Vilniaus apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1555-599/2020 pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei T. C. dėl skolos išieškojimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei T. C. priklausantis butas, teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. 2017 m. spalio 8 d., 2018 m. birželio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo skundus dėl įrengto stogelio virš balkono ir balkone įrengtos palydovinės antenos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini). Departamentas 2017 m. spalio 26 d. ir pakartotinai 2018 m. gruodžio 17 d. atliko patikrinimą bei nustatė, kad virš balkono esantis stogelis sumontuotas 1982 m. (2012 m. pakeista stogelio danga), t. y. iki 1994 m. liepos 12 d., todėl jam statybos leidimas nebuvo reikalingas. 2018 m. birželio 8 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pranešė UAB „Mano Būstas Vilnius“, kad virš atsakovės buto balkono yra sumontuotas stogelis, kuris galimai kelia pavojų, todėl įpareigojo ieškovą patikrinti stogelio būklę. 2018 m. birželio 22 d. ieškovas patikrino virš atsakovės balkono esančio stogelio techninę būklę ir surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad stogelis yra nepatikimas, kelia pavojų, stogelio danga turi mechaninių pažeidimų, dangos tvirtinimui panaudotos netinkamos medžiagos, dėl vandens įtakos medinis stogo paklotas pažeistas puvinio, neturi standumo, dalis stogelio dangos sutrūkusi. 2018 m. liepos 4 d. ieškovas informavo atsakovę apie nustatytas aplinkybes ir įpareigojo iki 2018 m. liepos 31 d. imtis priemonių, užtikrinančių aplinkinių asmenų saugumą. 2018 m. liepos 27 d. atsakovė pateikė ieškovui prašymą pratęsti terminą darbams atlikti iki 2018 m. lapkričio 20 d. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas informavo atsakovę apie termino pašalinti trūkumus pasibaigimą, ir kad ieškovo darbuotojai iki 2018 m. gruodžio 22 d. demontuos stogelį, o mokestis už atliktus darbus bus priskaičiuotas atsakovės patalpoms. 2019 m. vasario 4 d. ieškovas, pasitelkęs autobokštelį, atliko stogelio demontavimo darbus, kurių vertė pagal atliktų darbų priėmimo aktą – 140,46 Eur. Ieškovo atsakovei išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose už 2019 m. vasario-birželio mėn. ir 2020 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 140,46 Eur suma už stogelio demontavimą buvo nurodyta PVM sąskaitoje–faktūroje už 2019 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas. Viso sąskaita už 2019 m. vasario mėn. buvo 164,69 Eur, t. y. 24,23 Eur suma buvo paskaičiuota už administravimo išlaidas. Už praėjusį laikotarpį buvo susidariusi 14,94 Eur permoka, kuri buvo paskirstyta tokiu būdu: 7,47 Eur – administravimo išlaidoms (24,23 Eur - 7,47 Eur = 16,76 Eur), 7,47 Eur – už stogelio demontavimą (140,46 Eur - 7,47 Eur = 132,99 Eur). 2019 m. kovo mėn. sąskaitos dydis sudarė 40,61 Eur ir skolos likutis už 2019 m. vasario mėn. (16,76 Eur – administravimo paslaugos, 132,99 Eur – stogelio demontavimas). Atsakovė 2019 m. kovo mėn. sumokėjo 25 Eur, iš kurios po 12,50 Eur buvo paskirstyta administravimo išlaidoms (likutis 4,26 Eur) ir stogelio demontavimo paslaugoms (likutis 120,49 Eur). 2019 m. balandžio mėn. sąskaitos dydis sudarė 40,61 Eur ir skolos likutis už administravimo išlaidas 2019 m. vasario mėn. (4,26 Eur) ir 2019 m. kovo mėn. (40,61 Eur) bei 120,49 Eur nesumokėta dalis už stogelio demontavimą. Atsakovė 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo 40,61 Eur, iš kurių 4,26 Eur suma buvo paskirstyta skolai už 2019 m. vasario mėn. apmokėti, 16,04 Eur daliai skolos administravimo išlaidų už 2019 m. kovo mėn. (40,61 Eur – 16,04 Eur = 24,57 Eur) apmokėti, o 20,31 Eur suma paskirstyta už stogelio demontavimą (likutis 100,18 Eur). 2019 m. gegužės mėn. sąskaitos dydis sudarė 40,61 Eur ir likęs įsiskolinimas už administravimo išlaidas 2019 m. kovo mėn. (24,57 Eur) ir 2019 m. balandžio mėn. (40,61 Eur) už balandžio mėn. bei 100,18 Eur skolos likutis už stogelio demontavimą. Atsakovė 2019 m. gegužės mėn. sumokėjo 40 Eur, iš kurių po 20 Eur buvo paskirstyta administravimo išlaidoms už 2019 m. kovo mėn. (likutis 4,57 Eur) ir stogelio demontavimą (likutis 80,18 Eur). 2019 m. birželio mėn. sąskaitos dydis sudarė 52,30 Eur ir likęs įsiskolinimas už administravimo išlaidas 2019 m. kovo mėn. (4,57 Eur), 2019 m. balandžio mėn. (40,61 Eur), 2019 m. gegužės mėn. (40,61 Eur) ir stogelio demontavimą (80,18 Eur). Atsakovė 2019 m. birželio mėn. iš viso sumokėjo 92,91 Eur, iš kurių buvo apmokėtos administravimo išlaidos už 2019 m. kovo–balandžio mėn., 1,27 Eur – už administravimo išlaidas 2019 m. gegužės mėn. (likutis 39,34 Eur), 46,46 Eur – už stogelio demontavimą (likutis 33,72 Eur). Nesumokėtą sumą iš viso sudarė 126,85 Eur, iš jų 33,72 Eur – išlaidos už stogelio demontavimo darbus, 91,64 Eur – administravimo išlaidos, 1,49 Eur – palūkanos už pradelstus mokėjimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.242 str. 1 d. ir 2 d. administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, kurios reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus teises ir pareigas, 7.7 p. aiškiai nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Nuostatų 3 p. nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 7.1 p. nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (13 p.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 46 p. nurodyta, kad apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas. Asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių (Reglamento 47 p.).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei priklausančio stogelio, kuris pritvirtintas prie pagrindinės pastato konstrukcijos (išorinės sienos) stogelio defektai (stogelis nepatikimas, kelia pavojų, stogelio danga turi mechaninių pažeidimų, dangos tvirtinimui panaudotos netinkamos medžiagos, dėl vandens įtakos medinis stogo paklotas pažeistas puvinio, neturi standumo, dalis stogelio dangos sutrūkusi) buvo nustatyti ieškovo 2018 m. birželio 22 d. apžiūros akte. Atsakovė buvo informuota 2018 m. liepos 4 d. apie balkono stogelio defektus ir jų pašalinimą iki 2018 m. liepos 31 d., o vėliau, atsakovės prašymu, defektų šalinimas buvo pratęstas iki 2018 m. lapkričio 20 d. Akivaizdu, kad atsakovė ieškovo 2018 m. birželio 22 d. nustatytų balkono stogelio defektų ir jų keliamo pavojaus neginčijo bei su jais sutiko.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, sutikusi su ieškovo 2018 m. birželio 22 d. apžiūros akte nustatytais balkono stogelio defektais ir jų pavojingumu aplinkiniams bei įsipareigojusi defektus pašalinti, turėjo įrodyti, kad stogelio defektus pašalino iki ieškovo atliktų balkono stogelio demontavimo darbų. Įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovui, t. y. kad jis privalo įrodyti, jog stogelio demontavimo atlikimo metu jis buvo suremontuotas, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes ir paneigti atliktų darbų pagrindą bei reikalavimo teisę į atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų (atsakovės kaimynių) I. U. ir A. B. parodymus dėl atsakovės balkono stogelio remonto atlikimo iki ieškovo atlikto stogelio demontavimo, kadangi šiuose parodymuose nėra faktinių duomenų apie stogelio trūkumų pašalinimą. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ informavo atsakovę T. C. apie termino pašalinti stogelio trūkumus pasibaigimą, ir kad ieškovo darbuotojai iki 2018 m. gruodžio 22 d. demontuos stogelį, o mokestis už atliktus darbus bus priskaičiuotas atsakovės patalpoms. 2019 m. vasario 4 d. ieškovas, pasitelkęs autobokštelį, atliko stogelio demontavimo darbus. Akivaizdu, kad atsakovė, nuo 2018 m. liepos mėn. žinodama apie savo pareigą pašalinti balkono stogelio trūkumus nustatytu terminu ir jo pasibaigimą bei ieškovo ketinimą pačiam atlikti stogelio demontavimo darbus, turėjo pakankamai laiko informuoti ieškovą apie atliktus remonto darbus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (darbų atlikimo aktą, sąskaitą, fotonuotraukas, medžiagų remontui įsigijimo dokumentus ar pan.), tačiau tokių įrodymų nepateikė nei ieškovui, nei teismui.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei nepateikus įrodymų apie balkono stogelio remonto darbus, ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ atliktų balkono stogelio demontavimo darbų nepagrįstumą, atliktų darbų kainos (140,46 Eur) neatitikimą rinkos kainai ar atliktų darbų mastui, atsakovės argumentai dėl stogelio demontavimo nebūtinumo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, atsakovei neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos pašalinti jai priklausančio balkono stogelio žmonėms keliamą pavojų, ieškovas, kaip daugiabučio namo administratorius, privalėjo pats imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių nuo atsakovei priklausančio stogelio, pritvirtinto prie bendro naudojimo objekto, keliamo pavojaus. Nei ieškovo surašytas balkono stogelio apžiūros aktas, nei stogelio demontavimo darbų aktas, nėra nuginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo stogelio remonto, o vėliau demontavimo, darbus buvo atlikti būtina, nes stogelis kėlė pavojų žmonėms. Kadangi nurodyti aktai nėra nuginčyti, laikytina, kad atsakovė nepaneigė jai priklausančio ir žmonėms pavojų kėlusio stogelio remonto ir demontavimo būtinybės, todėl atsakovės argumentai dėl stogelio remonto, demontavimo nebūtinumo ir apimties ar savininko teisių pažeidimo vertinami kritiškai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovas skolą prašė priteisti ne tik už atliktus stogo demontavimo darbus, bet ir už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė prašomų priteisti sumų. Ieškovo prašomas priteisti sumas patvirtina byloje pateiktos ieškovo PVM sąskaitos–faktūros už 2019 m. vasario–birželio mėn., 2020 m. vasario 20 d. rašytiniai paaiškinimai, 2019 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo aktas ir sąskaitos bei mokėjimo pavedimai, su dubliku pateikta skolos suvestinė. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimo ieškovui už 2019 m. vasario–birželio mėn. laikotarpį 126,85 Eur sumą sudaro 33,72 Eur už stogelio demontavimo darbus, 91,64 Eur už administravimą ir 1,49 Eur palūkanų už pradelstus mokėjimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.55 str. 2 d. jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės pavedimuose ieškovui nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, todėl ieškovas turėjo teisę užskaityti seniausias atsakovės skolas, kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, ginčijo ieškovo reikalaujamas sumokėti sumas, t. y. tiek už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, tiek už stogelio demontavimo darbus. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti įrodymais (sąskaitomis, aktais, detalizacija, suvestine), atsakovės argumentai dėl ieškovo prašomos priteisti skolos nepagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovo nurodytos sumos paskaičiuotos netinkamai ar neteisėtai.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė reikalaujamų priteisti sumų. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už 2019 m. vasario–birželio mėn. laikotarpį sudaro 126,85 Eur sumą, iš jos 33,72 Eur – už stogelio demontavimo darbus, 91,64 Eur – už administravimą ir 1,49 Eur palūkanos už pradelstus mokėjimus. Atsakovė neįrodė, kad ieškovo reikalavimai, įskaitant sumokėti skolą už demontuotą balkono stogelį, yra nepagrįsti, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 4.82–4.85 str., 4.242 str., 6.38 str., 6.55 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“; Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“; CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

24. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji nesumokėjo skolos geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

25. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. CPK 79 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų sąrašas nurodytas CPK 88 str. 1 d. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

27. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo po 15 Eur žyminį mokestį, viso 30 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami visiškai, iš atsakovės T. C. ieškovo naudai priteistina po 15 Eur pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.

28. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat turėjo 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą. Apeliacinės teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka CPK 88 str. nustatytas bylinėjimosi išlaidų rūšis, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.

29. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

30. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau–Rekomendacijos).

31. Ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ pirmosios instancijos teisme patyrė 586,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio, dubliko ir rašytinių paaiškinimų surašymą, atstovavimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 586,25 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p., 8.3 p., 8.6 p., 8.16, 8.19 p. nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

32. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 411,40 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma priteisti 411,40 Eur suma neviršija Rekomendacijose 8.10 p. nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

33. Viso iš atsakovės priteistina 602,96 Eur pirmosios instancijos teisme ir 426,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma ieškovo naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. C. 126,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 126,85 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 602,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

Priteisti iš atsakovės T. C. 426,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.