- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-165-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02852-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
- Atsakovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovės naudai iš atsakovo R. B. priteisti 5 641,27 Eur negrąžintą kreditą, 189,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 206,11 Eur sutarties sudarymo mokestį, 43,07 Eur administravimo mokestį, 1 208,11 Eur negautas pajamas, 547,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 176,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams byloje būtų priimtas sprendimas už akių.
2. Atsakovui R. B. procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ iš atsakovo R. B. (R. B.) 5 641,27 Eur negrąžintą kreditą, 189,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 43,07 Eur administravimo mokestį, 15,37 Eur sutarties sudarymo mokestį, 8,91 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito mokėjimo grafike, 530,03 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų 03 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 419,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą. Byloje taip pat nėra įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą. Ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistinas 5 641,27 Eur negrąžintas kreditas, 189,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 1 d.), ir 43,07 Eur sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 1 d.).
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 206,11 Eur sutarties sudarymo mokestį, nurodė, kad iš ieškovės pateikto sutarties mokėjimo grafiko ir prašomo priteisti sutarties sudarymo mokesčio sumos, matyti, kad ieškovė prašo priteisti sutarties sudarymo mokestį nuo 2022 m. spalio 17 d. iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.) (3,39 Eur x 60 mėn. + 2,71 Eur (2027 m. spalio 15 d. sutarties sudarymo įmokos suma)).
6. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi, nutraukus sutartį, pradinio kreditoriaus teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas), kurias pradinis kreditorius tikėjosi gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, sutarties sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką.
7. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,37 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas pagal sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo sutarties sudarymo mokesčio skolos susidarymo (2022 m. spalio 17 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 1 d.) (3,39 Eur x 4 mėn. + (3,39 Eur / 30 d. x 16 d.)).
8. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 208,11 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas taikant 8,91 proc. dydžio metinę palūkanų normą nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 15 d.). Nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas pagal sutartį turėjo būti grąžintas iki 2027 m. spalio 15 d. Iš pagrindinių sutarties sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma – 8,91 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, pradinis kreditorius turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Nustatyta, kad, atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukė sutartį. Ieškovė, iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą, iki sutarties nutraukimo paskaičiavo mokėjimo (pelno) palūkanas ir turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos – 2027 m. spalio 15 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi aplinkybė, kad pradinis kreditorius, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį anksčiau joje nustatyto termino, ir aplinkybė, kad ieškovė, iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą, iki šiol nėra gavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.
9. Teismas pažymėjo, kad nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą pagal sutartį galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Be to, atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą pagal sutartį grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas negautų pelno palūkanų forma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju – iki 2027 m. spalio 15 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti.
10. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 8,91 procento dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito grąžinimo grafike.
11. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 547,20 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą už negrąžinto kredito sumą, negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, negrąžintą administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, ir nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos ((5 641,27 Eur + 189,55 Eur + 206,11 Eur + 43,07 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.). Atsakovas praleido piniginių prievolių įvykdymo terminus, todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo ne tik už negrąžintą kredito sumą, negrąžintas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, negrąžintą administravimo mokestį, bet ir už nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos. Teismui konstatavus, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti priteisiamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, atitinkamai mažintina priteistina delspinigių suma. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 530,03 Eur delspinigių ((5 641,27 Eur + 189,55 Eur + 206,11 Eur + 15,37 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą už akių ir ieškovės UAB EDS INVEST ieškinį atsakovui R. B. tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už sutarties sudarymą. Šio mokesčio mokėjimas sutarties sudarymo metu atidedamas ir jis yra grąžinamas mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą kredito sumą, negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas.
12.2. Iš sutarties turinio ir lingvistinės jos nuostatų analizės matyti, jog kreditoriaus teisė reikalauti sutarties sudarymo mokesčio buvo susieta su juridinio fakto atsiradimu, t. y. sutarties sudarymu. Ginčo, kad sutartis buvo sudaryta ir, kad kreditorius pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, byloje nėra. Taigi, sudarius sutartį, pradinis kreditorius (ieškovė kaip jo teisių perėmėja) įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti sutartinę prievolę, visiškai nepriklausomai nuo tolimesnio sutarties vykdymo ar nevykdymo (t. y. prievolės sumokėti sutarties sudarymo mokestį atsiradimas nėra siejamas su jokiomis kitomis sąlygomis, jų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu).
12.3. Reikšdama reikalavimą priteisti Sutarties sudarymo mokestį ieškovė pareiškė reikalavimą įvykdyti prievolę, kuri atsirado dar iki sutarties nutraukimo, natūra (iš esmės analogiškas reikalavimas kaip ir reikalavimas priteisti negrąžintą kredito sumą, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino), o ne reikalavimą atlyginti žalą.
12.4. Sutarties 5.3 punktas įtvirtina sąlygą, jog „nutraukus Sutartį prieš terminą, Kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą Bendrą kredito sumą, negrąžintą Sutarties sudarymo mokestį, sumokėti paskaičiuotas Palūkanas, Mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas“. Taigi, iš aukščiau išdėstyto, seka išvada, jog nutraukus sutartį su atsakovu, šiam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visos sumos tapo mokėtinos. Pagal sutarties sąlygas, kuriomis konkrečia suma buvo nustatytas atsakovo mokėtinų pelno (mokėjimo) palūkanų dydis, pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, įgijo pagrįstą lūkestį sutarties tinkamo vykdymo atveju gauti iš atsakovo visą sutartyje nustatytą mokėjimo palūkanų dydį, kadangi atsakovo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas tapo atsakovo pagal sutartį vykdytinos prievolės dalimi.
12.5. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ginčui aktualiame kontekste nebetaikytina VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties 4.1-4.4 punktuose vartotojo (atsakovo) naudai įtvirtinta teisė vartotojui grąžinant kreditą ankščiau termino „sutaupyti“ (t. y. sumokėti jų mažiau nei buvo susitarta Sutartimi) mokėjimo palūkanas priklausomai nuo faktinės paskolos grąžinimo datos. Nagrinėjamu atveju, sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (nevykdant sutarties) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės, akivaizdu, jog šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.
12.6. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-02-01) iki 2027-10-15 (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos), atsakovas, tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi įvykdyta tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 208,11 EUR palūkanų. Taigi, sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos laikomasi ir formuojant horizontalią teismų praktiką analogiškose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2724-864/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86- 779/2022 ir kt.).
12.7. Netenkinus ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios yra apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką, susidarytų alogiška situacija, kai atsakovas, pažeidęs sutarties nuostatas bei jos nevykdydamas atsidurtų kur kas geresnėje padėtyje nei ieškovė, t. y. neatlikdamas dalinių mokėjimų paskolos sumai dengti, sutartinių įsipareigojimų nevykdantis skolininkas turėtų teisę naudotis visa pasiskolintų lėšų suma, kurią, vadovaujantis pirmosios instancijos vertinimu, turėtų teisę bet kada grąžinti nepatirdamas dėl to iš esmės jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu kreditorius, kredito sutarties nevykdymo atveju, ne tik negauna iš anksto suplanuotų gauti mokėjimo palūkanų (į kurias atsižvelgiant šio byloje prašoma priteisti negautas pajamas), bet ir neatgauna pačių paskolintų lėšų, dėl ko papildomai patiria nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl 206,11 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo ir nepatenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 208,11 Eur negautų pajamų priteisimo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis, atsakovas R. B., su Bigbank AS filialas (toliau – Bankas) 2021-12-08 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-21034613 pagal kurią Bankas suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų Bankui, Bankas su atsakovu sudarytą Sutartį 2023-02-01 nutraukė 2023-01-17 periodine reikalavimų perleidimo sutartimi, sudaryta tarp Banko ir ieškovės UAB EDS INVEST (toliau – ieškovė), visos iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės (įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas bei netesybas) į atsakovą buvo perleistos ieškovei. Faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2023-02-23.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,37 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas pagal sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo sutarties sudarymo mokesčio skolos susidarymo (2022 m. spalio 17 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 1 d.) (3,39 Eur x 4 mėn. + (3,39 Eur / 30 d. x 16 d.)).
18. Apeliantė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už sutarties sudarymą. Šio mokesčio mokėjimas sutarties sudarymo metu atidedamas ir jis yra grąžinamas mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą kredito sumą, negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti paskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Taigi, iš aukščiau išdėstyto, seka išvada, jog nutraukus sutartį su atsakovu, šiam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visos sumos tapo mokėtinos, teismas turėjo reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio tenkinti visa apimtimi.
19. Nors pagal šalių sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkto nuostatas sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už sutarties sudarymą, kurio suma yra išdėstoma visam sutarties laikotarpiui, vis dėlto, šios nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte pateiktas Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-939-779/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2445-614/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą Sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.
22. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio dalies priteisimo; skundžiama teismo sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
23. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 208,11 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas taikant 8,91 proc. dydžio metinę palūkanų normą nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 15 d.).
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vartojimo kreditas pagal sutartį turėjo būti grąžintas iki 2027 m. spalio 15 d. Iš pagrindinių sutarties sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma – 8,91 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, pradinis kreditorius turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Nustatyta, kad, atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius nuo 2022 m. vasario 1 d. nutraukė sutartį. Ieškovė, iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą, iki sutarties nutraukimo paskaičiavo mokėjimo (pelno) palūkanas ir turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos – 2027 m. spalio 15 d., jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi aplinkybė, kad pradinis kreditorius, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs sutartį anksčiau joje nustatyto termino, ir aplinkybė, kad ieškovė, iš pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą, iki šiol nėra gavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.
25. Teismas pažymėjo kad nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą pagal sutartį galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Be to, atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą pagal sutartį grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas . Teismo nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas negautų pelno palūkanų forma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju – iki 2027 m. spalio 15 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti.
26. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 8,91 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito mokėjimo grafike.
27. Apeliantė su šia teismo sprendimo už akių dalimi nesutiko, prašė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visa apimtimi. Apeliantė nurodė, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-02-01) iki 2027-10-15 (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos), atsakovas, tuo atveju, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi įvykdyta tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 1 208,11 Eur palūkanų. Taigi, sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką.
28. Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo už akių dalies nepagrįstumo.
29. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis pradinio kreditoriaus 2023-02-01 buvo vienašališkai nutraukta.
30. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančias sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
31. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
34. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
35. Sutarties šalys Sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2027 m. vasario 12 d.. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį pradinis kreditorius ir jo teisų perėmėja – ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 8,91 proc., t. y. 1 208,11 Eur palūkanų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ieškovė negavo tokių iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių patenkino reikalavimą iš dalies ir priteisė 8,91 procentų dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito grąžinimo grafike, tokiu būdu nepagrįstai pripažino, kad šalių sutartiniai santykiai išlieka ir po vienašališko sutarties nutraukimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos tesimo sprendimo išvada, kad nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą pagal sutartį galimybės nėra, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos. Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta sutarties nutraukimo dieną negrąžinto kredito sumą sudarė 5 641,27 Eur. Po sutarties nutraukimo skolininko prievolė vykdyti sutartį (mokėti kredito gražinimui skirtas įmokas ir palūkanas pagal šalių suderintą kredito gražinimo grafiką) pasibaigė; skolininkui (atsakovui) liko prievolė grąžinti kreditą ir atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad dėl nuostolių sumos nustatymo ir priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą, teismas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius (negautas pajams). Taigi sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovui negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybės šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę.
38. Jeigu skolininkas gražintų kredito dalį (arba antstolis išieškotų dalį skolos) iki 2027 m. spalio 15 d., toks įvykdymas negalėtų būti vertinamas kaip tinkamas sutarties įvykdymas ir kreditorius neturėtų prievolės perskaičiuoti palūkanas, atsižvelgiant į grąžinto kredito dalį, nes šalių sutartiniai santykiai pasibaigė.
39. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš anksto paskaičiuotas negautas pajamas negautų pelno palūkanų forma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi atsakovui įvykdžius sutarties sąlygas iki sutarties termino pabaigos, šiuo atveju – iki 2027 m. spalio 15 d., palūkanų suma gautųsi mažesnė nei ieškovė tikėjosi gauti.
40. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, t. y. mokėjimo palūkanų, atsakovo mokėtinų už laikotarpį sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), priteisdamas iš atsakovo 8,91 procento dydžio negautas pajamas, skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip nurodyta kredito mokėjimo grafike, nors egzistavo pagrindas visos pagal sutartį atsakovo pagrįstai planuotos gauti negautų pajamų sumos priteisimui iš atsakovo.
41. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 208,11 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023-02-01) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskolos išmokėjimo datos (2027-10-15), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
42. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Ieškinį patenkinus iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 176,00 Eur žyminį mokestį. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 97,00 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 170,72 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 32 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą).
47. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 86 proc. apimtyje, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 27,52 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės UAB „EDS INVEST“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ (juridinio asmens kodas 304478449) iš atsakovo R. B. (R. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 641,27 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 27 ct) negrąžintą kreditą, 189,55 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 55 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 43,07 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 07 ct) administravimo mokestį, 15,37 Eur (penkiolikos eurų 37 ct) sutarties sudarymo mokestį, 1 208,11 Eur negautas pajamas, 530,03 Eur (penkių šimtų trisdešimties eurų 03 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7627,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,72 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“ (juridinio asmens kodas 304478449) iš atsakovo R. B. (R. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 27,52 Eur (dvidešimt septynis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.