Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu pagal apyrašą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodo, kad prašymas atnaujinti terminą palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti neprieštarauja L. K. interesams. Nurodo, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, 2024 m. lapkričio 26 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnametės atžvilgiu (gautas pranešimas iš Vilniaus m. 25-ojo notaro biuro paklausimas su prašymu informuoti dėl nepilnametės teisės paveldėti mirusio tėvo turtą). Šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos. Šeima nebuvo įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pareiškėjai nebuvo ir nėra apribota motinos valdžia. Pareiškėjai iš karto nebuvo žinoma, kad palikėjas turi ne tik skolų, bet ir turto, dėl to palikimo nepriėmė dukters vardu. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms pareiškėja veikė aktyviai. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl paveldėjimo nepriėmimo, atsisakymo ir / ar priėmimo tvarka jai nebuvo aiški ir žinoma, Skyriaus nuomone, nėra pagrindo abejoti pareiškėjos argumentais.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, suinteresuotas VMI atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. balandžio 8 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėjas V. K., mirė 2023 m. spalio 27 d. Į bylą pateiktas L. K. gimimo liudijimas patvirtina, kad palikėjas V. K. ir pareiškėja R. K. yra L. K. tėvai. Taigi, pareiškėjos nepilnametė dukra L. K. yra palikėjo V. K. pirmosios eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Testamentų registro duomenimis V. K. neturėjo sudarytų testamentų; pareiškėja R. K. nepilnametės dukros L. K. vardu įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro duomenimis į notarę Daivą Jakubauskaitę dėl palikėjo palikimo priėmimo kreipėsi Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

11. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis, 3.163 straipsnio 1–2 dalys). Nustatyta, kad pareiškėja, kaip įstatyminė L. K. atstovė, nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nesikreipė. Pareiškėja, remdamasi iš notarės gautais pirminiais duomenimis, įvertinusi palikėjo gyvenimo būdą, manė, kad palikėjas turi tik skolas, bet neturi jokio turto, todėl vadovaudamasi nepilnametės dukros interesais priėmė sprendimą nepriimti palikimo.

12. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas V. K. akcinėje bendrovėje (toliau – AB) SEB banke turėjo 0,14 Eur sąskaitos likutį, II pakopos pensijų fonde „SEB turto išsaugojimo fondas“ 1 717,31 Eur ir 1 Eur skolą bankui; VMI duomenimis palikėjas turėjo 902,70 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoką; VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis palikėjas turėjo 96,14 Eur skolą. Bendrai palikėjo turtas sudaro 2 610,16 Eur, skolos – 97,14 Eur; išskaičius skolas likęs turtas yra 2 523,02 Eur.

13. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos, kaip įstatyminės L. K. atstovės, nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad L. K. nerealizavo savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. L. K. yra nepilnametė, jos įstatyminė atstovė R. K. nesikreipė į notarą priimti nepilnametės L. K. vardu palikimo, nes neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinodama, kad palikėjas turėjo turto, manė, jog turėtas turtas gali būti mažesnis nei kreditorių reikalavimai. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nepriėmusi palikimo L. K., atstovaujama įstatyminės atstovės R. K., elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Todėl teismas sprendžia, kad L. K., atstovaujama įstatyminės atstovės R. K., praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

14. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikę. Išvadą byloje teikianti institucija – Skyrius, nurodė, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnametės L. K. teisėtų interesų, kadangi paveldimos piniginės lėšos didesnės nei skola. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika atstovaujama VMI kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nebuvo išduotas, taigi palikimas po palikėjo mirties nėra priimtas. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios L. K. teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad jokie kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o L. K. leis paveldėti jos tėvo turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad terminą palikimui priimti praleido nepilnametis vaikas, kuris negalėjo pats savarankiškai įgyvendinti (apginti) savo teisių, terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas pareiškėjai, kaip įstatyminei L. K. atstovei, atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po L. K. tėvo V. K., mirusio 2023 m. spalio 27 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

16. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškimą paduodantis asmuo gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir kreditinius įsipareigojimus, o palikimas priimamas nepilnamečio vaiko vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti nepilnametės L. K. turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

17. Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinės (L. K.) vardu ji turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. įpėdinis (šiuo įstatyminė atstovė) privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).

18. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, kurioje apskaičiuota valstybės naudai priteistina 250 Eur išlaidų suma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VMI nereiškė prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, taigi neturėjo byloje priešingo intereso nei pareiškėja. Esant nurodytoms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. spalio 27 d., palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą dukros L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. spalio 27 d., mirties įstatyme nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.