Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo skundą dėl Valstybinės Įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės Įmonės Registrų centras (toliau – ir institucija) 2025 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) J. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą jam buvo skirta administracinė nuobauda – 625 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje institucijos nutarimu J. M. yra pripažintas padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 625 Eur bauda. Skundu pareiškėjas prašo institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą JAR duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Už šiame straipsnyje numatytą nusižengimą numatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

J. M. 2025 m. liepos 4 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 625 Eur bauda. Šio skundžiamo nutarimo priėmimo metu J. M. nebuvo pateikęs 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, todėl, nutarimu jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

CK 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalis, numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, t. y. vadovas nuo 2022 m. vasario 7 d. iki šiol yra administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M.. Vadinasi, jis yra atsakingas už tai, kad šios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tinkamai ir laiku būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad bendrovė nuo pat įsteigimo t. y. (duomenys neskelbtini) jokios ekonominės veiklos nevykdė, bendrovėje už apskaitą atsakingas tik jis pats, tačiau jokių apskaitos žinių neturi, finansinių ataskaitų rinkinio neteikė todėl, kad jose būtų tik nuliai ir nieko daugiau. Šiuo atveju J. M., kaip bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius turėjo pareigą veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju turėjo užtikrinti, kad bendrovės metiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai būtų pateikti laiku. Pažymėtina, kad toks jo aplaidus nerūpestingumas nebuvo vienkartinis, ataskaitos neteikiamos nuo pat įmonės įsteigimo, kai jau turėjo būti teikiamos. Po nustatyto pažeidimo bendrovės vadovas toliau nevykdo įstatymo imperatyvių reikalavimų, šiai dienai matoma, kad nepateiktos finansinės ataskaitos ir už 2024 m., kurios turėjo būti pateiktos iki 2025 m. birželio 1 d. J. M. skunde nurodė, kad pats neturi žinių apskaitos srityje, todėl šiuo atveju turėjo pasamdyti asmenį, kuris jį pakonsultuotų apskaitos ir metinių ataskaitų teikimo klausimais arba reikalingus dokumentus paruoštų ir pateiktų.

2024 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. VA-135 „ Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių ir sprendimų patvirtinimo“ 28 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti laikinai atleistas nuo deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų (toliau – kiti dokumentai) pateikimo, kai mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso) laikinai nevykdo veiklos. Tuo tarpu 29 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso) gali būti pripažintas veiklos nevykdančiu, jeigu: nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, negauna pajamų (įskaitant paramą, gaunamą iš pelno nesiekiančių vienetų ), išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas, neturi kasos aparatų, prekybos ir (ar) paslaugų teikimo automatų, tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų, taksometrų, kurių naudojimo būsena yra „Užregistruota“. 32 punktas numato, kad pranešimas apie laikiną veiklos nevykdymą / prašymas laikinai atleisti nuo mokesčio deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo nepanaikina mokesčių mokėtojo pareigos pateikti deklaracijas, kurias mokesčių mokėtojas privalėjo pateikti, vadovaudamasis atitinkamų mokesčių teisės aktais už laikotarpį iki veiklos nevykdymo pradžios bei už mokestinius metus, kai mokesčių mokėtojas atitinkamais mokestiniais metais nėra laikinai atleistas nuo deklaracijų pateikimo. Bendrovės vienintelis akcininkas, direktorius J. M. VMI nepateikė informacijos apie tai, kad būtų teikęs prašymą dėl atleidimo nuo finansinių dokumentų teikimo remiantis veiklos nevykdymu. Tačiau vis tik pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių kriterijų, kuriais remiantis juridinio asmens vadovui būtų galima nevykdyti imperatyvios pareigos kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. VĮ Registrų centro puslapyje nurodyta viešai prieinama informacija, kad vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, JAR veiklos stabdymas neregistruojamas, juridinis asmuo laikomas veikiančiu ir turi teikti įstatymų nustatytus dokumentus ir duomenis. Todėl, jeigu bendrovės direktorius J. M. būtų pateikęs prašymą VMI dėl atleidimo nuo finansinių dokumentų teikimo dėl įmonės veiklos nevykdymo, vis tiek turėtų juos teikti, kadagi JAR veiklos stabdymas neregistruojamas.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 3) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 4) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju tiek institucija, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi įvertino tai, kad J. M. būdamas bendrovės vadovu, turėjo elgtis rūpestingai ir atsižvelgti į imperatyvias įstatymo normas, steigdamas įmonę ir būdamas atsakingu bei rūpestingu, turėjo būti susipažinęs su galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir žinoti apie metinių ataskaitų pateikimo tvarką. J. M. veiksmuose teismas nenustatė jokių asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių pagrindu J. M. institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 625 Eur bauda – yra artima ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos minimaliai ribai. Paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, paskirta bauda yra mažesnė už ANK 223 str. 2 d. sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, todėl negali būti vertinama kaip per didelė ar neproporcinga padarytam nusižengimui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo J. M. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

netenkinti J. M. skundo, Valstybinės Įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.