Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-406-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-19
Bylos Nr.: e2A-406-440/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00887-57989-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas: Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“
Ieškovas: D. B.

Kategorijos

2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-406-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00887-57989-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.; 2.1.6.3; 2.1.6.5; 3.1.14.1; 3.1.14.7; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-564-496/2020 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valdymo organų (Valdybos ir/ar Visuotinio narių susirinkimo) protokolų dalis, kurių pagrindu ieškovas yra pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių; 2) įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, nediskriminuojant ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu). Atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ nurodžius atsiliepime į ieškinį, kad ieškovas nėra pašalintas iš klubo narių ir yra pilnateisis klubo narys, ieškovas atsisakė reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimus, kurių pagrindu jis buvo pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių ir pareiškė prašymą 1) įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ( pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti ieškovui informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu).

2. Nurodė, kad jis yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471-2018 buvo konstatuota, jog jis iš klubo buvo pašalintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl vadovaujantis šiuo teismo sprendimu, jam privalėjo būti atstatytos visos jo teisės dalyvauti būrelio veikloje, tačiau, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis ir toliau negali dalyvauti būrelio veikloje, medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, yra nekviečiamas į medžiokles, jam neišduodami medžioklės lapai, jo teisės dalyvauti būrelio veikloje yra faktiškai apribotos. 2018 m. birželio 29 d. jis pateikė atsakovui prašymą nurodyti, dėl kokių priežasčių yra apribotos jo teisės medžioti, kokiu pagrindu tai daroma, kokių būrelio valdybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimais ieškovo teisės medžioti apribotos, prašė pateikti šių sprendimų kopijas ir atsakyti, kokiu būdu jis gali įgyvendinti savo teisę medžioti, gauti medžioklės lapus, be to, prašė pateikti visų po 2018-01-01 įvykusių būrelio valdybos posėdžių, visuotinio narių susirinkimo protokolų, kitų būrelio valdymo organų sprendimų bei medžioklių organizavimo tvarkos dokumentų kopijas arba nurodyti kuriuo metu ir kurioje vietoje būtų galima susipažinti su šiais prašomais pateikti dokumentais. Atsakovas į prašymą jokio atsakymo nepateikė, todėl 2018 m. liepos 7 d. jis pateikė pakartotinį prašymą. Atsakovas šio prašymo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą ir šis prašymas buvo grąžintas ieškovo atstovui. 2018 m. rugpjūčio 10 d. jis dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau atsakovas taip pat jokio atsakymo nepateikė.

3. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ir neveikimo ieškovas negali naudotis savo kaip atsakovo asociacijos nario teisėmis, t. y. jis yra diskriminuojamas kitų atsakovo narių atžvilgiu, yra pažeistos Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintos ieškovo teisės:12.1. dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime (ieškovas be jokio pagrindo buvo išvarytas iš dviejų Atsakovo narių visuotinių susirinkimų); 12.2. naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis (ieškovui neišduodamas medžioklės lapas, jis neįrašomas į kitiems atsakovo nariams išduotus medžioklės lapus); 12.3. susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (Atsakovui nėra teikiama informacija apie asociacijos veiklą, nors kitiems atsakovams tokia informacija teikiama asmeniniu el. paštu); 12.4. ieškovui nėra pranešama (nuo jo yra slepiama informacija) apie medžioklių „varant“ metu organizuojamas medžiokles „sėlinant, tykojant“, nepranešama apie kitus medžioklės būdais vykdomas medžiokles – tyliuoju varymu; 12.5. ieškovui nėra perduodama už atsakovo lėšas pagaminta medžioklės plotų vienete sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų produkcija, nors kitiems atsakovo medžiotojams tokia produkcija yra tiekiama. Jam yra nurodoma, kad jis nėra būrelio narys arba, kad yra skolingas būreliui, nors jis nario mokestį visada moka. Dėl papildomos rinkliavos jam nebuvo pranešta, bet kai tik bylos nagrinėjimo teisme metu jis sužinojo apie papildomą rinkliavą, iš karto sumokėjo būreliui šį mokestį. Jis buvo pašalintas iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių ir nors vėliau teismas panaikino tokį atsakovo sprendimą, tačiau jis, ieškovas yra eliminuotas iš visos būrelio veiklos. Ieškovas yra išprašomas iš visuotinių susirinkimų, neįrašomas į medžioklės lapus, jam neišduodami medžioklės lapai. Taip pat jis negali pasinaudoti jokiomis kitomis asociacijos nario teisėmis.

4. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neegzistuoja ginčo dalyku laikomas atsakovo valdymo organo ir/ar organų priimtas sprendimas, panaikinantis ieškovo teisę būti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariu. Nurodė, kad atsakovas negavo 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d. nei 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymų, ieškovas kreipėsi į teismą skubotai, prašydamas apginti faktiškai nepažeistas teises. Jeigu atsakovas būtų svarstęs klausimus, susijusius su atsakovo asmeniu, apie tai būtų informavęs ir ieškovą. Atsakovas neginčija, kad ieškovas siuntė atsakovui raštus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas šiuos prašymus gavo. Ieškovas nenurodo, kada ir kaip jam nebuvo išduotas medžioklės lapas ar licencija licencijuojamam žvėriui sumedžioti. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, kolektyvinei medžioklei vadovauja ir medžioklės lapą pildo medžioklės vadovas, kuris taip pat tikrina medžiotojų dokumentus, įrašo medžiotojus į lapą ar šalina iš medžioklės, esant tam tikroms aplinkybėms, todėl ieškovas turi įrodyti faktą, jog medžioklės vadovas būtų atsisakęs jį įrašyti į medžioklės lapą, ir tokiu būdu neleidęs dalyvauti vykusioje medžioklėje. Ieškovas nėra diskriminuojamas. Pagal 2019 m. gegužės 2 d. būrelio sprendimą ieškovui negali būti išduodami medžioklės lapai, nes jis nėra valdybos narys. Pagal iš anksto patvirtintą grafiką vyksta tik medžioklės varant šviesiu paros metu. Tamsiu paros metu vyksta medžioklės esant reikalui, pvz. jei gamtosauga praneša apie nutrenktą žvėrelį ir jei reikia apsaugoti ūkininko laukus. Tokios medžioklės iš anksto neplanuojamos. Apie tokias medžiokles medžiotojai praneša vienas kitam telefonu, jokios nustatytos tvarkos nėra. Apie medžiokles tyliuoju varymu nepranešama ieškovui, nes ir kitiems medžiotojams nėra pranešama. Sumedžiotus žvėris dalijasi tie medžiotojai, kurie dalyvavo medžioklėje. Ieškovas nedalyvavo medžioklėse, todėl jam žvėrienos nebuvo duota. Atstovas nurodė, kad jis, kaip būrelio vadovas, išduoda medžioklės lapus, jis juos tikrina. 2020 m. liepos 19 dieną jis neįrašė D. B. į medžioklės lapą, nes pirma buvo įregistruota B., kuriai buvo pranešta, kad tą dieną medžiotojai saugos lauką, tada B. pranešė nepasiruošusi tokiai medžioklei ir pasišalino, tuo pačiu pasišalino ir D. B.. Jis nebeprašė įrašyti į medžioklės lapą. 2019 m. lapkričio 23 d. D. B. atvyko į medžioklę, bet jis medžioklės vadovui R. K. pasakė “tu man neaiškinsi ir nevadovausi“, tada vadovas nusprendė jo neįrašyti į medžioklės lapą. Dėl D. B. pateiktų garso įrašų nieko paaiškinti negali, nežino, kada ir kas padarė šiuos įrašus, nežino, kieno balsas yra įrašytas. Dėl ieškovo prašymo užtikrinti jo teisę įrašyti jį į medžioklės lapus, nurodė, kad tokia ieškovo teisė nėra ribojama ir ieškovas neįrodė, kad tokia jo teisė būtų buvusi apribota. Medžioklės vadovas atsako už saugumą medžioklės metu, todėl visi medžiotojai turi jam paklusti, o nepaklususių gali neįrašyti į medžioklės lapą.

5. Būrelyje nėra nustatyta tvarka, kokiu būdu medžiotojai yra informuojami apie organizuojamas medžiokles. Yra laisvai bendraujančių, geranoriškai besidalinančių informacija asmenų būrelis, o ieškovas pasirinko tokią bendravimo tvarką, t. y. jis nebendrauja su medžiotojais, todėl pats yra atsakingas, jei negauna kokios nors informacijos. Atsakovo vertinimu ieškovas tiesiog nori išskirtinių sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ įpareigotas užtikrinti D. B. teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką įrašyti D. B. į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti D. B. informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu, t. y. užtikrinti D. B. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintas teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis (pagal asociacijoje nustatytą tvarką įrašyti D. B. į kitiems atsakovo nariams išduotus medžioklės lapus); susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (apie medžiokles „sėlinant, tykojant“ bei kitais medžioklės būdais vykdomas medžiokles – tyliuoju varymu; perduoti D. B. pagal asociacijoje nustatytą tvarką už atsakovo lėšas pagamintą medžioklės plotų vienete sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų produkciją). Atmestas ieškovo reikalavimas dėl medžioklės lapų jam išdavimo. Priteista D. B. iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 3782,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys. Ieškovas buvo pašalintas iš klubo „Slanka“, tačiau 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl medžiotojo D. B. pašalinimo iš medžiotojų klubo narių. Po šio sprendimo įsiteisėjimo, ieškovui turėjo būti atstatytos visos teisės dalyvauti atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ veikloje.

8. Teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta, kad ieškovas per 2018 ir 2019 metus nedalyvavo nė vienoje atsakovo organizuojamoje medžioklėje. Tai įrodo, kad ieškovas jau dvejus metus iš esmės nedalyvauja atsakovo veikloje, ir teismas turi nuspręsti, ar tai vyksta dėl paties ieškovo veiksmų, ar dėl atsakovo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 dienos nutartyje, priimtoje šioje byloje, 18 punkte nurodė, kad asmens teisės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek neveikimu. Ieškovas būtent ir remiasi aplinkybėmis, kad atsakovas, nors ir nepriėmė jokio oficialaus sprendimo, kuris neleistų ieškovui medžioti, bet savo faktiniais veiksmais, t. y. neišduodant medžioklės lapo ir/arba neįrašant ieškovo į medžioklės lapą, apribojo ieškovo teisę medžioti.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovui siųstus raštus – 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d., kuriais prašė nurodyti, dėl kokių priežasčių yra apribotos jo teisės medžioti, kokiu pagrindu tai daroma ir pan. Teismas sprendė, kad atsakovo, juridinio asmens buveinės adresu siunčiami dokumentai adresatui turi būti įteikiami, asmuo turi organizuoti savo veiklą taip, kad gautų jo buveinės adresu siunčiamus laiškus. Atsakovo pateikti paaiškinimai, kad esą jis negavo ieškovo prašymų (nors du prašymai buvo įteikti, vienas įteiktas klubo nariui, apie vieną paliktas pranešimas) įrodo, kad ieškovo bendravimas su atsakovu yra apsunkintas dėl atsakovo veiksmų.

10. Į bylą pateiktas 2019m. gruodžio 16 d. A. P. elektroniniu paštu atsakymas į 2019m. lapkričio 27 d. D. B. paklausimą, kuriame nurodyta, kad išduoti medžioklės lapo medžioti sėlinant ar tykojant negali, nes asociacijoje medžioklių su varovais sezono metu jokios kitos rūšies medžioklės nėra vykdomos. Teismas įvertinęs duomenis sprendė, kad šis raštas įrodo, kad atsakovas ieškovui neteikia konkrečios informacijos apie galimas medžiokles. Atsakovo atstovai neginčijo, kad ieškovui galėjo būti nežinoma apie konkrečių medžioklių organizavimą, nes informacija esą yra perduodama asmeniškai pačių medžiotojų vienas kitam.

11. Teismas įvertinęs liudytojų paaiškinimus, pateiktus garso įrašus sprendė, kad mažiausiai du kartus ieškovas D. B. buvo atvykęs į medžioklę su varovais, tačiau nebuvo įrašytas į medžioklės lapą be jokio pagrindo (skolos atsakovui nebuvo, nes 2019-07-02 sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, o šiuo metu jis ir panaikintas, bei ginčo vedimas teisme nėra pagrindas neleisti asmeniui medžioti), todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką įrašant ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir liudytojai nurodė, kad apie kitas medžiokles, ne medžiokles varant, klubo nariai sužino vienas iš kito pranešdami telefonu, ar žodžiu vienas kitam, tačiau atsakovas neginčija, kad ieškovui apie šias medžiokles nėra pranešama. Todėl teismo vertinimu akivaizdu, kad ieškovas yra diskriminuojamas dėl informacijos gavimo.

13. Reikalavimas išduoti ieškovui medžioklės lapus negali būti tenkinamas galiojant Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2019 m. gegužės 2 d. valdybos posėdžio sprendimui, kad medžioklės lapus pasėlių apsaugai išduoda klubo vadovas ir tik valdybos nariams. Ieškovas D. B. nėra atsakovo valdybos narys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimas

14.1. Atsakovo vertinimu 2018 m. spalio 31 d. ieškiniu ieškovas buvo pateikęs nagrinėti teismui net keturis savarankiškus reikalavimus. Susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į ieškinį ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo tuo pačiu patikslino ir ieškiniu suformuotus reikalavimus, atsisakė nuo dalies reikalavimų, kadangi jie buvo nepagrįsti teisiniu požiūriu. Reikalavimai nebuvo įvykdyti atsakovo po ieškovo ieškinio gavimo momento, kas galėtų teismui leisti spręsti apie jų pagrįstumą, jie nepagrįsti, kadangi neegzistavo teisės pažeidimo faktai. Atsakovo valdymo organai nebuvo priėmę jokių spendimų, kuriais būtų ribojama ar naikinama ieškovo teisė dalyvauti asociacijos veikloje.

14.2. Ieškovas įrodinėjo, jog negavęs atsakymų į savo 2018-06-29, 2018-07-09, 2018-08-10 prašymus atsakovui dėl informacijos suteikimo bei susipažinęs su 2018-07-31 „Kelmės rajono savivaldybės nuolatinės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti“ sprendimu Nr.ŽA-3, nusprendė kad yra pašalintas iš asociacijos narių. Tačiau asmuo, ir ypač veikiantis per profesionalų atstovą advokatą, kreiptis į teismą turėtų tik įsitikinęs savo teisių pažeidimu, o ne apie tai spėdamas. Atsakymų į prašymus negavimo faktas bei Komisijos sprendimo turinys neleido spręsti apie ieškovo pašalinimą iš asociacijos narių. Šis faktas logiškai mąstančiam žmogui gali sudaryti tik nuomonę apie tai, jog asociacija ignoruoja jo teisę gauti atsakymus į užduodamus klausimus, t.y. teisę gauti informaciją. Atsakovas laikosi principinės pozicijos, jog minėtą reikalavimą ieškovas teismui pateikė ne dėl atsakovo klaidinančių veiksmų, bet dėl savo nepagrįsto skubėjimo, neturėdamas tam pakankamo faktinio bei teisinio pagrindo. Taip pat dėl įpareigojimo atsakovą išduoti „medžiojamųjų gyvūnų licencijas“ ir kt. mano, kad ieškovas teismui reikalavimą pateikė ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl savo žinių stokos, kokybės, neturėdamas tam pakankamo faktinio bei teisinio pagrindo. Dėl to galutiniu procesiniu sprendimu teismas turėjo proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, reikalavimus priskirdamas prie netenkintų reikalavimų grupės.

14.3. Priimdamas teismo sprendimą teismas išėjo už ieškovo apibrėžtų faktinių ginčo ribų, už ieškinio dalyko, t.y., teismas analizavo ir vertino medžioklės varant 2019-11-23 teisėtumą bei konstatavęs ieškovo teisių pažeidimą sprendimu gynė teisę kurios ginti ieškovas net neprašė. Todėl teismas apariamojoje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą.

14.4.Tikslindamas reikalavimo esmę atsakovo atstovas ne kartą klausė ieškovo ką būtent jis turi omenyje, kaip objektyviai pasireiškia jo diskriminavimas, tačiau ieškovas taip ir negalėjo konkrečiai įvardinti diskriminavimo apraiškų. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme antrą kartą teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl ieškovo pareikšto reikalavimo neapibrėžtumo. Tačiau ieškovas nusprendė netikslinti savo ieškinio reikalavimo, o tik papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas kokiais būdais jis yra ir gali būti ateityje atsakovo diskriminuojamas kitų atsakovo asociacijos narių atžvilgiu.

14.5.Tokiose situacijoje, kai ieškovas ne tik neįvykdė teismo nutarties, bet ir paaiškino pirmosios instancijos teismui jog jis nesutinka su įpareigojimu, jog laiko jį nepagrįstu ir dėl to nevykdys, sprendimą priėmęs teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto 2 dalies nuostatomis ir palikti reikalavimą nenagrinėtu, o ne pats suformuoti ieškininio reikalavimus už ieškovą. Mano, kad teismas pažeidė minėtas CPK nuostatas bei pažeidė atsakovo procesines teises aiškiai suvokti jam reiškiamo reikalavimo esmę, gintis nuo reiškiamo reikalavimo, teisę į objektyvų bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą.

14.6.Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl reikalavimo „Įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką ...... įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklė lapus“, nes ieškovas neįrodė, kad jo teisė būti įrašytam į medžioklės lapus buvo pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

14.7.Su teismo argumentais bei vertinimu, kad mažiausiai du kartus ieškovas D. B. buvo atvykęs į medžioklę su varovais, tačiau nebuvo įrašytas į medžioklės lapą be jokio pagrindo ir kt. nesutinka, nes vertinimas nepagrįstas visapusišku ir objektyviu visų byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nebuvo leista dalyvauti dviejose medžioklėse su varovais. Taip įvyko tik dėl to, kad teismas nesigilino į ginčo esmę, pavyzdžiui atsakovo pirmininko A. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurie nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais, jie tik prieštaravo ieškovo paaiškinimams. O ieškovo pateiktas garso įrašas buvo atliktas neteisėtai, kadangi jis neinformavo pokalbyje dalyvavusių asmenų apie jo darymą. Siekdamas daryti įrašą ieškovas galėjo garsiai ir aiškiai pasakyti, jog jis bus vykdomas, arba atvykti kartu su antstoliu ir pan. Mano, kad teismo išvada apie 2019-07-19 neteisėtą ieškovo neįrašymą į medžioklės lapą yra nepagrįsta bylos medžiaga ir dėl to neteisėta. Sekanti neteisėta teismo išvada yra ta, neva atsakovas neteisėtai neįrašė ieškovo į medžioklės lapą 2019-11-23. Tą dieną atsakovas vykdė medžioklę su varovais pagal iš anksto nustatytą varominių medžioklių grafiką. Medžioklei vadovavo atsakovo narys R. K., kuris atsisakė įrašyti ieškovą į medžioklės lapą. Iš duotų paaiškinimų negalima vienareikšmiškai nustatyti, dėl ko ieškovas buvo neįrašytas į medžioklės lapą, teismas nepagrįstai konstatavo net du įvykusius ieškovo teisių pažeidimus, ir dėl to neteisėtai tenkino reikalavimą.

14.8.Ieškovas siekdamas reikalavimo patenkinimo turėjo pareigą įrodyti, kad jo teisė gauti informaciją apie organizuojamas medžiokles buvo pažeista, nesilaikant asociacijoje nustatytos narių informavimo tvarkos. Tačiau ieškovas neįrodė ir netgi neįrodinėjo tokių aplinkybių egzistavimo, gynė ne savo galimai pažeistas teises, bet siekė teismo sprendimu nustatyti asociacijai pareigą, pagal kurią valdymo organai turėtų jį informuoti apie numatomas medžiokles. Nors asociacijos veiklos vidinis teisinis reglamentavimas yra išimtinai pačios asociacijos reikalas. Teismo išvados dėl neteisėto informacijos ieškovui neteikimo yra nepagrįstos ir išeinančios už ieškovo apibrėžtų faktinių ginčo ribų, kadangi teismas sprendime kalba apie atsakovo pareigą nustatyti narių informavimo taisykles, bet ne apie ieškovo teisių gynimą diskriminaciniame kontekste, nors toks ieškovo reikalavimas byloje suformuotas nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

14.9.Teismas nurodė, kad ieškovas yra diskriminuojamas dėl informacijos gavimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog medžiotojų būrelyje jokia detali medžiotojų informavimo apie numatomas medžioklės tvarkas nėra nustatyta. Ir, kad bendravimas bei dalinimasis informacija tarp medžiotojų iš esmės vyksta vadovaujantis draugiškumu ir geranoriškumu, kolegiškai, žodžiu ar telefonu. Pažymi, kad ieškovas pripažino anksčiau dalyvaudavęs kolektyvinėse palaukiminėse medžioklėse, kuomet būdavo įrašomas į medžioklės lapus, kad skambindavosi telefonais su kitais medžiotojais, kad turi jų telefonų numerius. Ieškovas pripažino ir tai, jog anksčiau pats turėjo medžioklės lapą, kad priimdavo kartu medžioti kitus medžiotojus kartu, o apie numatomas medžiokles informacija taip pat sklido bendravimu būdu, nesilaikant jokio konkrečios informavimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad jokia konkreti tvarka nėra nustatyta, kad tokia situacija neteisėta, nors ieškovas neprašė teismo įpareigoti nustatyti būrelyje informacijos apie numatomas medžiokles skelbimo tvarką. Ieškovas siekia būti informuojamas apie numatomas medžiokles kitaip nei tai buvo daroma metų metus.

14.10.Teismas įpareigojo atsakovą nediskriminuoti ieškovo kitų Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu, t.y. užtikrinti D. B. Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įvirtintas teises. Atsakovas nesutinka nei su vienu iš nurodytų įpareigojimų, nes ieškovas neįrodė tokio turinio teisių pažeidimo faktų.

14.11.Teismo sprendime neįrašyti ne tik teismo motyvai, bet netgi nei vienas sakinys apie tai, kas, kada ir iš kokio bei kokios asociacijos narių susirinkimo išvarė ieškovą, ar neleido jam

dalyvauti balsavime, neaptariami liudytojų parodymai šiuo klausimu, neanalizuojami jokie dokumentai, paties ieškovo pasakymas, jog jis buvo išvarytas iš kasmetinių visuotinių asociacijos narių susirinkimų. Todėl ieškovas neįrodė reikalavimo pagrįstumo, o teismo sprendimas šioje dalyje yra net be sutrumpintų motyvų, todėl naikintinas. Be to ieškovas tokio reikalavimo teismui nebuvo pareiškęs, ir dėl to jo neįrodinėjo. Šį įpareigojimą atsakovui teismas nustatė išimtinai savo iniciatyva.

14.12.Teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pagal asociacijoje nustatytą tvarką įrašyti D. B. į kitiems nariams išduotus medžioklės lapus, yra perteklinis ir, tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs.

14.13.Teismas įpareigojo užtikrinti ieškovo teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ne tik be motyvų dėl kurių teismas nusprendė ginti tokią asociacijos nario teisę, bet netgi neanalizuojami faktiniai duomenys apie tokios teisės suvaržymą. Spendime nėra nurodyti įrodymai apie tai, jog atsakovas butų atsisakęs pateikti ar leisti susipažinti su kokiais nors dokumentais, neįvardinama dokumentų rūšis, kada tai įvyko ir t.t.

14.14.Teismas įpareigojo atsakovą užtikrinti ieškovo teisę gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (apie medžiokles „sėlinant, tykojant“ bei kitais medžioklės būdais vykdomas medžiokles – tyliuoju varymu“). Atsakovo vertinimu, analogiškas teisines pasekmes teismo sprendimu nustatė atsakovui įpareigodamas teikti D. B. informaciją apie organizuojamas medžiokles, todėl reikalavimo patenkinimas yra akivaizdžiai perteklinis.

14.15.Teismas įpareigojo atsakovą perduoti D. B. pagal asociacijoje nustatytą tvarką už atsakovo lėšas pagamintą medžioklės plotų vienete sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų produkciją. Teismas neanalizavo faktinių duomenų apie tokios teisės suvaržymą. Spendime nėra nurodyti įrodymai apie tai, jog ieškovui būtų buvusi neperduota už atsakovo lėšas pagaminta produkcija. Byloje minimas atvejis kai medžiotojai pasidalino iš sumedžioto žvėries pagamintą produkciją, bet ji buvo gaminta ne už atsakovo lėšas. Patys žvėrį sumedžioję vyrai susimokėjo už gamybą. Teismas nepagrįstai nustatė tokį įpareigojimą, be to, tokio reikalavimo byloje nebuvo.

14.16.Teismas nepagrįstai nustatė, jog du iš trijų ieškovo atstovo siųstų registruotų laiškų buvo įteikti atsakovui. 2018-06-29 siųstas laiškas buvo įteiktas atsakovo nariui V. M., kuris apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino praradęs siuntą. 2018-07-09 siunta buvo grąžinta siuntėjui. 2018-08-10 siunta įteikta buhalterei R. V., kuri neturi jokio ryšio su atsakovu. Nors tinkamas siunčiamų siuntų priėmimo asociacijoje neorganizavimas ir yra atsakovo veiklos trūkumas, byloje surinkti įrodymai neleidžia konstatuoti tyčinio ieškovo teisių pažeidimo ar varžymo. Teismo padarytos išvados neturi ryšio su byloje pareikštais reikalavimas, kadangi ieškovas neprašė įpareigoti atsakyti į jo laiškus, be to bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsakė į absoliučiai visus iš ieškovo gautus užklausimus ir/ar pareikalavimus.

14.17.Ieškovo prašymu teismas išreikalavo iš atsakovo medžioklės lapus už laikotarpį nuo 2019-04 ir 2019-2020 sezono medžioklių varant grafiką, kuriuos išanalizavęs ieškovo atstovas 2020-01-27 pateikė rašytinius paaiškinimus. Susipažinęs su šiais paaiškinimais teismas nurodė, kad pritaria ieškovo pastebėjimams, išdėstytiems 2020-01-27 dienos rašytiniuose paaiškinimuose, kad ne visi medžioklės lapai buvo išduoti valdybos nariams, kuriais yra

A. P., L. I., R. K., D. J. ir kita. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, nes jos neobjektyvios, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, taisyklėms, CPK nustatytoms įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklėms, tendencingos ir nelogiškos. Medžioklės lapas turi būti surašomas ne tik medžiojant žvėris, yra surašomas ir tokiais atvejais, kai kam nors iš medžiotojų reikia prišaudyti šautuvą arba medžiotojai yra iškviečiami į eismo įvykį paimti žuvusio žvėries, arba pabaigti sužaloto žvėries kančias. Pagal galiojančias taisykles, medžiotojas neturi teisės išimti ginklo iš dėklo kol nėra užpildytas medžioklės lapas (58.2.1 punktas). Nežinant kaip klostysis įvykiai medžioklės lapas pildomas visuomet, nors tai ir nėra medžioklė. Atsakovas laikosi pozicijos, jog medžioklės lapai buvo išduoti teisėtai ir niekaip nepažeidė ieškovo teisių. Atsakovo manymu ieškovas neįrodė diskriminacijos fakto, o teismo padarytos išvados nepagrįstos bylos medžiaga ir dėl to neteisėtos.

Žemesnės instancijos teismas

14.18.Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 3862,50 Eur, apeliacijoje 1200 Eur, pirmosios instancijos teisme 1275 Eur, apeliacijoje 1197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovo atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę naudotis visomis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis, ieškovas pateikė atsakovui tris prašymus dėl informacijos apie tai kaip ieškovas galėtų įgyvendinti savo kaip asociacijos nario teises pateikimo, tačiau atsakovas į šiuos prašymus jokio atsakymo nepateikė. Atsakovas būdamas juridiniu asmeniu privalo organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad siuntos siunčiamos jo buveinės adresu būtų tinkamai įteikiamos. Atsakovo paaiškinimai, kad jis nieko nežinojo apie ieškovo siunčiamus prašymus turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovo vertinimu atsakovo vadovas sąmoningai siekė ignoruoti ieškovą ir jo siunčiamus pranešimus, siekdamas kerštauti už tai, kad ieškovas principingai gynė savo teises teisme kai buvo neteisėtai pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pareiškė šešis savarankiškus reikalavimus, kurių dalis buvo atmesti. Ieškovo vertinimu jis šioje byloje pareiškė tik du savarankiškus reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu reikalavo panaikinti atsakovo sprendimus, kurių pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš klubo narių. Antruoju reikalavimu, atsižvelgdamas į tai, jog vien atsakovo sprendimų panaikinimas ieškovo teisių iš esmės neapgina, kadangi faktiškai atsakovas ieškovo, kaip klubo nario teisių jam niekada neatkūrė, ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovą užtikrinti jo teisę medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotų vienete. Į antrąjį ieškinio reikalavimą patenka visos ieškovo teisės, kurios jam priklauso kaip klubo nariui (Asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis.).

15.3. Atsakovas nurodė, kad jam pareikšto ieškinio reikalavimai neaiškūs, o ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kuriuos jis buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartimi. Šiaulių apygardos teismas 2019-11-12 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.e2A-608-357/2019 konstatavo, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir kaip nurodyta aptartoje teismų praktikoje, teisinių santykių kvalifikavimą turėjo nustatyti teismas. Kadangi dėl ieškinio dalyko aiškumo jau yra vieną kartą pasisakyta apeliacinės instancijos teisme, kuris aiškiai konstatavo, kad ieškovas pareikšto ieškinio dalyką suformulavo tinkamai, dėl šių aplinkybių neturėtų būti aiškinamasi iš naujo. Be to jokia teismo nutartis ar teismo žodinis įpareigojimas, kurių pagrindu ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus šioje byloje nebuvo priimta. Teismas tik buvo pasiūlęs sukonkretinti pareikšto ieškinio reikalavimus dalyje dėl atsakovo diskriminacinių veiksmų ieškovo atžvilgiu. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais paaiškino, kad kitos ieškovo pažeistos teisės susijusios su atsakovo diskriminaciniais veiksmais patenka į Asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įvairiais būdais pažeidinėja ieškovo teises, nusprendė ieškinio reikalavimų netikslinti. Kadangi teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui išduoti ieškovui medžioklės lapą, teismas priimtame sprendime konkrečiai įrašė visas kitas ieškovo teises, kurias atsakovas yra įpareigojamas užtikrinti teismo sprendimu. Ieškovo vertinimu, tokie teismo įpareigojimai atsakovui leis ieškovui užsitikrinti savo teisę medžioti bei naudotis kitomis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis.

15.4. Ieškovo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu byloje esančiais įrodymais (pateikti medžioklės lapai) buvo nustatyta, kad atsakovas medžioklės lapus išduoda ne tik savo valdybos nariams, bet ir kitiems atsakovo nariams, bei rengia įvairias medžiokles (varymai tyliuoju būdu), apie kurias nėra viešai skelbiama, t.y. jos yra slepiamos nuo ieškovo, o apie jas ieškovas sužinojo tik teismui du kartus tenkinus jo prašymą išreikalauti visus atsakovo išduotus medžioklės lapus. Iš pateiktų medžioklės lapų, kuriuose yra užfiksuoti medžioklės lapų išdavimo faktai (visus medžioklės lapus išdavė atsakovo vadovas A. P.), medžioklės lapai išduodami ne tik atsakovo valdybos nariams, atsakovas organizuoja medžiokles, apie kurias nėra pranešama ieškovui, ieškovui bylos nagrinėjimo metu melagingai pranešta, kad medžioklė sezono varant metu nėra organizuojamos kitos medžioklės, atsakovo į bylą pateiktuose medžioklės lapuose užfiksuotos kitokios aplinkybės nei nurodo atsakovas, nes nurodoma, kad važiuojama išbandyti medžioklinius ginklus ar surinkti sužeistus gyvūnus, o medžioklėse sumedžiojami medžiojamieji gyvūnai.

15.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui nėra aišku kokiu būdu pasireiškė jo diskriminaciniai veiksmai. Atsakovas pažeidžia ieškovo teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo buvo pašalintas iš dviejų visuotinio klubo narių susirinkimų klubo pirmininko sprendimu.

15.6. Atsakovas kliudo ieškovui naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis. Nuo to laiko, kai ieškovo, kaip klubo nario teisės buvo atstatytos, ieškovui nebuvo išduotas nei vienas medžioklės lapas ir jis neįrašomas į kitiems atsakovo nariams išduotus medžioklės lapus. Teismui pateiktuose garso įrašuose yra aiškiai ir ne kartą užfiksuota, kad klubo pirmininkas atsisako ieškovą įrašyti į medžioklės lapus, apskritai nepateikdamas tokio savo neteisėto veikimo (neveikimo) motyvų arba pateikdamas motyvus, kurie yra nepagrįsti ir neteisėti (nurodymams neegzistuojančias ieškovo skolas).

15.7. Atsakovas kliudo ieškovui susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Ieškovui nėra teikiama informacija apie asociacijos veiklą, nors kitiems atsakovams tokia informacija teikiama asmeniniu el. paštu. Atsakovas į ieškovo pateiktus prašymus neatsako ir jų nepriima. Ieškovui nėra pranešama (nuo jo yra slepiama informacija) apie medžioklių „varant“ metu organizuojamas medžiokles „sėlinant, tykojant“, nepranešama apie kitus medžioklės būdais vykdomas medžiokles - tyliuoju varymu.

15.8. Atsakovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų, kad jis kokiu nors būdu informuoja ieškovą apie organizuojamas medžiokles. Kadangi į bylą pateiktų medžioklės lapų duomenys pagrindžia, kad nors atsakovas melagingai pranešė ieškovui, kad jokios kitos, išskyrus varant medžioklės nėra vykdomos, tokios medžioklės de facto vyko, tai įrodo nepagrįsto ir neteisėto ieškovo diskriminavimo aplinkybes.

15.9. Ieškovui nėra perduodama už atsakovo lėšas pagaminta medžioklės plotų vienete sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų produkcija, nors kitiems atsakovo medžiotojams tokia produkcija yra tiekiama, nepaisant to, kad ieškovas moka visus nustatytus klubo nario mokesčius. Atsakovo pozicija, kad tokia produkcija gali dalintis tik dalis atsakovo asociacijos narių yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi atsakovui kaip juridiniam asmeniui, o ne atskiriems atsakovams yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir šiais ištekliais turi teisę naudotis visi atsakovo asociacijos nariai.

15.10. Į bylą pateikti medžioklės lapai patvirtina, kad medžioklės lapai yra išduodami ir klubo nariams, kurie nėra klubo valdybos nariai, todėl atsakovo rėmimasis valdybos sprendimu, kuriuo nustatyta, kad medžioklės lapai yra išduodami tik valdybos nariams neatitinka atsakovo medžioklės lapų išdavimo faktinės situacijos, nes į bylą pateikta daug medžioklės lapų, kurie išduoti ne valdybos nariams, kurie organizuoja medžiokles sėlinant ar tykojant, tiek medžioklės lapai, kurie išduoti medžioti tyliuoju varymu, apie kurias ieškovas neturėjo galimybės nei gauti jokios informacijos, nei jose dalyvauti, akivaizdžiai pagrindžia, pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas yra diskriminuojamas kitų atsakovo narių atžvilgiu.

15.11.Iš Komisijos, nustatančios medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą atsakovo naudojame medžioklės plotų vienete, veiklos, kurioje dalyvavo du atsakovo nariai, ir jos surašyto protokolo atsakovas žinojo, kad ieškovo žemės ūkio pasėliuose yra daroma medžiojamųjų gyvūnų žala. Pats Atsakovas tiek savo valdybos sprendimuose buvo nurodęs, kad medžioklės lapas yra išduodamas tokiais atvejais, kai yra daroma žala pasėliams, bet tai nenulėmė, kad atsakovas išduotų medžioklės lapą ieškovui. Tokiu būdu atsakovas diskriminuoja ieškovą kitų atsakovo narių atžvilgiu net ir pačiam nesilaikant atsakovo valdybos sprendimuose expressis verbis nurodytų aplinkybių.

15.12. Klubo valdyba bylos nagrinėjimo metu priėmė nutarimą, kurio pagrindu nusprendė atsisakyti išduoti medžioklės lapus, klubo nariams, kurie bylinėjasi su atsakovu. Tokiu būdu atsakovas savo sprendimais siekia apriboti ir ieškovo konstitucinę teisę ginti savo interesus teisme. Kadangi joks kitas klubo narys šios bylos nagrinėjimo metu su atsakovu nesibylinėjo, mano, kad atsakovas siekė diskriminuoti būtent ieškovą ir vien tik jo atžvilgiu priima sprendimus, kurie riboja jo teises. Dėl šių priežasčių atsakovo teiginiai, kad atsakovas niekaip nediskriminuoja ieškovo ir niekaip nėra pažeidęs jo teisių medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

15.13. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad garso įrašai pateikti į šią bylą yra neteisėti, kadangi ieškovas neinformavo atsakovo atstovų apie tai, jog yra daromas garso įrašas. Ieškovas garso įrašais užfiksavo tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos šios bylos tinkamam išnagrinėjimui ir kitomis priemonėmis šių aplinkybių ieškovas nebūtų turėjęs galimybių užfiksuoti ir pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo įrodinėjamas aplinkybes, garso įrašas yra teisėta įrodinėjimo priemonė šioje byloje. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, iš kurių yra akivaizdžiai matoma, kad atsakovas nuosekliai pažeidinėja ieškovo teises, atsakovo deklaratyviai išdėstyti teiginiai apie netinkamai įvertintas šios bylos aplinkybes yra nepagrįsti.

15.14.Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, teismas išsamiai įvertino į šią bylą pateiktus įrodymus, išsamiai aptarė dėl kokių priežasčių teismas laiko, kad ieškovo teisės yra pažeidžiamos, o vien tai, kad teismas nesivadovavo nepatikimais atsakovo iškviestų liudytojų parodymais, kurie prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams (įrašai medžioklės lapuose, garso įrašai) nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

15.15. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo. Jeigu atsakovui teismo nešališkumas kėlė abejonių, atsakovas vadovaujantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi galėjo pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo.

15.16. Atsakovas įvairiais būdais pažeidinėja ieškovo teises, todėl ieškovas buvo priverstas reikšti plataus pobūdžio reikalavimą, kad būtų efektyviai apginamos jo kaip klubo nario teisės ir šie pažeidimai ateityje nesikartotų. Teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir išsamiai nurodė kokiu būdu ieškovo teisės yra pažeidžiamos, todėl atsakovo deklaratyviai išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Teismas neperžengė šios bylos nagrinėjimo ribų. Teismas ištaisė visus apeliacinės instancijos teismo nurodytus trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. yra atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys. Ieškovas buvo pašalintas iš klubo „Slanka“, tačiau 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl medžiotojo D. B. pašalinimo iš medžiotojų klubo narių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 23d.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po 2018 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 įsiteisėjimo, ieškovui turėjo būti atstatytos visos D. B. teisės dalyvauti atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ veikloje. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato šias asociacijos nario teises: 1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; 2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; 3) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; 4) bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; 5) kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų.

20. Teismas pažymėjo, kad mėgėjiška medžioklė yra laisvalaikio praleidimo būdas, todėl asociacijos, vienijančios medžiotojus, narių santykiai grindžiami lygiateisiškumo ir savitarpio supratimo, interesų bendrumo principais. Narių teisės ir teisėti interesai negali būti ignoruojami, sudaromos jiems diskriminacinės sąlygos ar imituojamas sąlygų sudarymas nario teisėms įgyvendinti. Nustačius, kad asociacija, šiuo atveju - atsakovas, pažeidžia ieškovo teises, jis įpareigojamas pašalinti ieškovo teisių pažeidimą. Ieškovas turi teisę medžioti ir naudotis kitomis asociacijos nario teisėmis, o atsakovas turi pareigą sudaryti realias sąlygas ir galimybes šių teisių realizavimui. Kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovas vykdys savo pareigas, yra atsakovo vidaus reikalas, ir šiuo atveju teismas negali nurodyti atsakovui, kokius konkrečius veiksmus jis turi atlikti, ar kokius sprendimus priimti, kad ieškovas galėtų realiai medžioti ir nebūtų diskriminuojamas kitų asociacijos narių atžvilgiu. Teismo vertinimu paties atsakovo pareiga yra nustatyti tokią informacijos perdavimo tvarką apie visas organizuojamas medžiokles, apie visą klubo veiklą, kad ją gautų visi medžiotojai, tame tarpe ir ieškovas. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai, kad ieškovas iš atsakovo negavo atsakymų į 2018 metais siųstus tris prašymus, tai, kad elektroniniu laišku ieškovui buvo pateikta nekonkreti informacija, tai, kad ieškovui nepranešama apie kitokias medžiokles, ne varant, tai, kad jam buvo neleista dalyvauti dviejose medžioklėse be pagrindo, kad jis sutinkamas su pašaipa, teismas sprendė, kad ieškovo teisės klube „Slanka“ yra varžomos, todėl sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, išskyrus dėl medžioklės lapų ieškovui išdavimo.

21. Teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės - šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas nustatyta medžiotojo pareiga medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą, galiojantį medžioklės lapą, galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu, licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.4 punktas numato, kad medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu.

22. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ( toliau - CK) , šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijos įstatus keičia visuotinis narių susirinkimas (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis sprendžia ir kitus įstatyme bei konkrečios asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą.

23. Medžiotojų klubas veikia kaip asociacija, kurios veikla, tikslai yra apibrėžti Įstatuose. Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ įstatų, patvirtintų 1996 m. lapkričio 9 d. 4 straipsnyje numatytos klubo narių teisės ir pareigos. Klubo nariai turi teisę naudotis lygiomis teisėmis klubo turtu ir inventoriumi, dalyvauti visuose klubo renginiuose, dalyvauti klubo valdyme, teikti siūlymus klubo veiklos ir jo narių klausimais, gauti informaciją apie klubo veiklą. Klubo narys privalo dalyvauti klubo veikloje, ginti klubo interesus, laiku mokėti nario ir kitus mokesčius, vykdyti medžioklės plotų nuomos sutartyse numatytus įsipareigojimus, laikytis visų medžioklė ir žvejybos taisyklių, kultūros ir etikos reikalavimų. Įstatų 5 straipsnyje numatyta, kad aukščiausiasis valdymo organas yra susirinkimas, klubo veiklai tarp susirinkimų vadovauja valdyba, valdybai vadovauja klubo pirmininkas. Pažymėtina, kad klubo „Slanka“ įstatuose nėra numatyta konkreti narių informavimo apie klubo organizuojamus renginius, susirinkimus, medžiokles ir kt. Taip pat pažymėtina, kad medžiotojų klubai steigiami ir veikia savanoriškumo ir laisvanoriškumo pagrindais, kiekvienas narys turi teisę savo nuožiūra iš klubo išstoti ir į jį įstoti, tapus klubo nariu turi atitinkamas teises, taip pat ir pareigą aktyviai dalyvauti klubo veikloje, domėtis klubo veikla, renginiais ir kt.

24. Ieškovas nurodė bei į bylą pateikė duomenis, kad jo interesais advokatas 2018 m. birželio 29 d. pateikė atsakovui prašymą nurodyti, dėl kokių priežasčių yra apribotos jo teisės medžioti, kokiu pagrindu tai daroma, kokių būrelio valdybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimais ieškovo teisės medžioti apribotos, prašė pateikti šių sprendimų kopijas ir atsakyti, kokiu būdu jis gali įgyvendinti savo teisę medžioti, gauti medžioklės lapus, be to, prašė pateikti visų po 2018-01-01 įvykusių būrelio valdybos posėdžių, visuotinio narių susirinkimo protokolų, kitų būrelio valdymo organų sprendimų bei medžioklių organizavimo tvarkos dokumentų kopijas arba nurodyti kuriuo metu ir kurioje vietoje būtų galima susipažinti su šiais prašomais pateikti dokumentais. Nurodė prašomus dokumentus išsiusti nurodytu el. paštu, arba advokatų kontoros adresu. Atsakovas į prašymą atsakymo nepateikė, todėl 2018 m. liepos 7 d. pateikė pakartotinį prašymą, prašydamas informaciją pateikti per vieną mėnesį, priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą. Atsakovas šio prašymo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą ir šis prašymas buvo grąžintas ieškovo atstovui. 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos ir dokumentų pateikimo per 14 d. pateikimo, nurodė, kad kreipsis į teismą dėl neteisėto pašalinimo iš asociacijos narių, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė.

25. Ieškovas kreipėsi į teismą 2018 m. spalio 31d. Patikslinęs reikalavimus prašė įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti ieškovui informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu).

26. Ieškovas nurodydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos teigia, kad jis, kaip ir kiti klubo „Slanka“ nariai, turi teisę dalyvauti klubo rengiamose medžioklėse. Iš ieškovo ieškinio reikalavimų, dublike bei paaiškinimuose pateiktų patikslintų reikalavimų, nurodytų argumentų yra pagrindo spręsti, kad ieškovas į teismą kreipėsi motyvuodamas tuo, kad pažeidžiamos jo teisės, dėl to, kad negavo iš atsakovo prašytos informacijos, negali realizuoti savo teisių medžioti, savo teisės medžioti realizavimą sieja su konkrečių dokumentų, tai yra medžioklės lapų jam neišdavimu, jo neįrašymu į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, informacijos apie organizuojamas medžiokles jam neteikimu bei kita.

27. Šiaulių apygardos teismas 2019-11-12 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.e2A-608-357/2019 gražindamas bylą nagrinėti iš naujo pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar atsakovo neišdavimas ieškovui medžioklės lapų, nenurodymas kaip ir kur įsirašyti į medžioklės lapus ieškovo atstovui kreipiantis raštu į atsakovą, atsisakymas telefoninio pokalbio metu su atsakovų vadovu nurodyti kaip ieškovas galėtų medžioti, nereiškia atsakovo piktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. sąmoningo atsisakymo priimti sprendimą išduoti ieškovui medžioklės lapų. Atkreipė dėmesį, kad asmens teisės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek neveikimu. Ieškovas būtent ir remiasi aplinkybėmis, kad atsakovas, nors ir nepriėmė jokio oficialaus sprendimo, kuris neleistų ieškovui medžioti, bet savo faktiniais veiksmais, t. y. neišduodant medžioklės lapo ir/arba neįrašant ieškovo į medžioklės lapą, apribojo ieškovo teisę medžioti. Taip pat apeliacinis teismas akcentavo, kad byloje nebuvo tirti ieškovo atsakovui siųsti prašymai (2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d.), nors jie yra reikšmingi vertinant, ar ieškovo argumentai, dėl atsakovo atsisakymo priimti sprendimą dėl ieškovo teisės medžioti individualiai, yra pagrįsti. Teisėjų kolegija sutiko su apelianto teiginiu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio dalykas yra neaiškus, turėjo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios. Teismas, manydamas, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti (išduoti ieškovui medžioklės lapus) yra neapibrėžtas ir negali būti tenkinamas, turėjo siūlyti ieškovui tikslinti ieškinį arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atmesti jį. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas aiškiai suformavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir kaip nurodyta aptartoje teismų praktikoje, teisinių santykių kvalifikavimą turėjo nustatyti teismas. Teisėjų kolegija panaikino teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės.

28. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

29. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

30. Pažymėtina, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį nereiškė prašymo išreikalauti iš atsakovo jo 2018-06-29, 2018-07-09, 2018-08-10 raštais prašytų duomenų. Tokio prašymo nereiškė pateikdamas dubliką bei tikslindamas ieškinio reikalavimus. Teismas 2019-02-04 nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti visų medžioklės lapų kopijas ir medžioklės lapų apskaitos žurnalų kopijas laikotarpiu nuo 2018-02-23 iki 2018-12-27. Bylą gražinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas 2019-11-25 nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje įpareigojo šalis iki numatyto posėdžio 2019-12-16 pateikti galutinius reikalavimus, atsikirtimus, argumentus, visus turimus įrodymus turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui. Ieškovas 2019-12-16 prašymu prašė išreikalauti iš atsakovo visus medžioklės lapus išduotus laikotarpyje nuo 2019-01-01. Bylos duomenimis 2019-12-16 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra keičiamas, jis nurodytas dublike, be to akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismas šioje byloje yra nurodęs, kad ieškovas aiškiai suformulavo reikalavimus. Atsakovo atstovas akcentavo, kad reikalavimai nėra aiškūs. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, įpareigojo atsakovą pateikti medžioklės lapus. Byloje medžioklės lapai, kiti dokumentai teisme gauti 2020-01-13. Ieškovas ieškinio reikalavimų netikslino, 2020-01-27 pateikė rašytinius paaiškinimus.

31. Apelianto vertinimu priimdamas teismo sprendimą teismas išėjo už ieškovo apibrėžtų faktinių ginčo ribų, už ieškinio dalyko, t.y., teismas analizavo ir vertino medžioklės varant 2019-11-23 teisėtumą bei konstatavęs ieškovo teisių pažeidimą sprendimu gynė teisę kurios ginti ieškovas net neprašė. Apeliantas akcentuoja, kad reikalavimai neaiškūs, tikslindamas reikalavimo esmę atsakovo atstovas prašė nurodyti, kaip objektyviai pasireiškia ieškovo diskriminavimas ir pan., tačiau ieškovas nusprendė netikslinti savo ieškinio reikalavimo, o tik papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas kokiais būdais jis yra ir gali būti ateityje atsakovo diskriminuojamas kitų atsakovo asociacijos narių atžvilgiu. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai konstatavo net du įvykusius ieškovo teisių pažeidimus, ir dėl to neteisėtai tenkino reikalavimą. Ieškovas neįrodė, kad jo teisė gauti informaciją apie organizuojamas medžiokles buvo pažeista, nesilaikant asociacijoje nustatytos narių informavimo tvarkos. Teismo išvados dėl neteisėto informacijos ieškovui neteikimo nepagrįstos ir išeinančios už ieškovo apibrėžtų faktinių ginčo ribų, kadangi teismas sprendime kalba apie atsakovo pareigą nustatyti narių informavimo taisykles, bet ne apie ieškovo teisių gynimą diskriminaciniame kontekste, nors toks ieškovo reikalavimas byloje suformuotas nebuvo. Teismas konstatavo, kad jokia konkreti tvarka nėra nustatyta, kad tokia situacija neteisėta, nors ieškovas neprašė teismo įpareigoti nustatyti būrelyje informacijos apie numatomas medžiokles skelbimo tvarką ir pan. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

32. Šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta pagrindo riboti ieškovo teises klubo „Slanka“ veikloje. Pareikšti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, teismo vertinimu yra nukreipti į ateitį, siekiant išvengti jo teisių pažeidimo. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas nurodydamas apie jo teisių pažeidimus, jokių konkrečių reikalavimų dėl jo pažeistų teisių nesuformulavo, t.y. nereiškė reikalavimų pripažinti konkrečių atsakovo veiksmų nepagrįstais, neteisėtais, nereiškė reikalavimų pašalinti konkrečių pažeidimų ir pan. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškė antrą reikalavimą dėl jo teisių, atsižvelgdamas į tai, jog vien atsakovo sprendimų panaikinimas ieškovo teisių iš esmės neapgina, kadangi faktiškai atsakovas ieškovo, kaip klubo nario teisių jam niekada neatkūrė, todėl ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovą užtikrinti jo teisę medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotų vienete. Į antrąjį ieškinio reikalavimą patenka visos ieškovo teisės, kurios jam priklauso kaip klubo nariui (Asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis.). Kadangi atsakovas įvairiais būdais pažeidinėja ieškovo teises, todėl ieškovas buvo priverstas reikšti plataus pobūdžio reikalavimą, kad būtų efektyviai apgintos jo kaip klubo nario teisės ir šie pažeidimai ateityje nesikartotų. Apeliacinio teismo vertinimu nors pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovo pažeistų teisių, tačiau konkrečių teisių pažeidimo faktų nenustatė, jų nekonstatavo priimdamas sprendimą nes iš esmės konkrečių reikalavimų nustatyti konkrečius atvejus dėl ieškovo teisių pažeidimo ir juos konstatuoti ieškovas nesuformulavo.

33. Įvertinusi visumą bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, ko pasėkoje neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių padarė išvadas, turėjusias reikšmės pagrįsto bei teisingo sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į byloje reikalingas nustatyti, ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes iš naujo vertintinų įrodymų apimtį, spręstina, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų spręstinas išnagrinėjus bylą bei išsprendus šalių ginčą iš esmės.

35. Kaip minėta medžiotojų klubai steigiami ir veikia savanoriškumo ir laisvanoriškumo pagrindais, tiek valdymo organai, tiek kiekvienas narys turi atitinkamas teises ir pareigas, siekiant bendrų interesų, tarpusavio bendradarbiavimo teikti siūlymus klubo veiklos klausimais ir kita. Atsižvelgiant į ginčo esmę siūlytina šalims išnaudoti galimybes ginčą spręsti taikiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-564-496/2020 panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Lina MuchtarovienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė