog jis objektyviai gali ir privalo susirasti savo amžių, turimą išsilavinimą ir profesines galimybes atitinkantį arba kitą (kad ir nekvalifikuotą) darbą, užtikrinantį pakankamas pajamas visiems savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir nustatytiems vaikų poreikiams tenkinti, neapsiribojant šiuo metu gaunama išmoka.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tuo tarpu atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.