Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-389-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-22
Bylos Nr.: e2A-389-614/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16872-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Surgailienė
Suinteresuotas asmuo: J. V., Č. V., G. J. D., VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: A. D.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-389-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16872-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. V. ir Č. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-263-294/2021 pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., Č. V., G. J. D., VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbiami),, su jame esančiomis patalpomis (Gyvenamojo namo techninio paso Nr. 10886 Namų valdos techninės apskaitos kortelė): 1) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 13,77 kv. m; 2) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 12,00 kv. m; 3) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 17,40 kv. m; 4) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 11,56 kv. m; 5) virtuvę, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 7,85 kv. m; 6) vonios kambarį, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 4,15 kv. m; 7) koridorių, statinio šifras A4 1/p, bendras plotas 5,00 kv. m; 8) verandą, statinio šifras Al/m, bendras plotas 2,60 kv. m; 9) 2-ojo aukšto negyvenamąjį kambarį, statinio šifro nėra, bendras plotas 7,37 kv. m; 10) kito statinio dalį (namo priklausinys – tvora, lauko tualetas), esančius adresu (duomenys neskelbiami),. Pareiškėjas nurodė, kad jau daugiau kaip 10 metų gyvena ½ (pusėje) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),. Visą laiką daiktas valdomas kaip savas, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, jis nėra registruotas kito asmens vardu. Laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2000 m. ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, dalį valdė pareiškėjo A. D. brolis G. J. D.,, kuris 2000 m. išsikraustė, ir nuo 2000 m. šioje namo dalyje apsigyveno A. D. su šeima. Pareiškėjo A. D. brolis G. J. D. šioje namo dalyje apsigyveno 1991 m. Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. Sprendimu Nr. 212 Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto Prekybos organizacijų valdybai (vėliau tapusiai AB „Posūkis“) buvo leista nugriauti individualų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami),, trukdantį statyti inžinerinius tinklus, įpareigojant AB „Posūkis“ suteikti gyvenamojo namo savininkams butus ir sumokėti kompensaciją. 1987 m. AB „Posūkis“ vienam iš ½ namo dalies savininkui R. A. sumokėjo kompensaciją ir suteikė keturių kambarių butą, į kurį R. A. persikėlė 1987 m., o kitos ½ namo dalies savininkai J. V. ir Č. V. atsisakė išsikelti iš savo namo dalies, todėl namas nugriautas nebuvo, jis ir toliau liko gyvenamasis namas. 1990 m. gruodžio 11 d. Sprendimu (protokolo Nr. 31) AB „Posūkis“ pardavė G. J. D. ½ gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbiami), su 14 kitų statinių kaip statybines atliekas. 1991 m. vasario 1 d. G. J. D. už jas sumokėjo ir pradėjo šiuo turtu naudotis kaip savo - pradėjo jame gyventi. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. 1990 m. gruodžio 4 d. AB „Posūkis“ įkainavimo komisija atliko atsakovui R. A. priklausiusios griaunamo namo dalies įkainavimą ir šios namo dalies medžiagas ir atliekas įkainavo 465 rublių ir šios griaunamo namo dalies statybinės medžiagos buvo parduotos G. J. D.. G. J. D. nėra ginčo namo savininkas, nes jis tapo tik griaunamo namo dalies statybinių medžiagų ir atliekų savininku. Šis turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Pareiškėjas mokėjo mokesčius už turto išlaikymą, jo priežiūrą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu išdėstė būtinąsias sąlygas dėl įgyjamosios senaties taikymo. Taip pat pažymėjo, kad įrodžius visas sąlygas dėl įgyjamosios senaties taikymo, jis pareiškimo tenkinimui neprieštaraus.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog, jos nuomone, nėra visų būtinųjų sąlygų, siekiant turtą įgyti įgyjamąja senatimi. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik tai, jog niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja ar nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdo kaip savą. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, tai ne kartą yra pabrėžęs kasacinis teismas, teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Nurodė, jog teismo sprendimu pareiškėjo broliui teismas atsisakė pripažinti turtą įgytą įgyjamąja senatimi, o šios bylos niekuo nesiskiria. Prašo pareiškimą atmesti.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje būtina įvertinti, ar turto savininku nėra valstybė. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo jo nelaikyti suinteresuotu asmeniu.

5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2000 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog pareiškėjo brolis nelaikomas turto savininku. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, sprendžiant ar yra visos įgyjamosios senaties sąlygos.

6. Suinteresuoti asmenys J. V. ir Č. V. (kitos namo dalies savininkai) teismui atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbiami), su jame esančiomis patalpomis (Gyvenamojo namo techninio paso Nr. 10886 Namų valdos techninės apskaitos kortelė): 1) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 13.77 kv. m.; 2) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 12.00 kv. m.; 3) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 17.40 kv. m.; 4) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 11.56 kv. m.; 5) virtuvę, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 7.85 kv. m.; 6) vonios kambarį, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 4.15 kv. m.; 7) koridorių, statinio šifras A4 1/p, bendras plotas 5.00 kv. m.; 8) verandą, statinio šifras Al/m, bendras plotas 2.60 kv. m.; 9) 2-ojo aukšto negyvenamąjį kambarį, statinio šifro nėra, bendras plotas 7.37 kv. m. 10) kito statinio dalį (namo priklausinys – tvora, lauko tualetas), esančius adresu (duomenys neskelbiami), (toliau ir – ginčo turtas).

8. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra nurodyto daikto savininkas, aptariamo pastato dalis nebuvo įrašyta į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui neįregistruotos.

9. Pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų nurodyto fakto, jog teisme buvo nagrinėta pareiškėjo brolio byla dėl įgyjamosios senaties, tačiau pareiškimas buvo atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (aukštesnės instancijos teismui palikus sprendimą galioti), teismas nurodė, kad iš anksčiau su nagrinėjama byla susijusių civilinių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutarties ir 2013 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi) analizės matyti, kad šiose bylose buvo sprendžiamas namo dalies nuosavybės teisės klausimas, tačiau suinteresuotas asmuo G. J. D., buvęs nagrinėjamų bylų šalimi, prašė nuosavybės teisę nustatyti pirkimo – pardavimo sandoriu arba įgyjamosios senaties, nesuėjus 10 metų terminui, pagrindu. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens brolis, pareiškėjas, prašo teismo nustatyti jam nuosavybės teisę į naudojamą gyvenamojo namo dalį įgyjamosios senaties pagrindu, turtą valdant ilgiau nei 10 metų.

10. Teismas nurodė, jog nors suinteresuoti asmenys teigė, jog gyvenamojo namo dalis gali priklausyti valstybei, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėjo, kad VĮ „Turto bankas“, kuriam pavesta atstovauti bylose dėl valstybės valdomo nekilnojamojo turto, nenurodė, jog valstybė pretenduoja ar ketina ginčyti savo galimą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį objektą.

11. Teismas pažymėjo, kad jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Iš bylos dokumentų sisteminės analizės, teismas sprendė, kad yra nustatyta, jog pareiškėjas nėra daikto savininkas, o įgyjamosios senaties pagrindu ketina tokiu tapti.

12. Iš civilinės bylos medžiagos teismas padarė išvadą, kad kitų asmenų, galinčių pretenduoti būti pripažintais gyvenamojo namo dalies savininkais, nėra. Nei valstybė, nei savivaldybė, nei kitas fizinis ar juridinis asmuo nesikreipė, siekdami įgyvendinti savo kaip galimo savininko teises iki šios dienos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčo objekto savininku nėra nei R. A., pardavęs savo pastato dalį, nei pareiškėjo brolis, kuris įsigijo namo dalį kaip statybines atliekas.

13. Teismas nurodė, kad CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

14. Teismo vertinimu, pagrindinis abejonę keliantis dalykas yra tai, kad gyvenamojo namo dalis įsigyta, siekiant ją nugriauti kaip statybines atliekas. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas iki šiol yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. gyventi, o priežastis, dėl kurios jį ketinta griauti – tiesti kelią, išnykusi, nes kelias buvo nutiestas namą palikus stovėti. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėtoje byloje pareiškėjas prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kur pareiškėjui tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jis teisėtai perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu. Jam nereikia įrodinėti namo tinkamumo naudoti, jo statybos ir pan. klausimų. Teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, teismas nustatė, kad, įvertinus statinio paskirtį ir pateiktus dokumentus, tikėtina, kad toks statinys turėjo būti pastatytas teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, be to, statinys ne laikinojo pobūdžio, statiniui suteiktas unikalus numeris.

15. Teismas sprendė, kad šiai dienai nėra nustatytas gyvenamojo namo dalies savininkas, nes 2000 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad nuo 1990 m. gruodžio 4 d. ši namo dalis negali būti laikoma R. A. nuosavybe, nes jo teisė pasibaigė, tinkamai pervedus pinigus ir šiam asmeniui persikėlus gyventi į 4 kambarių butą. Teismo vertinimu, visų šių aplinkybių visuma įrodo tai, kad pareiškėjas sąžiningai valdo objektą, nepertraukiamai ir kaip savą.

16. Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad statinys buvo pripažintas neteisėtos statybos rezultatu, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, trukdančių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, teismas padarė išvadą, kad yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį daiktą, atsiras teisiniai nuosavybės teisės santykiai.

17. Teismas pažymėjo, kad kiti gyvenamojo namo bendrasavininkai J. V. bei Č. V. nepateikė teismui atsiliepimo, kuriame išdėstytų savo nesutikimą, nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė teismui svarių argumentų, dėl kurių pareiškimas negalėtų būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Suinteresuoti asmenys J. V., Č. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti bei priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

18.1. teismas nepilnai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino ar turtas, į kurį kėsinasi pareiškėjas, nepriklauso valstybei, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgijamosios senaties teisinį reglamentavimą, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas;

18.2. Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbiami),, ir kitus statinius, (duomenys neskelbiami),, esančius (duomenys neskelbiami),, įregistruotos R. A. (1/2 dalis), J. V. (1/4 dalis) ir Č. V. (1/4 dalis) nuosavybės teisės. Nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo registro įraše yra įrašyta žyma apie juridinį faktą – įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 4 d. nutartis palikta galioti. Nekilnojamojo turto registro pastabose nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria pripažinta negaliojančia 1995 m. liepos 17 d. sutartis tarp R. A. ir J. V. bei Č. V. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir valdymo, ir pripažinta negaliojanti teisinė registracija R. A. atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000 pareiškėjas yra pateikęs teismui kartu su pareiškimu;

18.3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami),, esantį po pastatais, adresu (duomenys neskelbiami),, įregistruotos R. A., J. V. ir Č. V. nuosavybės teisės. R. A. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1995 m. kovo 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus m. valdybos ir R. A., pagrindu, kurią Vilniaus apygardos teismas 2000 m. gegužės 4 d. nutartimi (nutartis palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000) pripažino negaliojančia (juridinis faktas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį įregistruotas Nekilnojamojo turto registre);

18.4. teismas akivaizdžiai ignoravo prejudicinius faktus ir vadovavosi išimtinai pareiškėjo interpretacijomis, taigi netinkamai vertino bylos duomenis ir pateiktus įrodymus, ignoravo VĮ „Registrų centro“ atsliepimą, ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013, kuriame buvo pasisakyta: „ jog nustatytos aplinkybės labiau suponuoja, išvadą apie tai, jo šiuo atveju ginčo namo 1/2 dalis išliko LR Valstybės nuosavybe ir šiuo atveju nėra jokių teisinių pagrindų pareiškėjui įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti nuosavybės teisių į ginčo objektą“;

18.5. suinteresuoti asmenys buvo atstovaujami advokatės R. T., kuri dalyvavo visuose posėdžiuose ir nuo pat pirmos minutės pasisakė, jog kategoriškai prieštarauja pareiškėjo prašymui dėl įgyjamosios senaties, dėl to, kad šiuo klausimu jau buvo priimtas teismo sprendimas.

19. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad:

19.1. teismas nepilnai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino ar turtas į kurį kėsinasi pareiškėjas nepriklauso valstybei argumentų, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties teisinį reglamentavimą, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas;

19.2. byloje pateikti išrašai ir sąskaitos iš namų valdos apskaitos ((duomenys neskelbiami),), nurodyta, jog 1990 m. gruodžio 1 d. sprendimu AB „Posūkis“ pardavė ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), (anksčiau priklausiusią R. A.), tačiau nepateikta nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių minėtą faktą, taip pat nepateikta jokių pagrįstų duomenų, kaip pats pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai pradėjo valdyti ginčo objektą, tokiu būdu pažeisdamas trečią būtinąjį nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindą;

19.3. ginčo turto teisinės registracijos valstybės vardu nebuvimas nereiškia, kad turtas nepriklauso valstybei. Savivaldybė galėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 patvirtintu Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų, skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašu, įrašyti patalpas į neturinčių savininkų pastatų (jų dalių) sąrašą ir pradėti bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą.

20. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

20.1. apeliaciniame skunde suinteresuoti asmenys iškėlė dvejonę ar pareiškime nurodytas turtas tikrai nėra valstybės nuosavybė (kaip nustato CK 4.69 straipsnio 3 dalis), tačiau jokių argumentų, kad pirmos instancijos teismo sprendime kitos sąlygos, kurioms esant konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, buvo nustatytos ir įvertintos netinkamai, suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde nenurodė;

20.2. pareiškėjas A. D. kartu su 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo turtas - ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė. Prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją VĮ „Turto bankas“, kuris nurodė kad patikėjimo teise nevaldo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 2). Taip pat pareiškėjas A. D. kreipėsi ir į savivaldybei priklausančio turto valdytoją – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbiami),, nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės balanse (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 3). Taigi ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, kurioje gyvena A. D., nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė;

20.3. pareiškėjas kartu su 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimu pateikė įrodymus, kad ginčo turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Kartu su pareiškimu pateiktame 2019 m. balandžio 15 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše NTR(10- 136780)_israsas_1702446 yra nurodyta, kad nuo 1995 m. liepos 10 d. nuosavybės teisės į ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, kurioje gyvena A. D., registruotos R. A., gimusio 1943 m. balandžio 14 d., vardu (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 1, išrašo 4.1 punktas). Tačiau pačiame išraše, 7 dalyje „Juridiniai faktai“ yra nurodyta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui - ½ pastato Nr. 1093-5003-2010, aprašyto p. 2.1. , 4.1. Įregistravimo pagrindas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1162/2000. Įrašas galioja: Nuo 2004 m. lapkričio 10 d. Šia Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000 R. A. nuosavybės teisių registracija į ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), buvo panaikinta (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 4). Taigi faktiškai nuo 1987 m. ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, neturi savininko, o nuo Aukščiausiojo teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000 priėmimo R. A. nuosavybės teisių registracija į nurodytą pastato dalį buvo panaikinta. Taigi ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, kurioje gyvena A. D. nėra įregistruota viešame registre nei savivaldybės, nei valstybės, nei kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

20.4. suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime neginčijo pareiškėjo A. D. į bylą pateikto VĮ „Turto bankas“ rašto (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 2), kuriame nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 2) ir kartu su atsiliepimu neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas galimai priklauso valstybei;

20.5. pareiškėjo kartu su 2020 m. sausio 10 d. pareiškimu pateikti įrodymai (sutartys dėl namų valdos kartu su namu, esančius adresu (duomenys neskelbiami),, pardavimo; Pastatų teisinei registracijai atlikti išvados, iš kurių matyti, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami),, ½ dalis priklausė A. R. ir ½ dalis V. Č. J.; VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašas su istorija) bei kartu su 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimu pateikti įrodymai (Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. Sprendimas Nr. 212, kuriuo Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto Prekybos organizacijų valdybai (vėliau tapusiai AB „Posūkis“) buvo leista nugriauti individualų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami),, trukdantį statyti inžinerinius tinklus, įpareigojant AB „Posūkis“ suteikti gyvenamojo namo savininkams butus ir sumokėti 7 kompensaciją; Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. rugpjūčio 5 d. pastato apžiūros protokolas, kuriuo komisija nusprendė, kad namas, esantis (duomenys neskelbiami),, parduotas Valstybinei akcinei komercinei įmonei „Posūkis“ nukėlimui, tiesiant kanalizacijos tinklus, buvo išsaugotas; Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. gruodžio 11 d. protokolas Nr. 31, kuriuo nutarta leisti nusipirkti griaunamus pastatus (duomenys neskelbiami), pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 37 sudarytos komisijos šių statinių įkainavimą ir kt.) patvirtina pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), sąžiningu įsigijimu ir valdymu, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbiami),, dar 1955 m. tapo privačios nuosavybės objektu ir nuo to laiko valstybine nuosavybe jis nei karto nebuvo tapęs;

20.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškimą ir į apeliacinį skundą pripažino, kad ginčo turtas nėra savivaldybės nuosavybė, kad savivaldybės archyve nėra jokių duomenų apie šio turto priklausymą savivaldybei, taip pat, kad ginčo turtas savivaldybės nuosavybe galėtų tapti tik inicijavus bešeimininkio turto pripažinimo procedūrą. Ši procedūra iki pat šiol nėra pradėta, nors kaip minėta, valstybinėms institucijoms apie ginčo turtą turėjo būti žinoma vėliausiai nuo 2000 metų. Pabrėžė, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kad jis yra sąžiningai įgijęs, teisėtai valdo, rūpinasi ginčo turto. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių įrodymų nei apie ginčo turto priklausymą savivaldybei nuosavybės teisėmis, nei jokių įrodymų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo turtą valdo, juo rūpinasi į bylą nėra pateikusi;

20.7. pareiškėjas A. D. civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013, kurioje buvo nagrinėjamas G. J. D. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, nedalyvavo nei kaip pareiškėjas, nei kaip suinteresuotas asmuo, nei jokiu kitu procesiniu statusu, todėl nurodytoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nesukelia A. D. jokių teisinių pasekmių, neturi prejudicinės galios pagal A. D. pareiškimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013 pareiškėjas G. J. D. pateiktą prašymą įrodinėjo remdamasis kitokiomis aplinkybėmis, kitais teisiniais pagrindais, teikė kitokius įrodymus.

21. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-263-294/2021, nagrinėti teismo nuožiūra VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo teismas visiškai patenkino pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas A. D. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbiami), ((duomenys neskelbiami),) su jame esančiomis patalpomis (Gyvenamojo namo techninio paso Nr. 10886 Namų valdos techninės apskaitos kortelė): 1) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 13,77 kv. m; 2) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 12,00 kv. m; 3) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 17,40 kv. m; 4) gyvenamąjį kambarį, statinio šifras 1A 1/m, bendras plotas 11,56 kv. m; 5) virtuvę, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 7,85 kv. m; 6) vonios kambarį, statinio šifras A5 1/ž, bendras plotas 4,15 kv. m; 7) koridorių, statinio šifras A4 1/p, bendras plotas 5,00 kv. m; 8) verandą, statinio šifras Al/m, bendras plotas 2,60 kv. m; 9) 2-ojo aukšto negyvenamąjį kambarį, statinio šifro nėra, bendras plotas 7,37 kv. m; 10) kito statinio dalį (namo priklausinys – tvora, lauko tualetas), esančius adresu (duomenys neskelbiami), (toliau ir – ginčo turtas).

25. Tarp šalių kilo ginčas dėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalį pripažinimo.

26. Suinteresuoti asmenys J. V. ir Č. V., nesutikdami su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neteisingai įvertino svarbias bylai aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nevertino argumentų ar turtas į kurį kėsinasi pareiškėjas nepriklauso valstybei, ignoravo prejudicinius faktus ir neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties teisinį reglamentavimą, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantų teiginiams nepritaria.

27. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011).

29. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbiami),, dar 1955 m. tapo privačios nuosavybės objektu, patvirtina iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami),, Nekilnojamojo turto registro bylos, registro Nr.: 10/136780, teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 1) 1955 m. lapkričio 26 d. sutartis, kuria Vilniaus r. Mičiurino vardo kolūkis, pagal šio kolūkio narių visuotinio narių susirinkimo 1955 metų balandžio 2 d. sprendimą (protokolas Nr. 4), pardavė A. K. namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami), (tuo metu - (duomenys neskelbiami), apylinkės taryboje, Vilniaus rajone) (sutarties 1 punktas, 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo priedas Nr. 1); 2) 1957 m. kovo 7 d. sutartis, kuria A. K. namų valdą kartu su namu, esančius adresu (duomenys neskelbiami), pardavė K. K. J. (sutarties 1 punktas, 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo priedas Nr. 2); 3) 1961 m. lapkričio 28 d. sutartis, kuria K. K. J. namų valdą kartu su namu, esančius adresu (duomenys neskelbiami), pardavė A. R. (sutarties 1 punktas, 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo priedas Nr. 3); 4) 1964 m. rugpjūčio 14 d. sutartis, kuria A. R. ½ gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami),, pardavė V. Č. J. (sutarties 1 punktas, 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo priedas Nr. 4); 5) 1973 m. sausio 22 d. bei 1980 m. birželio 19 d. Pastatų teisinei registracijai atlikti išvados, iš kurių matyti, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), ½ dalis priklausė A. R. ir ½ dalis V. Č. J. (2020 m. sausio 10 d. pareiškimo priedai Nr. 5, 6). Be to, nurodytas aplinkybes, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbiami),, dar 1955 m. tapo privačios nuosavybės objektu, patvirtina ir pareiškėjo kartu su 2020 m. kovo 10 d. pareiškimu pateiktas VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašas su istorija.

31. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, įsigijimu ir valdymu, patvirtina jo teismui pateikti įrodymai: 1) Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. Sprendimas Nr. 212, kuriuo Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto Prekybos organizacijų valdybai (vėliau tapusiai AB „Posūkis“) buvo leista nugriauti individualų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami),, trukdantį statyti inžinerinius tinklus, įpareigojant AB „Posūkis“ suteikti gyvenamojo namo savininkams butus ir sumokėti 7 kompensaciją (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 1); 2) Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. birželio 12 d. Aktas, kuriuo buvo įkainota griaunama namų valda, esanti (duomenys neskelbiami), (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 2); 3) Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. rugpjūčio 5 d. pastato apžiūros protokolas, kuriuo komisija nusprendė, kad namas, esantis (duomenys neskelbiami),, parduotas Valstybinei akcinei komercinei įmonei „Posūkis“ nukėlimui, tiesiant kanalizacijos tinklus, buvo išsaugotas. Namas gali būti pripažintas tinkamu toliau eksploatuoti (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 3); 4) Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 37, kuriuo buvo paskirta komisija griaunamiesiems gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbiami), įkainuoti (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 4); 5) Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. gruodžio 4 d. įkainavimo komisijos aktas su priedu, kuriuo komisija nustatė gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, statyto 1935 m., 58 m² ploto ir nustatė gautų medžiagų ir atliekų kainą pagal įkainavimo žiniaraštį Nr. 2, sumoje 465 rublių (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 5); 6) Statybos – remonto komercinės įmonės Posūkis 1990 m. gruodžio 11 d. protokolas Nr. 31, kuriuo nutarta leisti nusipirkti griaunamus pastatus (duomenys neskelbiami), pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 37 sudarytos komisijos šių statinių įkainavimą; D. G. – pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 6); 7) 1991 m. vasario 1 d. kvitas Serija AP Nr. 507287, iš kurio matyti, kad pareiškėjo brolis G. J. D. sumokėjo 465,66 rublius už gyvenamą namą (duomenys neskelbiami), (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 7); 8) 1994 m. sausio 25 d. AB „Posūkis“ raštas Nr. 20 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami),“, kuriuo informuojama, kad „nuosavą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbiami), 1988 m. turėjome nugriauti kaip trukdantį inžinierinių tinklų statybai. Tačiau, tiesiant tinklus, minėtas namas netrukdė. Šio namo pusė buvo parduota G. D.. AB „Posūkis neprieštarauja, kad šis namas būtų išsaugotas kaip gyvenamas“ (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 8); 9) 1995 m. gegužės 31 d. AB „Posūkis“ raštas Nr. 135 „Dėl nenugriauto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami),“, kuriuo informuojama, kad „mūsų gamybinės bazės (duomenys neskelbiami), statybos ir inžinerinių tinklų pravedimo projekte buvo numatyta nugriauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbiami),. Vietoje atlikus matavimo darbus, inžineriniai tinklai buvo pravesti ir priduoti eksploatacijai, nenugriovus minėto gyvenamojo namo, kuris yra tinkamas gyventi“ (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 9); 10) 1997 m. gegužės mėn. AB „Posūkis“ pažymą Nr. 02 „Apie bendrovės pavaidinimo kaitą“, kuria informuojama apie AB „Posūkis“ pavadinimo kaitą nuo 1989 metų lapkričio 2 d. (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 10); 11) 1998 m. gegužės 29 d. AB „Posūkis“ pažyma Nr. 124 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami),“, kuria informuojama, kad komisija įvertino visus R. A. priklausančius statinius, vaismedžius ir vaiskrūmius 13048 rublių sumai. AB „Posūkis“ R. A. už jo namo dalį suteikė iš įmonės lėšų keturių kambarių butą ir sumokėjo 13048 rublių kompensaciją. R. A. išsikėlus į jam suteiktą butą, buvusią jo namo dalį perėmė AB „Posūkis“ į savo balansą. Numatytas nugriauti pastatas nenugriautas todėl, kad antroje šio pastato dalyje gyvenanti V. šeima atsisakė iš šio namo išsikelti. 1990 m. lapkričio 27 d. AB „Posūkis“ direktoriaus įsakymu Nr. 37 sudaryta komisija, kuri pastato konstrukcijas įvertino kaip statybines medžiagas ir pastato dalį pardavė pil. G. D. (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 11); 12) 1998 m. gruodžio 15 d. AB „Posūkis“ pažyma Nr. 04-306 „Dėl numatytų nugriauti gyvenamųjų namų įvertinimo“, kuria informuojama, kad pusę namo (duomenys neskelbiami), buvo įkainuota 465,66 rubliais (2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimo priedas Nr. 12).

32. Iš teismui pateikto 2019 m. balandžio 15 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 1995 m. liepos 10 d. nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami),, kurioje gyvena A. D., registruotos R. A., gimusio 1943 m. balandžio 14 d., vardu (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 1, išrašo 4.1 punktas). Išrašo 7 dalyje „Juridiniai faktai“ yra nurodyta, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui - ½ pastato Nr(duomenys neskelbiami),, aprašyto p. 2.1., 4.1. Įregistravimo pagrindas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1162/2000. Įrašas galioja: Nuo 2004 m. lapkričio 10 d. Šia Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000 R. A. nuosavybės teisių registracija į ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), buvo panaikinta (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedas Nr. 4). Taigi, gyvenamojo namo dalis, kurioje gyvena A. D. nėra įregistruota viešame registre nei savivaldybės, nei valstybės, nei kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

33. Tai, kad gyvenamojo namo dalis, kurioje gyvena A. D., nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, patvirtino ir teismui pateiktas VĮ „Turto bankas“ raštas, kuriame nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbiami),, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbiami),, nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės balanse (2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo priedai Nr. 2 ir Nr. 3). Apeliantai nors ir teigia, jog gyvenamojo namo dalis gali priklausyti valstybei, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 30 ir 33 punkte aptarti įrodymai patvirtina pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes dėl ginčo turto sąžiningo įsigijimo ir valdymo, tai, kad ginčo turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės, nei kitų asmenų nuosavybė, todėl sprendžia, kad pareiškėjas įrodė visas sąlygas dėl įgyjamosios senaties taikymo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo pareiškimą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013 priimtas teismo sprendimas nesukelia A. D. jokių teisinių pasekmių, neturi prejudicinės galios pagal A. D. pareiškimą civilinėje byloje e2YT-263-294/2021, nes A. D. nedalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013 nei kaip pareiškėjas, nei kaip suinteresuotas asmuo, nei jokiu kitu procesiniu statusu, be to, skiriasi civilinių bylų Nr. 2-15772-599/2013 ir Nr. e2YT-263-294/2021 dalykas ir pagrindas. Civilinėje byloje Nr. 2-15772-599/2013 buvo sprendžiamas namo dalies nuosavybės teisės klausimas, tačiau G. J. D. prašė nuosavybės teisę nustatyti pirkimo – pardavimo sandoriu arba įgyjamosios senaties, nesuėjus 10 metų terminui, pagrindu. Civilinėje byloje Nr. e2YT-263-294/2021 pareiškėjas A. D. prašė teismo nustatyti jam nuosavybės teisę į naudojamą gyvenamojo namo dalį įgyjamosios senaties pagrindu, turtą valdant ilgiau nei 10 metų.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

39. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. vasario 18 d. Darbų, atliktų pagal 2020 m. gruodžio 31 d. Atstovavimo sutartį Nr. 20/12/31-01, priėmimo perdavimo aktu Nr. 22/02/18-01; 2022 m. vasario 18 d. sąskaita Nr. 22/02/18-01 (720 Eur sumai); 2022 m. vasario 21 d. Patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Apeliacinio skundo netenkinus, pareiškėjui iš apeliantų J. V. ir Č. V. lygiomis dalimis priteistinos 720 Eur (po 360 Eur iš kiekvieno) apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuotų asmenų J. V. ir Č. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 720 Eur (po 360 Eur iš kiekvieno apelianto) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Eglė Surgailienė