- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-1555-599/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23663-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Atsakovas
- T. C.
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Vilnius“
- Advokatai
- Mantas Baigys, Artūras Cibulskas
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovei Laimai Daugėlienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei T. C. dėl skolos išieškojimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu ieškovas teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugas ir ieškovas veikia 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas yra pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 Įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, be to, kurio galiojimas pratęstas 2018-12-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu (buvęs UAB „Mano būstas Vilnius“) bei 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-28 Įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas 2018-12-28 Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) Įsakymo pagrindu (buvęs UAB „Vilkpėdės būstas“). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2019-06-27 buvo baigta UAB „Mano būstas Vilnius“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Mano būstas Vilnius“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės bei pareigos buvo perduotos UAB „Mano būstas Vilnius“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė T. C. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė ir UAB „Mano Būstas Vilnius“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė taip pat privalo išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už jų priežiūrą (LR LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Ieškovas taip pat nurodė, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, t. y. kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas, ir atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai nepažymėta, t. y. ji yra išreikština tik skaičiais (LR CK 4.82 str. 7 d.), be to, patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymų nuostatų (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.). Ieškovas nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-07-31 (imtinai) už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas sudaro 168,48 EUR sumą. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime dėstomomis aplinkybėmis, kadangi 2018-06-22 ieškovas UAB „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs - UAB Naujamiesčio būstas) Statinio apžiūros aktu Nr. NB-AA-18-092 nustatė, jog stogelis virš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, balkono yra nesaugus ir gali kelti pavojų aplinkiniams, be to, apie stogelio įvertinimą UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2018-07-04 raštu „Dėl Algirdo g. 17-11 stogelio virš balkono“ informavo buto gyventoją, o nepanaikinus nustatytų defektų, 2019 metų vasario mėnesį buvo atlikti stogelio demontavimo virš balkono darbai. Be to, stogelio remonto darbų pagrindas yra 2018-06-22 Statinio apžiūros aktas Nr. NB-AA-18-092 ir atsižvelgiant į tai, jog nustatyti defektai buvo susiję su statinio privalomaisiais reikalavimais, tai administratorius priėmė sprendimą dėl privalomųjų darbų atlikimo, be to, pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teismų praktiką, nustačius defektus, susijusius su statinio privalomaisiais reikalavimais, patalpų savininkų sutikimas nėra reikalingas, be to, administratorius ne tik turėjo teisę, tačiau ir pareigą organizuoti avarinės būklės požymių turinčio stogelio demontavimo darbus, kadangi priešingu atveju, administratorius būtų prisiėmęs visišką atsakomybę už stogelio avarinės būklės sukeltą žalą tiek butų, tiek ir kitų patalpų savininkams, tiek ir tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kadangi stogelis buvo primontuotas prie daugiabučio namo sienos, kuri yra bendro naudojimo paskirties, tai stogelis buvo demontuotas auto bokštelio pagalba ir atskiras buto gyventojos leidimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės skola už periodą nuo 2019-02-01 iki 2019-06-30 (imtinai) už administravimo paslaugas sudaro 126,85 EUR sumą (125,36 EUR skola (33,72 EUR stogelio demontavimo darbai ir 91,64 EUR administravimo išlaidos) + 1,49 EUR palūkanos) ir atsakovė visas sąskaitas už suteiktas paslaugas yra gavusi, be to, visose sąskaitose buvo nurodyta mokesčių detalizacija ir prievolė apmokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra imperatyvi, todėl atsižvelgiant į tai, jog balkono stogelio demontavimas buvo teisėjas bei pagrįstas ir šios paslaugos buvo suteiktos, tai yra laikytina, kad ieškovo ieškininiai reikalavimai taip pat yra pagrįsti. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovės 168,48 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnutinai, patikslinant atsakovės skolą už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-06-30 (imtinai) už administravimo paslaugas, kuri sudaro 126,85 EUR sumą (125,36 EUR skola (33,72 EUR stogelio demontavimo darbai ir 91,64 EUR administravimo išlaidos) + 1,49 EUR palūkanos), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė T. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ji norėtų atkreipti dėmesį į šias faktines aplinkybes, kurių nenurodė ieškovas savo ieškinyje, tačiau kurios yra labai svarbios šiai civilinei bylai. Atsakovė nurodė, kad 2017 metais atsakovė ir jos kaimynė gavo 2017-10-17 pranešimus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, kuriame buvo pranešta, jog yra gautas skundas dėl galimai savavališkai įrengto stogelio virš atsakovės balkono ir kaimynės balkono ir kad šiuo klausimu bus vykdomas patikrinimas. Po šio pranešimo gavimo atsakovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko atsakovės susitikimas su minėto departamento direktore L. Staškevičiene, kurio metu buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir stogelių virš balkono kilmė, be to, aerofotonuotraukos patvirtino tai, jog atsakovės butui priklausančio balkono stogeliui yra daugiau kaip dešimt metų, todėl jis atitinka visus reikalavimus, o tuo tarpu atsakovės kaimynės stogeliui virš balkono buvo mažiau kaip penkeri metai, todėl kaimynė buvo įpareigota šį stogelį pašalinti ir po šio susitikimo kurį laiką atsakovės niekas netrukdė. Vėliau, manytina, žmogus, kuris pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kreipėsi į UAB „Mano būstas“ (tuometinio UAB „Naujamiesčio būstas“) seniūną dėl to paties tariamai savavališkai įrengto bei nesaugaus stogelio, nors minėta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių pažeidimų nenustatė. Be to, 2018-06-22 savavališkai, atsakovės neįspėjus, buvo padarytas stogelio virš atsakovės balkono patikrinimas, kurio metu buvo padaryta eilė stogelio nuotraukų, be to, 2018-07-18 atsakovė gavo pranešimą iš UAB „Mano būstas“ (tuometinio UAB „Naujamiesčio būstas“) direktoriaus R. Lisausko apie padarytos patikros rezultatus, kurioje buvo nustatyta, jog stogelis yra nesaugus, dėl to buvo nurodyta iki 2018-07-31 (imtinai) imtis veiksmų, užtikrinančių aplinkinių saugumą, tačiau jokių rekomendacijų, kaip tai įvykdyti nebuvo pateikta. Visgi atsakovė savo lėšomis padarė stogelio remontą ir tam buvo išleista apie 100 EUR suma ir atsakovė laukė, kada atvyks įgalioti asmenys patikrinti stogelio bei nustatys tai, jog jis tikrai šiuo metu yra tvarkingas bei saugus, tačiau jokių žinių atsakovė negavo. Atsakovė nurodė, jog 2019-01-03, t. y. kai ji savo balkone bei svetainėje rado nepažįstamus žmones, ji buvo šokiruota, kai išgirdusi triukšmą ir atėjusi į svetainę joje ji pamatė stovintį nepažįstamą žmogų, o kitas žmogus buvo balkone, tokiu būdu atsakovė patyrė didžiulį išgąstį bei stresą. Be to, paprašius paaiškinti, kas jie tokie ir kokiu tikslu yra atsakovės privačioje nuosavybėje, šie asmenys pareiškė, jog jie atvyko nugriauti bei pašalinti stogelio, be to, reikalavo atsakovės patraukti visus daiktus iš balkono, tačiau šoko būsenoje atsakovė neleido jiems atlikti jokių veiksmų ir ji juos išvarė iš savo namų. Be to, šie asmenys nepateikė jokio dokumento, leidžiančio tuo metu būti atsakovės bute ir patekti į atsakovės balkoną, be to, prieš tai atsakovė negavo jokio įspėjimo apie galimą darbuotojų iš UAB „Mano būstas“ atvykimą, todėl yra abejotina, ar toks patekimas į daugiabučio buto patalpas gali būti įvardinamas kaip teisėtas bei leistinas. Atsakovė taip pat nurodė, kad viskas baigėsi tuo, jog 2019-02-04 apie 10 val. ryte prie atsakovės buto lango prisiartino bokštelis, kuris užkėlė du darbuotojus į atsakovės balkoną ir kol atsakovė išgirdo triukšmą ir atbėgo bei pamatė pašalinius asmenis balkone, tai pusė stogelio virš atsakovės balkono jau buvo išgriauta, be to, šie darbuotojai ir toliau žvėriškai laužė stogelį, bandė išrauti jo dalis, nepaisant to, jog atsakovė darė nuotraukas, kad galėtų jų veiksmus vėliau įrodyti, be to, šie darbuotojai žadėjo tai, jog bus įtaisytas naujas stogelis, tačiau šis duotas pažadas nebuvo įvykdytas, be to, ir šį kartą atsakovei nebuvo pateikti jokie dokumentai, suteikiantys įgaliojimą darbuotojams patekti į atsakovės nuosavybės teise priklausantį balkoną bei griauti ten esantį stogelį, be to, prieš darbuotojų atvykimą atsakovė taip pat nebuvo gavusi jokio raštiško perspėjimo apie atvyksiančius UAB „Mano būstas“ atstovus. Atsakovė nurodė, kad nuo 2019 metų vasario mėnesio ji pradėjo gauti reikalavimus apmokėti sąskaitas be smulkių paaiškinimų už ką ir kokiu pagrindu yra prašoma apmokėti ir kaip matyti, 126,85 EUR suma buvo paskaičiuota už darbuotojų atliktus stogelio išgriovimo darbus, tačiau su tokia skola ji nesutiko ir iki dabar ji su šia skola ji nesutinka, kadangi jokio teisinio pagrindo laužyti bei nugriauti stogelį UAB „Mano būstas“ neturėjo. Be to, darbuotojai veikė ne pagal įstatymų nuostatas, patekdami į atsakovės privačias valdas, niokodami atsakovės turtą bei sukeldami atsakovei stresinę būseną. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.83 str. 4 d. nuostatas, buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais : 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo bei 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Be to, antruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (LAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-7-515/2009). Atsakovė nurodė, kad ji buvo padariusi stogelio remontą, be to, darbuotojai kelis kartus atvyko savavališkai, atsakovei nebuvo įteiktas joks įspėjimas apie būsimą patekimą į atsakovės balkoną, be to, nebuvo pateiktas ir dokumentas, nurodantis, jog darbuotojai turi įgaliojimą nugriauti stogelį virš atsakovės balkono dėl to, kad jis yra nesaugus, be to, tokius sprendimus turėjo priimti tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, tačiau jokio šios valstybinės institucijos oficialaus sprendimo atsakovė taip pat negavo. Be to, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso atsakovei nuosavybės teise. Pagal CK 4.37 str. 1 d. nuostatas, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pažymėtina tai, kad nuosavybės teisė yra absoliuti teisė, kuri gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 str. 1 d.). Be to, daikto savininko įgyvendinama nuosavybės teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) apima ir to daikto priklausinius, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, balkonas yra laikytinas buto priklausiniu (LAT 2018-02-21 nutartis Nr. 3K-3-66-916/2018), todėl yra pagrindas tokiai išvadai padaryti, kad asmenys, patekę į atsakovės nuosavybės teise priklausantį balkoną ir svetainę, nepateikdami valstybės įgaliotos institucijos sprendimo bei neperspėdami iš anksto, pažeidė atsakovės, t. y. kaip buto savininkės, teises bei teisėtus interesus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji visus komunalinius mokesčius moka laiku, tinkamai bei nustatyta tvarka, tačiau su šiuo reikalavimu sumokėti už stogelio pašalinimą, kurio ir nebuvo būtina griauti, ji nesutinka. Atsakovė pateikė tripliką ir nurodė, kad palaiko pilnai atsiliepime išdėstytus argumentus. Be to, pagal LR Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 2 p. nuostatas, statinio naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir esminiai statinio reikalavimai yra nustatomi pagal LR Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktuose (LR Statybos įstatymo 4 str. 2 d.), tarp jų - ir statybos reglamentuose, tačiau ieškovas taip ir nekonkretizavo, kokių statinio privalomųjų reikalavimų pagrindu yra demontuotas stogelis ir kokių reikalavimų jis neatitiko. Be to, taip pat UAB „Mano būstas Vilnius“ nenurodė ir tų aplinkybių, t. y. kaip šioje civilinėje byloje ginčo balkono stogelis yra vertinamas, - ar kaip namo bendro naudojimo objektas, ar objektas atsakovei priklausantis asmeninės nuosavybės teise, be to, taip pat nėra aišku, kaip buvo pasirinktas demontavimo darbų rangovas, t. y. kokia buvo šių darbų kaina ir kaip ji buvo proporcingai paskirstyta tarp namo bendraturčių ir ar ji apskritai buvo paskirstyta, ar visa sąskaita buvo pateikta apmokėti tik atsakovei. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą beri neįrodytą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą beri neįrodytą.
Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmasis statybos priežiūros skyrius pateikė šioje civilinėje byloje išvadą, kurioje nurodė, jog 2017-10-08, 2018-05-16 bei 2018-11-09 Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, t. y. buvęs Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) gavo pareiškėjo skundą dėl įrengto stogelio virš balkono bei balkone įrengtos palydovinės antenos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamentas, siekdamas objektyviai įvertinti pranešime išdėstytas aplinkybes, 2017-10-26 atliko patikrinimą bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3020, kur šio patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog virš balkono yra įrengtas stogelis. Be to, Departamentas pareiškėją informavo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje buto savininkė T. C. Departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ji butą pirko 1994 metais ir jau pirkimo metu buvo sumontuotas stogelis virš balkono bei palydovinė antena ir pagal VĮ „Registrų centras“ išrašo (Nr. 10/82845) duomenis, buto savininkė šį butą pirko 1994 metais ir buto pirkimo -pardavimo sutartis buvo pasirašyta 1994-07-12, todėl vadovaujantis buto savininkės paaiškinimu bei VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis, galima pagrįstai teigti, jog virš balkono esantis stogelis yra sumontuotas prieš 1994-07-12. Be to, 2018-12-17 Departamentas pakartotinai atliko patikrinimą, surašant faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3601, kuriame užfiksavo, kad skaidrus balkono stogelis (t. y. pagal buto savininkės paaiškinimą raštu bei pateiktas nuotraukas) buvo įrengtas apie 1982 metus, o 2012 metais susidėvėjusi stogelio danga buvo pakeista nauja skaidria danga. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo (redakcija galiojo nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30) nuostatomis bei atsižvelgus į tai, jog 1994 metais buto pirkimo – pardavimo metu jau buvo sumontuotas ginčo stogelis virš balkono, o 2012 metais buvo pakeista tik susidėvėjusi stogelio danga, tai galima teigti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo neprivalomas (LR Statybos įstatymo priėmimo data - 1996-03-19). Be to, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie LR Aplinkos ministerijos taisyklių 48 punkto (galiojanti redakcija nuo 2017-01-01) nuostatomis, skundo ir pranešimo nagrinėjimas yra nutraukiamas, jeigu egzistuoja Taisyklių 48.7 p. nuostatose nurodytos aplinkybės, t. y. „dėl statybos teisėtumo, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš dešimt metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, jog yra pažeistas viešasis interesas“, todėl atsižvelgiant į tai, kad stogelis ir palydovinė antena buvo sumontuoti daugiau kaip prieš dešimt metų, tai pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. nuostatose nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Be to, Įstatymo 49 str. 3 d. nuostatose yra reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškime išdėstytas aplinkybes, dėl buto balkone sumontuoto stogelio galimai keliamo pavojaus namo gyventojams ir apačioje vaikščiojantiems žmonėms, vadovaudamasis Įstatymo 49 str. 1 d. 3 p. nuostatomis bei LR Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d. nuostatomis, paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Naujamiesčio būstas” pagal kompetenciją patikrinti pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pateikti atsakymą teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (suvestinė redakcija nuo 2019-10-11 iki 2020-12-31) 3 priedo 4.1 p. nuostatose yra nurodyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Be to, 5 p. nuostatose yra nurodyta, jog pastato išvaizdos keitimu yra laikoma : balkonų, lodžijų įstiklinimas ; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą (spalva laikoma nepakitusia, kai parenkami trys gretimi spalvos atspalviai, vadovaujantis bet kuriuo spalvų paletės katalogu, kuriame yra ne mažiau kaip 1000 spalvų ir atspalvių), matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas ; esamų angų pastato fasade užtaisymas ; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą) ; fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą) ; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo ; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo bei Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-06-21) 12 p. nuostatomis, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant ir į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų : 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas ; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų bei 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Be to, 15 p. nuostatose yra numatyta, kad statinio griovimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas ir statinys yra laikomas nugriautu, jeigu išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi) ir statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Vadovaujantis teisės aktais bei atsižvelgiant į tai, kad ant pastato fasado laikančios sienos pritvirtintas stogelis virš balkono (t. y. laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą) buvo demontuotas (išardytas), tai yra priskiriama paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Išvadą teikianti institucija prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti tesimo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ginčas šioje civilinėje byloje iš esmės tarp šalių kilo dėl mokėjimo už virš atsakovės buto balkone esančio stogelio išmontavimo darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog ieškovas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019-02-01 iki 2019-07-31 (imtinai), teikė daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, be to, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei T. C.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas 2018-06-08 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos pranešimą Nr. (23.2)-2D-7943, kuriame nustatyta, kad virš atsakovės buto balkono yra sumontuotas stogelis, priklausantis atsakovei asmeninės nuosavybės teise, be to, Inspekcija, vertino, jog stogelis galimai kelią pavojų namo gyventojams ir apačioje vaikščiojantiems žmonėms, todėl įpareigojo ieškovą patikrinti stogelio būklę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas, 2018-06-22 patikrinęs stogelio techninę būklę, surašė Statinio apžiūros aktą Nr. NB-AA-18-092, kuriame buvo nustatyta, jog stogelis yra nesaugus bei gali kelti pavojų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas 2018-07-04 raštu Nr. NB-RS-18-1351 informavo atsakovę apie apžiūros akte nustatytas aplinkybes bei įpareigojo atsakovę iki 2018-07-31 (imtinai) imtis priemonių, užtikrinančių aplinkinių asmenų saugumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018-07-27 atsakovė elektroniniu paštu ieškovui pateikė prašymą pratęsti terminą darbams atlikti iki 2018-11-20 (imtinai), be to, nustatytu terminu atsakovei įpareigojimo neįvykdžius, ieškovas 2018-12-13 pakartotinai įpareigojo atsakovę iki 2019-12-22 imtis priemonių, užtikrinančių aplinkinių asmenų saugumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas, siekdamas užtikrinti daugiabučio namo gyventojų ir aplinkinių asmenų saugumą, ėmėsi veiksmų bei atliko stogelio demontavimo darbus, kurių kainą priskaičiavo atsakovei. Liudytoja I. U. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakove ji yra kaimynės ir jų butai yra šalia, be to, ji tiksliai neatsimena kiek metų jos yra pažįstamos, galbūt apie 30 metų. Liudytoja parodė, kad kai atsakovė įsikėlė gyventi į butą, balkono stogelis jau buvo, be to, ji tame name gyvena jau 60 metų. Be to, viskas prasidėjo 2017 metais, t. y. kai vienas kaimynas Statybų inspekcijai padavė skundą dėl atsakovės ir jos stogelio, neva jos abi naudojasi neteisėtai pastatytais stogeliais ir Statybų inspekcija nurodė, jog ji savo stogelį turi nuimti, kadangi jis yra neseniai pakeistas, o kaimynės stogelis, kadangi jau yra senas, neprieštarauja įstatymams, tai leido palikti. Liudytoja parodė, jog ji savo stogelį pašalino, bet po to kreipėsi į Statybų inspekcijos viršininkę, prašydama paaiškinti, kodėl turėjo jį pašalinti, jeigu stogelis yra senesnis negu atsakovės, tada Statybų inspekcijos viršininkė leido jai grąžinti savo stogelį. Be to, ji žinojo, jog kaimynė iš UAB „Naujamiesčio būstas“ gavo laišką, kad stogelį reikia remontuoti ir 2019 metų vasarą administratoriui ji paaiškino, jog atsakovė yra išvykusi ir grįš tik rugsėjo mėnesį, todėl stogelis bus pataisytas iki spalio mėnesio. Liudytoja parodė, kad sausio 3 dieną ji buvo užėjusi pas kaimynę ir kartu virtuvėje jos gėrė arbatą, kai už lango išgirdo dundesį, abi pasižiūrėjusios pamatė, jog už lango stovi kranas su vežimėliu ir dviem vyrais, be to, nuėjusios į kitą kambarį, kuriame yra balkonas, jos pamatė, kad vienas iš vyrų jau yra balkone ir vyras nurodė joms paimti krėslą, kadangi jis trukdo demontuoti stogelį. Kaimynė, t. y. atsakovė, šių vyrų pareikalavo dokumentų, tačiau jie nieko neparodė, o tik pradėjo fotografuoti stogelį ir tą dieną stogelio jie negriovė. Be to, kad kai prieš pusę metų iki šio įvykio buvo atvykęs kranas, tai sąskaitą gavo visi kaimynai ir sąskaitoje buvo įvardinta, jog tai yra krano paslaugos. Liudytoja parodė, kad jai yra žinoma, jog atsakovė remontavo savo stogelį ir remontas tikrai buvo prieš sausio 3 dienos įvykius, bet tiksliai neprisimena datos, be to, stogelio remonto kainos su atsakove ji neaptarinėjo, tačiau atsakovė sakė, kad tai buvo jai didelė suma. Liudytoja A. B. parodė, kad su atsakove ji yra kaimynės, be to, atsakovės balkono stogelio nugriovimo ji nematė, kadangi jis yra iš kitos namo pusės, be to, šis stogelis buvo pastatytas iki atsakovės įsikėlimo į jos butą, be to, kai jos sūnus prižiūrėjo remontą, tai buvo 2019 metų gruodžio mėnuo, tačiau jos sūnus atsakovės balkono stogelio neremontavo, o tik prižiūrėjo ar viskas gerai bei prisuko kažkokius varžtus.
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys visgi yra nepagrįstas bei netenkintinas, kadangi ieškovas šioje civilinėje byloje pilnai neįrodė tų aplinkybių, kurias nurodė savo ieškinyje (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Ieškovas patikslino savo ieškininius reikalavimus ir nurodė, jog atsakovės skola už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-06-30 (imtinai) sudaro 126,85 EUR sumą, t. y. 125,36 EUR skola (33,72 EUR stogelio demontavimo darbai ir 91,64 EUR administravimo išlaidos) + 1,49 EUR palūkanų), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas šioje byloje visiškai iškraipo faktus dėl atsakovės tinkamų mokėjimų, kadangi atsakovė visada sąžiningai bei laiku sumoka visus jai paskaičiuotus mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas, todėl ji aplamai neturi jokios susidariusios skolos už šias paslaugas, tačiau atsakovė kategoriškai atsisako sumokėti ieškovui už neteisėto balkono stogelio išmontavimo darbus priskaičiuotą jai sumą, kadangi ji mano, kad aplamai ieškovas ne tik kad neturėjo teisės tokių sumų jai paskaičiuoti, bet ieškovas dar ir savavališkai pažeidė jos teisę į nuosavybės neliečiamumą, kuri yra ginama įstatymų nuostatų.
Pažymėtina tai, kad LR CPK 12 str. nuostatose yra numatyta, jog civilinės bylos visuose teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ši nuostata iš esmės yra atkartojama ir LR CPK 178 str. nuostatose, kuriose yra nurodoma, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, todėl darytina išvada, jog šalys visgi turi pareigą įrodinėti savo dėstomas aplinkybes.
Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad už ginčo laikotarpį ieškovas atsakovei yra išrašęs PVM sąskaitas – faktūras, kuriomis ieškovas ir grindžia susidariusios skolos pagrįstumą, tačiau pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vien PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo faktas dar nelaikytinas bei netraktuotinas neįrodinėtina aplinkybe, kad ginčo skolos šaliai daugiau nebereikia įrodinėti, esant šalių ginčui dėl susidariusios skolos pagrįstumo bei teisėtumo (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas pilnai sutinka su atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovas, pagrįsti savo ieškininius reikalavimus, į šią civilinę bylą pateikė tik abstraktaus pobūdžio teiginius ir argumentus, jog ginčo skola susidarė atsakovei neapmokėjus už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą bei suteiktas komunalines paslaugas, tačiau tiek ieškinyje, tiek jo prieduose, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškinimuose tai nėra pakankamai ir tinkamai detalizuota, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad ieškovas visgi pilnai neįrodė tų aplinkybių, jog ginčo 125,36 EUR skolą (33,72 EUR stogelio demontavimo darbai ir 91,64 EUR administravimo išlaidos) sudaro būtent tokia proporcija atsakovės nesumokėtos sumos, t. y. kad atsakovė, laiku bei pilnai mokėdama visus mokesčius, visgi turi 91,64 EUR administravimo išlaidų įsiskolinimą (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal LR CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas į šią civilinę bylą nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad stogelio demontavimo darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, buvo atlikti gavus atsakovės sutikimą arba kad šie darbai yra susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba kad dėl minėtų darbų buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka bei kad šie darbai ieškovo aplamai buvo atlikti teisėtai (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, LR CK 4.76 str. nuostatose yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčiu proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms ir jeigu vienas iš bendraturčiu nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje ieškovas taip pat tinkamai nedetalizavo bei neįrodė ir tų aplinkybių, t. y. nėra pateikta duomenų, kokia visgi buvo bendra atliktų darbų kaina, koksai buvo darbų atlikimo rangovas, kiek buvo sumokėta bei kokiu būdu ir principu ši sumokėta suma proporcingai buvo paskirstyta tarp namo bendraturčių (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, kad atsakovės ginčo stogelis buvo įrengtas teisėtai ir jo įrengimui atsakovė neprivalėjo turėti jokių leidimų ir šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pagal visą bylos medžiagą matyti, jog ginčo stogelis buvo atsakovės asmeninė nuosavybė (ne bendroji jungtinė nuosavybė), tačiau apžiūros aktu buvo nustatyti stogelio defektai, kurie turėjo būti pačios atsakovės pašalinti. Atsakovė nurodė ir pateikė į bylą įrodymus (rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kt.), jog šį reikalavimą ji gal ir nesavalaikiai, tačiau buvo pilnai įvykdžiusi, t. y. ji buvo suremontavusi nustatytus stogelio defektus, ir paneigiančių šias nurodytas aplinkybes įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, kad ieškovas nugriovė ginčo stogelį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog atsakovė prieš ieškovui nugriaunant ginčo stogelį buvo nepašalinusi nustatytų stogelio defektų (t. y. nėra jokių ieškovo ar kitų oficialių institucijų surašytų aktų, padarytų nuotraukų ir kt.), tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo atveju yra aplamai abejotinas ieškovo teisinis ginčo stogelio nugriovimo pagrindas, žinant, jog ginčo stogelis visgi buvo asmeninė atsakovės nuosavybė, be to, jokių tiesioginių oficialių pavedimų nugriovimui ieškovas iš jokių institucijų taip pat nebuvo gavęs, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė savo ieškininių reikalavimų tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo bei savo ieškininių reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 96 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą, advokato sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais iš ieškovo valstybės naudai yra išieškotinos 441,97 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojama teisinė pagalba ; antrinės teisinės pagalbos išlaidos) (LR CK 1.5 str.).
Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos neviršija minimalios įsakyme numatytos 5,00 EUR sumos.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo UAB „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091 valstybės naudai 441,97 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojama teisinė pagalba ; antrinės teisinės pagalbos išlaidos).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.