Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (įsiteisėjo 2025 m. balandžio 1 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. rugsėjo 16 d. akistatos, atliktos tarp įtariamųjų D. Z. ir A. T., protokole nurodyta, kad pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, D. Z. parodė, kad A. pažįsta iš mokyklos laikų, su juo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) klasės mokėsi toje pačioje, (duomenys neskelbtini), skirtingose klasėse. A. T. parodė, kad D. pažįsta iš mokyklos laikų, dažnai leisdavo laiką vasaros laikotarpiu, mokėsi toje pačioje, (duomenys neskelbtini) Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti ir tyrėjai uždavus įtariamajam D. Z. klausimą: „Ar galite trumpai papasakoti įvykio grandinėlę?“, D. Z. atsakė, kad į tyrėjos klausimą atsakyti atsisako. Tyrėjai uždavus klausimą įtariamajam A. T.: „Ar galite trumpai papasakokite įvykio grandinėlę?“, įtariamasis A. T. atsakė, kad nori parodyti, kad jie su D. ir N. susirašė, susitarė susitikti, su kuriuo tiksliai susirašė, pasakyti negali. Susitarę pasivaikščioti išėjo į lauką ir sutarė eiti į mišką. Atėję į mišką pamatė vietą, kuri atrodė įtartinai, nes atrodė, lyg ten būtų kažkas atkasta, todėl sutarė pažiūrėti, kas ten yra. Negali pasakyti kuris tiksliai, tačiau kažkuris iš jų, prie krūmų tame miške rado „dropą“ - į du permatomos spalvos maišelius supakuota medžiagą - „žolę“, kurią jie atpažino ir nusprendė nueiti į tame pačiame miške esančią laužavietę. Nori parodyti, kad kažkuris iš jų medžiagą susmulkino popieriaus lankstinuke ir ją padėjo tarp jų. Nori parodyti, kad jis iš ankščiau turėjo nusipirkęs stiklinį indą - bongą, kurį buvo pasidėjęs netoli laužavietės, todėl kai rado žolės, jis paliko N. ir D. ir ėjo paimti tą indą. Nori parodyti, kad kai atnešė bongą į laužavietę, jis pats sau užsikūrė tą indą ir pats iš jo parūkė, po ko tą indą padėjo prie laužavietės ant žemės ir niekam kitam rūkyti nesiūlė. N. ir D. paimdavo bongą patys, jis (A.) jiems žolės nesmulkino ir rūkyti nesiūlė. Nori parodyti, kad rūkė iki tol kol atvažiavo policijos pareigūnas. Nori parodyti, kad dėl šio įvykio ir savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi ir pažada, kad tai daugiau nepasikartos. Daugiau parodyti nieko neturi. Į tyrėjos užduotą klausimą įtariamajam D. Z.: „Ar girdėjote ką papasakojo įtariamasis A. T.? Ar sutinkate su įtariamojo A. T. atsakymu?“, įtariamasis D. Z. atsakė, kad taip girdėjo, į tyrėjos klausimą „Ar sutinkate su įtariamojo A. T. atsakymu?“ atsakyti atsisako. Į tyrėjos klausimą įtariamajam D. Z.: „Ar turite klausimų įtariamajam A. T.?“, įtariamasis D. Z. atsakė, kad ne, neturi. Į tyrėjos klausimą įtariamajam A. T.: „Ar turite klausimų įtariamajam D. Z.?“, įtariamasis A. T. atsakė, kad ne, neturi (3 t., el. b. l. 14-18).

2025 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad įvykio vieta ties pastatu (duomenys neskelbtini) , miške, kalno viršuje, yra atvira vietovė, kur guli keli rastai ir yra laužavietė. Prie rastų stovi trys jaunuoliai. Prie rastų ant žemės stovi specialiai pritaikytas rūkyti augalinės kilmės medžiagas žalios spalvos stiklinis butelis (bongas), šalia ant žemės guli plastikinis maišas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame guli plastikinis butelis su permatomu skysčiu (galimai vandeniu). Nuo žemės imamas specialiai pritaikytas rūkyti augalinės kilmės medžiagas žalios spalvos stiklinis butelis (bongas) įdedamas į plastikinį maišą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir visas turinys įpakuojamas į popierinį voką Nr. 1. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (1 t., el. b. l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, kuri patenka į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 2¹ punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3¹ punktą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nurodyta nedidelio kiekio riba yra 5 g. Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtos medžiagos masė yra 0,909 g, kurio kiekis neviršija numatytos nedidelio kiekio ribos.

Kaltinamasis A. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo faktą. Teigė, kad 2025 m. birželio 4 d. netoli jo namų, jis kartu su N. ir D. vaikščiojo miške, pastebėjo, kad miške yra nemažai iškasinėtų vietų, todėl jie pamanė, kad ten gali būti paslėpti drop'ai - narkotinės medžiagos. Narkotinę medžiagą miške rado D., pagal išvaizdą ir kvapą suprato, kad tai narkotinė medžiaga kanapės, todėl nusprendė ją pasiimti su savimi. Jie nusprendė nueiti iki laužavietės, o jis nuėjo paimti savo pirktą bongą - indą pritaikytą rūkymui. Atėjęs į laužavietę pasidėjo priešais save bongą, pasiėmė popieriaus lankstinuką, į kurią įdėjo susmulkintą narkotinę medžiagą, kurią kažkuris iš vaikinų susmulkino, užsikūrė ir parūkė. Gali parodyti, kad dalį narkotinės medžiagos jis surūkė, o likusią dalį laikė rankoje, popieriniame lankstinuke, po ko atėjo ir tai pamatė policijos pareigūnas. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir N. C., D. Z., P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. birželio 12 d.- 2025 m. birželio 13 d. ir 2025 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2025 m. rugsėjo 16 d. akistatos, atliktos tarp įtariamųjų D. Z. ir A. T., protokolas, 2025 m. birželio 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekį suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,909 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,2 %, iki tol kol 2025 m. birželio 4 d. 10.30 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato (duomenys neskelbtini) , šią narkotinę medžiagą jo rankoje rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (3 t., el. b. l. 155-157).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. T. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. A. T. ankščiau buvo teistas už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (3 t., el. b. l. 116-119). Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimus, baudos sumokėtos (3 t., el. b. l. 120-125), nedirba (3 t., el. b. l. 114-115). Duomenų apie A. T. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikalstamą veiką A. T. paskyrus griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesne, nei areštas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys ir reikšmingai nepaveiktų asmens, kad šis vėl nenusikalstų, paskyrus švelnesnę nei areštas bausmės rūšį, šiuo atveju, nebūtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas nes per švelni bausmė ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio bausmės tikslo.

Taigi, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, A. T. skirtina 30 parų arešto bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skiriamos bausmės dydis yra protingas ir proporcingas.

A. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, praeityje teistas vieną kartą, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Siekiant pozityvių asmens pokyčių, teismas sprendžia, kad A. T. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, siekiant, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu A. T. nesilaikys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi A. T. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas 6 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. T. įpareigotinas:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

V. Kiti klausimai

A. T. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 6 d. nutarimu (1 t., el. b. l. el. b. l. 169-172) paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Po atlikto objektų tyrimo likusios 0,777 g kanapių (antžeminių dalių) sudėtos į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamąjį maišelį – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.;

- Po atlikto objektų tyrimo stiklinis rūkymo įtaisas (bongas), rankų nuoplova, popieriaus lapų lankstinukai ir objektų pakuotės supakuoti į dėžę, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, kaltinamasis nebuvo likinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. T. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti pareigas:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Po atlikto objektų tyrimo likusias 0,777 g kanapių (antžeminių dalių) sudėtas į skaidrų bespalvį plastikinį užspaudžiamąjį maišelį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Po atlikto objektų tyrimo stiklinį rūkymo įtaisą (bongą), rankų nuoplovą, popieriaus lapų lankstinukus ir objektų pakuotes supakuotus į dėžę ir perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

A. T. išaiškinti, kad pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį jis privalo:

- susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

- atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

- vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.