Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2658/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-10
Bylos Nr.: 2-2658/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“, "Busturas" AUTOIDĖJA
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autoidėja“
Trečiasis asmuo: "Transmitto"

Kategorijos

110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2658/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1204-71/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autoidėja“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Busturas“ dėl atsakovo sprendimo pakeitimo, kur trečiuoju asmeniu yra uždaroji akcinė bendrovė transporto firma „Transmitto“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Autoidėja“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Busturas“, prašydamas pakeisti atsakovo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo konkurso „Naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, pirkimas“ laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB transporto firma „Transmitto“, laimėtoju pripažįstant ieškovą UAB „Autoidėja“.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūrą bei uždrausti atsakovui UAB „Busturas“ sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Transmitto“ ir ją vykdyti, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešus atsakovui. Nurodė, kad tuo atveju, jei tarp atsakovo ir trečiojo asmens bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kas žymiai apsunkintų ir užvilkintų šio proceso eigą ir pačią viešojo pirkimo procedūrą. Todėl ieškinio patenkinimo atveju sprendimas byloje negalės būti įvykdytas, ieškovui nepakeitus ieškinio dalyko dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuo atveju, jeigu ieškovas turėtų kreiptis dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, jis turėtų mokėti žyminį mokestį ir jo galimybės ginti savo procesines teises būtų apsunkintos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje būtinumą ieškovas taip pat grindė viešojo intereso apsaugos principu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro konkurso „Naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, pirkimas“ procedūras, tame tarpe ir pirkimo sutarties pasirašymą su konkursą laimėjusia įmone iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, o jeigu pirkimo-pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju jau yra pasirašyta – sustabdyti šios sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.

Teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį ir į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešieji pirkimai baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, padarė išvadą, jog nesustabdžius pirkimo procedūrų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, įvertinęs, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis kitų asmenų teisių, teisėtų lūkesčių bei viešojo intereso, pripažino esant būtinumui sustabdyti visas atviro konkurso procedūras, tame tarpe ir pirkimo sutarties su UAB „Transmitto“ pasirašymą. Anot teismo, neteisėtai pasirašius sutartį su konkurso laimėtoju, pirkimui skirtos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai, o ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kas žymiai apsunkintų ir užvilkintų viešojo pirkimo procedūrą, o taip pat ir šios bylos nagrinėjimą. Teismas padarė išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė, vadovaudamasis prioritetiniu viešojo intereso apsaugos principu (miesto gyventojai turi teisę naudotis geros kokybės transporto priemonėmis, skirtomis jų pervežimui). Taip pat teismas pažymėjo, kad viešojo konkurso užtikrinimas reikalauja, jog siūlomos paslaugos būtų perkamos pagal pasiūlyme pateiktą palankiausią kainą ir pirkėjui naudingiausiomis sąlygomis, todėl šis tikslas galėtų būti pasiektas, tik įvertinus visų konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Busturas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Autoidėja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad UAB „Busturas“, vykdydamas viešojo pirkimo konkursą pagal Konkurso sąlygas, veikia savo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos interesais. Didžioji dalis lėšų, skirtų pirkimui pagal konkurso sąlygas, bus skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto įgyvendinimo trukmei yra numatyta 14 mėnesių nuo 2010 m. IV ketvirčio. Tai reiškia, kad 2011 m. pabaigoje - 2012 metų pradžioje konkursas turi būti įvykęs ir autobusai įsigyti. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sudarė prielaidas neįgyvendinti nustatytais terminais ir tvarka sąraše numatytas priemones. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius tolesnes pirkimo procedūras, UAB „Busturas“ nespės įsigyti autobusų, nustatytais terminais neįgyvendinus projekto, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatytos skirti lėšos gali būti nebeskiriamos. Šiuo atveju dėl skundžiamos teismo nutarties tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Busturas“ gali patirti didelės žalos (negaus autobusų įsigijimui skirtų pajamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų). Neįsigijus ekologiškų autobusų, nukentėtų ir viešasis interesas – būtų pažeista Šiaulių miesto gyventojų teisė į sveikesnę aplinką.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB transporto firma „Transmitto“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovo UAB „Autoidėja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Didžioji dalis pirkimui reikalingų lėšų skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o projekto įgyvendinimui numatytas tik 14 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2010 m. IV ketvirčio. Šio projekto lėšų įsisavinimui yra likę maždaug 2-4 mėnesiai. Kadangi civilinė byla neišvengiamai bus nagrinėjama ilgiau negu 4 mėnesius, o įsiteisėjus teismo sprendimui, projektui skirtų lėšų įsisavinimo terminas jau bus pasibaigęs, atsakovas galimai nebeturės galimybių nei sudaryti sutartį su konkursą laimėjusiu trečiuoju asmeniu, nei su kokiu nors kitu asmeniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2200/2011, yra konstatavęs, kad ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms (pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui), prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš Europos Sąjungos fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1953/2011).Pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareikalauti ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bent jau 5 364 116 Lt (projekto finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dydžio) sumai. Kadangi civilinė byla yra susijusi su viešuoju interesu, tai taikyti CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas galėjo savo iniciatyva, tiek gavęs ieškinį, tiek ir atsakovo atskirąjį skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui sudarius pirkimo sutartį, ieškovo situacija, patenkinus jo ieškinį, būtų apsunkinta, nes jis būtų priverstas kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad VPĮ 95¹ straipsnis numato galimybę teismui, vertinant sutartį iš esmės bei nagrinėjant viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą, ex officio pirkimo sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2347/2011). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Autoidėja“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „Busturas“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Atsakovas be pagrindo suabsoliutina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo faktą. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog konkursas yra sustabdomas, atsižvelgiant į Šiaulių miesto gyventojų viešą interesą – turėti saugius ir konkurso sąlygas atitinkančius autobusus. Atsakovas neįrodė realios Europos Sąjungos lėšų praradimo rizikos bei nepaneigė teismo siekto apsaugoti viešo intereso svarbos. Anot ieškovo, nurodyta projekto įgyvendinimo trukmė yra tik preliminari, todėl, esant būtinybei, ji gali keistis, gali būti pratęsta ir dėl to Europos Sąjungos fondų lėšos nėra prarandamos.Laikinosios apsaugos priemonės palieka realias galimybes įsisavinti projekto finansavimo lėšas po ginčo išsprendimo pirmojoje instancijoje, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2011 m. spalio 26 d. Toks teismo operatyvumas rodo, kad teisme bus skubiai įvertintas ieškovo reikalavimas ir ginčas išspręstas iš esmės jau netrukus.Atsakovas turi teisę prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jei jos taptų neproporcingomis vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria buvo nutarta tenkinti ieškovo UAB „Autoidėja“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, kurioje ginčijamas atviro konkurso metu priimto sprendimo teisėtumas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 2 d.). CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas, kuris taikytinas, kai perkančioji organizacija gauna tiekėjo rašytinę pretenziją arba teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Jei preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, teismas paprastai turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atviro konkurso „Naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, pirkimas“ procedūras bei pirkimo sutarties pasirašymą su konkursą laimėjusia įmone iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, o jeigu pirkimo-pardavimo sutartis su konkurso laimėtoja jau yra pasirašyta – šios sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą. Apelianto teigimu, pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Busturas“ gali nespėti įgyvendinti projektą nustatytais terminais ir atitinkamai gali būti nebeskiriamos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ekologiškų autobusų įsigijimui. Pasak apelianto, tokiu atveju tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Busturas“ gali patirti didelės žalos, be to, nukentėtų viešasis interesas – neįsigijus ekologiškų autobusų, būtų pažeista Šiaulių miesto gyventojų teisė į sveikesnę aplinką.

Trečiasis asmuo UAB transporto firma „Transmitto“, palaikydamas apelianto poziciją, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybę grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1953/2011, suformuota praktika, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš Europos Sąjungos fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad tai nereiškia, jog kiekvienu atveju, kai pirkimui skirtos lėšos įsisavinamos iš Europos Sąjungos lėšų ir dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo. Taigi ši apeliacinio teismo suformuota taisyklė nėra absoliuti, nes kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos faktinės aplinkybės.

Kaip matyti iš apelianto pateikto Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-705 patvirtinto Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ valstybės projektų sąrašo Nr. VP3-3.3-SM-01-V-01, ekologiškų viešojo transporto autobusų įsigijimui Šiaulių mieste Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 8 suspaustas gamtines dujas (CNG) naudojančių autobusų įsigijimui iš Europos Sąjungos planuojama skirti 5 364 116 Lt. Sąrašo 10 eilutėje nurodyta, kad projekto pradžia – 2010 m. IV ketvirtis, Šiaulių miestui suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus planuojama preliminariai įsigyti per 14 mėnesių (16-19 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąraše nurodytas 14 mėnesių terminas yra preliminarus, todėl jis gali keistis. Taigi, nėra pagrindo besąlygiškai manyti, jog preliminariai nurodytais terminais neįvykdžius projekto, bus nebegautos lėšos iš Europos Sąjungos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2347/2011).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, organizuodamas atvirą konkursą, siekia įsigyti keleivines transporto priemones, naudojančias suspaustas gamtines dujas. Sutiktina su apeliantu, kad ekologišką kurą naudojančių transporto priemonių įsigijimas yra svarbus Šiaulių miesto gyventojams. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog sustabdžius viešųjų pirkimų procedūras, atsakovas prarastų galimybę gauti iš Europos Sąjungos lėšas autobusų įsigijimui, nes, kaip jau minėta anksčiau, projekte numatyti terminai yra tik preliminarūs, todėl jie gali būti tikslinami. Be to, viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visos visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2347/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo konkurso laimėtoju buvo paskelbtas trečiasis asmuo UAB transporto firma „Transmitto“. Konstatavus, kad atviro konkurso metu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, ir, nepritaikius skundžiamoje nutartyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį su laimėtoju ir ją įvykdžius, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Perkančiajai organizacijai tęsiant viešojo konkurso procedūras bei jas užbaigus (sudarius sutartį su laimėtoju), ieškovo pareikšti reikalavimai netektų teisinės prasmės, išliktų abejonė dėl sudarytos sutarties teisėtumo. Tokiu atveju, panaikinus atsakovo sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, teismas ex officio turėtų spręsti klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir taikyti sandorio negaliojimo padarinius.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepareikalavo ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau CPK 147 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra numatyta galimybė pačiai šaliai kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo UAB „Autoidėja“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas