- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-196-460/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, L. L., V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, L. L., V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi atnaujintas skundo dėl antstolės N. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0092/24/00955 dėl skolininkui G. L. priklausiusio turto pardavimo varžytynėse padavimo terminas; pareiškėjo G. L. skundas dėl antstolės N. J. veiksmų netenkintas. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1203/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismui 2025 m. spalio 20 d. pateikė prašymą, juo prašė pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1203/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl V. K. nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo nekilnojamam turtui – 3/4 daliai buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje iki Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. spalio 21 d. nutartimi atmestas ieškovo G. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas ateityje tikėtinai gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
3.2. 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju ir galios iki Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti – uždrausti V. K. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę nekilnojamam turtui – 3/4 daliai buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje; alternatyvus prašymas– grąžinti jo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Nutartis priimta, kai byla jau buvo apeliacinės instancijos teismo jurisdikcijoje.
4.2. Motyvacija parengta neteisingu CPK 147, 150 ir 329 straipsnių taikymu.
4.3. Nutartis priimta neatsižvelgus į restitucijos neįmanomumo riziką ir teisę į būstą pagal Konstitucijos 23 ir 30 straipsnius bei 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir EŽTK) 8 straipsnį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Jie nėra pagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar teisės aktų nuostatomis.
5.2. Pareiškėjas, teikdamas nepagrįstus skundus, akivaizdžiai vilkina priverstinį vykdymo procesą, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus interesus į operatyvų ir greitą vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13381-1203/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino pareiškėjo G. L. prašymą ir nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl V. K. nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo nekilnojamam turtui – 3/4 daliai buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergėje; teismas nutarė nutartį vykdyti skubiai.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), nurodęs, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės galios iki Vilniaus apygardos teismo apeliacinės nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta nutartis pažeidžia pareiškėjo konstitucinę teisę į būstą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos spręsti šio klausimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi CPK 147 ir 150 straipsniais.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-54744) pateikė 2025 m. spalio 20 d., kai civilinė byla buvo pirmosios instancijos teismo žinioje. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto prašymą, pagrįstai bei teisėtai, neperžengęs savo kompetencijos ribų išsprendė minėtą pareiškėjo prašymą bei nepažeidė apelianto nurodomo CPK 147 straipsnio.
14. Kitas aspektas tas, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. spalio 20 d. pateiktu prašymu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pratęsti iki Vilniaus apygardos teismo apeliacinės nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų. Akcentuotina, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nuspręsta, be kitko, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1203/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarčiai įsiteisėjus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1203/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki ginčo iš esmės išnagrinėjimo – iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties įsiteisėjimo, taip, kaip ir 2025 m. spalio 20 d. prašė pareiškėjas. Dėl minėtų motyvų apelianto teiginys dėl CPK 150 normos pažeidimo atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Apeliantas atskirajame skunde truputį keičia savo prašymą, juo prašo ne pratęsti įrašo galiojimą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismui, o uždrausti V. K. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teisę nekilnojamam turtui. Dėl šio pakeisto prašymo dera pažymėti, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Dėl minėtų įstatymo (CPK) reikalavimų nagrinėjamu atveju pakeistas apelianto prašymas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.
16. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl nuosavybės / būsto neliečiamumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako bei išvadų neteikia.
17. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo teisės nuosavybės kontekste yra ginamos, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13381-1203/2025 taikytas įrašas galioja iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (šiuo atveju Kauno apygardos teismo) įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl skundo dėl antstolės veiksmų.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.