- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e2-572-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02371-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė, Jurijus Binevičius
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo, teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ž. K. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir I. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovės S. T. (toliau – atsakovė) išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, sudarantį po 2 400 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 4 800 Eur; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (detali tvarka nurodyta ieškinyje); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Nuo 2005 m. iki 2021 m. šalys gyveno kartu, neįregistravę santuokos, (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters, (duomenys neskelbtini) – sūnaus. Atsakovė dėl priklausomybės nuo alkoholio netinkamai rūpinosi savo vaikais. Laukdamasi sūnaus ir toliau gėrė, lakstė. Šalys išsiskyrė kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Nuo to laiko atsakovė vaikais nesirūpina ir toliau girtauja.
1.2. Ieškovas nuo 2021 m. birželio mėnesio abu vaikus augina vienas. Dėl šios priežasties ieškovui teko išeiti iš darbo, kurį laiką buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Sūnų neseniai pradėjo leisti į darželį.
1.3. Su atsakove buvo sutarta dėl bendravimo tvarkos, tačiau šį susitarimą vykdo dalinai, kartais mergaitę pasiima su nakvyne pas save. Daugiausia atsakovė su vaikais bendrauja telefonu. Atsakovė jokio išlaikymo vaikams neteikia, niekur nedirba.
1.4. Anot ieškovo dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 510 Eur, tuo tarpu sūnaus – 597 Eur. Ieškinyje pateikta vaikų poreikių lentelė, kurioje šios sumos detalizuotos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka, jos nuomone, ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga, o ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės dėl žemiau nurodytų motyvų:
2.1. Šalys nuo 2022 m. gyvena atskirai, nuo to laiko vaikai yra prižiūrimi pagal šalių susitarimą. Atsakovė turi sveikatos problemų, dėl kurių kartais turi atlikti tyrimus gydimo įstaigose, tačiau, sugrįžus, vaikai gyvena pas ją.
2.2. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė vengia bendrauti su savo vaikais, kad nevykdo sudaryto susitarimo. Vaikai turi gyventi su motina, jai priklausančiame bute, kur jiems sudarytos sąlygos ir yra jų daiktai.
2.3. Atsakovė gauna bedarbio pašalpą, iš kurios išlaiko vaikus, kai jie gyvena pas ją. Vaikų interesais yra gauta socialinė kortelė, į kurią pervedamos nepilnamečiams vaikams skirtos išmokos bei atsakovės bedarbio pašalpa.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vaikus pasiima vidutiniškai 7 dienas per mėnesį, būna kai visai neima. Su vaikais dažniausia būna pora valandų tik. Atsakovė paskambina būdama girta ir praneša, kad visgi vaiko iš darželio nepasiims. Ieškovas turi vaizdo įrašą, kad nuvykus pas atsakovę į namus randama išgėrusi, mieganti, tuo tarpu vaikas vežimėlyje guli apsiverkęs raudonomis akimis. Vaikų pinigėliai yra pas ją, kartais kažką atneša, kartais nieko. Po teismo sprendimo bus tvarkomi dokumentai, kad pinigus gautų ieškovas. Atsakovė keturis metus niekur nedirba. Be to, turi daug skolų už komunalinius mokesčius. Socialinėms darbuotojoms nedaro durų, telefonu nebendrauja. Šiuo metu ieškovas dirba, tačiau dažnai dėl vaikų ligos tenka imtis nedarbingumą. Gauna 1 000 Eur atlyginimą. Sūnui trūksta mamos, dukra jau daug ką mačiusi, t. y. su kuo mama vaikšto, kad girta ir pan., tad supranta esamą situaciją.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas prašė atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes. Atstovo nuomone, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų galima remtis, jog ieškovo reikalavimas nustatyti gyvenamąją vietą su ieškovu yra nepagrįstas, tuo tarpu dėl išlaikymo priteisimo, t. y. 200 Eur, taip pat pritaria. Mažesnę sumą priteisti būtų neracionalu. Dėl išlaikymo įsiskolinimo – reikalavimas turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi abu tėvai minėtu laikotarpiu nedirbo, neturėjo pajamų vaikų išlaikymui, tad reikalauti tik iš atsakovės priteisti įsiskolinimą būtų nesąžininga. Siūloma bendravimo tvarka teisinga, reikia tikėtis, kad ji bus vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) atstovė palaikė Institucijos išvadą. Papildomai paaiškino, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka geriausius vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
6. Byloje nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Nuo 2005 m. šalys gyveno neįregistravę santuokos.
7.2. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra D. K., o (duomenys neskelbtini) – sūnus I. K. (I. K.). Ieškovas tėvystę pripažino notarine tvarka.
7.3. Gimus antram vaikui, 2021 m. vasaros pabaigoje šalių bendras gyvenimas nutrūko.
7.4. Nuo 2021 m. birželio mėnesio vaikai gyvena su ieškovu, jis juos išlaiko ir jais rūpinasi. Atsakovė išlaikymą vaikams teikia dalinai.
7.5. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis atlygimas 1 000 Eur. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, su vaikais gyvena jo mamai nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisė į transporto priemones, kuriomis būtų leidžiamas eismas, neįregistruota.
7.6. Tuo tarpu atsakovė gauna asmens, auginančio vaiko iki 3 metų draudimo išmoką, nedirba. Nekilnojamojo turto duomenimis, atsakovei priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė Užimtumo tarnyboje neregistruota, jai neįgalumas nustatytas nėra.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
8. Ieškovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovės nuomone, šis reikalavimas nepagrįstas, vaikai turėtų gyventi su atsakove.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
10. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui. Esant šiai aplinkybei, mažai tikėtina, jog atsakovė tinkamai galės pasirūpinti vaikais. Be to, atsakovės advokatas taip pat nurodė, jog atsakovė pagrindžiančių duomenų, kodėl vaikai negali gyventi su ieškovu ir turėti gyventi su ja, nepateikė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog išvadą byloje teikianti Institucija nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiks jų interesus.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Institucijos poziciją bei tai, kad atsakovė duomenų, paneigiančių dėl ko vaikų gyvenamoj vieta turėtų būti nustatoma su ja, nepateikė, bei tai, jog atsakovė girtaujanti, teismas sprendžia, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė savo pozicijos į bylą šiuo klausimu nepateikė.
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Ieškovas į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių lentelę. Joje nurodoma, kad kiekvieno iš šalių vaikų poreikiai maistui sudaro 180 Eur per mėnesį; aprangai (drabužiams ir avalynei) – 70 Eur per mėnesį; ugdymo priemonėms – 30 Eur per mėnesį; sveikatos priežiūrai (vitaminams, vaistams) – 20 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – 30 Eur per mėnesį; šeimos šventėms, išvykoms – 50 Eur per mėnesį; nenumatytoms vienkartinėms išlaidoms – 60 Eur per mėnesį; komunalinėms paslaugoms – 25 Eur per mėnesį; mokesčiui už darželį bei pamperai – 102 Eur per mėnesį; už būrelius –15 Eur per mėnesį, tad iš viso: 510 Eur per mėnesį dukrai bei 597 Eur per mėnesį sūnui.
18. Institucija, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti suma gali būti nepakankama vaikų poreikiams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikui – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaikų interesus. Iš ieškinyje pateiktos nepilnamečių vaikų poreikių detalizacijos matyti, kad vaikų išlaikymui ieškovas per mėnesį išleidžia 510 – 597 Eur. Šiuo metu vaikai yra, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.
20. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti padidinto išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad ieškovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė. Būtent atsižvelgdamas į tai, ieškovas ir pageidauja šiek tiek daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, kita vertus, pažymėtina, kad atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturinti moteris, todėl reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis galėtų būti ir didesnis.
21. Šiame kontekste teismas ieškovui išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovas gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.
22. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovės vaikų išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienai dukteriai per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, už 17 mėnesių, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 28 d., iš viso už abu vaikus – 4 800 Eur, skaičiuojant kiekvieno vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.
24. Ieškovas nurodė, kad atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisidėjo ir gyvendama kartu, neteikė išlaikymo ir kai apsigyveno atskirai. Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad niekur nedirba, gauna pašalpa, iš kurios išlaiko vaikus, kai jie gyvena pas ją. Tuo tarpu vaikų išlaikymui skirtos lėšos, kurios gaunamos į socialinę kortelę, naudojamos vaikų interesams. Tačiau nė vieno šio argumento atsakovė objektyviais įrodymais nepatvirtino. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje nedalyvavo, tad savo teisės pateikti teismui paaiškinimus nepasinaudojo. Tuo tarpu vertinant teismo posėdžio metu pateiktą atsakovės atstovo poziciją, jog įsiskolinimas turėtų būti mažinamas, kadangi minėtu laikotarpiu abu tėvai nedirbo, laikytinas nepagrįstu. Ieškovas nors nedirbo minėtu laikotarpiu, tačiau nepilnamečius vaikus išlaikė, t. y. teikė jiems būstą, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan. Tuo tarpu atsakovė, prie minimalių poreikių neprisidėjo. Be to, iš atsakovės vaikų išlaikymui yra skiriamas mažesnis dydis (200 Eur), nei atsižvelgiant į byloje pateiktą jų poreikių lentelę (510 – 597 Eur), tad akivaizdu, kad ieškovas jų išlaikymui prisideda bei prisidėjo didesne apimtimi.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir nesant pagrįstų atsakovės prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovė savo nepilnamečiams vaikams minėtu laikotarpiu teikė tinkamai, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteisiant 4 800 Eur įsiskolinimo sumą.
26. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų tėvas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos
27. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 dalis). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.
28. Iš byloje esančių duomenų, o būtent Institucijos pateiktos išvados, teismas nustatė, kad šeima 2022 m. spalio 4 d. buvo atvykusi į Instituciją, kur buvo numatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovo teigimu, šios tvarkos atsakovė nesilaikė, su vaikais bendravo gerokai mažiau negu buvo susitarta. Tai patvirtina ir nepilnamečio vaiko D. K. išsakyta nuomonė. Įvertinus ieškovo siūlomą tvarką, Institucija neprieštarauja jos nustatymui.
29. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas visiškai nedraudžia atsakovei bendrauti su vaikais. Ieškovo nuomone ji turi visas teises dalyvauti vaikų ugdyme, tik norėtų, kad atsakovė būtų blaivi susitikimo metu.
30. Tad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatoma jų bendravimo tvarka su motina, t. y. atsakove, esant šiai aplinkybei ieškovo prašymas tenkintinas ir nustatytina ieškovo ieškiniu prašoma atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sekančiai: du kartus per mėnesį, kas antrą ir ketvirtą savaitgalį, atsakovė paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadienį 10 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.; pieš pasiimdama vaikus, atsakovė informuoja ieškovą prieš 1-2 dienas telefonu ar kitu būdu; atsakovė bendrauja su vaikais telefonu ar per socialinius tinklus ribojant laiką nuo 18 val. iki 20 val.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
32. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Be to, ieškovas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr.)TP-22-T-04595 yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 50 procentų, tuo tarpu atsakovė 2022 m. gruodžio 14 sprendimu Nr. ATS-2022-19196 – 100 procentų.
33. CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. K. (I. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš vaikų po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2022 m. spalio 28 d., iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovės S. T. išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. K. ir I. K. (I. K.) įsiskolinimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 28 d., iš viso 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko tėvas Ž. K..
Nustatyti atsakovės S. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K. ir I. K. (I. K.) tvarką:
1. Du kartus per mėnesį, kas antrą ir ketvirtą savaitgalį, S. T. paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadienį 10 val. ir gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.
2. Prieš pasiimdama vaikus, S. T. informuoja Ž. K. prieš 1-2 dienas telefonu ar kitu būdu.
3. S. T. bendrauja su vaikais telefonu ar per socialinius tinklus ribojant laiką nuo 18 val. iki 20 val.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.