- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2-1098-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02928-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 593,86 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Ieškovas su draudėja G. P. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas (toliau – ir Butas).
1.2. Draudiminis įvykis užfiksuotas 2023 m. rugpjūčio 7 d. 11:00, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykus audrai ir gausiam lietui buvo užpiltas butas. Bute iškeltas laminatas, sugadintos sienos ir lubos.
1.3. Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) gyventojas 2023 m. rugpjūčio 7 d. telefonu pranešė atsakovei, kad liūties metu sudrėko siena – praleidžia tarpblokinės siūlės, o sekančią dieną, 2023 m. rugpjūčio 8 d., kad praleidžia ir stogas. Tuo metu Elektrėnų m. buvo ypač stipri liūtis.
2.2. Po pranešimo atsakovės specialistai pakartotinai vizualiai apžiūrėjo šio namo siūles. Siūlių būklė gera. Šio namo tarpblokinės siūlės buvo sutvarkytos 2022 m. gegužės – liepos mėn. rangovo UAB „Alpinus LT“. Po liūties buvo pravalyti lietvamzdžiai, apžiūrėtas stogas. Akivaizdžių stogo defektų, per kuriuos vanduo galėjo skverbtis į butą, nenustatyta.
2.3. Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Tad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad atsakovė kaip Namo administratorė neužtikrino, kad gyventojai galėtų tinkamai naudotis savo turtu. Atsakovė privalėjo apžiūrėti Namo konstrukcijas bei pastebėti trūkumus. Taigi, atsakovė nesiėmė reikiamų priemonių ir netinkamai vykdė savo veiklą, dėl ko asmuo patyrė žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepimą į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad vanduo į Butą pateko per langus, tuo tarpu atsakovė kaip administratorė už langų sandarumą atsakinga nėra. Pati liudytoja turėjo stebėti, ar langai yra sandarūs, ir pastebėjusi nesandarumą, jį užtaisyti.
6. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, t. y. paskutiniame aukšte. Minėtu laikotarpiu lauke stipriai lijo, pro namo stogą ir pro langokraščius į Butą bėgo vanduo. Iškart buvo pranešta atsakovei, kurie buvo atvykę, tačiau į Butą užėję nebuvo. Žala buvo padaryta iš esmės dviem sienoms – luboms, sienoms, kur langas. Kiek žino, po įvykio remontuota niekas nebuvo, tik latakai pravalyti. Žiemą kai daug prisninga kemšasi latakai arba kai viskas jau atslūgsta, tada šlampa. Pirmą kartą užliejus tvarkė namus, tačiau šįkart jau nesiremontavo, kadangi nežino kada vėl gali užpilti, neverta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
7. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė gali būti pripažinta namo valdytoja ir ar jos atžvilgiu yra taikytina statinių savininko (valdytojo) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį dėl draudiminio įvykio metu atsiradusios žalos.
8. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, yra atsakinga už viso namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti jo techninės priežiūros pagrindinius darbus, todėl iš jos priteistina draudiminio įvykio metu butui padaryta žala. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodydama, kad atsakovė nėra namo valdytoja, ji tėra asmuo, kuriam perduota statinio techninės priežiūros funkcija, todėl jai šiuo atveju civilinė atsakomybė neiškyla.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, atsakovė negali būti pripažinta namo valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai civilinė atsakomybė dėl Butui draudiminio įvykio metu padarytos žalos neiškyla. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį
10. CK reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 12 punktą).
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso
12. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas).
Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso
14. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
15. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučių namų administratorė Elektrėnų savivaldybėje, paskirta 2002 m. spalio 9 d. Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS128 „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Duomenų, kad Name būtų įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra. 2023 m. rugpjūčio 7 d. dėl vandens prasiskverbimo į Butą jam padaryta žala.
Žemesnės instancijos teismas
16. Taigi, įvertinus šio sprendimo 15 punkte nustatytas faktines aplinkybes aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad draudiminio įvykio metu atsakovė turėjo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, statusą, kaip šis statusas suprantamas pagal CK 4.84 straipsnio, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 4.236–4.252 straipsnių ir kitų materialiosios teisės normų nuostatas.
Dėl statinių valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme statuso ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus statuso santykio
17. Minėta, kad savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas, savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 31 punktas).
18. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, o pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtino Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal šių nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2. punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4. punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5. punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6. punktas); teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.8. punktas); vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (Nuostatų 4.11. punktas). Administratorius, be kitų, turi šias teises: teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1. punktas); savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.3. punktas). Administratorius, be kita ko, privalo: ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų raštu pareikalavus, per mėnesį nuo patalpų savininkų rašto pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą pagal jų siūlomą darbotvarkę (Nuostatų 7.4. punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7. punktas).
20. Taigi pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Vienintelę minėtos taisyklės išimtį įtvirtina Nuostatų 7.7. punktas, kuris nustato, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
21. Tad iš aukščiau išdėstytų išaiškinimų seka, jog sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, turi būti tiriama, ar jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013), taip pat – ar bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio prasme
22. Teismas nustatė, kad:
22.1. Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai patvirtina, kad nuo 2016 m. buvo periodiškai atliekami Namo būklės stebėjimai.
22.2. Atsakovė, atlikdama kasmetines namo apžiūras (2019-2023 m.), apžiūrėjo ir įvertino Namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, įėjimus į laiptinę, rūsio patalpas įėjimus į rūsio patalpas, šalto vandens vamzdynus, karšto vandens šildymo sistemą, lietaus nuotekas, buitines nuotekas, elektros skydinę. Nurodytu laikotarpiu vykdant namo apžiūras ir (ar) techninės būklės stebėjimus neužfiksuoti jokie esminiai bendrosios inžinerinės įrangos defektai ir (ar) kitas jos neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, kritinė būklė ar galima avarijos grėsmė. Per paskutinius dvejus metus iki draudiminio įvykio buvo panašių atvejų, t. y. 2022 m. liepos 20 d. Į Namo (duomenys neskelbtini) butus bėgo vanduo per sieną nuo garažo, užsikišęs lietvamzdis; 2022 m. spalio 4 d. nuo stogo bėgo vanduo per visus aukštus, užpilti butai.
22.3. 2022 m. gegužės 9 d. Namo apžiūros akte ties skiltimis „Stogas“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: stogo ruloninėje dangoje dėl laiko poveikio susidariusios pūslės, įlinkiai, kur laikosi vanduo, pietinėje ir šiaurinėje namo pusėse latakų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose sujungimai nesandarus, plastikiniai lietvamzdžiai atskirose vietose įtrūkę, sulaužyti, alkūnių kampai per statūs, ventiliacijos kanalų skardos paveiktos, išlipimo ant stogo durelės nesandarios, rekomenduojama susitvarkyti vandens nubėgimo nuolydžius ir stogo bituminę dangą keisti naujai, pakeisti latakus ir lietvamzdžius naujais, ventiliacijos kanalų skardas pakeisti naujomis, išlipimo ant stogo dureles pakeisti naujomis. Tuo tarpu ties skiltimis „Sienos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: atskirose vietose byra balkono plokščių betonas, atvira armatūra pažeista korozijos, metalinė balkono atrėmimo kolonos paveiktos korozijos, balkonų metaliniai aptvėrimai pažeisti korozijos, rekomenduojama susitvarkyti balkono plokštes, perdažyti metalines kolonas ir turėklus.
22.4. Iš 2022 m. gegužės 4 d. ir 2022 m. liepos 4 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktų teismas nustatė, jog Name gegužės bei birželio-liepos mėnesiais buvo atlikti tarpblokinių sandūrų remonto darbai.
22.5. Iš 2022 m. gegužės 23 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo matyti, kad iš svarstomų klausimų, be kita ko, buvo – stogo dangos ir jo elementų atnaujinimo darbai, privalomosios kaupimo įmokos tarifo padidinimo statinio remonto bei priežiūros darbams vykdyti, dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Susidarė kvorumas, nutarta sutvarkyti vandens nubėgimo nuolydžius ir stogo bituminę dangą keisti nauja, pakeisti lietvamzdžius ir latakus naujais, ventiliacijos kanalų skardas pakeisti naujomis, išlipimo ant stogo dureles pakeisti naujomis; nuspręsta privalomą kaupiamą įmoką padidinti ir taikyti 0,15 Eur/m2/ mėn. tarifą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki kol būtų ir kitų patalpų savininkai priims kitą sprendimą. Atsakovė organizuos etapais remonto darbus kai privalomai kaupiamų lėšų sąskaitoje susikaups pakankama pinigų suma darbams vykdyti; sprendimas, dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, nepriimtas, kadangi „už“ balsavo mažiau nei 55 proc.
22.6. 2022 m. rugsėjo 6 d. Namo apžiūros akte ties skiltimis „Stogas“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: stogo ruloninėje dangoje dėl laiko poveikio susidariusios pūslės, įlankiai kur laikosi vanduo, pietinėje ir šiaurinėje namo pusėse latakų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose sujungimai nesandarūs, plastikiniai lietvamzdžiai atskirose vietose įtrūkę, sulaužyti, alkūnių kampai per statūs, ventiliacijos kanalų skardos paveiktos korozijos, išlipimo ant stogo durelės nesandarios, rekomenduojama sutvarkyti vandens nubėgimo nuolydžius ir stogo bituminę dangą keisti nauja, pakeisti latakus ir lietvamzdžius naujais, ventiliacijos kanalų skardas pakeisti naujomis, išlipimo ant stogo dureles pakeisti naujomis. Tuo tarpu ties skiltimis „Sienos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: atskirose vietose byra balkono plokščių betonas, atvira armatūra pažeista korozijos, metalinė balkono atrėmimo kolonos paveiktos korozijos, balkonų metaliniai aptvėrimai pažeisti korozijos, rekomenduojama susitvarkyti balkono plokštes, perdažyti metalines kolonas ir turėklus.
22.7. Iš darbų paskyros – užduoties ataskaitos Nr. 57281 teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 7 d. 20.44 val. buvo atlikta objekto (duomenys neskelbtini) planinis patikrinimas, kuriuo metu nustatyta, kad nuo stogo bėga vanduo per visus aukštus, skundžiasi (duomenys neskelbtini) butas. Atliktų darbų aprašas – stogo remonto darbai. Tuo tarpu 2022 m. spalio 17 d. 07.19 val. skundėsi (duomenys neskelbtini) butas – lietui lyjant šlampa lubos. Atliktų darbų aprašas – stogo remonto darbai.
22.8. 2023 m. balandžio 12 d. Namo priežiūros akte ties skiltimis „Stogas“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: stogo ruloninėje dangoje dėl laiko poveikio susidariusios pūslės, įlinkiai kur laikosi vanduo, pietinėje ir šiaurinėje namo pusėse latakų skardos paveiktos korozijos, atskirose vietose sujungimai nesandarūs, plastikiniai lietvamzdžiai atskirose vietose įtrūkę, sulaužyti, alkūnių kampai per statūs, ventiliacijos kanalų skardos paveiktose korozijos, išlipimo ant stogo durelės nesandarios, rekomenduojama sutvarkyti vandens nubėgimo nuolydžius ir stogo bituminę dangą keisti nauja, pakeisti latakus ir lietvamzdžius naujais, ventiliacijos kanalų skardas pakeisti naujomis, išlipimo ant stogo dureles pakeisti naujomis. Tuo tarpu ties skiltimis „Sienos“, „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“ ir „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta: atskirose vietose byra išorinių balkono plokščių kampų betonas, matosi armatūra pažeista korozijos, metalinės balkono atrėmimo kolonos paveiktos korozijos, balkonų metaliniai aptvėrimai pažeisti korozijos, rekomenduojama sutvarkyti balkono plokštes, perdažyti metalines kolonas ir turėklus.
22.9. Iš informacijos apie įvykį nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. 11 val., įvykus audrai ir gausiam lietui buvo užpiltas Butas, kuriuo metu Butui padaryta žala – iškeltas laminatas, sugadintos sienos ir lubos. Šias aplinkybes byloje patvirtina fotonuotraukos.
22.10. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad nuotraukose pavadinimu „Gauta informacija Nr. 002“, „Gauta informacija“, „Gauta informacija 005“ ir kt., matyti buvusio užpylimo dėmės, besiformuojantis pelėsis, tačiau lubos ir sienos sausos. Tuo tarpu iš nuotraukos pavadinimu „Gauta informacija Nr. 001“ matyti, jog vanduo bėga per langokraščius.
23. Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Draudiminio įvykio metu galiojusioje Reglamento redakcijoje (galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) buvo įtvirtinta, kad užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų? laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus? profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas? išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12 punktas).
24. Tuo tarpu Reglamento 13 punkte nustatyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; žiemos metu neperšaltų konstrukcijos.
25. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, Butui žala buvo padaryta vandeniui į Butą patenkant per langokraštį. Iš nuotraukos „Gauta informacija 001“ matyti, kad Bute įstatyti plastikiniai langai ir būtent per langokraštį teka vanduo. Tad galimai plastikiniai langai nebuvo tinkamai sudėti, o langokraščiai – tinkamai užsandarinti. Šiame kontekste teismas sutinka su atsakove, kad langai nėra priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Tad už šiuos objektus, jų tinkamą montavimą, eksploatavimą ir, atitinkamai, dėl langų montavimo defektų padarytą žalą atsako ne atsakovė.
26. Tuo tarpu iš nuotraukos „Gauta informacija 007“ matyti buvusio užpylimo ant lubų ir sienų dėmės, vietomis matomos susiformavusio pelėsio žymės, tačiau sienos ir lubos sausos. Matyti, kad Butas seniai neremontuotas, lubų ir sienų apdaila nudėvėta. Į bylą nėra pateiktą duomenų (priešingai nei apie vandens skverbimąsi per langokraščius), iš kurių teismas galėtų konstatuoti, kad lubos ir sienos buvo apgadintos būtent draudiminio įvykio metu. O priešingai, remiantis į bylą pateiktais įrodymais, yra labiau tikėtina, kad Buto lubos ir sienos buvo aplietos ne draudiminio įvykio metu, o 2022 m. spalį, kai buvo registruoti du pranešimai dėl vandens skverbimosi per stogą. Pažymėtina, kad po to atsakovė atliko stogo remonto darbus. Tuo tarpu iš įvykių registracijos žurnalo matyti, kad po to iki šio įvykio nė iš vieno šio Namo gyventojo pranešimų apie vandens prasiskverbimus per stogo konstrukcijas negauta.
27. Papildomai paminėtina, kad stogo konstrukcijos yra priskirtinos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Šiame kontekste teismas taip pat nustatė, kad iki ginčo draudiminio įvykio atsakovė, kaip Namo administratorė, nuolat pildė Namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo Namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, nustatinėjo defektus, rekomendavo butų savininkams atlikti atitinkamą remontą. Tuo tarpu, vertinant atsakovės nustatytus Namo defektus, užfiksuotus 2022-2023 m. Namo apžiūros aktuose, jų grafose „Sienos“ ir „Stogas“ skiltyje „Pastebėti defektai, deformacijos, įrangos gedimai“, Reglamento nuostatų kontekste, konstatuotina, kad šie defektai nėra tokios reikšmės ir (ar) masto, kuris suteiktų teisę atsakovei veikti savarankiškai ir šalinti šiuos defektus, nesant Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Tačiau net nepaisant to, kaip minėta, atsakovė 2022 spalį ėmėsi veiksmų ir atliko Namo stogo remonto darbus. Atskirai pažymėtina ir tai, jog Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas atlikti atsakovės rekomenduojamą remontą buvo susietas su kaupiamųjų lėšų sąskaitoje sukaupsima suma, t. y. buvo nuspręsta, jog atsakovė organizuos etapais remonto darbus, kai privalomai kaupiamų lėšų sąskaitoje susikaups pakankama pinigų suma darbams vykdyti. Tuo tarpu sprendimas, dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, nepriimtas, kadangi „už“ balsavo mažiau nei 55 proc.
28. Įvertinus šiame sprendime nustatytas faktines bylos aplinkybes nagrinėjamo teisinio reguliavimo kontekste bei remiantis aukščiau išdėstytais teismo motyvais, konstatuotina, kad atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal Reglamento nuostatas. Akcentuotina, kad plastikinių langų montavimo defektų šalinimas nepriklausė atsakovės kompetencijai ir jai už tai atsakomybė nekyla, tuo tarpu Namo stogo būklė specialistų nebuvo pripažinta esant avarine. O, kaip minėta, šie defektai nevertintini kaip tokie, kuriuos Namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.
29. Tad atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nustatyti Namo stogo defektai, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinami su Namo stogo avarine būkle ir tokia jo būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Šis nusidėvėjimas netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai buvo nustatyti atitinkami Namo defektai. Tačiau net nepaisant to, kad atsakovė tokios pareigos neturėjo, ji 2022 m. spalį ėmėsi veiksmų ir atliko Namo stogo remonto darbus. Tad atsakovė nelaikytina už padarytą žalą atsakingu asmeniu, kas yra pagrindu ieškinį yra atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.