Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mega Bus Lt“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys – R. A., A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.2. Nėra aišku, kokiais teisės aktais ir kasacinio teismo praktika remdamasis teismas padarė išvadas, kad praleistas sumokėti draudimo įmoką terminas yra mažas, draudimo įmokos suma maža, o išmokos suma yra didelė ir kaip tai turi įtakos priteistinos sumos dydžiui. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis teismas konstatavo, kad turi būti priteisiama ½ dalis, o ne, pavyzdžiui, 1/3 ar 2/3.

1.6. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, t. y. draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi ir Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktu, ieškovė turi į draudėją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 13 247,81 Eur sumai, nes atsakovė draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Šiuo atveju yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovei, t. y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo.

1.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko formalų bylos faktinių aplinkybių ir joje esančių įrodymų vertinimą, pažeidė CPK nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, netinkamai aiškinio materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius bei draudiko pareigų apimtį.

2.1. Teismas, nustatydamas grąžintinos sumos dydį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir teisingai atsižvelgė į tai, kad terminas sumokėti draudimo įmoką praleistas 40 dienų; draudimo įmokos suma (526,49 Eur), įvertinus tai, kad abi bylos šalys yra pelno siekiančios bendrovės, nelaikytina didele; draudimo išmokos suma 13 247,81 Eur gali būti vertinama kaip didelė; ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovei) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai).

2.2. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje įmokos terminas buvo praleistas daug daugiau nei 40 dienų (3K-3-205/2013, 3K-3-671/2013), išaiškinta, kad remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu.

2.3. Pagal kasacinio teismo praktiką grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, sutarties šalių tarpusavio santykiai, jų pasirinktas elgesio variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

2.4. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes, įskaitant priežastinį ryšį su eismo įvykiu, kuris kilo dėl trečiųjų asmenų, o ne dėl atsakovės kaltės, ir 25 kartus mažesnę draudimo įmoką su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, todėl pagrįstai sprendė, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo suformuotus ir byloje nustatytus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus bei reikalavimą vienodai spręsti analogiškų aplinkybių bylas, yra pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 1/2 jo dalį, o kitą ieškinio dalį atmesti.

2.5. Ieškovės nurodomos kasacinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra panašios, bet nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nurodomoje byloje draudėjo vilkikas, vairuojamas trečiojo asmens, kliudė ir apgadino kitą automobilį, draudėjas apmokėjo draudimo įmoką kitą dieną po eismo įvykio (praėjus 40 dienų po draudimo sutarties sudarymo). Nagrinėjamoje byloje draudikas (ieškovė) eismo įvykio nepripažino draudiminiu įvykiu, nepaisant to, ar draudėjas (atsakovė) buvo laiku sumokėjęs draudimo įmoką, ar ją sumokėjo vėliau. Priešingai, žinodamas, kad eismo įvykis nepripažintas draudiminiu, bet dėl jo padaryta žala, kuri pagal savo kilmę nėra atsakovės neveikimo rezultatu, turėjo su atsakove tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovė UAB „Mega Bus Lt“, sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė transporto priemonės Neoplan N 122, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Sutartyje numatyta, kad įsigaliojimo data – 2015 m. rugpjūčio 28 d., galiojimo pabaigos data – 2015 m. lapkričio 27 d., o draudimo įmoka už draudimo apsaugą – 526,49 Eur, mokama iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2015 m. rugsėjo 8 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė sudegė. Dėl šio įvykio atsakovė Vokietijos bendrovei Axa Versicherung AG išmokėjo 13 247,81 Eur draudimo išmoką už kelio valymą ir liekanų nuvežimą. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo 2015 m. spalio 7 d.

11. Ieškovė (draudikė) pareiškė reikalavimą atsakovei (draudėjai) priteisti jos sumokėtą draudimo išmoką, kurį grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

12. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei ½ dalį prašytos priteisti sumos, remdamasis ne tik TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, bet ir šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką ir įvertinęs tam tikras aplinkybes (termino sumokėti įmoką praleidimo trukmę, įmokos ir išmokos dydį, šalių veiklos pobūdį) sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti pusę draudiko sumokėtos išmokos sumos.

13. Su sprendimu nesutinka ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvadų, kad praleistas terminas (40 dienų) yra neilgas laiko tarpas, draudimo įmoka (526,49 Eur) yra nedidelė, o išmokos suma (13 247,81 Eur) – didelė ir kaip tai turi įtakos priteistos sumos dydžiui.

Dėl draudiko reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos, kai draudėjas pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką, dydžio

14. Apeliantė, grįsdama apeliacinį skundą, nurodo teisės normas, suteikiančias jai teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, o būtent TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios draudiko teisės nekvestionavo, o atvirkščiai, ją pripažino, tačiau, remdamasis nurodyta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, sprendė, jog byloje yra pagrindas sumažinti draudiko prašomos priteisti dėl padarytos žalos išmokos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako dėl draudiko teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, nes ši teisė, kaip jau nurodyta, nebuvo ginčijama ir teismo sprendimu yra pripažinta, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo nustatytu priteistinų draudiko išmokėtų sumų dydžiu.

15. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kuriais remiantis nagrinėjamu atveju būtų ginčijamas pagrindas taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka), taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Be to, turi būti įvertinami sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuotą pagrindą vertinti nurodytose teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus bei atsižvelgti į visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus įstatyme ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, o taip pat į tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam – transporto bendrovei pagrindinės veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, svarbus ir gintinas draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, nes tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvų draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus gauti draudiminę apsaugą, nes draudėjui naudojantis transportu tai neretai yra susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių.

17. Byloje nėra ginčo, kad šalims 2015 m. rugpjūčio 28 d. sudarius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Neoplan N 122, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės apdraudimo, draudimo įmoka už draudimo apsaugą – 526,49 Eur, kuri turėjo būti sumokėta iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., draudėjo (atsakovės) buvo sumokėta tik 2015 m. spalio 7 d., t. y. pavėlavus 40 dienų. Toks termino praleidimas ginčo atveju nelaikytinas itin reikšmingu, kadangi tarp šalių buvo nevienkartiniai draudiminiai santykiai ir pagal kitas draudimo sutartis įmokos buvo sumokėtos tinkamai ir laiku (e. b. t. 1 b. l. 46-67). Atsižvelgiant į teismų praktikoje vertintas pavėluoto įmokų sumokėjimo aplinkybes, kai priteistinas sumokėtos išmokos dydis buvo sumažintas nustačius, kad įmokos buvo pavėluotos sumokėti 6-7-10 mėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-124/2013, 2013 m. balandžio 3 d. 3K-3-205/2013), nagrinėjamoje byloje nustatytas 40 dienų pradelsimas nelaikytinas itin žymiu. Be to, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl vėlavimo sumokėti įmoką.

18. Įmokos dydžio (526,49 Eur) ir draudimo išmokos (13 247,81 Eur) santykis leidžia daryti išvadą, kad įmokos suma palyginus su reikalaujamos grąžinti išmokos dydžiu yra nedidelė ir atvirkščiai, draudimo išmoka esamomis aplinkybėmis laikytina didele, todėl draudiko interesas dėl įmokų savalaikio sumokėjimo turi būti vertinimas kartu su draudėjo interesu dėl nuostolių atlyginimo, apdraudus civilinę atsakomybę.

19. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytu draudikui grąžintinos draudimo išmokos dydžiu, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatyti kriterijai tai pagrindžia. Be to, kasaciniame teisme jau buvo nagrinėta panašių bylų ir jose buvo priteista 1/2 dalis reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-124/2013, 2013 m. balandžio 3 d. 3K-3-205/2013).

20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų sprendimui pakeisti, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys). Ir atvirkščiai, atsakovės prašymu priteisiamos jos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 500 Eur, kurias patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

22. Iš ieškovės taip pat priteistinos 7,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Ieškovė sumokėjo 298 Eur žyminį mokestį nuo visos ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumos – 13 247,61 Eur, apeliaciniame skunde visą šią sumą nurodydama, kaip ginčijamą sumą, nors skundžiamu teismo sprendimu jau priteista pusė šios sumos, t. y. 6 623,91 Eur, ir ši priteista suma šalių nėra ginčijama. Todėl ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, turėjo sumokėti ne 298 Eur, o 149 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, grąžintinas permokėtas žyminis mokestis – 149 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mega Bus LT“ (juridinio asmens kodas 304036573) 500 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) valstybei 7,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) grąžinti 149 Eur žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.