Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1.

2024 m. sausio 23 d.

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui M. V., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto nepilnamečiui vaikui materialinio išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. V. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti 2016 m. rugsėjo 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 5 d. mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki jo pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir lėšas kas mėnesį pervedant iki einamojo mėnesio 30 dienos. Priteisti iš atsakovo M. V. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidaro sumokėjus advokatui 250 Eur už ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista po 150 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, išaugo materialiniai vaiko poreikiai, žymiai padidėjo drabužių, avalynės, maisto kainos.

Ieškovės atstovas prašo tenkinti ieškinį, padidinti iš tėvo priteistą išlaikymą vaikui, nes 150 Eur išlaikymas priteistas labai senai t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d., vaikas paaugo, dabar jam jau (duomenys neskelbtini) metai, jo poreikiai yra padidėję, pasikeitė ekonominė situacija šalyje ir kt. Prašo pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti 300 Eur išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atstovas nurodė, kad atsakovas vengia teikti išlaikymą savo sūnui, nuo rugpjūčio mėnesio jokio išlaikymo vaikui neteikė. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur išlaikymą vaikui iš tėvo, tokių išlaidų būtinumo ieškovei nereikia įrodinėti, jos savaime suprantamos, nes sudaro mažiau nei pusę minimalios mėnesio algos. Ieškovei vaiko maitinimui per mėnesį reikia apie 300 Eur, ieškovė iš valstybės gauna vaiko išmoką apie 83 Eur.

Atsakovas M. V. 2023 m. spalio 26 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje išdėstyta pozicija ir nurodytais argumentais nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ieškovė teisingai nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 -1003-47l/2016, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo buvo priteista periodiškai, kas mėnesį, mokėti po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Tačiau toliau ieškovė savo ieškinyje pateikia melagingą informaciją. Atsakovas nurodo, kad su vaiku bendrauti šiuo metu negali, nes tą draudžia vaiko mama. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., priteisiant 300 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad moka teismo sprendimu priteistą išlaikymą 150 Eur per mėnesį sūnui A. V., pervesdamas pinigines lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Taip pat jis prisideda prie vaiko išlaikymo tais laikotarpiais, kai ieškovė leidžia vaikui bendrauti su tėvu: vaikui perka aprangą, avalynę, reikalingus daiktus, užtikrina laisvalaikį. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis, mano, kad jos yra nepagrįstai aukštos, ieškovė tokių išlaidų nepatiria. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą - 300 Eur per mėnesį.

Atsakovas M. V. teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Jis paaiškino, kad nėra aiškios ieškovės nurodytos išlaidos. Sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 250 Eur, nes vaikas auga, reikia didesnio išlaikymo. Kai 2016 m. buvo priteistas išlaikymas, atsakovas nedirbo, pradėjo dirbti 2020 m. ir dėl sveikatos problemų nuo 2023 m. pabaigos iki šiol nebedirba. Dėl krūtinės ląstos slankstelių padėties pasikeitimo turi lankyti procedūras, turi apribojimų dirbant, negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Jis yra baigęs statybos mokyklą. Atsakovas teigia, kad ieškovė nurodė nepagrįstas išlaidas maistui, nes vaikas tiek maisto nesuvalgo, taip pat dėl elektros, dujų ir kt. išlaidų. Atsakovas nurodė, kad jokio turto neturi. Sveikta nėra pagerėjusi, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, iš kurios ir pragyvena. Atsakovas nurodė, kad neįgalumas jam nenustatytas, nes to nereikia.

Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti. Atsakovo turtinė padėtis nuo pirminio sprendimo 2016 m. dėl vaiko išlaikymo nėra pasikeitusi, atsakovas nedirba, nėra įgijęs jokio kito turto. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė nepagrindė išlaidų dėl maisto, komunalinių paslaugų ir gydymo, taip pat ieškovė nepagrindė kaip vaiko poreikiai pasikeitė nuo 2016 metų. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovas dėl savo blogos sveikatos būklės buvo nedarbingas, darbo paieška jam yra apsunkinta.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugsėjo 25d. pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikia detalų šalių vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašą. Tik asmuo (šiuo atveju motina) nuolat gyvenantis su vaiku, tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiais žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriuje nėra gauta jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku ar netinkamai naudotų vaiko pinigus. Ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas nededa pakankamai pastangų tam, kad užtikrintų tinkamą vaiko išlaikymą, jis nežino vaiko poreikių. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio A. V. teises ir teisėtus interesus. Atstovė nurodė, kad vaiko maitinimui per dieną yra reikalinga 10 Eur suma maistui.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis (b. l. 4-12) nustatyta, kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. V. ir atsakovo M. V. sūnus. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi yra patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas M. V. nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokės išlaikymą kiekvieną mėnesį po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė S. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Ieškovė prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį – jį padidinant ir priteisiant nepilnamečiui sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – iš esmės grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, padidėjusiomis maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis. Be to, per šitą laikotarpį atsirado ir papildomų išlaidų, susijusių su mokslu, papildomu ugdymu, kurio nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Teismo nuomone ankstesne teismo nutartimi nustatytas išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui dydis 150 Eur šiuo metu nėra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Bylai yra reikšmingos šios faktinės aplinkybės, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas prieš daugiau nei 7 metus ir tuo metu išlaikymo dydį nustatė pačios šalys susitarimu, o ne teismas, tokiu būdu nebuvo detaliai tirta šalių turtinė padėtis. Nuo to laiko šalių nepilnametis vaikas yra paaugęs, išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui priteistas tuo metu, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai, o šiuo metu A. V. yra (duomenys neskelbtini) metai, vaiko poreikiai padidėjo (vaikas ne tik lanko ugdymo įstaigą, bet jam reikalingos papildomos priemonės laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai); taip pat pakilo minimali mėnesinė alga, prekių ir paslaugų kainos nuo 2016 m., todėl yra pagrindas svarstyti dėl išlaikymo vaikui padidinimo.

Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti prašomą išlaikymą vaikams turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 799,92 Eur. Ieškovė nekilnojamojo ar kitokio turto neturi. Teismas sprendžia, kad po išlaikymo vaikui priteisimo 2016 metais ieškovės turtinė padėtis nėra pagerėjusi.

Atsakovas nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri yra apie 500-600 Eur. Atsakovo teigimu, 2016 metais, priteisiant išlaikymą vaikui, jis taip pat nedirbo, dirbo nuo 2020 metų iki 2023 metų rudens. Taigi, atsakovas darbo neteko jau po šios civilinės bylos užvedimo. Atsakovas nekilnojamojo ar kitokio turto neturi.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, aiškina, kad moka priteistą išlaikymą 150 Eur per mėnesį sūnui A. V., pervesdamas pinigines lėšas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau ieškovės atstovo teigimu atsakovas šių pinigų nemoka nuo rugpjūčio mėnesio, nesilaiko mokėjimo grafiko. Antstolio T. U. pažyma (b. l. 65) įrodo, kad 2023-12-15 atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 5 207,21 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis, mano, kad jos yra nepagrįstai aukštos, esą ieškovė tokių išlaidų nepatiria, tačiau atsakovas vaiką lanko retai ir nežino kokie yra vaiko poreikiai ir kokios pinigų sumos tam yra reikalingi. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą vaikui ir priteisti ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, todėl tokios išlaidos yra savaime suprantamos ir mama, su kuria gyvena vaikas, geriausiai žino, ko atitinkamu laiku vaikui reikia ir tikslingai išleidžia pinigus. Nors atsakovas kelia abejones, esą ieškovė nurodo nepagrįstai aukštas išlaidas, tačiau atsakovas savo abejonių niekaip pagrindžia, galimai jos kyla dėl priešiškumo ieškovės atžvilgiu. Byloje esantys vaiko teisių apsaugos skyriaus pastebėjimai įrodo, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku ir ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio A. V. teises ir teisėtus interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimali mėnesio alga padidėjo iki 924 Eur, t.y. apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, iš tokios sumos atskaičius valstybės skiriamą išmoką vaikui, kiekviena iš šalių turi teikti vaikui ne mažesnę, nei 300 Eur sumą. Nors atsakovas šiuo metu nedirba ir gauna mažesnes pajamas, nei minimali alga, tačiau jis yra jaunas ir darbingas, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl tik jis pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį. Asmuo turi imtis priemonių, kad uždirbtų pakankamas pajamas savo pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas - 300 Eur per mėnesį šalių (duomenys neskelbtini) metų vaikui - yra būtinas ir remiantis ieškovės prašymu pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymo dydis yra protingo ir realaus dydžio.

Vertinant atsakovo M. V. galimybes teikti prašomą išlaikymą vaikui – po 300 Eur, per mėnesį, vertinama, kad atsakovas (nors ir turintis sveikatos sutrikimų, tačiau neįgalumo neturi) yra laikomas sveiku žmogumi, kuris gali susirasti darbą, turi sąlygas gauti didesnį darbo užmokestį, ir teikti sūnaus išlaikymui ieškovės prašomą 300 Eur materialinį išlaikymą. Apibendrinant tai, kas aptarta anksčiau, vaiko išlaikymas didintinas iki 300 Eur per mėnesį, ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis A. V. gyvena su ieškove S. V., ši padidintą vaiko išlaikymą toliau tvarko uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis nuo išlaikymo dydžio padidinimo sudaro 54 Eur. (12 mėnesių x 150 Eur (išlaikymo dydžio skirtumas 300-150) x 3 procentai). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Ieškinyje pateiktas S. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas 250 Eur už advokato pagalbą (b. l. 18). Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 250 Eur išlaidos.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro13,28 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. V. dydį ir priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki vaiko A. V. pilnametystės, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 30 dienos. Priteistą materialinį išlaikymą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją

Nustatyti, kad vaiko motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padidintą išlaikymą sūnui A. V. tvarko uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Priteisti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

- 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660);

- 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.