Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams L. J. ir A. J., tretiesiems asmenims antstolėms A. T. ir A. P., Klaipėdos teritorinei muitinei dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2016-11-14 Vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp atsakovų L. J. ir A. J. (notarinio registro Nr. Nr. 3871) (toliau – Povedybinė sutartis), II dalį „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ (3 punktas), kurioje nustatyta, kad „nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir/arba įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė“, ir taikyti restituciją dėl minėto sandorio dalies dėl nurodyto turto.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Povedybine sutartimi pažeisti ieškovės, kaip kreditorės (išieškotojos), interesai. 2016-11-14 balanso duomenimis, atsakovės L. J. skola valstybės biudžetui sudarė 18 220,10 EUR. Iki santuokos sudarymo atsakovės 1996-12-20 įsigyti 2 žemės sklypai yra areštuoti antstolės A. P. ir apribota disponavimo jais teisė. Būtent pagal ieškovės sprendimus (išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš atsakovės turto, t. y. 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6 500 EUR ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10 200 EUR) antstolei A. T. 2016-10-21 areštavus turtą, sutuoktiniai L. J. ir A. J. 2016-11-14 Povedybine sutartimi siekė išvengti atsakomybės pagal atsakovės prievoles. Atsakovei administracinių teisės pažeidimų nutarimai priimti 2015-07-16 ir 2016-03-09, t. y. kai jos sutuoktinis A. J. jau buvo atlikęs bausmę. Povedybinės sutarties, sudarytos tarp atsakovų sutuoktinių L. J. ir A. J., 22.3 p. nurodyta, kad šis sandoris sutuoktinių kreditorių interesų nepažeidžia, todėl ieškovė (kaip kreditorė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovų santuoka nėra nutraukta, o tai, kad atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą skirtingais adresais, sietina su tuo, kad jie neturi nuosavybės teise priklausančio būsto. Atsakovei buvo žinoma apie prievolę valstybei. Ieškovė neturi įrodymų, kad buvo būtina sudaryti Povedybinę sutartį, todėl tai leidžia teigti, jog sutuoktiniai sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Apie savo 18220,10 EUR dydžio įsiskolinimus žinojusi atsakovė apie tai galėjo informuoti sutuoktinį. Galbūt siekiant išvengti išieškojimo iš atsakovo A. J. turto dalies – darbo užmokesčio, ir buvo sudaryta Povedybinė sutartis, abu sutuoktiniai sutiko su turto padalijimu, o apie atsakovės prievolę valstybei notaro neinformavo. Atsakovei sutikus, kad iš jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies nebūtų išieškoma jos asmeninė skola, ne tik sumažėjo atsakovės mokumas, bet ieškovės galimybė bent kiek atgauti skolą tapo realiai neįmanoma. Todėl sutuoktinių bendro turto padalijimo sutartį, kuria pažeidžiami vieno iš sutuoktinių kreditorių interesai (nagrinėjamu atveju sutuoktinio A. J. gaunamas darbo užmokestis priklauso tik jam, o nedirbančiai L. J. lieka tik jos iki santuokos sudarymo įsigyti 656 EUR vertės žemės sklypai bei į sutartį neįrašyti namų apyvokos daiktai), ieškovė ginčija (CK 6.66 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų L. J. ir A. J. sudarytos 2016-11-14 Vedybų (povedybinės) sutarties (notarinio registro Nr. Nr. 3871) II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punktą, kuriame teigiama, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir (arba) įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, priteisė iš atsakovės L. J. 20,50 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, priteisė iš atsakovo A. J. 20,50 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ginčija atsakovų 2016-11-14 sudarytos Povedybinės sutarties dalį (II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punktas, kuriuo susitarta, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir (arba) įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė) ir teigia, kad pastarieji šio sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises, o atsakovai apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei L. J.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomi išieškojimai. Todėl pripažintina, kad Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte, kuriame susitarta, jog po sutarties sudarymo atsakovų vardu įgytas ir (arba) įregistruotas būsimas turtas, tarp jų ir pajamos iš darbinės veiklos, pripažintinas to sutuoktinio nuosavybe, pažeidžia kreditoriaus, šiuo atveju ieškovės, teises, nes antstoliai negalėjo nukreipti išieškojimo į vienintelį atsakovei priklausiusį bendrosios jungtinės nuosavybės turtą – atsakovės sutuoktinio darbo pajamų dalį. Tai nustačius laikytina, kad atsakovės galimybės įvykdyti ieškovei prievoles reikšmingai pasunkėjo. Atsakovai CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė, todėl atsakovai nelaikytini sąžiningais. Be to, atsakovų nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta po antstolės A. T. 2016-10-21 Turto arešto akto, kuriuo areštuotas skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio dalis, surašymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovų 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviajai įstatymo normai nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovo A. J. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jo asmenine nuosavybe, nes Povedybinė sutartis sudaryta po jo darbo užmokesčio daliai taikyto arešto. Todėl siekiant apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus, pripažinta niekine ir negaliojančia tarp atsakovų 2016-11-14 sudaryta Povedybinė sutartis nuo jos sudarymo momento ta apimtimi, kuria nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu atsakovo A. J. pajamos iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpos, pensijos ir kitos pajamos pripažintos jo asmenine nuosavybe, t. y. sutarties II dalies 3 punktas. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas A. J. pagal minėtą Povedybinę sutartį, kurios 3 punkte numatyta sąlyga pripažinta negaliojančia, gavo neteisėtai ar per klaidą kokį turtą, todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2017-04-05 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, o civilinė byla nutrauktina, kadangi ieškovei iškėlus civilinę bylą, teisme jau buvo iškelta kita civilinė byla pagal atsakovų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Minėtoje byloje 2017-04-11 sprendimu atsakovų santuoka nutraukta, todėl vedybų sutartis nebesukelia teisinių pasekmių kreditorės teisėms ar interesams. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes apie atsakovės skolinius įsipareigojimus, objektyviai nustatė, kad atsakovų 2016-11-14 Vedybų (povedybinė) sutartis pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės interesus, o sutuoktiniai apie tai žinojo ar turėjo žinoti.Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu dar neįsiteisėjęs, todėl juo negali būti remiamasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškinys actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės A. T. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0153/13/01243, Nr. 0153/16/00119 ir Nr. 0153/16/00932 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimus 2016-02-05 Nr. (23.31-08) 483-3575 dėl 6 500,00 EUR ir 2016-05-31 Nr. (23.31-08) 483-63497 dėl 10 200 EUR baudų už administracinius teisės pažeidimus bei 14,08 EUR delspinigių, be to, pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-09-19 vykdomąjį raštą Nr. 1-215-351/2011 dėl 1 506,02 EUR, iš viso dėl 18 220,10 EUR sumos išieškojimo iš skolininkės (atsakovės) L. J. į valstybės biudžetą. Be to, antstolių A. T. ir A. P. kontorose dėl atsakovės vykdoma dar 16 vykdomųjų bylų dėl kitų įsiskolinimų bei turto konfiskavimo.Vykdymo procese nustačius, jog skolininkė (atsakovė) nedirba, likvidaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o jos sutuoktinis atsakovas A. J. pagal 2016-08-11 pasirašytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 0183 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo jam mokėti 427 EUR darbo užmokestį per mėnesį ir priedus pagal įsakymus, antstolė A. T. 2016-10-21 Turto arešto aktu Nr. S-16-153-28771 areštavo 50 proc. atsakovės L. J. sutuoktinio atsakovo A. J. gaunamo darbo užmokesčio darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl atsakovės turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu, nustatymo. Atsakovai 2016-11-14 sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (notarinio registro Nr. Nr. 3871), kurios II dalies „Turto, įgyto santuokos metu, teisinis režimas“ 3 punkte susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos santuokos metu kiekvieno sutuoktinio savo vardu įgytas ir (arba) įregistruotas būsimas turtas (įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigų sąskaitose, pajamas iš darbinės veiklos ar verslo, pašalpas, pensijas ir kt.) yra to sutuoktinio nuosavybė.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ieškovės ieškinį dėl 2016-11-14 Povedybinės sutarties II dalies 3 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 6.66 straipsnio pagrindu.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog iškėlus šią civilinę bylą, teisme jau buvo iškelta kita civilinė byla pagal atsakovų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Minėtoje byloje 2017-04-11 sprendimu atsakovų santuoka nutraukta, todėl vedybų sutartis nebesukelia teisinių pasekmių kreditorės teisėms ar interesams. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o civilinė byla nutraukta. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 46–53). Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs reikšmingas bylos aplinkybes, konstatavo, jog Povedybinės sutarties II dalies 3 punkte nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas pažeidžia ieškovės interesus, kadangi išieškojimo nukreipimas į atsakovės turto dalį bendrame turte, tai yra atsakovės sutuoktinio pajamų dalį, nebegalimas, todėl atsakovei neturint kito turto, galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, atsakovė ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, sandorio šalys buvo nesąžiningos, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, jog ginčijamu sandoriu bus pažeisti ieškovės interesai, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti Povedybinės sutarties II dalies 3 punktą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaip jau minėta, nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nesant atsakovės apeliaciniame skunde teisinių motyvų dėl netinkamo CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo nagrinėjant šalių ginčą, plačiau dėl Povedybinės sutarties dalies negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodyto motyvo, jog teismui nutraukus atsakovų santuoką bendru sutikimu, Povedybinė sutartis nebesukelia jokių pasekmių ieškovės teisės ir interesams. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, tik įsiteisėjęs teismo sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus teismo sprendimus) yra privalomas ir sukelia teisines pasekmes.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pagal atsakovų pareiškimą buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-1076-750/2017 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimu patenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė, kad atsakovei po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka du žemės sklypai bei buitinė technika, kreditiniai įsipareigojimai pagal Antstolės A. T. kontoroje, A. P. kontoroje užvestas vykdomas bylas pripažinti asmeninėmis L. J. prievolėmis. Antstolės A. T. dėl A. J. užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0153/05/00010 pagal Šilutės r. PK vykdomąjį dokumentą, išduotą 2004-10-11. Skolos likutis – 288 EUR, vykdymo išlaidų likutis antstolei – 51,41 EUR pripažinta asmenine A. J. prievole. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-05-16. Sutiktina su apeliante, jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bei patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys išsprendė visus su santuokos nutraukimu bei turto padalijimu susijusius klausimus, Povedybinė sutartis neteko prasmės, kadangi nutraukus santuoką pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnio 4 putas). Tačiau ši aplinkybė neužkirto kelio pirmosios instancijos teismui spręsti dėl Povedybinės sutarties sąlygų galiojimo, esant pareikštam ieškovės reikalavimui, kadangi įstatymas suteikia teisę ginčyti vedybinės (povedybinės) sutarties sąlygas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą, santuokos nutraukimo byla dar nebuvo išnagrinėta, ir į tai, jog apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų dėl to, jog teismas pripažino sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, sprendimo neteisėtumą sieja tik su santuokos nutraukimo faktu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje neturi įtakos šioje byloje skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Apeliantė taip pat prašo nutraukti civilinę bylą. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kuriuo CPK 293 straipsnyje nurodytu bylos nutraukimo pagrindu vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų nutraukti civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų (CK 6.66 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartimi atsakovei atidėtas 41 EUR žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinas 41 EUR žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės L. J. 41 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.