- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 2YT-9815-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06409-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. M., antstolė S. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su 2021 m. rugsėjo 3 d. skundu dėl antstolės S. S. veiksmų. Prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-2-184-5032, 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymą Nr. S1f-25846 dėl teismo nutarties reikalavimų vykdymo bei nutraukti antstolės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0184/21/01314. Pareiškėja nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl R. M. ir S. M. santuokos nutraukimo, kurioje taip pat pateikti reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamosios vietos nustatymo. 2021 m. birželio 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta R. M. laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi - nustatyta, kad R. M. gali bendrauti su sūnumi G. jo vasaros atostogų metu – nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 16 d., išvykti su juo į (duomenys neskelbtini) – atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kelionėje sūnų G. lydės mama R. M., kelionės (pirmyn ir atgal) išlaidas tenka vaiko motinai R. M.
Pareiškėja nurodė, kad nepilnametis vaikas būdamas su mama nusprendė ir išreiškė norą būti su ja ilgiau, dėl to pareiškėja informavo S. M. apie tai, kad vaikas pas mama atostogas praleis iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., t. y. ilgiau nei buvo nustatyta 2021 m. birželio 22 d. teismo nutartimi. Pareiškėjos teigimu, nors šalys geranoriškai susitarė pratęsti vaiko atostogas pas mama, vaiko tėvas, S. M. susitarimo nesilaikė ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė pranešimą dėl 2021 m. birželio 22 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymo. Vadovaujantis tuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. antstolė priėmė vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus dėl 2021 m. birželio 22 d. teismo nutarties nevykdymo.
Pareiškėja su antstolės atliktais vykdymo veiksmais ir atliekamų vykdymu nesutinka, prašo panaikinti antstolės priimtus vykdomuosius dokumentus ir vykdomąją bylą nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, dėl to nepilnametis vaikas pagrįstai gyvena pas mama, nes abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku. Taip pat pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko tėvu, tačiau pareiškėja ketina šią nutartį apskųsti įstatyme nustatyta tvarka.
Pareiškėja pažymėjo, kad teismo 2021 m. birželio 22 d. buvo vykdoma tinkamai, ir tėvų susitarimu buvo nuspręsta pratęsti nutartyje nurodytą vaiko bendravimo su motina terminą. Tuo tarpu antstolė šių aplinkybių nevertino, išieškotojui S. M. nuslėpus šią informaciją, antstolė jokių aplinkybių nesiaiškino ir pradėjo priverstinį nutarties vykdymą. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad nėra galimybės nustatyti ar antstolė, priėmusi vykyti dokumentą, privalomai informavo vaiko teisių apsaugos instituciją, kuriai šalių ginčo situacija buvo žinoma, ir institucija būtų antstolei nurodžiusi reikšmingas aplinkybes situacijos vertinimui. Vadovaujantis tuo, antstolės patvarkymai, kaip ir pradėtas vykdymo procesas, yra nepagrįsti, todėl naikintini, o vykdymo procesas turi būti nutrauktas.
Antstolė S. S. pateikė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą Nr. S1f-26722, kuriame nurodė, kad priimdama teismo nutartį vykdymui, nepažeidė jokių imperatyviųjų įstatymo nuostatų, kadangi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio nuostatomis patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą (2021 m. birželio 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-1-351/2021) priimti vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus ir tokių kliūčių nenustačius, vykdomoji byla buvo užvesta ir tuo pagrindu buvo priimti procesiniai dokumentai, kurie yra teisėti ir pagrįsti. Antstolė nurodė, kad jai nėra suteikti įgalinimai kvestionuoti vienokio ar kitokio teismo sprendimo, antstolei pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrįstumo, jo teisėtumo, vertinti šalių veiksmus, jų elgesį atitinkamo teismo sprendimo priėmimo stadijoje, t. y. tokie klausimai nėra priskiriami antstolio kompetencijai ir nėra susiję su antstolio atliekamais veiksmais vykdymo procese, todėl atsižvelgus į tai, kad antstolei buvo pateiktas skubaus vykdymo vykdomasis dokumentas, ji pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-21-184-5032 dėl įpareigojimo vykdymo ir pareiškėja R. M., būdamas atsakove, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, privalo vykdyti 2021 m. birželio 22 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį Nr. e2-1-351/2021, kadangi tai yra jos įstatyminė pareiga. Antstolė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 510– 513 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
Iš civilinėje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 01842/21/01314 2021 m. rugpjūčio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-184-5032, kuriuo priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. (vykd. b. l. 4). 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S1f-25846, kuriuo įpareigojo skolininkę R. M. nedelsiant pradėti vykdyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį Nr. e2-1-351/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria, be kita ko, teismas nusprendė : „kad R. M. gali bendrauti su sūnumi G. jo vasaros atostogų metu – nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 16 d., išvykti su juo į (duomenys neskelbtini) – atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kelionėje sūnų G. lydės mama R. M., kelionės (pirmyn ir atgal) išlaidas tenka vaiko motinai R. M.”
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėja R. M. 2021 m. birželio 22 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, nutartis yra galiojanti.
Pareiškėjos teigimu, ji nesilaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nevykdė teismo nutarties dėl to, jog šalys (vaiko tėvai) geranoriškai susitarė pratęsti vaiko atostogas pas mamą.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimų (nutarčių) vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teisę atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tokios teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vienas iš vykdomųjų dokumentų (CPK 587 straipsnio 4 punktas). Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).
Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo antstolei metu egzistavo bent viena akivaizdi kliūtis, dėl kurios antstolė negalėjo priimti ir pradėti vykdyti minėto vykdomojo dokumento.
Pareiškėja antstolės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad nėra galimybės nustatyti ar antstolė gavusi vykdomąjį dokumentą vykdyti apie tai informavo vaiko teisių apsaugos instituciją, kuriai visa situacija buvo žinoma. Pareiškėjos teigimu, bendradarbiaujant su vaiko teisių apsaugos institucija antstolė būtų gavusi informaciją apie tai, kad vaiko tėvai yra susitarę, jog vaikas pas mamą bus ilgiau nei tai numatyta teismo nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi antstolė negavusi informacijos iš vaiko teisių apsaugos institucijos ir išieškotojui neatskleidus visos informacijos, priėmė nepagrįstą sprendimą ir pradėjo vykdymo procesą.
Pastebėtina, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. S1f-25848 informavo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Šilutės rajone, apie pradėtą vykdymo procesą (vykd. b. l. 9). Vykdomojoje byloje duomenų apie minėtos institucijos pateiktą kokį nors atsakymą antstolei, nėra. Kita vertus, pareiškėjos argumentai, kad antstolės sprendimui priimti vykdomąjį dokumentą įtaką galėjo turėti aplinkybė, jog jai nebuvo atskleista informacija apie vaiko tėvų susitarimą, nėra reikšmingi.
Pareiškėja savo skunde iš esmės pripažįsta, jog teismo nutarties, kurioje nurodytas vaiko grąžinimo tėvui laikas, nevykdė, - vaiko nustatytu laiku negrąžino. Tačiau pareiškėja nurodo eilę aplinkybių, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, kuriomis remiantis, mano, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevykdymas yra teisiškai pagrįstas – nevykdomas dėl svarbių priežasčių, be kita ko, pažymi, jog su vaiko tėvu, išieškotoju S. M. buvo susitarta dėl kitos, nei numatyta nutartyje, vaiko grąžinimo datos. Pareiškėja akcentuoja, kad visus nesutarimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu – vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvai turėjo spręsti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teigia, kad negali vykdyti teismo nutarties prieš vaiko valią.
Teismo vertinimu, šiais argumentais pareiškėja siekia paaiškinti nutarties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdymo negalimumą ir, priežasčių dėl kurių nevykdoma nutartis, svarbą. Pareiškėja klaidingai interpretuoja teisės normų turinį, teigdama, jog iš esmės tėvų lygiateisiškumo principas ir vaiko geriausių interesų apsaugos principas, gali būti ginami nepaisant teismo procesinio sprendimo privalomumo principo, ir vaiko interesų bei norų gynimu, gali būti pateisinamas nutarties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevykdymas.
Taip pat pareiškėja bando įrodyti, jog išieškotojas, elgiasi nesąžiningai, nesilaiko geranoriško susitarimo ir nepagrįstai pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Tai, kad pareiškėja su išieškotoju, esant šalių ginčui teisme, sudaro taikius susitarimus, kurių pagrindu nusprendžia nevykdyti teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, reiškia, jog pareiškėja, remdamasi pasitikėjimu kita ginčo šalimi, prisiima riziką bei atsakomybę dėl savo veiksmų ir teismo nutarties nevykdymo.
Vykdomojo dokumento nevykdymo priežasčių vertinimas yra teismo prerogatyva, pareiškėjos nurodomos aplinkybės gali būti reikšmingos ir vertinamos tais atvejais, kai teismas sprendžia baudos skyrimo klausimą už vykdomojo dokumento nevykdymą, taip pat gali būti reikšmingos, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų turi patikrinti tik tai ar antstolio veiksmai buvo teisėtai atlikti.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kaip jau minėta, negali kvestionuoti vykdomojo dokumento turinio ar priėmimo aplinkybių, tokia teisė suteikta tik bylą nagrinėjančiam teismui.
Antstolis yra įpareigotas patikrinti tik tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, aplinkybės, kurios gali būti laikomos kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra įtvirtintos įstatyme, jų sąrašas baigtinis, dėl to antstolis patikrinęs nurodytas aplinkybes ir nustatęs, kad nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pradeda vykdymo procesą. Pažymėtina tai, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra - pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis) dėl ko antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolio įgaliojimus ir veikimo ribas apibrėžia civilinio proceso kodeksas, Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis gali atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, turi patikrinti ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir imtis veiksmų, kad jis būtų vykdomas, tačiau antstolis neturi įgaliojimų nustatyti ir aiškintis aplinkybių dėl kurių vykdomasis dokumentas nėra vykdomas, o tuo labiau vertinti vykdomojo dokumento nevykdymo priežasčių pagrįstumo.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, šias teismo nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis), o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis). CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos iš esmės atkartotos ir CPK 282 straipsnio 1 dalyje. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato, kad galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi privalomą pobūdį ir turi būti vykdoma. Vadinasi, CPP nuostatos, susijusios su teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, yra imperatyvios ir šiuo atveju antstolė neturėjo teisės pasirinkti, ar pradėti teismo nutarties vykdymo procesą. CPK 651 straipsnio 1 dalyje skubaus vykdymo atveju įtvirtinta antstolio pareiga nedelsiant patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų to paties straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs 2 dalyje nurodytų kliūčių antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tai ir buvo padaryta 2021 m. rugpjūčio 20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21-184-5032.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog antstolė S. S. neturėjo teisinio pagrindo 2021 m. rugpjūčio 20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21-184-5032 ir šio patvarkymo pagrindu įpareigoti pareiškėją nedelsiant pradėti vykdyti 2021 m. birželio 22 d. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d., yra nepagrįsti, kadangi antstolė atliko visus įstatymo jai keliamus reikalavimus, t. y. patikrino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir šių kliūčių nenustačiusi pagrįstai ėmėsi vykdyti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Nr. e2-1-351/2021 taikymo, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytina nuo jos priėmimo momento (CPK 152 straipsnis), o ta aplinkybė, jog antstolė nevertino Tauragės apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, ir pareiškėjos nurodomų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja nevykdo teismo nutarties, niekaip nesuponuoja išvados, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti bei nepagrįsti (CPK 176- 179 straipsniai).
Teismas taip pat daro išvadą, kad klausimus dėl priimtų nutarčių (sprendimų) pagrįstumo / nepagrįstumo, įvykdymo galimumo/negalimumo bei priežasčių dėl kurių nevykdoma nutartis, pagrįstumo, gali vertinti tik konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, todėl antstolė pradėdama vykdyti jai pateiktą vykdytiną nutartį, kuri yra vykdoma nuo jos priėmimo momento ir yra vykdoma skubiai, jokių CPK nuostatų nepažeidė, kadangi antstolė neturi kompetencijos bei suteiktų įgalinimų spręsti dėl priežasčių, dėl kurių nevykdoma teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, svarbos ir pagrįstumo klausimo, todėl pareiškėjos argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176– 179 straipsniai).
Ištyręs civilinėje bei vykdomojoje bylose esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju antstolė nepažeidė jokių CPK nuostatų ir tinkamai bei laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolės kompetencijos ribose, todėl pareiškėjos visi argumentai dėl antstolės 2021 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-2-184-5032, 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymo Nr. S1f-25846 d. neteisėtumo yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-179 straipsniai ; 510 –513 straipsniai).
CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Pažymėtina, kad tiek iš vykdomosios bylos, tiek iš šios bylos duomenų, matyti, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių Nr. e2-1-351/2021 buvo nustatyta R. M. laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad minėta nutartis įsiteisėjo, nebuvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, taip pat minėtoje byloje nėra duomenų, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos ar pakeistos. Pažymėtina, jog išduotas vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir turi būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnis). Byloje nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, jog yra pagrindas vykdomąją bylą nutraukti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0184/21/01314 nutraukimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. M. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0184/21/01314 grąžinti antstolei S. S.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.