Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-643-287/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
e2YT-643-287/2020
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00739-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
J. V. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-643-287/2020Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00739-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. S. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjos V. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims J. V. S. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto banko, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo P. S. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. V. S. yra jos brolis. Kiti jų broliai J. S., Z. S. ir B. S. yra mirę ir vaikų neturėjo. Kitų įpėdinių nėra. Jų tėvai – P. S. ir P. S.. (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdybos potvarkio (duomenys neskelbtini) pagrindu jų tėvui P. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, pirtį, sandėlį, daržinę, tvartą, malkinę, viralinę, sandėlį, kiemo statinius. (duomenys neskelbtini) jų tėvas P. S. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidarytų, jis palieka dukrai (pareiškėjai). Jų motina P. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas P. S. – (duomenys neskelbtini) Pareiškėja per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo priimti palikimą arba atsisakyti nuo palikimo. Trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ji praleido dėl įstatymų nežinojimo bei buvo suklaidinta, nes po tėvo mirties kreipėsi į seniūną, surašiusį testamentą, ir jis jai pasakė, kad palikimą gali priimti bet kada, nes yra tėvo testamentas. 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Pakruojo rajono 2-ąjį notaro biurą. Notaras nurodė, kad dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra. Ji yra savo tėvo įpėdinė ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, kitas įpėdinis – jos brolis, suinteresuotas asmuo J. V. S.. Po tėvo mirties ji faktiškai priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti – nors ir negyveno tėvo namuose, tačiau rūpinosi namu, prižiūrėjo, darė einamąjį remontą, prižiūrėjo aplinką, paveldėjo asmeninius daiktus. Turinčio juridinę reikšmę fakto, kad ji po savo tėvo P. S. mirties paveldėjo jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatymas reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į tėvo turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos V. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo J. V. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka, jam neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš gimimo įrašo, santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėja V. K. (ikisantuokinė pavardė – S.), gimusi (duomenys neskelbtini) yra P. (P.) S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Iš (duomenys neskelbtini) surašyto testamento, registro (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad P. S. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo dukrai – pareiškėjai V. K.. P. (P.) S. mirė (duomenys neskelbtini). P. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad po P. S. mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 13 d. liudijimo nustatyta, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą iki 2019 m. rugsėjo 13 d. dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra.

Kitų įpėdinių, kurie siektų paveldėti turtą, likusį po P. S. mirties nėra. Suinteresuotas asmuo J. V. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, neprieštarauja, t. y. nepretenduoja į tėvo palikimą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad ji po tėvo P. S. mirties priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad po tėvo mirties name negyveno, tačiau namu rūpinosi, prižiūrėjo, darė einamąjį remontą, prižiūrėjo aplinką, paveldėjo asmeninius daiktus. Šiuos pareiškėjos V. K. teiginius liudija byloje esantis (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja, mirus tėvui P. S., visą laiką nušienauja žolę, iškerta želiančius krūmus, paremontuoja langus, duris, ūkinį pastatą. Bendruomenė labai patenkinta dėl tvarkomos gražios negyvenamos sodybos aplinkos.

Iš byloje esančio elektros tinklo nuosavybės ribų akto (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja yra pasirašiusi priedą prie elektros tiekimo (pardavimo – vartojimo (pirkimo) sutarties, kuriame numatytas elektros tiekimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad pareiškėja moka už minėtame name sunaudojamą elektros energiją.

Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad nepaisant to, jog pareiškėja po tėvo P. S. mirties tėvui priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neapsigyveno, tačiau jį prižiūri, remontuoja, tvarko aplinką, moka mokesčius, t. y. visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais, kaip P. S. įpėdinė, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. K. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad ji po savo tėvo P. S. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisei įgyvendinti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo tėvo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė