Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų vykdant viešąjį pirkimą Nr. 166490, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ESCO LT“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Enerstena“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vykdomame viešajame pirkime priimtus sprendimus toje dalyje, kuria jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog perkančioji organizacija supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“, pirkimo Nr. 166490. Ieškovei buvo leista susipažinti su kai kuriais pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų dokumentais, po ko ji pastebėjo, kad UAB „NEST Baltija“ su pasiūlymu taip pat pateikė specialisto Ž. S., kuris nuo 2016 m. sausio 4 d. dirba pas ieškovę projektų koordinatoriumi, kandidatūrą. UAB „NEST Baltija“ perkančiajai organizacijai pateikė specialisto deklaraciją ir jo gyvenimo aprašymą (CV), iš kurių matyti, kad juose specialisto parašai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet taip pat ir nuo to parašo, kuris yra darbo sutartyje. Tai leidžia manyti, jog parašai galimai yra suklastoti. Specialistas ieškovui žodžiu ir raštu patvirtino, kad nei deklaracijos, nei CV, nei kitų dokumentų UAB „NEST Baltija“ neteikė ir nepasirašinėjo bei nedirbo UAB „NEST Baltija“ nurodytuose projektuose. 2016 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, o 2016 m. liepos 14 d. pateikė papildomą informaciją – specialisto prašymą jį atleisti iš darbo UAB „NEST Baltija“ bei patvirtinimą, kad su UAB „NEST Baltija“ specialistas nedalyvauja jokiame projekte ar konkurse, o jo atestatas, kaip UAB „NEST Baltija“ darbų vadovo, panaudotas jam nežinant. Perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė, motyvuodama tuo, jog UAB „NEST Baltija“ pateikė jai kito siūlomo specialisto M. D. kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o atsakovė siūlomo specialisto patirtį pripažino atitinkančia pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog UAB „NEST Baltija“, pateikdama naujo specialisto darbuotojo M. D. kandidatūrą, pakeitė savo pasiūlymą, taip pažeisdama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį.Ieškovė UAB „NEST Baltija“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. (4.3)-66-256 nurodytą sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą vykdant supaprastintą atvirą konkursą Nr. 166490 „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“; panaikinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (4.3)-6₆-270 nurodytą sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją Nr. NB-94 „Dėl pasiūlymo atmetimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal konkurso sąlygas neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vadovaujantis konkurso sąlygų XI skyriaus „Pasiūlymo vertinimas“ 67-68 punktų reikšmėmis ir formulėmis bei techninės dalies įvertinimu, matyti, kad ieškovė surinko 88,74 (43,24 (kaina) + 45,5 (kokybė)) balus, o UAB „Enerstena“ – 79,66 (50 (kaina) + 29,66 (kokybė)) balus. Taigi, pagal bendrą pasiūlymų vertinimą UAB „NEST Baltija“ surinko daugiausiai balų ir turėjo būti nurodyta pirma pasiūlymų eilėje, tačiau perkančioji organizacija 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos, viršijančios atsakovo suplanuotą 348 000 Eur sumą. Nurodė, jog perkančioji organizacija negalėjo taikyti per didelės kainos instituto, kadangi tokiu būdu susiklostė situacija, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kuris net ir po kainos įvertinimo yra pasiūlymų eilės viršuje, atmetamas vien dėl to, kad tiekėjas, nežinodamas maksimalios pirkimo kainos, projekto įgyvendinimui pasiūlė itin kokybiškas medžiagas. Konkurso dokumentuose nenurodžius maksimalios konkurso vertės ir konkurso vertinimą atliekant pagal ekonominio naudingumo kriterijų, ieškovas pagrįstai rengė pasiūlymą, tenkinantį visų pirma kokybės reikalavimą ir tik antra – santykinai mažą kainą. Ieškovės pasiūlymas vos 6 proc. viršija atsakovo nurodomą konkurso vertę (348 000 Eur) ir kartu kitą tiekėją kone dvigubai lenkia kokybės įvertinimo balais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „ENERSTENA“ ieškinį atmetė; ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį tenkino; panaikino atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą vykdant supaprastintą atvirą konkursą Nr. 166490 „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“ bei sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją „Dėl pasiūlymo atmetimo“; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pasisakydamas dėl jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „NEST Baltija“ pasiūlyme pateikė melagingą informaciją, susijusią su specialisto Ž. S. kandidatūra. Teismas nustatė, kad Ž. S. nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d. dirbo projektų vadovu UAB „NEST Baltija“, o nuo 2016 m. sausio 4 d. projektų koordinatoriumi jis pradėjo dirbti dar ir UAB „Enerstena“, t. y. Ž. S. pusę metų dirbo abiejose ginčo viešajame pirkime dalyvaujančiose, taigi, konkuruojančiose, įmonėse. Pasiūlymo pateikimo dieną Ž. S. dirbo UAB „NEST Baltija“, pagal projektų vadovo pareigybės aprašymą (6.4. punktas), su kuriuo supažindintas pasirašytinai, jis leido naudoti jo asmeninį antspaudą pagal įmonės poreikius, jo kvalifikacija įmonė galėjo naudotis pagal darbo sutarties bei pareigybės aprašymo nuostatas. UAB „NEST Baltija“ pateikė duomenis apie tai, kad Ž. S. dirbo projektuose, kurie nurodyti jo pateiktame specialisto gyvenimo aprašyme, t. y. specialisto M. D., kuris taip pat dirbo prie šių projektų, paaiškinimus, UAB „NEST Baltija“ direktoriaus įsakymus dėl atsakingų asmenų skyrimo dirbti prie projektų, be to, ir perkančioji organizacija kreipėsi į užsakovus ir iš jų gavo patvirtinimą, jog būtent Ž. S. yra dirbęs jo gyvenimo aprašyme nurodytuose projektuose. Teismas sutiko su UAB „NEST Baltija“ argumentu, jog be paties specialisto Ž. S. paaiškinimų, UAB „ENERSTENA“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginį dėl specialisto parašų klastojimo, o aukščiau paminėtos aplinkybės apie jo darbą abiejose konkuruojančiose įmonėse, kelia abejonių ir dėl paties Ž. S. paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „ENERSTENA“ ieškinio argumentai dėl VPĮ 39 str. 1 d. normos pažeidimo pateikiant naujo specialisto M. D. kandidatūrą, taipogi yra nepagrįsti. Teisė tiekėjui tikslinti neaiškius duomenis apie savo kvalifikaciją nekvalifikuotina kaip pasiūlymo keitimas. Ž. S. pasiūlymo pateikimo dieną dirbo UAB „NEST Baltija“, taigi, įmonės kvalifikacija pasiūlymų pateikimo dieną buvo tinkama. Kaip nustatyta bylos duomenimis, Ž. S. 2016 m. liepos 4 d. pateikus prašymą atleisti jį iš darbo, UAB „NEST Baltija“ apie tai informavo perkančiąją organizaciją, taipogi nurodė naujo specialisto M. D. kandidatūrą. Teismas nustatė, jog pasiūlymo pateikimo metu tiekėjo pasiūlytas specialistas M. D. buvo tiekėjo darbuotojas, ginčo, jog jis neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nėra, taigi, perkančioji organizacija pagrįstai sprendė, jog tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Nurodant naujo specialisto duomenis, nebuvo keičiamas pasiūlymas, kadangi tiekėjo kvalifikacija jau buvo patikrinta ir pripažinta tinkama. Pasisakydamas dėl UAB „NEST Baltija“ pasiūlymo atmetimo teismas nustatė, jog vienas iš VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų atvejų, kuomet perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, yra tuomet, kai visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Tokia pati nuostata yra numatyta ir ginčijamo pirkimo sąlygų 64.4. punkte bei taisyklių 72.5 punkte. Teismas sprendė, jog perkančioji organizacija negalėjo atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymo pirkimo sąlygų 64.4 p. bei taisyklių 72.5 p. nurodytu pagrindu, kadangi per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą pasiūlė tik vienas tiekėjas, tuo tarpu tiekėjo UAB „ENERSTENA“ pasiūlyta kaina neviršijo pirkimui suplanuotų lėšų ir jo pasiūlymas nebuvo atmestas dėl kitų priežasčių. Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. rašto „Dėl projekto finansavimo šaltinių ir skirtų lėšų“ teismas nustatė, jog įmonė neturi nuosavų finansinių resursų skirti papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui, todėl viešojo pirkimo sutarties kaina negali viršyti pirkimui suplanuotos lėšų sumos. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertino pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir pirmoje vietoje esančio UAB „NEST Baltija“ pasiūlymo kaina pripažinta perkančiajai organizacijai per didele, ji neturi galimybės gauti papildomų lėšų viešojo pirkimo objektui įsigyti, dėl ko perkančioji organizacija turi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl šio viešojo pirkimo nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „ENERSTENA“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „ENERSTENA“ ieškinį tenkinti, o ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog UAB „NEST Baltija“ savo pasiūlyme nurodė melagingus duomenis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog tiekėjo nurodytas specialistas Ž. S. nevykdė pasiūlyme nurodyto projekto „Tilvyčio katilinės rekonstravimas, siekiant įrengti 3MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, 2013-12/2015-04“, dėl ko ši informacija turėjo būti pripažinta melaginga. Teismas klaidingai konstatavo, jog jau po pasiūlymo pateikimo pakeitus vieną UAB „NEST Baltija“ specialistą kitu specialistu, pasiūlymas nebuvo pakeistas. Tokia pozicija prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 1 daliai, pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tuo atveju kai vienas iš tiekėjų pasiūlo perkančiajai organizacijai per didelę, nepriimtiną kainą, turi būti atmetamas tik to tiekėjo pasiūlymas, o ne visų pirkime dalyvaujančių ir dėl kitų priežasčių neatmestų tiekėjų pasiūlymai.Atsakovė UAB „Raseinių šilumos tinklai“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą dalyje, kuria prašoma UAB „ENERSTENA“ ieškinį patenkinti, atmesti, o apeliacinį skundą dalyje, kurioje prašoma UAB „NEST Baltija“ ieškinį atmesti, patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:UAB „ENERSTENA“ tinkamai nepagrindė UAB „NEST Baltija“ melagingos informacijos fakto, dėl ko teismas pagrįstai sprendė, jog jos ieškinys yra nepagrįstas. Bylos duomenys nepaneigia fakto, jog Ž. S. dirbo įgyvendinat projektą „Tilvyčio katilinės rekonstravimas, siekiant įrengti 3MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, 2013-12/2015-04“, o paties Ž. S. pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, byloje neįrodytas sąmoningas tiekėjo UAB „NEST Baltija“ siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją. VPĮ 39 straipsnio 1 dalis, draudžianti keisti pateikto pasiūlymo esmę, taikoma pasiūlymui siaurąja prasme ir netaikoma tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimui. Tuo tarpu specialisto duomenys laikytini tiekėjo kvalifikacija ir galėjo būti pakeisti tikslinant pasiūlymą. Priešingai nei konstatavo teismas, perkančioji organizacija privalo atmesti tiekėjo, kurio pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai yra nepriimtina, pasiūlymą, nepriklausomai nuo viešajame pirkime pasirinkto pasiūlymų vertinimo kriterijaus. Be to, tiekėjo pasiūlymo atmetimo dėl per didelės kainos pagrindas buvo įtvirtintas pirkimo sąlygose, jis neprieštarauja VPĮ nustatytam reguliavimui, todėl teismo išvada, jog pirkimas turėjo būti nutrauktas, laikytina nepagrįsta. Ieškovė UAB „NEST Baltija“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nei perkančioji organizacija, nei apeliantė nepateikė duomenų, patvirtinančių faktą, jog apie specialistą Ž. S. pateikti duomenys yra klaidingi. Tuo tarpu paties specialisto pateikta informacija pagrįstai vertinta kritiškai, atsižvelgus į jo suinteresuotumą, pirkimo baigtimi.UAB „NEST Baltija“ pateikta informacija apie specialistą M. D. nėra pasiūlymo keitimas. Tokios informacijos pateikimą sąlygojo Ž. S. išėjimas iš darbo ir ši aplinkybė nepakeitė tiekėjo kvalifikacijos atitikimo konkurso sąlygoms. Sprendžiant dėl per didelės kainos ir to pasėkoje sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą yra svarbus perkančiosios organizacijos pasirinktas pasiūlymų vertinimo kriterijus. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas negali būti atmestas dėl per didelės kainos, kai tokiu atveju eilėje lieka vienintelis tiekėjas, pasiūlęs mažesnę kainą. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos nutraukti viešąjį pirkimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nagrinėjamą bylą sustabdyti

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „ENERSTENA“ apeliacinį skundą, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo ir nutarė jį paskelbti 2017 m. sausio 19 d. Apeliantė 2017 m. sausio 18 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą sustabdyti iki Raseinių rajono apylinkės teismas išnagrinės UAB „ENERSTENA“ skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44117-16 nutraukimo. Prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jos ieškinį pagrindiniu argumentu nurodė aplinkybę, jog teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių faktą apie melagingų duomenų egzistavimą. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo dėl UAB „NEST Baltija“ veiksmų, kuriais galimai atlikta BK 300 straipsnyje nurodyta veika, pradėjimo. Šiaulių apygardos prokuratūra pagal ieškovės skundą pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė. Ieškovė šį ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimą apskundė Raseinių rajono apylinkės teismui. Pažymėjo, jog teismui patenkinus skundą ir įpareigojus ikiteisminio tyrimo instituciją tęsti pradėtą ikiteisminį tyrimą, galimai ateityje būtų gauti įrodymai, pagrindžiantys tiekėjo UAB „NEST Baltija“ melagingos informacijos pateikimą pirkime. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti ir šią bylą sustabdyti iki Raseinių rajono apylinkės teismas išnagrinės ieškovės skundą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymo nėra pagrindo nagrinėti jis paduotas pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir kolegijai išėjus rašyti procesinį sprendimą. Pateikdamas minėta prašymą apeliantas nesiekia, kad būtų užtikrinama materialiosios tiesos procese nustatymo ir kuo greitesnio ir visapusiško bylos išnagrinėjimo pusiausvyra, nes toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, o teikiant jį minėtoje stadijoje tik vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 181 str. 2 d.). Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad byla gali būti sustabdyta tik dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą iš esmės ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. CPK reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016). Kolegija tiek nagrinėdama bylą, tiek priimdama procesinį sprendimą nenustatė nei privalomo, nei fakultatyvinio bylos sustabdymo pagrindo. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju apeliantės prašymas sustabdyti atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdyti jos nagrinėjimą negali būti nagrinėjamas.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“, pirkimo Nr. 166490. 2016 m. liepos 21 d. perkančioji organizacija įvertino tiekėjų pasiūlymų techninę dalį pagal ekonominį naudingumą ir suteikė balus: 1) AB „Axis Industries“ pasiūlymui - 20,67 balo; 2) UAB „Enerstena“ pasiūlymui - 29,66 balo; 3) jungtinės veiklos pagrindu veikiančios ūkio subjektų grupės UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymui - 45,5 balo. 2016 m. liepos 22 d. perkančioji organizacija susipažino su pasiūlymų kainomis: AB „Axis Industries“ kainos pasiūlymo nepateikė, UAB „Enerstena“ pateikė 319 700 Eur (be PVM) kainą, o jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ – 369 700 Eur (be PVM) kainą. 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (4.3)-6₆-256 „Dėl pasiūlymo atmetimo“, perkančioji organizacija informavo jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupę, kurią sudaro UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“, jog tiekėjo kaina viršija perkančiosios organizacijos pirkimui suplanuotą sumą (348 000 Eur be PVM). Perkančioji organizacija neturi finansinių resursų padidinti pirkimui suplanuotą sumą, todėl tiekėjo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Nurodė, jog vadovaujantis konkurso sąlygų 64.4 punktu ir perkančiosios organizacijos taisyklių 72.5 punktu, komisija priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos pasiūlymo kainos.Jungtinės veiklos pagrindu veikianti subjektų grupė, kurią sudaro UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“, 2016 m. rugpjūčio 8 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, kuria prašė panaikinti sprendimą atmesti tiekėjo konkursui pateiktą pasiūlymą, tačiau perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsakymu į pretenziją Nr. (4.3)-6₆-270 tiekėjo pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta.2016 m. liepos 4 d. UAB „Enerstena“ perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl tiekėjo UAB „NEST Baltija“ atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Pretenzijoje nurodė, jog UAB „NEST Baltija“ perkančiajai organizacijai pateikė specialisto Ž. S., kuris nuo 2016 m. liepos 4 d. yra UAB „Enerstena“ darbuotojas, deklaraciją ir jo gyvenimo aprašymą, kuriuose specialisto parašai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet taip pat ir nuo to parašo, kuris yra darbo sutartyje, kas sudaro prielaidas manyti, jog parašai galimai yra suklastoti. Specialistui žodžiu ir raštu patvirtinus, kad nei deklaracijos, nei gyvenimo aprašymo, nei kitų dokumentų UAB „NEST Baltija“ neteikė ir nepasirašinėjo bei nedalyvavo nurodytuose projektuose, nesutinka su tuo, jog ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ laikomi atitinkančiais VPĮ ir pirkimo dokumentų reikalavimus. Pretenzijoje prašė atmesti jungtinės veiklos pagrindu veikiančios subjektų grupės pasiūlymą dėl melagingos informacijos pateikimo. Perkančioji organizacija 2016 m. liepos 20 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atmetė ieškovės reikalavimą dėl UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymo atmetimo.Ieškovės UAB „Enerstena“ ir UAB „NEST Baltija“ pateikė teismui ieškinius. Šiaulių apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Enerstena“ ieškinį atmetė, o UAB „NEST Baltija“ ieškinį patenkino bei įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti viešąjį pirkimą. Ieškovė UAB „Enerstena“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame su priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „ENERSTENA“ ieškinį tenkinti, o ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį atmesti

Dėl jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams

Ieškovė UAB „Enerstena“ apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tiekėja UAB „NEST Baltija“ savo pasiūlyme pateikė melagingą informaciją. Nurodo, jog tiek specialisto Ž. S. liudijimas, tiek ir pačios atsakovės teismui pateiktas AB „Šiaulių energija“ raštas įrodo, jog Ž. S. nedirbo „Tilvyčio katilinės rekonstravimo, siekiant įrengti 3MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, 2013-12/2015-04“ projekte, kaip nurodyta pirkimui pateiktame specialisto gyvenimo aprašyme. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tam, kad tiekėjų kvalifikacija būtų įvertinta tinkamai, perkančioji organizacija turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, įtvirtintą pirkimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas apie atitiktį nustatytiems reikalavimams yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisinėmis priemonėmis. Pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu leistinas tik tuomet, kai toks pasiūlymo atmetimo pagrindas yra nurodytas konkurso dokumentuose. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų 64.3 punkte įtvirtinta, jog komisija atmeta pasiūlymą, jeigu apie pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitikimą dalyvis pateikė melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Taigi, toks pasiūlymo atmetimo pagrindas yra leistinas, tačiau būtina įrodyti melagingos informacijos pateikimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl melagingos informacijos nebuvimo. Nors apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nebekelia klausimo dėl visų ieškinyje nurodytų melagingų faktų egzistavimo, ir nurodo tik faktą dėl specialisto dalyvavimo UAB „NEST Baltija“ pirkimo dokumentuose (konkrečiai pirkimui pasitekto specialisto gyvenimo aprašyme) nurodytame projekte, apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtinta buvus teisingai nustatytus faktus, jog: Ž. S. nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2016 m. liepos 4 d. dirbo projektų vadovu UAB „NEST Baltija“, o nuo 2016 m. sausio 4 d. projektų koordinatoriumi jis pradėjo dirbti dar ir UAB „Enerstena“, t. y. Ž. S. pusę metų dirbo abiejose įmonėse; pasiūlymo pateikimo dieną Ž. S. dirbo UAB „NEST Baltija“, pagal projektų vadovo pareigybės aprašymą, su kuriuo supažindintas pasirašytinai, jis leido naudoti jo asmeninį antspaudą pagal įmonės poreikius, jo kvalifikacija įmonė galėjo naudotis pagal darbo sutarties bei pareigybės aprašymo nuostatas. UAB „NEST Baltija“ pateiktame Ž. S. gyvenimo aprašyme be kita ko nurodyta, jog jis dirbo „Tilvyčio katilinės rekonstravimo, siekiant įrengti 3MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu, 2013-12/2015-04“ projekte. Šios informacijos teisingumą UAB „NEST Baltija“ pagrindė specialisto M. D., kuris taip pat dirbo prie šių projektų, paaiškinimais, UAB „NEST Baltija“ direktoriaus įsakymais dėl atsakingų asmenų skyrimo dirbti prie projektų, darbų projektų ištraukomis. Tuo tarpu apeliantės pateikti įrodymai, neva paneigiantys šią aplinkybę, apsiriboja paties Ž. S. rašytiniu patvirtinimu, kuris šiuo metu dirba UAB „ENERSTENA“ ir, tikėtina, gali teikti subjektyvius duomenis. Nors apeliantė skunde įrodinėja, kad byloje esantis AB „Šiaulių energija“ raštas patvirtina, jog Ž. S. aptariamame projekte nedirbo, tokiai išvadai teismas negali pritarti. Minėtame AB „Šiaulių energija“ rašte nurodyta, jog „Ž. S. veikla statybos dokumentuose (statybos darbų žurnaluose) ir projektinėje dokumentacijoje neužfiksuota“. Tačiau faktas, jog veikla neužfiksuota, priešingai nei nurodo apeliantė, nesuponuoja išvados, jog ji vykdoma nebuvo. Specialisto duomenys buvo pateikti AB „Šiaulių energija“ organizuoto viešojo pirkimo pasiūlyme, o aplinkybė, jog tokia veikla būtinai turėjo būti užfiksuota statybos dokumentuose, ieškovės ne tik neįrodyta bei ir neįrodinėta (CPK 178 str.). Dėl aukščiau aptartų priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė neegzistuojant pagrįstų įrodymų, būtinų išvadai, jog tiekėjo UAB „NEST Baltija“ pasiūlyme buvo pateikti melagingi duomenys.Apeliantė UAB „ENERSTENA“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „NEST Baltija“, pateikusi perkančiajai organizacijai naujo specialisto duomenis, nepakeitė savo pasiūlymo, kadangi pasiūlymo pateikimo metu reikiamą kvalifikaciją ji jau turėjo. Nurodo, jog pakeitus specialistą buvo iš esmės pakeistas pateiktas pasiūlymas, o minėta teismo išvada prieštarauja šiuo klausimu suformuotai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais taip pat nesutinka. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.Sprendžiant dėl kvalifikacijos dokumentų tikslinimo (VPĮ 32 str. 5 d.), taip pat ir kitų reikalavimus įrodančių dokumentų tikslinimo svarbu apibrėžti ribą, iki kurios tiekėjas jau turi būti įgijęs tam tikras teises ir pareigas. Kvalifikacijos vertinimo metu ta riba – pasiūlymo pateikimo terminas, iki kada tiekėjas objektyviai turi būti įgijęs tam tikrą kvalifikaciją. Dokumentai gali būti pateikiami ar išduoti vėliau, tačiau kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Tikslinant kitus reikalavimus (VPĮ 28 str. 10 d.) įrodančius dokumentus, atskaitos riba – iki kada dokumentai turi būti suformuoti, taip pat laikytina pasiūlymo pateikimo data. Priešingu atveju bus užkirstas kelias lygiateisiškumo principo įgyvendinimui, kadangi visi konkurso dalyviai privalo būti vertinami vienodai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-965-186/2015).VPĮ 39 straipsnio 1 dalis draudžia perkančiajai organizacijai prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu esmę – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad specialistas Ž. S. dirbo įmonėje UAB „NEST Baltija“ jos pasiūlymo pateikimo metu, pasiūlyme nurodyti dokumentai patvirtinantys specialisto kvalifikacija, buvo gauti tinkamai ir jie tinkamai pagrindė pirkimo sąlygose numatytus specialisto kvalifikacijos reikalavimus. Galutinę pasiūlymo pateikimo dieną Ž. S. pateikus prašymą atleisti jį iš darbo UAB „NEST Baltija“, įmonė pateikė perkančiajai organizacijai kito specialisto – M. D., dirbusio įmonėje nuo 2010 m. spalio 1 d., kandidatūrą bei jo reikiamą kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. M. D. kvalifikacija byloje neginčijama. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog pasiūlymo pateiki momentu tiekėjas UAB „NEST Baltija“ buvo įgijęs tinkamą kvalifikaciją ir ši kvalifikacija nepasikeitė iki pat paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos. Vien pats faktas, jog pirkimo eigoje dėl objektyvių priežasčių (pasiūlyme nurodyto specialisto išėjimo iš darbo pirkimo procedūrų metu) buvo patikslintas tiekėjo pasiūlymas, nelaikytinas pasiūlymo keitimu, kuris reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą padarytų reikalavimus atitinkančiu (VPĮ 39 str. 1 d.). Tokią išvadą patvirtina ir suformuota teismų praktika, pagal kurią tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652).Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, nuo kurios, apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju negali būti vadovaujamasi dėl tose bylose bei šioje byloje egzistuojančių faktinių aplinkybių skirtumų. Be to, apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-965-186/2015, priešingai nei šioje byloje, buvo pripažintas melagingos informacijos pateikimo faktas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1546/2012, tiekėjo pasiūlymas buvo pakeistas ne dėl objektyvių priežasčių ir ne tikslinant pateiktą pasiūlymą, bet pagrindžiant pasiūlytą kainą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės UAB „ENERSTENA“ apeliacinis skundas dalyje, kurioje nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės ieškinį, yra nepagrįstas, todėl atmestinas, skundžiamą sprendimą šioje dalyje paliekant nepakeistu.

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinus, jog UAB „NEST Baltija“ pasiūlyta kaina yra per didelė, nepriimtina perkančiajai organizacijai

Apeliantė UAB „ENERSTENA“ skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinys patenkintas, o perkančiajai organizacijai nurodyta nutraukti viešąjį pirkimą. Nurodo, jog nustačiusi, kad tiekėjo UAB „NEST Baltija“ pirkimui pateikta kaina yra per didelė, perkančioji organizacija turėjo teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį su apeliante, kurios kvalifikacija bei kaina jai buvo tinkama. Būtent tokį sprendimą, kuris atitinka racionalaus lėšų panaudojimo principą, perkančioji organizacija ir buvo priėmusi, o teismas, tenkindamas ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį, iš esmės jį panaikino. Savo poziciją apeliantė grindžia nuorodomis į teismų praktiką. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės nurodytos pirkimui suplanuotos lėšų sumos, o ši suma nagrinėjamu atveju laikytina ta riba, kurią peržengęs tiekėjo pasiūlymas traktuotinas, kaip nepriimtinas perkančiajai organizacijai. VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kada perkančioji organizacija turi atmesti pirkime dalyvaujančio tiekėjo pasiūlymą. Šio straipsnio dalies 3 punkte reglamentuojama, jog perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, kai visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Tokia pati nuostata įtvirtinta ginčijamo pirkimo sąlygų 64.4. punkte bei perkančiosios organizacijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 72.5 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, jog perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų pasiūlymų technines dalis, 2016 m. liepos 21 d. informavo tiekėjus, jog suteikė jiems tokius balus: 1) AB „Axis Industries“ pasiūlymui - 20,67 balo; 2) UAB „Enerstena“ pasiūlymui - 29,66 balo; 3) jungtinės veiklos pagrindu veikiančios ūkio subjektų grupės UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymui - 45,5 balo. 2016 m. liepos 22 d. susipažinusi su pasiūlymų kainomis perkančioji organizacija nustatė, jog jungtinės veiklos pagrindu veikiančių ūkio subjektų grupės, kurią sudaro UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“, pasiūlymo kaina yra 369 700 Eir be PVM, tuo tarpu perkančioji organizacija buvo suplanavusi pirkimui skirti 348 000 Eur be PVM. Įsitikinusi, jog negali skirti papildomo finansavimo pirkimui, perkančioji organizacija atmetė minėtos ūkio subjektų grupės pasiūlymą, vadovaudamasi minėtais pirkimo sąlygų 64.4 punktu bei viešųjų pirkimų taisyklių 72.5 punktu. Kaip teisingai šiuo atveju konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtais pagrindais ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“, pasiūlymas galėjo būti atmestas tik tokiu atveju, jei visų kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai būtų atmesti dėl kitų priežasčių arba jų pasiūlytos kainos taip pat būtų buvusios pripažintos per didelėmis, perkančiajai organizacijai nepriimtinomis. Tokią išvadą suponuoja būtent minėtos teisės normos formuluotė. Tačiau šiuo atveju tiekėjo UAB „ENERSTENA“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas, o jo pasiūlyta kaina – 319 700 Eur be PVM, suplanuotos pirkimui lėšų sumos neviršija. Tokiu būdu darytina išvadą, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymą pirkime, buvo neteisėtas, dėl ko pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas. Kitoks aptariamos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto normos aiškinimas, vertinant pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, iškreiptų tiekėjų konkurenciją ir pažeistų skaidrumo principą. Tokios išvados teisingumo nepaneigia minėti perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų bei viešųjų pirkimų taisyklių punktai, kadangi prieštarauja VPĮ įtvirtintam reglamentavimui. Pagal VPĮ 39 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus taikymo atveju perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu. Pažymėtina, jog iš perkančiosios organizacijos atliktų tiekėjų techninių pasiūlymų dalių apskaičiavimo ir panaudojant šią informaciją tiekėjo UAB „NEST Baltija“ teismui pateiktų galutinių tiekėjų ekonominio naudingumo balų apskaičiavimų (su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka) matyti, kad tiekėjo UAB „NEST Baltija“ pateiktas pasiūlymas yra perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausias ir pasirinkusi tokį vertinimo kriterijų perkančioji organizacija galėtų sudaryti pirkimo sutartį tik su šiuo tiekėju (žiūrėti aukščiau šiame punkte cituotą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog perkančioji organizacija neturi paknakamai lėšų įsigyti šį pasiūlymą, tačiau leidžiant jai sudaryti pirkimo sutartį ne su UAB „NEST Baltija“, o su UAB „ENERSTENA“, būtų pažeistas jos pačios pirkimo sąlygose nustatytas kriterijus – įsigyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Dėl šių priežasčių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija turi kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 7 str. 5 d.). Teismas pažymi, jog apeliantės skunde nurodyta teismų praktiką šiuo atveju nėra teismui aktuali ir jis ja nesivadovauja. Minėtose bylose pirkimo procedūros buvo vykdomos remiantis mažiausios kainos kriterijumi, kas reiškia, jog tiekėjo, pateikusio pirkimui per didelę, perkančiajai organizacijai nepriimtiną kainą, tačiau pirkime egzistuojant ir kitiems tiekėjams su mažesnėmis kainomis, jo pasiūlymas vis tiek nebūtų skelbiamas pirkimo laimėtoju.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93). Dėl šios priežasties atmetus ieškovės UAB „Enerstena“ apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Bylos duomenimis atsakovė UAB „Raseinių šilumos tinklai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 422 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė teismo dalį apeliacinio skundo patenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti atsakovei tik pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 710 Eur. Tuo tarpu ieškovė UAB „NEST Baltija“ patyrė byloje 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau įrodymus apie tai teismui pateikė tik 2017 m. sausio 10 d. 10 val. 33 min., t. y. teismui jau išnagrinėjus civilinę bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpinus nutartį apie procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimą (teismo posėdis buvo numatytas 2017 m. sausio 10 d. 9 val.). Be to iš pateiktų duomenų nustatyta, jog UAB „NEST Baltija“ apmokėjimą už suteiktas paslaugas ją atstovavusiai advokatų kontorai atliko tą pačią 2017 m. sausio 10 d. (iš pateikto išrašo negalima nustatyti tikslaus laiko) todėl tikėtina, jog tokių išlaidų iki teismo posėdžio ieškovė net nebuvo realiai patyrusi. Dėl aptartų priežasčių ieškovės UAB „NEST Baltija“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ (į. k. 172412113) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ (į. k. 151465326) 710 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.