Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2724-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-23
Bylos Nr.: e2A-2724-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00913-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
Atsakovas: D. B.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-2724-864/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00913-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „B2Kapital“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo D. B. (toliau ir atsakovas) ieškovės naudai priteisti 2421,07 Eur negrąžinto kredito, 422,38 Eur negrąžintų palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.), 1663,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 101 Eur žyminis mokestis.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2421,07 Eur negrąžinto kredito, 422,38 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.), 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2843,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 12 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau ir pradinė kreditorė) el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2856142 (toliau ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2552,51 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui su 51,78 procentų metine paskolos palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pradinei kreditorei tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 10 d. vienašališkai nutraukė sutartį, prieš tai apie sutarties nutraukimą informavusi atsakovą 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu, be to, 2017 m. spalio 31 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. PR-17-210 pagrindu, pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 11 d. perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 13 d. pranešė atsakovui apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.38, 6.205, 6.256, 6.870, 6.870 straipsniais sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl priteisė iš atsakovo 2421,07 Eur negrąžinto kredito ieškovės naudai.

6. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 422,38 Eur mokėjimo palūkanų, teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo, kadangi pirminė kreditorė, kaip paskolos davėja, 2019 m. gegužės 10 d. nutraukė kredito sutartį atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki sutarties nutraukimo (2019 m. gegužės 10 d.), priteisimo.

7. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1663,39 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą perėmė pirminės kreditorės ir ieškovės sudarytos 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties PER-17-210 akto Nr. 19 pagrindu. Iš minėto akto Nr. 19 ir 2019 m. gegužės 13 d. pranešimo atsakovui dėl kreditoriaus pasikeitimo, turinio matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido teisę į 2846,07 Eur negrąžinto kredito dalį ir mokėjimo palūkanas pagal grafiką, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės su atsakovu jokie sutartiniai, juolab kreditavimo, santykiai nesiejo, todėl nespręstinas klausimas dėl ieškovės praradimų, negautų pajamų ar patirtų nuostolių. Teismas pabrėžė, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turi kreditorius.

9. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad išskyrus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, ieškovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė, nutraukus sutartį, patyrė realių nuostolių, kurių nepadengtų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė reikalavimą dėl 1663,39 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2843,45 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad patenkinus 63 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 64 Eur (101 Eur x 63 proc.) žyminio mokesčio išlaidos.

III. Apeliacinio skundo esmė

12. Apeliantė (ieškovė) UAB „B2Kapital“ patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo ir šioje dalyje klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Pasisakydama dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties apimties apeliantė nurodo, kad:

13.1. remiantis paskolos sutarties 14.9. ir 1.1. punktais, sutartis leidžia paskolos davėjui iš sutarties kylančias reikalavimo teises į skolininką perleisti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra sutarties šalis, o iš sutarties kylančių kredito davėjo teisių ir pareigų visumą leidžiama perleisti tik į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 14.9. punkte įtvirtinta nuostata, kad sudarydamas sutartį paskolos gavėjas patvirtina, kad paskolos davėjas turi teisę perleisti tretiesiems asmenims reikalavimo teises, kylančias iš sutarties paskolos gavėjo atžvilgiu, kartu minėtame punkte pažymint, kad perleisti teises ir pareigas pagal sutartį paskolos davėjas turit teisę tik į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito davėjui. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju, pradinė kreditorė neperleido apeliantei teisių ir pareigų kaip paskolos davėjai, o perleido būtent reikalavimo teises, jau po sutarties nutraukimo. Papildomai pažymi, kad reikalavimo teisė perleidžiama ne kredito davėjo veiklos tęsimui (papildomam paskolos suteikimui), o reikalavimo teisių įgyvendinimui;

13.2. 2017 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4.3. punkte numatyta, jog šalys susitarė, kad perleidėjas perleidžia perėmėjui reikalavimus skolininkų atžvilgiu, įtrauktus į reikalavimų sąrašą (suvestus į perėmėjo informacinę sistemą) kartu su visomis galimomis papilomomis prievolėmis. Sutarties 3.1 punktas numato, kad reikalavimų perleidimas pagal šią sutartį reiškia reikalavimų perleidimą kaip jis suvokiamas pagal CK nuostatas;

13.3. teigia, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju pradinė kreditorė perleido apeliantei visą reikalavimą su visomis papildomomis teisėmis, kurios yra neatsiejamai susijusios su pagrindine prievole, tai reiškia, kad apeliantė turi teisę reikalauti iš atsakovo ir negautų pajamų.

14. Pasisakydama dėl negautų pajamų reikalavimo pagrįstumo apeliantė nurodo, kad:

14.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai;

14.2. šiuo atveju, atsakovui sudarant sutartį su pradine kreditore, jam buvo taikomos sutarties bendrųjų sąlygų 2 punkte numatytos sąlygos, t. y. atsakovui užsiregistravus pradinės kreditorės tinklapyje (www.credit24.lt) ir pateikus paraišką dėl vartojimo kredito išdavimo, jam buvo pateiktos visos esminės sutarties sąlygos (paskolos suma, palūkanų dydis bei bendra apskaičiuota jų suma, paskolos grąžinimo grafikas ir įmokų dydžiai) ir bendrosios sutarties sąlygos. Atsakovui susipažinus su sutarties sąlygomis, atsakovas patvirtino savo sutikimą ir tokiu būdu prisiėmė įsipareigojimą vykdyti bendrąsias sąlygas ir paraiškoje nurodytas sąlygas. Be to, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktą atsakovas patvirtino ir garantavo, jog atidžiai susipažino ir suprato bendrąsias sąlygas ir sutinka su esminėmis sutarties sąlygomis;

14.3. atsakovui patvirtinus paraišką, atsakovas, pagal sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punktą turėjo teisę atsisakyti sutarties per 14 dienų nuo sutarties sudarymo, o pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.4. punktą, kuriame aptariamas galimas paskolos davėjo informavimo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsakovas galėjo atsisakyti sutarties, pranešdamas pradinei kreditorei prieš 30 kalendorinių dienų. Be to, pagal standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos 4 punktą, atsakovas turėjo teisę nenurodydamas priežasties atsisakyti vartojimo kredito sutarties per 2 (dviejų) kalendorinių dienų apsisprendimo laikotarpį, tačiau minėtomis teisėmis atsakovas nepasinaudojo, taip patvirtindamas, kad jam priimtinos sutarties sąlygos;

14.4. standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą bei sutarties bendrosiose sąlygose, kurios iš anksto buvo pateiktos ir žinomos atsakovui, buvo pateikta esminė informacija apie paskolą: suteikto kredito dydis (2552,51 Eur), paskolos terminas (1080 dienų), metinė paskolos palūkanų norma (51,78 proc.), pateiktas mokėjimų planas, kuriame nurodytas konkretus įmokos dydis, detalizuojant kokią dalį įmokos sudaro paskolos dalis bei kokią palūkanos, įmokų data;

14.5. iš sutarties nuostatų matyti, kad pradinė kreditorė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas), tuo tarpu sutartis su atsakovu 2019 m. gegužės 10 d. buvo nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuomet atsakovas neatliko įmokų pagal sutarties grafiką. Vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, tačiau turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Pažymi, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 51,78 proc. Apeliantės teigimu, atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas, tuo tarpu įvykus reikalavimo teisių perleidimui, minėta teisė perleista apeliantei, todėl apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 51,78 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

15. Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 536/2008).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 2856142, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2552,51 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui su 51,78 procentų metine paskolos palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2019 m. gegužės 10 d., prieš tai 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu įspėjus atsakovą apie būsimą sutarties nutraukimą. Atsakovas liko skolingas 2421,07 Eur negrąžinto kredito. Pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. PR-17-210 pagrindu ir 2019 m. gegužės 11 d. akto Nr. 19 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pradinė kreditorė 2019 m. gegužės 13 d. pranešė atsakovui apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo pažymint, jog ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o didesnių sumų nei nurodyta sudarytos 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties PER-17-210 ir 2019 m. gegužės 11 d, akto Nr. 19 pagrindu, ieškovė neįgijo, kadangi iš nurodytų susitarimų turinio matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido teisę į 2421,07 Eur negrąžinto kredito dalį ir mokėjimo palūkanas pagal grafiką. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas bei neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių negautų pajamų (nuostolių) realumą bei pagrįstumą.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

20. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog pradinė kreditorė perleido apeliantei visą reikalavimą su visomis papildomomis teisėmis, kurios yra neatsiejamai susijusios su pagrindine prievole, o tai reiškia, kad apeliantė turi teisę reikalauti iš atsakovo ir negautų pajamų.

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. liepos 12 d. paskolos sutarties 14.9. punkte numatyta, kad sudarydamas sutartį paskolos gavėjas patvirtina, kad paskolos davėjas turi teisę perleisti tretiesiems asmenims reikalavimo teises, kylančias iš sutarties paskolos gavėjo atžvilgiu. Tuo tarpu 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties PER-17-210, kurios pagrindu aptariamu atveju ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, 4.3. punktas numato, jog šalys susitarė, kad perleidėjas perleidžia perėmėjui reikalavimus skolininkų atžvilgiu, kartu su visomis galimomis papildomomis prievolėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą, kurią sudaro 2421,07 Eur negrąžinto kredito, 422,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.), nėra visiškai teisinga. Ieškovės lūkestį iš atsakovo reikalauti negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų bei negautų pajamų (nuostolių) į kuriuos, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo būtent reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos.

22. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo. Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano esant tikslinga įvertinti ieškinio reikalavimo dėl 1663,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (2021 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), pagrįstumą.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020).

24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, minėtos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui tinkamai vykdant paskolos sutartį, ieškovė galėjo tikėtis 2518,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Remiantis ieškovės kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis, atsakovas sumokėjo 432,32 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo (110,13 Eur + 108,80 Eur + 107,42 Eur + 105,97 Eur). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovei priteistos 422,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Dėl šios priežasties kolegija vertina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.) sudarytų 1663,39 Eur (2518,09 Eur – 854,70 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju ieškovė galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos.

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), kurios sudaro 1663,39 Eur, skaičiuojamas nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pajamų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 4506,84 Eur.

29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 101 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino 63 procentus ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus, priteisus papildomai 1663,39 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo reikalavimo teisės perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), atitinkamai ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo priteistina 101 Eur, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 37 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus, apeliantė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliantei neišreiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinė instancijos teisme, priteisimo, šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2421,07 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno euro ir 07 ct) negrąžintą kreditą, 422,38 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus ir 38 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.), 1663,39 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 39 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (2019 m. gegužės 11 d.) iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4506,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 101,00 Eur (vieną šimtą vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė