Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. kaltinamas tuo, kad jis, mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis, 2022-04-22 apie 22.30 val., V. T. priklausančios pirties patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius D. B. į kairę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir patinimu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis M. U. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus, neprieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, įrodymai tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir įrodymai.

2022-05-12 liudytoju apklaustas A. O. parodė, kad 2022-04-22 jis buvo pakviestas į svečius pas pažįstamą V. T., gyv. (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Buvo pakviestas išgerti alaus, pažaisti domino, nueiti į pirtį. Vakare, tikslaus laiko jis jau neprisimena, atvažiavo pas V. į namus. Pas V. jau buvo atėję D. B., pažįstamas vardu Z., pavardės jo nežino. Truputį vėliau atėjo M. U. Visi kalbėjosi, žaidė, gėrė alų. Jokių konfliktų tarpusavyje nebuvo. Tiksliai laiko jis jau neprisimena, namo išvažiavo Z. Visi kiti dar liko pas V. Paskui sėdint prie stalo M. U. ir D. B. apsižodžiavo. Jie vienas kitą pasiuntė ,,nachui“. Dėl ko jie vienas kitą siuntė ,,nac..i“ jis negali pasakyti. Negirdėjo jų tarpusavio pokalbio. Apsižodžiavę jie abu atsistojo nuo stalo ir D. stumtelėjo M. nuo savęs. Tuo metu M. rankos kumščiu vieną kartą trenkė D. į veido sritį. Tada jis su V. juos puolė skirti. Jis laikė D., o V. laikė M. Bandė juos skirti, tačiau kažkaip tai M. sugebėjo ir antrą kartą trenkti D. rankos kumščiu į veidą. Tada V. pasipiktino tokiu M. elgesiu ir liepė jam išeiti. M. išėjo. Vėliau jis išsikvietė taksi ir taip pat išvyko namo, o D. jį palydėjo iki taksi ir paskui nuėjo iki savo namų. Po konflikto ant D. kairio skruosto matėsi paraudimas. Vėliau po keleto dienų telefonu bendravo su D. ir jis jam minėjo, kad dėl sumušimo kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Klausė ar bandė taikytis, kadangi yra savi žmonės, tačiau D. atsakė, kad M. neatleis. Tik dar nori pridurti kai įvyko konfliktas tarp D. ir M., Z. jau buvo išvykęs į namus ir nieko nematė. (b. l. 46-49).

2022-05-18 liudytojas V. T. parodė, kad 2022 m., balandžio mėnesį, tiksliai datos jis jau nepamena, galimai 22 d., tik pamena, kad tai buvo penktadienis, jis nusprendė pailsėti ir pasikviesti savo draugus į pirtį, išgerti alaus, pažaisti domino. Pasikvietė pas save į namus D. B., M. U., A. O. ir Z. B. Visi kultūringai ilsėjosi, ėjo į pirtį, gėrė alų. Nebuvo girti. Z. B. buvo trumpai ir pabuvęs pirtyje jis greitai išvyko namo. Liko jis, D., A. ir M. Visi sėdėjo prie stalo, vyko pokalbiai, žaidė domino. Besikalbant įvyko ginčas žodžiais tarp D. ir M., dėl ko jie ginčijosi jis jau neprisimena. Nuo užstalės atsikėlė D. ir stumtelėjo nuo stalo M. M. užsimojo ranka suduoti D., jis dar spėjo M. stumtelėti, todėl negali tiksliai pasakyti ar M. kumščiu pataikė D. į veidą. Jis tada atsistojo tarp M. ir D. Veidu buvo atsisukęs į M. ir pasakė M., kad jo namuose jokių muštynių nebus. Tuo metu tarp D. ir M. vyko apsižodžiavimas ir M. antrą kartą užsimojo ranka suduoti D. Kadangi stovėjo veidu į M., jis nematė ar antrą kartą M. pataikė D. į veidą. Tai gali pasakyti tik D. ar jam pataikė. Po to vėl D. su M. apsižodžiavo ir vėl atsisėdo už stalo. Vėliau M. išėjo. Po kiek laiko A. išvažiavo taksi. Namo išėjo ir D. Po kelių dienų pats D. pasakė, kad kreipėsi į medikus ir rašys pareiškimą į policiją. Tik nori pasakyti, kad po įvykio tą dieną jis akivaizdžių sužalojimų ant D. veido nematė. Dar nori papildyti, kad Z. muštynių tarp D. ir M. nematė, kadangi buvo jau išvykęs namo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. (b. l. 52-55).

2022-10-24 liudytoja Evelina Narvoiš parodė, kad dirba RVUL medicinos gydytojos pareigose. Dirba priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Iš jai pateikto tyrėjos 2022-04-23 ambulatorinio apsilankymo aprašymo dokumento mato, kad pacientą D. B. apžiūrėjo ji ir nustatė diagnozę smegenų sukrėtimas. Objektyvios būklės vertinimo aprašyme ji surašė: dešinės veido pusės patinimas, pulpuojant skausminga. Kadangi darbo metu priima daug pacientų ir be to jos minėtas pacientas buvo apžiūrėtas 2022-04-23, todėl šio paciento apžiūros ji neprisimena ir nieko apie tai dabar paaiškinti negali. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad galėjo suklysti nurodant pažeistą paciento veido pusę. Jeigu ir suklydo nurodant veido puses, paciento būklės, nustatytos diagnozės, gydymo rekomendacijų, sužalojimo masto tai nekeičia. Daugiau nieko apie tai paaiškinti neturi ką. (b.l.64-68).

2022-04-27 gautas D. B. pareiškimas, kuriuo jis pranešė, kad 2022-04-22, apie 22.30 val., jam būnant svečiuose pas kaimyną V., adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp jo ir ten tuo metu buvusio M. U., dėl ko M. U. jam dešine ranka sudavė į veidą du smūgius. Dėl smūgių patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, kurie nustatė smegenų sukrėtimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, civilinį ieškinį teiks vėliau. (b. l. 18-19).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022-04-24 08.53 val. RVUL slaugytoja A. telefonu į VPK OVS pranešė, kad 2022-04-23 16.23 val. į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo kreipėsi ir suteikus medicininę pagalbą paleistas gydytis ambulatoriškai D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris med. personalui paaiškino, kad 2022-04-22 22.30 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstamas M. (b.l. 13-15).

2022-05-31 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko išnagrinėjęs D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicininius dokumentus: VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2022-04-23 kopiją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad D. B. nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l.29).

2022-10-31 teismo medicinos specialistas Januš Rybalko į klausimą: ,,2022-05-31 medicininių dokumentų apžiūros protokole pagal pateiktą D. B., gim. (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris buvo atliktas 2022-04-23, D. B. buvo nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. 2022-10-24 liudytoju buvo apklausta RVUL medicinos gydytoja Evelina Narvoiš parodė, kad neatmeta galimybės, kad apžiūrėdama D. B. galėjo suklysti nurodant pažeistą paciento veido pusę. Prašau pasakyti koks padarytas sužalojimo laipsnis D. B., jei toks veido sumušimas padarytas kairėje veido pusėje? atsakė, kad jeigu sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas veido kairėje pusėje, jo sveikatos sutrikdymas lieka tokio pat masto-nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 58-60).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. U. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. U. yra pripažįstamas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d.. ir jam skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir M. U. skiriama 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 92.79 eurų civilinį ieškinį.

M. U. atlygino ligonių kasai padarytą žalą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio byloje (b.l.72-74, 83, 151), todėl byla šioje dalyje yra nutraukiama.

Teismo metu nukentėjusysis D. B. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-3-402-421/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021).

Vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius jam sveikatą (BK 140 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur. iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-160-719/2022). Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad M. U. žodinio konflikto su D. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius D. B. į kairę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu ir patinimu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko išnagrinėjęs D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicininius dokumentus: VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2022-04-23 kopiją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad D. B. nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 29). 2022-10-31 teismo medicinos specialistas Januš Rybalko į klausimą: ,,2022-05-31 medicininių dokumentų apžiūros protokole pagal pateiktą Dariaus Bartkevičiaus, gim. 1972-10-05 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuris buvo atliktas 2022-04-23, D. B. buvo nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. 2022-10-24 liudytoju buvo apklausta RVUL medicinos gydytoja Evelina Narvoiš parodė, kad neatmeta galimybės, kad apžiūrėdama D. B. galėjo suklysti nurodant pažeistą paciento veido pusę. Prašau pasakyti koks padarytas sužalojimo laipsnis D. B., jei toks veido sumušimas padarytas kairėje veido pusėje? atsakė, kad jeigu sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas veido kairėje pusėje, jo sveikatos sutrikdymas lieka tokio pat masto-nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 58-60).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam vidutinio stiprumo fizinį skausmą, taip pat nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam buvo nustatyti liekamieji reiškiniai, dėl kurių jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata, ar dėl patirto smurto būtų tekę kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingam, dėl to patiriant papildomą stresą ir dvasinius išgyvenimus. Todėl, remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažįsta, kad adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti suma, priteistina iš kaltinamojo, yra 400 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad 500 Eur. ir didesnė neturtinės žalos suma teismų praktikoje yra priteisiama už daugkartinių smūgių sudavimą, žymaus fizinio skausmo sukėlimą, asmeninio gyvenimo kokybės sumažėjimą ar darbingumo netekimą. Todėl nukentėjusiojo D. B. reikalavimas dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo yra tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo M. U. nukentėjusiojo D. B. naudai priteisiant 400 eurų neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. skirti galutinę 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Priteisti iš M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo D. B. naudai 400 eurų neturtinės žalos.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 92.79 eurų civilinio ieškinio, nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.