- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 2-1953/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CID Baltic“
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Labbis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CID Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2516-390/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CID Baltic“ ieškinį atsakovui Birštono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Labbis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų teisėtumu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „CID Baltic“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Birštono savivaldybės administracijai ir prašė panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais konkurso dalyvių pasiūlymų techniniai duomenys buvo įvertinti ekonominio naudingumo balais ir apie kuriuos ieškovui buvo pranešta atsakovo 2011 m. vasario 11 d. raštu Nr. (23.1)-VŠKl-35, 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. (23.1)-VŠKl-58, taip pat panaikinti visus konkurse atsakovo priimtus vėlesnius sprendimus dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo bei pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta atsakovo 2011 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (23.1)-VŠKl-79. Taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo visus atsakovo viešojo pirkimo komisijos posėdžių, vykdant konkurso procedūras, protokolus bei kitus atsakovo, viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ar ekspertų parengtus dokumentus, susijusius su konkurso pasiūlymų techninių duomenų vertinimu. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas dalyvavo konkurso „Finansų apskaitos valdymo sistemos pagal VSAFAS reikalavimus su strateginio planavimo ir biudžeto planavimo moduliais ir dokumentų apskaitos ir vidinių procesų valdymo sistemos kūrimo ir diegimo paslaugų su licencijomis pirkimas“ (toliau – Konkursas ) procedūrose ir pateikė atsakovui konkurso pasiūlymą. 2011 m. kovo 16 d. raštu atsakovas raštu informavo ieškovą apie pasiūlymų techninio vertinimo rezultatus ir nustatė vokų su kainomis atplėšimo datą 2011 m. kovo 17 d. Toks vokų su kainomis atplėšimo datos nustatymas prieštaravo konkurso sąlygų reikalavimams. Ieškovas 2011 m. kovo 31 d. raštu pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudamas nutraukti konkurso procedūras. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pretenziją, o 2011 m. balandžio 12 d. raštu informavo apie konkurse sudarytą pasiūlymų eilę ir trečiojo asmens UAB „Labbis“ pripažinimą konkurso nugalėtoju. Ieškovas 2011 m. balandžio 13 d. pateikė atsakovui pretenziją, į kurią atsakovas atsakė tik 2011 m. balandžio 28 d., taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą 5 darbo dienų pretenzijos išnagrinėjimo terminą.
Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti konkurso procedūras iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, įskaitant uždraudimą atsakovui konkurso pagrindu sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovui palankus teismo sprendimas šioje civilinėje byloje būtų priimtas ir įsiteisėtų tik po to, kai atsakovas konkurse su trečiuoju asmeniu sudarys pirkimo sutartį, ieškovas jau neturės galimybės pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Ieškovas negalės pasinaudoti ieškovui palankiu teismo sprendimu, turinčiu apginti pažeistas ieškovo teises ir teisėtus interesus. Tęsiant konkurso procedūras ir atsakovui sudarant pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, gali būti negrįžtamai pažeistas viešųjų pirkimų tikslas, o kartu ir viešasis interesas, - vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti atsakovui reikalingų prekių ir paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešąjį interesą, nes jos gali sukelti neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui. Teismas nurodė, kad ginčo viešasis pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą „Birštono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo gerinimas“. Pirkimas finansuojamas pagal 2007-2013 m. laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.2-VRM-0.3.-V priemonę „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“. Šio projekto tikslas – tobulinti savivaldybės vidaus administravimo sistemą, palengvinti, supaprastinti įvairių duomenų apdorojimą, naudojimą ir kaupimą, sudaryti sąlygas darbuotojams atlikti jų funkcijas kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis, optimizuoti strateginio planavimo, biudžeto planavimo procesus – yra viešasis interesas, kuris būtų pažeistas, jei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užsitęstų viešasis konkursas bei jo procedūros ir dėl to projekto įgyvendinimas ir/ar jo finansavimas taptų neįmanomas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad pirkimo procedūrų stabdymas nėra ekonomiškai tikslingas ir pažeidžia viešą interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „CID Baltic“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nes sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes gali sukelti neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui. Tokia teismo išvada grindžiama tik vienu argumentu – projektas, kurį vykdant buvo paskelbtas konkursas, yra svarbus viešajam interesui. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma vertina ieškovo prašymą atsižvelgdamas į CPK 144 straipsnį, t.y. teismas žiūri, ar egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika ir tik po to vertina, ar laikinosios apsaugos priemonės atitinka fakultatyvius kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 5 dalyje (ekonomiškumo, efektyvumo principai, viešasis interesas).
2) Jeigu ieškovui palankus sprendimas šioje byloje būtų priimtas ir įsiteisėtų tik po to, kai atsakovas konkurse su trečiuoju asmeniu UAB „Labbis“ sudarys pirkimo sutartį, ieškovas jau neturės galimybės pretenduoti į pirkimo sutarties sudarymą. Ieškovas negalės pasinaudoti palankiu teismo sprendimu, turinčiu apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
3) Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar projektas galės būti vėliau įgyvendintas, jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros tam tikram laikui bus sustabdytos, ar perkančioji organizacija galės funkcionuoti sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, ar sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, be to, kad perkančioji organizacija negalės tam tikrą laiką gauti su projekto vykdymu susijusios naudos, bus patirta kažkokia kita žala. Skundžiama nutartis grindžiama iš esmės vienu argumentu – konkursas vykdomas siekiant tenkinti viešąjį interesą ir jį sustabdžius būtų pažeistas viešasis interesas. Tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes viešieji pirkimai visais atvejais vykdomi siekiant tenkinti viešąjį interesą ir jų sustabdymas visais atvejais turi įtakos viešajam interesui. Jeigu būtų vadovaujamasi pirmosios instancijos teismo argumentacija, tai bylose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, laikinosios apsaugos priemonės apskritai negalėtų būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Birštono savivaldybės administracija prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, nes konkursu perkamų paslaugų tikslas yra įgyvendinti prioritetinę programą, kuri yra numatyta Viešojo administravimo tobulinimo tarpinstituciniame veiklos plane, o tuo pačiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos tobulinimą. Konkursas yra vykdomas įgyvendinant projektą „Birštono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo gerinimas“. Projekto įgyvendinimui yra nustatyti trumpi terminai, todėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jau šiuo metu kyla grėsmė apskritai neįgyvendinti ginčijamo pirkimo paslaugų.
2) Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šių priemonių galimos neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, pažeistų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kitų programos įgyvendinime dalyvaujančių asmenų teisėtus lūkesčius, sukeltų neigiamas pasekmes visai valstybei nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
3) Laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikomos atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo kriterijus, įvertinant, kad: a) informacinė sistema nebuvo diegiama ilgą laiką dėl lėšų trūkumo ir tai sukelia realią žalą kitiems Birštono savivaldybės administracijos vykdomiems projektams, b) kyla akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su efektyvesniu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimu bei gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimo procesus, c) viešo intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, nes projekto įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti baigtos įgyvendinti visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, yra 2011 m. spalio 12 d.
4) Nepagrįstas ieškovo pateiktame ieškinyje nurodytas argumentas, kad sudarius atsakovui pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, būtų pažeistas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas. Ieškovas siūlo suteikti paslaugas žymiai brangiau (1 106 424 Lt) nei trečiasis asmuo (693 862,80 Lt). Pažymėtina, kad ieškovas prašo panaikinti komisijos sprendimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nepateikė pretenzijos (nesilaikė įstatyme nustatytos įstatyminės procedūros). Be to ieškovas prašo pateikti informaciją, kuri turi komercinės paslapties pobūdį.
5) Pagal teismų praktiką, visų pirma turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieškovui galimai palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu.
Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Jei preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, teismas paprastai turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1761/2011). Tačiau ši taisyklė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose nėra absoliuti.
Kolegijos nuomone, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš Europos Sąjungos fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai pirkimui skirtos lėšos įsisavinamos iš Europos Sąjungos lėšų ir dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo. Tačiau, jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos ir gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, taip pat nebus sukurtos naujos darbo vietos, kurios atsirastų įsisavinus lėšas ir įvykdžius pirkimą, galima laikyti, kad prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyvių teisės normų pažeidimai.
Nagrinėjamu atveju ieškovas (tiekėjas) ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas (viešojo pirkimo konkurso organizatorius) netinkamai įvertino ieškovo pateiktą pirkimo techninės dalies pasiūlymą, nepagrįstai ilgai vengė nagrinėti pateiktą pretenziją. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo akivaizdžiai neteisėtus ir galimai nesąžiningus veiksmus, kuriais diskriminuojami tiekėjai ir pažeidžiami esminiai viešojo pirkimo principai. Iš bylos duomenų matyti, kad dar 2010 m. balandžio 12 d. atsakovas su Europos socialinio fondo agentūra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri atsakinga už 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos“ 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ sudarė projekto „Birštono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir veiklos valdymo gerinimas“ (projekto kodas Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-078) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau - Sutartis). Šios sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad projekto biudžeto didžiausia finansuojama suma – 1 600 000 Lt, iš kurios 1 360 000 Lt skiriama iš Europos Sąjungos lėšų (Sutarties 2.2 punktas). Pirkimo dokumentų priede Nr. 9 nustatyti konkretūs paslaugų teikimo ir darbų atlikimo pagal projektą terminai. Sutarties 3.3 punkte pažymima, kad projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti įgyvendintos visos veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, yra 2011 m. spalio 12 d. Iki šios dienos turi būti pateikti visi išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai. Nepaisant to, kad apie organizuojamą viešąjį pirkimą viešai paskelbta dar 2010 m. rugpjūčio 25 d., dėl užtrukusio tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo pirkimas nėra įvykdytas ir pasibaigęs. Iki projekto, kurio įgyvendinimui skiriama 85 procentai Europos Sąjungos lėšų, pabaigos liko mažiau kaip 3 mėnesiai. Iki šiol dar nėra nustatytas pirkimo laimėtojas, nepasirašyta viešojo pirkimo sutartis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo, kuris turi būti operatyviai įvykdytas, jei siekiama įsisavinti projekto įgyvendinimui skirtas lėšas, procedūras, nebūtų galimybės gauti finansavimą ir pagerinti Birštono savivaldybės administracijos vidaus administravimo ir veiklos valdymą, o tuo pačiu, nepavyktų pagerinti viešųjų paslaugų šios savivaldybės gyventojams teikimo kokybę.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal paduotą ieškinį dėl atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.