Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-468-258/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: e2A-468-258/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01792-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: V. P.
Atsakovas: I. P., E. B.

Kategorijos

3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-468-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01792-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 4.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams I. P. ir E. B. (E. B.) dėl santykinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atidalinti tarp jos ir atsakovės I. P. bendrąją dalinę nuosavybę – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priteisiant jai 3/16 dalis Buto, o 2 325 Eur kompensaciją atsakovei I. P., tarp ieškovės ir atsakovo E. B. nustatyti naudojimosi tvarką Butu, atsakovui paskiriant naudotis 16,4 kv. m kambariu, plane pažymėtu Nr. 3-58, o ieškovei paskiriant naudotis 11 kv. m kambariu, plane pažymėtu Nr. 3-55, koridorių ir sanitarinį mazgą paliekant bendram naudojimui, paskiriant didesnę 5/8 dalį (bendra siena su patalpa, plane pažymėta Nr. 3-58) atsakovui, o mažesnę 3/8 dalį (bendra siena su patalpa, plane pažymėta Nr. 3-55) ieškovei, taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą pažymą valstybės naudai.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys Buto, šį turtą ji paveldėjo iš savo motinos N. B., mirusios (duomenys neskelbtini). Kita dalis N. B. palikimo atiteko atsakovams I. B. P. (palikėjos dukrai), kuriai priklauso 3/16 dalys Buto, ir E. B. (palikėjos sutuoktiniui), kuriam priklauso 5/8 dalis Buto. Butas yra dviejų kambarių, 33,20 kv. m bendrojo ploto, iš kurio 27,40 kv. m sudaro gyvenamąjį plotą. Teigė, kad galimybės naudotis savo nuosavybe neturi, nes atsakovas E. B. B. gyvena vienas, jos ten gyventi neleidžia, motyvuodamas tuo, kad jos nuosavybės dalis per maža, kad galėtų užimti bent mažesnįjį 11 kv. m ploto kambarį, kuris VĮ Registrų centro patvirtintame plane (toliau – Planas) pažymėtas indeksu 3-55. Atsakovė I. B. P. Bute negyvena ir juo nesinaudoja. Todėl ieškovė mano, jog racionaliausia būtų jai iš atsakovės I. B. P. išpirkti jos 3/16 dalį Buto už rinkos kainą tam, kad galėtų naudotis 11 kv. m ploto kambariu, Plane pažymėtu indeksu 3-55. Tuo tarpu E. B. galėtų naudotis 16,4 kv. m kambariu, Plane pažymėtu indeksu 3-55. Bendrojo naudojimosi patalpomis naudotųsi bendrai. Pažymėjo, kad tokį pasiūlymą buvo pateikusi atsakovams, tačiau pastarieji su ja tartis atsisako, į Butą gyventi neįleidžia. Ieškovė viena augina nepilnametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) jų šeima yra socialiai remtina. Pabrėžė, kad jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, todėl šis Butas jai labai reikalingas. Tuo tarpu už Butui suteiktas komunalines paslaugas nuolatos susidaro įsiskolinimai, kurių dalį privalo apmokėti ir ji, todėl ji nuolat patiria žalą, nes negali naudotis Butu, o mokesčius turi mokėti. Tokia situacija labai apsunkina jos ir jos nepilnamečio sūnaus materialinę būklę ir gyvenimo sąlygas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. vasario 27 d. išrašą Buto vidutinė rinkos vertė yra 12 400 Eur. Ši vertė, ieškovės teigimu, atitinka realią šio Buto rinkos vertę, todėl ieškovės atsakovei išmokėtina kompensacija turėtų sudaryti 2 325 Eur (12 400 Eur x 3/16), tokio dydžio kompensaciją ji galinti atsakovei išmokėti iš karto, kadangi po motinos mirties yra paveldėjusi ir savo sąskaitoje turi 2 469 Eur.

3. Atsakovas E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė nuolat išeidavo ir grįždavo į Butą, vėliau surado sugyventinį, su juo gyveno apie 3,5-4 metus, pagimdė vaiką. Tuo metu Bute gyveno jos sesuo, po pusmečio ieškovė grįžo su vaiku į Butą ir pasakė, kad dabar ji gyvens Bute. Sesuo išsikraustė, užleido jai vietą. Atsakovo teigimu, ieškovė visada kelia skandalus, visą laiką vyksta konfliktai. Su ieškove negali gyventi ir negali įleisti jos į Butą. Ieškovė už Butą nemoka, yra skolos. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba „Rimi“ parduotuvėje. Šiuo metu skola po truputį yra mokama antstoliui, artimiausiu metu su dukra kreipsis, kad Bute būtų elektra. Jis sutinka išpirkti ieškovės dalį, tik ne už 7 000 Eur, kaip anksčiau ieškovė siūlė, o už ieškinyje nurodytą sumą. Pažymėjo, kad mažajame kambaryje padaryti pertvarkymai, sovietinės spintos išmestos, nupirkta spinta su antresolėmis, sienos nepakeistos. Šiuo metu atsakovas naudojasi abiem kambariais. Į Butą atvykti ieškovei nedraudžia.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovė I. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nesutinka ieškovei parduoti savo Buto dalies, jei ieškovė gyvens su atsakovu, bus vieni barniai, konfliktai, nes jie visiškai nesusigyvena. Bute atsakovė negyvena nuo 16 metų. Pažymėjo, kad anksčiau ieškovė siūlė išpirkti jos dalį už 7 000 Eur, o dabar nori nusipirkti už 2 400 Eur. Mokesčius už Butą išskaičiuoja antstoliai iš tėvo ir iš jos (atsakovės). Neginčija aplinkybės, kad ieškovė prisideda prie Buto išlaikymo. Pažymi, kad nesutinka Buto dalies parduoti ieškovei, nes su ieškovė tėvu nesutaria, nesugyvena, pastovūs konfliktai. Kambarys atsakovei nereikalingas, Bute gyvens, jei neturės kur gyventi. Šiuo metu gyvena vyro tetos, kuri išvykusi į užsienį bute, kito buto nuosavybės teise neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ginčo objektu yra 2 kambarių Butas su bendro naudojimo patalpomis. Butas yra bendrabučio tipo name. Buto bendras plotas yra 33,20 kv. m, o gyvenamasis plotas – 27,40 kv. m, iš kurio kambarys, Plane pažymėtas 3-58, užima 16,40 kv. m plotą, o kambarys, Plane pažymėtas indeksu 3-55, - 11 kv. m plotą. Į šį kambarių Bute plotą yra neįskaičiuotas Plane pažymėtų sieninių spintų plotas, kurios pažymėtos kaip esančios abiejuose kambariuose, patekti prie kurių galima tik būnant tam tikrame kambaryje. Kambaryje, Plane pažymėtame 3-58, šios sieninės spintos plotas – 1,20 kv. m, o kambaryje, Plane pažymėtame indeksu 3-55, jos užimamas plotas lygus 0,80 kv. m. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiame kambaryje, Plane pažymėtame indeksu 3-55, sieninė spinta faktiškai yra išardyta, taip padidinant kambario bendrą plotą iki 11,8 kv. m (11 kv. m gyvenamojo ploto + 0,8 kv. m sieninės spintos (pagalbinio) ploto). Į abu kambarius Bute patenkama per patalpą, Plane pažymėtą indeksu 3-57, kurios plotas 2,80 kv. m, joje yra kriauklė ir patekimas į sanitarinį mazgą, Plane pažymėtą indeksu 3-56, kurio plotas 1 kv. m. Butui taip pat yra priskirta dalis bendrojo naudojimo patalpų bendrabučio tipo name, kuriame yra Butas, Plane pažymėtų indeksais 3-59, 3-60, 3-61, 3-62, 3-63. Jose yra virtuvė, vonios ir sanitarinio mazgo patalpos. Teismas nustatė, kad Bute yra tik dvi izoliuotos gyvenamosios patalpos, kurių gyvenamieji plotai – 16,40 kv. m ir 11 kv. m, bendri plotai 17,60 kv. m ir 11,80 kv. m, ir patekti į jas kitu būdu nei per patalpą Bute, Plane pažymėtą indeksu 3-57, šiuo metu nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, vien šios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu Buto padalijimas natūra objektyviai neįmanomas. Tuo labiau, kad Butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne dviem, o trims savininkams – ieškovei, atsakovei ir atsakovui, kurių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios – ieškovei ir atsakovei priklauso po 3/16 dalis Buto, kas atitinka 6,225 kv. m bendro Buto ploto, 5,1375 kv. m gyvenamojo Buto ploto ieškovei ir atsakovei atskirai, atsakovui priklauso 5/8 Buto, kas atitinka 20,75 kv. m bendro Buto ploto, 17,125 kv. m gyvenamojo Buto ploto. Teismas padarė išvadą, kad pagal šalims priklausančią dalį Buto bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nei ieškovei, nei atsakovei neįmanoma priskirti net vieno iš dviejų kambarių, nes jų plotai žymiai viršija tiek ieškovės, tiek atsakovės turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

7. Teismas iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovus sieja kraujo giminystės ryšys – atsakovė yra atsakovo dukra. Duomenų apie blogus atsakovų tarpusavio santykius byloje nėra. Atsakovas faktiškai pastoviai gyvena Bute. Atsakovė šiuo metu Bute faktiškai negyvena, laikinai gyvena su vyru panaudos pagrindu tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Bute atsakovė gyveno iki 2006 m. (iki 16 metų). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nuosavybės teise be Buto valdytų kitą gyvenamąją patalpą nuosavybės teise. Ieškovės ir atsakovo kraujo giminystės ryšys nesieja – atsakovas yra ieškovės patėvis. Jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Šalių nurodytomis aplinkybėmis suabejoti neleidžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių, be kita ko, matyti, kad ieškovė po mamos mirties reiškė ieškinį atsakovams civilinėje byloje Nr. 2-15963-534/2017 dėl asmeninio testamento patvirtinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą panaikinimo. Šioje byloje priimtame sprendime konstatuotos aplinkybės liudija apie buvusius ieškovės konfliktus su mama, patėviu. Šalių nurodytos skirtingos tarpusavio konfliktų priežastys (ieškovė teigia, kad konfliktai kyla atsakovui išgėrus, atsakovai teigia, kad konfliktai kyla dėl konfliktiško ieškovės būdo) pačio fakto, kad tarpusavio santykiai yra konfliktiški, o jų priežastys – įvairios, nulemtos poreikio bendrauti betarpiškai, niekaip nepaneigia. Byloje nėra duomenų apie kitą ieškovės nuosavybės teise valdomą gyvenamąją patalpą. Šiuo metu ieškovė gyvena nuomos pagrindais tretiesiems asmenims priklausančiame bute, turi nepilnametį vaiką. Ginčo Bute ieškovė gyveno tam tikrą laikotarpį iki mamos mirties iš jos išsikėlus atsakovei, šiuo metu Bute ji negyvena, juo nesinaudoja, raktus į Butą turi.

8. Teismas, vertindamas šias byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog jos siūlomas Buto padalijimo variantas šiuo atveju yra priimtiniausias. Teismas sutiko su ieškove, kad ieškovės poreikis faktiškai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu yra teisėtas, tačiau šis poreikis negali būti vertinamas atsietai nuo pačio nuosavybės teisės objekto ir kitų bendraturčių lygiaverčio teisėto poreikio naudotis bendrąja daline nuosavybe. Ieškovės nurodomos šeiminės aplinkybės – turėjimas nepilnamečio vaiko, pačios savaime negali būti vertinamos kaip sukuriančios ieškovei privilegijas, prioritetą prieš kitus bendraturčius, sprendžiant Buto padalijimo klausimą.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas, padalijus Butą ieškovės nurodomu būdu, bus ir toliau priversti kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai tarpusavio sutarimu spręsti visus kylančius klausimus, susijusius su Buto valdymu, naudojimu ir disponavimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nes padalijus Butą ieškovės nurodomu būdu jie ir toliau liks Buto bendrasavininkai. Iš Buto bendrasavininkų bus pašalinta tik atsakovė (įvyks santykinis Buto padalijimas). Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad ieškovė tokį Buto padalijimo variantą siūlo dėl jos poreikio faktiškai jai pačiai naudotis Butu, kas kelią grėsmę betarpiško bendravimo nulemtiems konfliktams ir ginčams tarp ieškovės ir atsakovo tęstis ateityje. Išvengti tokio betarpiško bendravimo šalys negalės dėl Buto struktūros (liekančių bendro naudojimo patalpų – koridoriaus, sanitarinio mazgo). Ieškovės siūlomu Buto padalijimo variantu patenkinamas iš esmės tik ieškovės poreikis, atsakovės turimos nuosavybės į Buto dalį sąskaitą, sukurti galimybę įgyti teisę naudotis atskira izoliuota gyvenamąja patalpa Bute.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, kad ieškovė siūlomu Buto padalijimu variantu iš esmės siekia patenkinti tik jos poreikius atsakovės sąskaita, nepaisant ieškovės ir atsakovo konfliktinių santykių, liudija ir ieškovės nesutikimas Butą dalinti atidalijant jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensaciją sumokant atsakovams ar vienam iš atsakovų ieškovei, nors būtent su tokiu variantu atsakovai teismo posėdžio metu nurodė galintys sutikti. Tokį nesutikimą ji grindžia tuo, kad už gautą kompensaciją, kuri pagal ieškinį lygi 2 325 Eur, ją skaičiuojant nuo Buto rinkos vertės 2016 m. liepos 21 d. (12 400 Eur x 3/16), ji negalės įgyti kitos gyvenamosios patalpos. Tuo tarpu atsakovės tapatų argumentą ieškovė prašo laikyti nereikšmingu. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovų teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kurios ieškovė neginčijo, kad ieškovė iki teismo siūlė atsakovams išpirkti jos Buto dalį, tačiau tuo metu šios Buto dalies kainą ji nurodė trigubai didesnę, nei nurodoma jos mokėtina kompensacija atsakovei ieškinyje – 7 000 Eur, kas taip pat liudija ne ieškovės siekį rasti visiems bendraturčiams priimtiniausią Buto padalijimo variantą, o patenkinti jos pačios interesus pagal turimas galimybes atsakovų sąskaita, nepaisant jų interesų.

11. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimo atidalinti tarp ieškovės ir atsakovės bendrąją dalinę nuosavybę – Butą, priteisiant jai 3/16 dalis Buto, o 2 325 Eur kompensaciją atsakovei, netenkino. Teismas nurodė, kad netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir antras ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo, nes jis yra išvestinis iš pirmojo – jo svarstymas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pirmąjį ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

13.1. Ieškovė pateikė šioje byloje įrodymus, kad jai priklauso dalis ginčo buto, kad kito būsto ji neturi, kad moka už ginčo butą ne tik jai tenkančius eksploatacinius mokesčius bet ir įsiskolinimą už atsakovus. Dabartinė naudojimosi butu tvarka yra nuostolinga jai ir ji negali laisvai naudotis butu. Atsižvelgiant į šio turto poreikį ir svarbą šalims, ieškovė siūlė atsakovės I. B. P. santykinį atidalijimą iš bendro turto ir jos dalį perleidžiant ieškovei. Tarp likusių dviejų bendrasavininkų (ieškovės ir atsakovo) nustatyti naudojimosi butu tvarką, bei priskiriant jiems naudojimuisi, pagal jų dalis atitinkančias gyvenamąsias patalpas. Toks pasiūlymas nepažeidžia nei vieno iš atsakovų interesų ar teisių. Atsakovė jau 15 metų butu nesinaudoja, moka už jai priklausančios buto dalies eksploatacinius mokesčius tik priverstinai išieškant (per antstolius). Šis jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra akivaizdžiai nuostolingas. Todėl toks atsakovės santykinis atidalijimas, šios teisių ar interesų nepažeidžia. Toks siūlomas ieškovės būdas, nepažeidžia ir atsakovo teisių ar interesų, nes pastarajam jo naudojimosi turtu apimtis ir nesikeičia. Tačiau, toks siūlomas ginčo sprendimo būdas turi esminės reikšmės pačiai ieškovei, nes apgina jas šiuo metu jos pažeidžiamas teises naudotis jai ir jos nepilnamečiui sūnui gyvenamu būstu.

13.2. Dabar esanti naudojimosi bendru turtu tvarka yra naudinga tik vienam atsakovui – patėviui, nes šis vienas naudojasi butu, už kurį įsiskolinimus moka ir ieškovė. Todėl jis neleidžia ieškovei naudotis butu, motyvuodamas kad jai priklausanti kambario dalis yra per maža ir ši pastoviai su juo konfliktuoja. Tokia tvarka tenkina ir kitą atsakovę – netikrą seserį, kuri nors ir pripažinusi teismo posėdyje, kad ginčo bute negyvena jau 15 metų ir šis turtas jai visai nereikalingas (2020-11-03 teismo posėdžio protokolo 13:30-14:00 min.), kaltino ieškovę konfliktiniu charakteriu, tačiau į pateiktus klausimus taip ir nesugebėjo paaiškinti kuo šie konfliktai pasireikšdavo bei vengė atsakyti dėl ko kildavo.

13.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas tik iš atsakovų pasisakymų, kurie buvo (suinteresuoti ir tendencingi) sprendė, kad tarp šalių vyksta konfliktai. Pati ieškovė ir pati neneigia, kad buvo anksčiau keli konfliktai tarp jos ir patėvio, tačiau konfliktų priežastis buvo neblaivaus atsakovo elgesys, kabinėjantis prie jos sūnaus. Kadangi dėl konfliktų kaltas būdavo pats patėvis (atsakovas), o ieškovė tik teisėtu būdu reagavo į daromus pažeidimus, tai atsakovas negali šiuo pagrindu motyvuoti ieškovės elgesio kaip – konfliktinio.

13.4. Atmetus ieškinį, ginčas iš esmės liko neišspręstas. Toliau ieškovė nebus įleidžiama naudotis jai priklausančia dalimi, atsakovai nemokės komunalinių mokesčių už butą. Visi nurodyti motyvai sudaro pagrindą skundžiamam sprendimui panaikinti bei priimti naują sprendimą byloje.

14. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo klausimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

17. Ieškovė jau esant bylai apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-26 sprendimą už akių ir apmokėjimą pagal teismo sprendimą už akių patvirtinimo dokumentą. Ieškovė prašyme dėl įrodymų prijungimo nurodo, kad ji negalėdama naudotis turimos nuosavybės dalimi, toliau gauna teismo sprendimus dėl įsiskolinimo už ginčo butui teikiamas paslaugas ir šias paslaugas apmoka.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje turi būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat į tai, kad rašytiniai įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

21. Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta įstatymo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) įgyvendinama nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstamas kaip prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėjamu bylos šalims (ieškovei ir dviem atsakovams) nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas). Ieškovei ir atsakovei 2016 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. AIR-2606 pagrindu nuosavybės teise priklauso po 3/16 dalis 33,20 kv. m bendro ploto (gyvenamasis plotas 27,40 kv. m) Buto. Kita Buto dalis, sudaranti 5/8, nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruota atsakovo E. B. vardu pagal 2016 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-2606 bei 2016 m. liepos 26 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. AIR-2603.

22. Dviejų kambarių buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti taip, kad kiekvienam iš trijų bendraturčių tektų po atskirą kambarį ir bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, sanmazgo patalpų). Taigi, išskirti joms priklausančią dalį natūra nėra galimybės. Kadangi šalims nepavyko rasti kitokio atidalijimo natūra varianto, tai ginčo atveju turėtų būti taikomas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Bute gyvena tik atsakovas. Ieškovės teigimu, jis neleidžia ieškovei naudotis jos nuosavybės teise priklausančiu Butu. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė gyventų Bute, nes nėra tokio kambario, kuris pagal jos turimą plotą jai būtų tinkamas naudoti. Be to, iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nors jis vienas gyvena Bute, tačiau laiku nemoka mokesčių už komunalines paslaugas. Skolos yra priverstinai išieškomos per skolų išieškojimo įmones ir teismą. Iš ieškovės kaip Buto bendrasavininkės taip pat reikalaujama sumokėti skolas. Tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas už akių, kuriuo iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai priteista 76,17 Eur suma už Butui tiekiamą šilumos energiją ir apmokėjimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neišsprendus atidalinimo klausimo šioje byloje, ieškovė apskritai neturi jokių galimybių naudotis jai priklausančiu turtu, tačiau privalo padengti dalį mokesčių už Butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ginčo bute negyvena jau 15 metų ir šis turtas jai nereikalingas. Iš esmės ši atsakovė nesutiko su ieškovės siūlomu padalinimo būdu tik dėl to, kad jų santykiai konfliktiški ir, atsakovės manymu, ieškovė su atsakovu viename bute dėl nuolatinių pykčių gyventi negalės.

24. Įvertinusi esamą situaciją, taip pat šalių paaiškinimus, spręstina, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ieškovei ir jos interesui naudoti jai nuosavybės teise priklausančia Buto dalimi, o ne atsakovų nesutikimui, kad ieškovė su savo sūnumi gyventų Bute. Be to, Butas ieškovei, priešingai nei atsakovei, reikalingas jos šeimai gyventi. Sutiktina su ieškove, jos siūlomas atidalinimo būdas, nepažeidžia nei vieno iš atsakovų teisių ar interesų. Atsakovei, kuri negyvena jai priklausančiame dalinės nuosavybės Bute bus sumokėta piniginė kompensacija už jai priklausančio Buto dalį, o atsakovo naudojimosi turtu apimtis po turto atidalijimo nepasikeistų.

25. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Minėta, kad šiuo atveju padalyti daiktą natūra pagal šalims tenkančias dalis neįmanoma, šalys neranda kito atidalijimo būdo, be to, ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į jai priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise daiktą.

26. Ieškovei ir atsakovei priklauso po 3/16 dalį ginčo buto, kas sudaro po 6,225 kv. m. bendro buto ploto. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, priteistiną kompensaciją skaičiavo pagal 2017-02-27 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą kur nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vidutinė rinkos vertė yra 12 400 Eur, ši vertė atitinka realią šio buto rinkos vertę, todėl atsakovei išmokėtinos kompensacija turėtų sudaryti 2325 Eur (12 400 Eur x 3/16). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tokio dydžio kompensacija turi galimybę išmokėti iš karto, nes pinigus sąskaitoje turi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai pagal atsakovei tenkančią idealiąją turto dalį nustatė šaliai tenkančią už 3/16 dalį turto kompensaciją pagal rinkos vertę. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinį skundą neteikė ir neįrodinėjo, kad kompensacija yra netinkama. Atsakovai taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo vertė yra kitokia nei ieškovės nurodyta. Byloje nėra duomenų apie atliktus buvo pagerinimus. Atsakovas nurodė, kad sena spinta išmesta ir jos vietoje pastatyta nauja. Tačiau naujų baldų įsigijimas nelaikomas daikto pagerinimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Taip pat neturi reikšmės aplinkybė, kad ieškovė savo Buto dalį, kuri yra identiška atsakovės daliai, sutiko parduoti už 7 000 Eur, nes pasiūlyta pardavimo kaina nereiškia, kad ji yra reali. Tuo labiau, kad patys atsakovai 7 000 Eur sumą už 3/16 buto dalį laiko neadekvačia. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tokią sumą kaip ieškovės siūlomą kompensaciją už buto dalį taip pat gali ieškovei sumokėti. Tačiau priešieškinio šioje byloje nereiškė, todėl kitoks nei ieškovės siūlomas Buto atidalinimo būdas nenagrinėtinas. Tuo labiau, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus išpirkti ieškovės dalį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovo turto dalis areštuota, jis nemoka mokesčių už komunalines paslaugas. Iš jo visos susidariusios skolos išieškomos priverstinai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai iš atsakovo priteisė 253,89 Eur skolą už šilumos energiją.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas priteisiant ieškovei 3/16 dalis nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 2325 Eur dydžio kompensaciją.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

28. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

30. Tenkinus ieškovės prašymą dėl atsakovės I. B. P. dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jai išmokant kompensaciją pinigais, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/8 dalis Buto, 5/8 dalys buto, kaip ir ankščiau, priklauso atsakovui E. B.. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti naudojimosi Butu tvarką. Ieškovė prašo atsakovui E. B. paskirti naudotis 16,4 kv. m. kambariu plane pažymėtu Nr.3-58, o ieškovei paskirti naudotis 11 kv. m. kambariu, plane pažymėtu Nr. 3-55. Koridorių ir sanmazgo patalpas palikti bendram naudojimui, paskiriant didesnę dalį 5/8 (bendra siena su patalpa plane pažymėta Nr. 3-58) E. B., mažesnę dalį 3/8 (bendra siena su patalpa plane pažymėta Nr. 3-55) V. P.. Susipažinus su ieškovės pasiūlytu naudojimosi Butu tvarkos variantu matyti, kad prašoma nustatyti ieškovės naudojimui realioji buto dalis identiška jos ir atsakovo daliai bendrojoje nuosavybėje. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi Butu tvarkos variantą ieškovė buto patalpomis naudotųsi izoliuotai nuo atsakovo, kas teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Kadangi koridoriaus ir sanmazgo patalpų kiekvienam naudotis atskirai neišeina paskirti, šios patalpos paliekamos bendram naudojimui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi butu tvarka būtų neracionali, neatitiktų proporcingumo principo, ar pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo taip pat tenkinamas.

Dėl vykdymo tvarkos

31. Teismų informacinės sistemos LITEKO apie areštuotą turtą, gautą iš Turto areštų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės I. P. nuosavybės teise priklausančio Buto 3/16 daliai taikomi areštai. Turto areštas taikytas antstolių Brigitos Palavinskienės ir antstolės I. K.. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas antstolei Brigitai Palavinskienei ir antstolei I. K. pateikti duomenis apie iš atsakovės I. P., išieškomas sumas, kurių išieškojimo užtikrinimui areštuotas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys ir nurodyti atsakovės I. P. banko sąskaitų numerius.

32. Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė teismui duomenis, kad 2021-02-23 atsakovės įsiskolinimas sudarė 23,33 Eur, iš kurių 1,41 Eur skolos, 9,74 Eur palūkanų ir 12,18 Eur antstolės vykdymo išlaidų.

33. Antstolė I. K. pateikė duomenis, kad atsakovės skolos likutis yra 1 026,07 Eur (su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės Bute pinigine kompensacija nepažeistų kreditorių interesų tik tuo atveju, jei jų įsiskolinimai būtų padengti. Taigi, šiuo atveju, atidalinus bendrąją nuosavybę priteisiant ieškovei iš atsakovės 3/16 Buto dalį priklausančią dalį pinigine kompensacija, turi būti imtasi priemonių užtikrinti, kad nesusidarytų tokia situacija, kad iki bylos išnagrinėjimo skolininkas turėjo turto, o po jos išnagrinėjimo teisme neliko nei atsakovo turto, nei pinigų. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje atidalindamas atsakovės turimą nuosavybę – pinigine kompensacine išraiška, nustato priimto teismo sprendimo vykdymo tvarką. Antstolės teismui pateikė duomenis apie atsakovės turimas sąskaitas, kurioms taip pat taikomi areštai. Todėl ieškovė, vykdydama sprendimą, atsakovei tenkančią kompensaciją privalo sumokėti pasirinktinai į vieną iš atsakovės sąskaitų tam, kad iš areštuotų sąskaitų būtų atsiskaityta su kreditoriais pagal nurodytų antstolių vykdomus išieškojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieškinys tenkinamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir naudojasi antrine teisine pagalba.

27. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė turėjo sumokėti 127 Eur už ieškinį ir 127 Eur už apeliacinį skundą. Šios išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.

28. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų į bylą pažymų nustatyta, kad ieškovei suteikta teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme už bendrą 480 Eur sumą, o apeliacinės instancijos teisme už 270 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 375 Eur ((480+270)/2) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalinti tarp ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąją dalinę nuosavybę nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti 3/16 dalis nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. P. a. k. (duomenys neskelbtini), o 2325 Eur kompensaciją atsakovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje nesikeičia. Nustatyti šios dalies teismo sprendimo vykdymo tvarką:

priteista iš ieškovės, V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2325 Eur kompensacija turi būti sumokėta į vieną iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turimų banko sąskaitų, t. y. į (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) arba (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas).

Tarp ieškovės V. P. a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 16,4 kv. m. kambariu plane pažymėtu Nr.3-58, o V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 11 kv. m. kambariu, plane pažymėtu Nr. 3-55. Koridorių ir san. mazgą paliekant bendram naudojimui, paskiriant didesnę dalį 5/8 (bendra siena su patalpa plane pažymėta Nr. 3-58) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o mažesnę dalį 3/8 (bendra siena su patalpa plane pažymėta Nr. 3-55) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 127 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir po 375 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), šias priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė