- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1088-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. J., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir I. J. priešieškinį G. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J. prašydamas nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyta nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su tėvu G. J. jo gyvenamojoje vietoje bei priteistas iš atsakovės I. J. laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR.
Šalies argumentai
3. Atsakovė I. J. pateikė priešieškinį G. J., juo prašė nutraukti jų santuoką dėl ieškovo G. J. kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
4. Plungės apylinkės teisme 2019 m. balandžio 3 d. teisme gautas I. J. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio ir nustatyti nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. J. bei nustatyti prašyme nurodytą vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Prašyme nurodyta, jog yra rengiamas ieškinys dėl I. J. ir G. J. santuokos nutraukimo, ir atsižvelgiant į tai, kad G. J. savavališkai pasiėmė jų dukrą K. J. ir išsivežė už 300 km į (duomenys neskelbtini), neleidžia bendrauti su dukra telefonu, taip pažeidžia mažamečio vaiko interesus ir daro nepataisomą žalą vaiko vystymuisi, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėta civilinė byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovės I. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, pakeitė 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje priteisė iš atsakovės I. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. J., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR. Pagrindiniai nutarties motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad atsakovės, auginančios dukrą K. J., šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. kovo 5 d. viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J. paimti iš motinos I. J. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J.. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėta, jog, specialistų nuomone, I. J. nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nelanko efektyvios tėvystės mokymų, psichologų konsultacijų, nesilanko psichiatro konsultacijose, socialinė darbuotoja yra fiksavusi mažametės nepriežiūros atvejų, I. J. nelinkusi bendradarbiauti, su socialine darbuotoja elgiasi neadekvačiai, yra suirzusi.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl materialinio išlaikymo priteisimo nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo G. J. prašymą ir priteisė iš I. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismo posėdyje ieškovas G. J., atsižvelgęs į pateiktus dokumentus apie atsakovės neįgalumą, gaunamas pajamas, sutiko, kad priteisto išlaikymo suma, teismo nuožiūra, būtų sumažinta, todėl teismas atsižvelgdamas į atsakovės gaunamas pajamas, jos pareigą išlaikyti vaiką nutarė pakeisti 2019 m. kovo 29 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį ir priteisti iš I. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
5.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir tai, kad mergaitė nuo 2019 m. kovo 5 d., kai buvo perduota tėvui ieškovui G. J., gyvena su tėvu, kuris kartu su savo mama rūpinasi mažamečiu vaiku, sprendžia, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, gyvenimą saugioje aplinkoje yra pagrindas, iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu G. J..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė I. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės I. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl proceso teisės pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė veikia priešingai savo vaiko interesams ir duomenų apie tai, kad apeliantė smurtauja prieš mažametę dukrą K. J., taip pat nėra jokių įrodymų dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, nėra įrodymų dėl apeliantės sveikatos pablogėjimo ar nesugebėjimo rūpintis dukra. Pažymi, kad šiuo metu apeliantės šeimoje nebuvo jokių dukrai riziką keliančių aplinkybių.
6.2. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, jog dukros tėvas neturi susiformavusių tėvystės įgūdžių, neturi darbo, gyvena savo motinos bute. Teismas nevertino to, kad dukros tėvui pačiam reikalinga pagalba adaptuotis po devynerių metų, praleistų įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu jis yra visiškai nesavarankiškas. Neturi gyvenamojo būsto, negauna jokių pajamų, neturi jokių tėvystės ir socialinių įgūdžių. Tokiam asmeniui perduoti auginti (duomenys neskelbtini) vaiką yra akivaizdus vaiko interesų pažeidimas.
6.3. Apeliantė pažymi, kad sutuoktiniui dukrą išsivežus beveik už 300 km, apeliantė neturi galimybės tinkamai su dukra bendrauti, jos dažnai lankyti, neturi galimybės dalyvauti dukros auklėjimo ir ugdymo procese. Nurodo, kad nuvykus bendrauti su vaiku buvo priversta kreiptis į policiją, socialinius darbuotojus, nes ieškovas nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku. Apeliantė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su apeliante, nes apeliantei taikomas gydymas yra veiksmingas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas G. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas dėl procesinės teisės taikymo pažeidimų nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civiliniame kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
7.2. Ieškovas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad dukrai gyvenant su ieškovu, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patikrino dukros gyvenimo sąlygas ir padarė išvadą, kad dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, reikalingos jos augimui, ugdymui, lavinimui. Vaikas jaučiasi gerai būdamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, yra pripratusi prie kartu su ieškovu gyvenančios senelės ir tetos.
7.3. Ieškovas dėl apeliantės galimybių bendrauti su dukra nurodo, kad atsakovė nurodo klaidingas aplinkybes, kad negali bendrauti su dukra. Teigia, kad atsakovė buvo atvykusi pas ieškovą ir buvo apsistojusi ieškovo gyvenamojoje patalpoje. Nurodo, kad apeliantė paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. balandžio 22 d. ir atvykusi į ieškovo gyvenamąją vietą, pakėlė triukšmą, išgąsdino dukrą. Psichologinį smurtą nuo jos patyrė ieškovo mama A. J..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Apeliantė pateikė prašymą (Nr. DOK-11410) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl byloje kylančių faktinių aplinkybių tinkamo išsiaiškinimo.
11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl būtinumo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apeliantės prašymas (Nr. DOK-11410) dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Apeliantė pateikė 2019 m. gegužės 29 d. pareiškimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš nurodyto pareiškimo matyti, kad apeliantė kreipėsi į policiją dėl dukros nepriežiūros (DOK-10980). Apeliantė 2019 m. birželio 10 d. pateikė papildomus įrodymus (DOK-10976) – skundą dėl paimto vaiko iš apeliantės valstybinei darbo ir apsaugos ministerijos administracijos skyriaus vadovui. Skunde išdėstomos aplinkybės dėl tarnybos veiksmų paimant vaiką, vaiko perdavimo aplinkybių. 2019 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pridėti (DOK-11929) papildomus įrodymus – informaciją apie apelianto teistumą, informaciją apie administracinius teisės nusižengimus, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2019 m. sausio 24 d. nutarimą, kuriuo apeliantė pripažinta nukentėjusiąja dėl moralinės žalos; 2019 m. birželio 23 d. užduotį atlikti ikiteisminį tyrimą; Vaiko teisių kontrolieriaus raštą (Nr. DOK-8507). 2019 m. liepos 11 d. apeliantė pateikė prašymą (Nr. DOK-12912) pridėti prie bylos svarbius įrodymus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, o su skundus Klaipėdos prokuratūroms dėl 2019-05-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Kadangi apeliantės dalis pateiktų dokumentų sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai su prašymais (Nr. DOK-10980, Nr. DOK-10976, Nr. DOK-11929, Nr. DOK-8507, Nr. DOK-12912) pridėtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nuspręsta atsisakyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su apeliante. Iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeisdamas proceso teisės normas padarė nepagrįstas išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas atsiliepimu iš esmės nurodo, kad apeliantė nurodė klaidingas bylos aplinkybes. Teigia, kad vaikui gyvenant su mama kyla grėsmė jos gerovei, vaikas nebuvo prižiūrėtas. Pažymi, kad apeliantė yra konfliktiška ir ieškovas netrukdo apeliantei bendrauti su vaiku.
16. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas rašytinius įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nepadarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.
17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
20. Apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės nurodo, kad teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
21. Pirma, vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus. Kaip nustatyta, apeliantės šeima 2017 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1442 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2018 m. kovo 5 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J. paimti iš apeliantės dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti ieškovui. 2019 m. kovo 25 d. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, jog atsakovė būna suirzusi, šaukia, elgiasi agresyviai, atvykusi į įstaigą. Atsižvelgiant į tai nesutinkama, kad byloje nėra jokių įrodymų, apie galimą riziką keliančių aplinkybių šalių nepilnametės dukters atžvilgiu, todėl nesutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantės konfliktiškas elgesys gali sukelti vaikui psichologinę žalą.
22. Antra, šeimos bylose vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Ieškovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, jog namuose yra pakankamai erdvės vaiko ugdymui, namuose buvo švaru, tvarkinga, šviesu, šilta. Pažymėta, kad K. J. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, reikalingas jos poreikiams tenkinti. Ieškovui vaiku rūpintis padeda kartu gyvenanti (duomenys neskelbtini) A. J., (duomenys neskelbtini) E. J. ir (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) S. S., todėl nesutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturės galimybių pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir kad šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos.
23. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo apelianto teisių suvaržymo kontekste pažymi, kad nagrinėjamoje byloje 2019 m. balandžio 29 d. nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, taip pat į tai, kad ieškovas nurodo, jog siekia sudaryti galimybę apeliantei bendrauti su vaiku, taip pat į tai, kad apeliantė gali prašyti teismo ir ar apelianto pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, daro išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju taikoma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo apeliantės teises (CPK 17 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pagrindu vaikas gyvena kartu su ieškovu, tačiau vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalių turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 15–24 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.