Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. (J. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S., V. B. (buvusi – S.), J. S., K. S., A. S., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S., V. B. (buvusi – S.), J. S., K. S., A. S., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo ir 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016 ieškinį tenkino, pripažino kad atsakovas J. S. neteko teisės į gyvenamąją patalpą. Nutraukė tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo J. S. 2011-05-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1200-1319. Iškeldino atsakovus V. B., J. S., K. S., ir A. S. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė solidariai iš atsakovų nesumokėto nuomos mokesčio ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 26 d.Pareiškėjas (atsakovas) J. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016, išnagrinėjus bylą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtą sprendimą už akių, ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti, kaip nepagrįstą. Procesą prašė atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik po to, kai antstolis J. P. įvykdė teismo sprendimą, 2017 m. kovo 27 d. keldinimo metu pareiškėjas nedalyvavo, nors dalyvavo jo sūnus J. S., tačiau jis pareiškėjo neinformavo, kad iš buto yra iškeldinti. Apie iškeltą iškeldinimo bylą nežinojo nei vienas iš šeimos narių, kadangi apie bylą buvo pranešta viešai, o ne įteikiant teismo šaukimus. Apie proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas sužinojo 2017 m. gegužės mėnesį, kai gavo teismo sprendimą, todėl nepraleisdamas 3 mėnesių termino kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nes yra praleidęs naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Taip pat nurodė, kad teismo procesas privalo būti atnaujintas, kadangi priimtas teismo sprendimas iš esmės neteisėtas ir neteisingas, priimtas už akių dėl pareiškėjo konstitucinės teisės į būstą, dėl tokio dydžio skolos teismas negalėjo jo iškeldinti. Pažymi, kad teismo sprendimu priteista skola yra visiškai padengta. Nurodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, teikiančios pagrindą atnaujinti procesą yra šios: apie priimtą teismo sprendimą už akių ir apie pradėtą keldinimo bylą nieko iš viso nežinojo, nežinojo ir nei vienas iš šeimos narių, 2016 m. vasarą išvyko į Norvegiją pas savo dukterį ir grįžo į Lietuvą tik 2016 m. gruodžio 10 d., prideda lėktuvo bilietus, kurie turėtų patvirtinti, kad civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl apie iškeltą bylą nieko nežinojo. Apie antstolio J. P. keldinimą taip pat sužinojo tik 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, kadangi bute gyveno jo sūnus Jevgenijus, kuris pareiškėjo neinformavo, o jis tuo metu buvo išvykęs į Nidą uždarbiauti pas žvejus (dirbo neoficialiai žvejo padėjėju) ten ir gyveno laikiname namelyje. 2017 m. gegužės mėnesį nuvyko į VšĮ „Klaipėdos butai“, kur jam buvo paaiškinta, kad jis jau iškeldintas. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, pareiškėjas pažymi, kad kito būsto jis neturi, šiuo metu laikinai gyvena pas savo sugyventinę arba Nidoje laikiname žvejų namelyje. Teismas priimdamas sprendimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus dėl skolų, kadangi jie daugiau nei 3 mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, taikė kraštutinę priemonę – iškeldinimą neatsižvelgdamas, kad skola buvo labai nedidelė, tik 664,14 Eur, todėl teismas negalėjo taikyti iškeldinimo.Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, jame nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes pareiškėjas proceso atnaujinimui jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-09-18 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko. Dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, pašto dėžutėje atsakovui paliktas pranešimas, todėl atsakovas arba kartu gyvenantys šeimos nariai, radę pranešimą net ir suėjus terminui, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybę sužinoti apie iškeltą civilinę bylą teisme, informuoti apie tai atsakovą J. S., tačiau pareiškime atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jis arba kartu su juo gyvenantys jo šeimos nariai nepasinaudojo šia galimybe ir nesikreipė į paštą radę pranešimą. Teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta atsakovo darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, o jų neįteikus, pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos.Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos CPK 130 straipsnyje numatytos sąlygos ir teisėtai ieškinį ir jo priedus atsakovui įteikė bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“.Teismas konstatavo, kad atsakovas įsiskolinimą ieškovei padengė tik po sprendimo priėmimo, bet sprendė, kad tai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.Teismas pažymėjo, kad teismo siųstas laiškas su sprendimu už akių teismui į bylą nebuvo grąžintas, o tai reiškia, kad atsakovas arba kartu su juo gyvenantys šeimos nariai turėjo rasti sprendimą už akių pašto dėžutėje.Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, byloje nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl nėra pagrindo proceso atnaujinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016, išnagrinėjus bylą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtą sprendimą už akių, ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirajame skunde iš esmės pažodžiui atkartoja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodo, kad nesiekia pakartotinai bylinėtis dėl to paties dalyko. Pažymi, kad jei apie bylos nagrinėjimą pagal ieškovės ieškinį būtų žinojęs, būtų įvykdęs teismo sprendimą, padengtų skolą, neliktų pagrindo iškeldinimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į vienintelį būstą. Nurodo, kad teismui atnaujinus procesą, įsipareigoja tinkamai vykdyti visas prievoles, susijusias su nuomos sutartimi. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Palaiko pirmosios instancijos teismo nutartį. Teigia, kad pareiškėjas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė, apie skolą ieškovei pareiškėjas žinojo dar iki bylos nagrinėjimo, buvo raginamas sumokėti skolą, bet raginimus nereagavo, įsiskolinimą padengė tik po teismo sprendimo už akių priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S., V. B. (buvusi – S.), J. S., K. S., A. S., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo, kad jog apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik po to, kai antstolis J. P. įvykdė teismo sprendimą, t.y. teismo sprendimo pagrindu įvyko iškeldinimas. Teigia, kad tuo atveju, jei būtų žinojęs apie iškeltą civilinę bylą, būtų padengęs įsiskolinimą ir nebūtų pagrindo iškeldinimui.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai, tame tarpe ir pareiškėjas, tiek apie turimą įsiskolinimą ieškovei, tiek apie iškeltą civilinę bylą buvo informuoti, tačiau elgdamiesi nerūpestingai, nevykdė savo pareigos mokėti nuomos mokestį, atsiliepti į siųstus procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjui procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikti tinkamai, išnaudojus visas galimybes įteikti dokumentus kitais būdais. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios egzistavo nagrinėjant bylą ir kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o tapo žinomos tik įsiteisėjus sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.Pareiškėjo teigimu, nei vienas iš atsakovų nežinojo apie iškeltą iškeldinimo bylą, nes apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta viešai, o ne įteikiant teismo šaukimus. Minėtą aplinkybę paneigia civilinės bylos Nr. e2-11185-1030/2016 medžiaga. Minėtoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinio kopija ir teismo pranešimas pateikti atsiliepimus į ieškinį buvo įteikti tiesiogiai, pasirašytinai atsakovams V. B., J. S., A. S.. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie priimtą sprendimą nežinojo. Tačiau nustačius, kad minėtiems atsakovams ieškinio kopija ir teismo pranešimas buvo įteikti tiesiogiai, t.y. atsakovai apie bylos nagrinėjimą žinojo, spręstina, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą už akių galėjo sužinoti iš minėtų atsakovų. Juolab, kad atsakovai tarpusavyje susiję giminystės ryšiais ir byloje buvo keliamas klausimas dėl jų solidarios atsakomybės.Pareiškėjas nurodo, kad į Lietuvą grįžo 2016 m. gruodžio 10 d. Kadangi sprendimas už akių teismo buvo priimtas 2016-11-22, pareiškėjas, galėjęs sužinoti apie iškeltą bylą (o reiškia ir apie priimtą sprendimą) iš atsakovų, pareiškimą dėl minėto sprendimo peržiūrėjimo galėjo pateikti iki 2016-12-22. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepasinaudojo turėta galimybe, vertintina ne pareiškėjo naudai. Pareiškėjas, kaip rūpestingas ir apdairus žmogus privalėjo rūpintis jam suteikta teise nuomotis būstą ir pareiga mokėti nuomos mokestį tinkamai. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis nemoka nuomos mokesčio daugiau nei keturis metus, buvo žinoma, kad to pasekmė gali būti nuomos sutarties nutraukimas, skolos priteisimas ir iškeldinimas iš jam nepriklausančio būsto. Minėtas pasekmes numatė ieškovės ir pareiškėjo sudaryta nuomos sutartis (jos 21 punktas). Pareiškėjas minėtas aplinkybes ignoravo.Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tuo, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo skolingas už būsto nuomą, pareiškėjui buvo žinoma dar iki bylos nagrinėjimo, nes jei pareiškėjas nemoka nuomos mokestį, jis suvokia, kad dėl to susidaro įsiskolinimas. Taigi minėta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi. Aplinkybė, kad teisme buvo iškelta byla dėl iškeldinimo, minėta, pareiškėjui galėjo būti žinoma dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo, ar/ir po jo priėmimo, bet iki sprendimo įsiteisėjimo, iš atsakovų, kuriems teismo pranešimai buvo įteikti tiesiogiai, pasirašytinai. Pareiškėjas turėjo galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nustatyta tvarka, bet to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių - neapdairumo ir nerūpestingumo. Minėtos priežastys negali būti pagrindu atnaujinti procesą ir peržiūrėti šiai dienai įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes, minėta, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino CPK normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.