- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-11129-994/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06703-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Marius Rumšas, Michailas Sadovničius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, G. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. N. pareikštu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja J. N. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – dalį žemės sklypo, namo, ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad siekia, kad jai būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas žemiau nurodytam turtui: 1/6 žemės sklypo daliai, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/4 pastato - gyvenamojo namo, daliai. Pastato - gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato - ūkinio pastato, daliai. Pastato - ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato - viralinės, daliai. Pastato - viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato - ūkinio pastato, daliai. Pastato - ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato - ūkinio pastato, daliai. Pastato - ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); Turto savininkas S. M. buvo susituokęs su V. M.. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimu, išduotu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., mirusiai V. M. patvirtinta nuosavybės teisė į / dalį įgyto bendro turto, gyvenant susituokus su S. M.. V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą. Po testatorės ir palikėjos V. M. mirties, pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė, 2010-12-28 priėmė palikimą. 2012 m. vasario 9 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). M. S. M., Nekilnojamojo turto registre yra duomenys, kad S. M. vardu (nuo 2011 m. spalio 7 d.) yra įregistruota nuosavybės teisė į visą nurodytą nekilnojamąjį turtą: 1/6 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (nuo 2011 m. birželio 3 d.) 1/4 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su testamentų registro išrašu ir notarės N. J. 2022-02-01 raštu, (duomenys neskelbtini) mirus S. M., dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi įstatyminis įpėdinis G. M., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. G. M. ilgiau kaip dešimt metų nesikreipia į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl disponuoja ne palikimą sudarančiu turtu, o paveldėjimo teisėmis į palikimą. Nesant G. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nėra aiški G. M. paveldėtino turto apimtis. Pareiškėja J. N. pareiškimo 2 punkte nurodytą S. M. vardu įregistruotą turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo S. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki šiol, daugiau, kaip 11 metų. S. M. sutuoktinė, mirusi V. M. yra pareiškėjos teta, jokių kitų S. ir V. M. giminių ir artimųjų nėra, išskyrus į (duomenys neskelbtini) išvykusį sūnų G. M., kurio nuo 2011 metų pareiškėja nėra mačiusi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/4 dalys gyvenamojo namo ir po pusę viralinės, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o likusios statinių dalys įregistruotos mirusio S. M. nuosavybės teise, turtas dėvisi, jam reikalingas atnaujinimas, remontas ar rekonstrukcija, pareiškėja neturi galimybės atlikti pastatų remonto ir rekonstrukcijos, kadangi atliekant bendraturčių valdomų pastatų rekonstrukciją bendraturčių valdomame žemės sklype, reikalingi visų bendraturčių rašytiniai sutikimai. Tokių sutikimų pareiškėjas gauti negali, nes nėra mirusio S. M. turto savininkų. Pareiškėjos sūnus A. N. paaiškino, kad mirusį S. M. savo lėšomis palaidojo pareiškėja, sumokėjo už gedulingus pietus. Tėvai nuolat važiuoja prižiūrėti namą (duomenys neskelbtini), ten esančius pastatus bei sklypą, remontuoja, saugo turtą, palaiko tvarką, prižiūri švarą pastatuose ir sklype, remontuoja pastatus, augina augalus, šienauja. A. N. su broliu J. N. dažnai atvažiuoja padėti tėvams. Be to, mokėjimo kvitai ir sąskaitos patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius, susijusius su pastatu ir sklypu, (duomenys neskelbtini), - rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą, elektrą, žemės mokestį. Egzistuoja šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėja nėra daikto savininkė. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Pareiškėja, sąžiningai įgijusi daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytoja, tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydama daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad pareiškėja valdo daiktą kaip savą nesislapstydama. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. M. palikimo perėjimą valstybei. Tačiau šiuo atveju matyti, jog įstatyminiam įpėdiniui G. M. nerealizavus paveldėjimo teisių į palikimą, S. M. palikimą turi teisę priimti valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. Taigi, pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Kadangi aukščiau minėtas turtas nekilnojamojo turto registre registruotas mirusiojo asmens S. M., vardu ir yra paveldimas turtas, nėra juridinio pagrindo pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime nurodė, kad sūnus jo dėl nežinomų priežasčių nepabaigė sutvarkyti paveldėjimo procedūros, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Ilgą laiką G. M. buvo gydomas, po to Covid pandemija, todėl iki šios dienos nepavyko užbaigti sutvarkyti paveldėjimo procedūros ir gauti reikiamus dokumentus. Pareiškėja du kartus buvo susitikusi su juo (duomenys neskelbtini) ir kalbėjosi dėl ginčijamo turto, o tiksliau dėl jo pirkimo-pardavimo sandorio.
5. 2022 m. spalio 6 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad teta V. M. savo dalį palieka jai testamentu po mirties, o S. M. savo turto dalį savo sūnui G. M., kuris nebuvo sūnus V. G. M. nei tėvu, nei turtu nesirūpino ir iki šiol nesirūpina. Pareiškėja nurodo, kad moka mokesčius už savo paveldėto turto dalį ir didelių remontų nenori atlikti, nes nežino, kas bus su turtu. Prieš 5-6 metus (duomenys neskelbtini), kapinėse, kalbėjo su G. M. dėl galimybės nupirkti iš jo paveldėjimo teises, bet susitarta nebuvo. Ji vis tikėjosi, kad G. M. atvažiuos ir jie susitars dėl tolimesnio turto valdymo, naudojimo. Šiai dienai nieko negali daryti, nes bet kada gali atvykti G. M., todėl savo lėšų investuoti į visą turtą nenori, o neatidalijus turto nežino, kuri konkreti dalis priklauso. Prižiūri turtą tiek, kad jis nesunyktų visai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiai dienai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, tad negalima daryti kategoriškos išvados dėl nuosavybės teisės G. M. vardu įgijimo, kokio pobūdžio bus turtas. Turtas dėvisi, juo tinkamai disponuoti ir jį valdyti pareiškėja negali, nes neatidalintas. Kadangi daikto savininko šiai dienai nėra, visos įgyjamosios senaties sąlygos yra pagrįstos.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoto asmens G. M. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra visų įgyjamosios senaties sąlygų turtui įgyti. Turtas yra įregistruotas kito asmens vardu, taip pat nebuvo valdomas kaip savo, nes žinojo, kad yra turto savininko įpėdinis. Be to, nebuvo valdomas ir prižiūrimas kaip savas. Nuosavybės teisė įgyjama nuo palikimo atsiradimo momento, per 3 mėnesius priėmus palikimą, kas ir buvo padaryta atstovaujamojo, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tik teisių įforminimas, suteikiantis galimybę turtu disponuoti, išviešinti teises. Tokio pobūdžio pareiškimo tenkinimas reikštų nuosavybės teisės nusavinimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
8. Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15), kuriam priklausė nekilnojamojo turto objektai adresu (duomenys neskelbtini) (NTR išrašas – el. b. l. 8-13). Po S. M. mirties palikimą priėmė jo sūnus G. M. (el. bylos popierinis priedas b. l. 4-6; el. b. l. 35). Notarė N. J. 2022-02-01 pranešime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (el. b. l. 36). Po S. M. sutuoktinės V. M. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16, 19) jos turto dalį paveldėjo testamentinė įpėdinė -pareiškėja J. N. (el. b. l. 21-33).
9. Pareiškėjos J. N. teigimu, yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi, kadangi žemės sklypą ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), visą laiką prižiūri pareiškėja, kuriai minėto turto priklauso tik atitinkamos dalys. G. M., kaip žinomas įpėdinis, tiek savo tėvu S. M., tiek turtu iki mirties ir iki šiol nesirūpina jau ilgiau nei 10 metų.
10. Suinteresuoto asmens G. M. atstovas laikėsi priešingos nuomonės, nurodydamas, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą yra įregistruota, todėl nėra visų sąlygų visumos.
11. Vadovaujantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).Teismų praktikoje pažymima, jog iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir kt.).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
14. Vertinant pareiškėjos poziciją dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pažymėtina, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas.
15. Teismas sutinka, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į 1/6 dalį žemės sklypo, į ¼ gyvenamojo namo, į ½ dalis kitų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. nėra minėto turto dalies savininkė; po buvusio savininko S. M. mirties minėto turto dalį valdė pareiškėja; pareiškėja visą laikotarpį turtą valdė nepertraukiamai, t. y. joks kitas asmuo nebuvo užvaldęs turto; turto valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, kadangi buvęs turto savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas (žemės sklypo, namo ir ūkinių pastatų atitinkamos dalys), į kurį pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, buvo ir iki šiol yra įregistruotas kitos asmens vardu, t. y. buvusio savininko S. M..
16. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog S. M. mirė (duomenys neskelbtini), o paveldėtojas G. M., priėmęs tėvo palikimą, nesusitvarkė iki galo paveldėjimo procedūros dokumentų, gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pagrindu išviešindamas savo nuosavybės teises viešame registre, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota imperatyvi įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė. Šiuo atveju yra siekiama perimti būtent nuosavybės teisę iš S. M. įpėdinio G. M., kuris įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, priimdamas tėvo palikimą.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
18. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-01-07 nutartis c. b. Nr. e3K-3-173-916/2021).
19. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.
20. Remiantis išdėstytu, pareiškėjos argumentai, kad G. M. neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo nėra žinoma, kokį turtą jis paveldės, ir turtas neturi savininko, nes S. M. miręs, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
21. Dar daugiau, pareiškėja, teismo posėdžio metu nurodydama, kad ji žinojo, jog po S. M. mirties jo nekilnojamasis turtas atiteks sūnui G. M., su pastaruoju kalbėjo dėl perleidimo sandorio būnant (duomenys neskelbtini), taip pat nemokėjo mokesčių už S. M. vardu registruoto turto dalį, visam turtui neatliko nei einamojo, nei kapitalinio remonto, žinodama, kad bet kada gali atvažiuoti G. M. su pretenzija į turtą, leidžia pagrįstai teigti, kad reiškiamas reikalavimas neatitinka ir sąlygos, siekiant įgyti turtą įgyjama senatimi, jog daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. daikto valdytoja suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Ginčo atveju, pareiškėja aiškiai teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, kad turtą paveldėjo G. M. ir buvo bandyta tartis su juo kaip turto savininku dėl tolimesnio nekilnojamojo turto dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo.
22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą bei nustačius, kad nėra visų būtinų CK 4.68 – 4.71, 4.69 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjos J. N. pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, atmestinas.
23. Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
24. Pareiškimą atmetus, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotas asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.
25. Priteisti iš pareiškėjos J. N. valstybei 17,92 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.