Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1922-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-19
Bylos Nr.: e2A-1922-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24196-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Atsakovas: A. A.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinės bylos Nr. e2A-1922-567/2021

Teisminio proceso Nr.

2-68-3-24196-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2611-608/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Mikroklimatas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Mikroklimatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti UAB „Mikroklimatas“ 2018 m. rugpjūčio 3, 9, 14, 17 ir 22 d. atsakovui A. A. atliktus mokėjimus bendrai 11 000 Eur sumai negaliojančiais ab initio;

1.2. taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą A. A. grąžinti BUAB „Mikroklimatas“ 11 000 Eur. Nurodė, kad vienintelis UAB „Mikroklimatas“ akcininkas ir vadovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi „Mikroklimatas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. Bankroto administratoriui susipažinus su bendrovės dokumentais, paaiškėjo, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė atsakovas A. A. Įprasta atsakovo bendrovei per mėnesį suteiktų buhalterinių paslaugų kaina buvo 850 Eur. Atsakovas 2018 m. birželio 29 d.–rugpjūčio 20 d. laikotarpiu už buhalterinės apskaitos ir konsultavimo paslaugas išrašė bendrovei 4 sąskaitas–faktūras bendrai 11 850 Eur sumai, o bendrovė 2018 m. rugpjūčio 3, 9, 14, 17 ir 22 d. bankiniais pavedimai sumokėjo atsakovui 11 000 Eur sumą. Įmonės bankroto administratorius neturi dokumentų, patvirtinančių faktinį atsakovo sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimą įmonei. Ginčo mokėjimų atlikimo metu bendrovė turėjo didelės vertės pradelstų ir senesnių finansinių įsipareigojimų kitiems tos pačios ir aukštesnės eilės kreditoriams bei buvo nemoki. UAB „Mikroklimatas“ nuo 2018 m. birželio mėn. buvo nebepajėgi mokėti savo darbuotojams darbo užmokesčio už 2018 m. gegužės mėn., o įsiskolinimas darbuotojams nuolat augo. Pagal 2018 m. birželio 30 d. balansą bendrovės turtą sudarė 748 746 Eur, o pagal bendrovės vadovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą ir atsakovo patvirtintą pažymą 2018 m. liepos 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 398 403,55 Eur, iš kurių 161 377,57 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra bendrai 901 492,25 Eur sumai. Ginčo pavedimai buvo atlikti, pažeidžiant atsiskaitymų su kitais ieškovės kreditoriais eiliškumą ir šių kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 str., 6.66 str. ir 6.930¹ str. Faktas, kad atsakovas buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, patvirtina, jog šalys žinojo, o jei ir nežinojo, galėjo ir turėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, todėl bendrovė turėjo susilaikyti nuo disponavimo jai priklausančiu turtu, tačiau sąmoningai prieš pat bankroto bylos iškėlimą atliko didelės vertės pavedimus išimtinai vienam iš bendrovės kreditorių – atsakovui. Tokiu būdu buvo sumažintas turtas, iš kurio būtų tenkinami kitų, taip pat aukštesnės eilės ieškovės kreditorių reikalavimai. Nėra ir nebuvo jokio teisės akto ir/ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė būtų įpareigota atlikti ginčijamus pavedimus, todėl ieškovė ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Dar iki pirmojo pavedimo atlikimo dienos bendrovė buvo nemoki, o paskutinis pavedimas atsakovui buvo atliktas bendrovės vadovui jau pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dalis sąskaitų buvo apmokėtos net nesuėjus jų mokėjimo terminui, todėl šalių nesąžiningumas preziumuojamas. Aplinkybė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl atsakovo teikiamų paslaugų įkainių padidinimo bei papildomo mokėjimo, nepatvirtina ginčijamų sandorių teisėtumo, kadangi vien tokio susitarimo sudarymas nesuteikė atsakovui pirmumo prieš kitų kreditorius. Toks papildomas susitarimas nebuvo perduotas administratoriui, susitarimas neturi bendrovės antspaudo ir jame nenurodytos konkrečios paslaugos, kurios buvo suteiktos ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl susitarimas galimai sudarytas atgaline data (CK 1.80 str., 6.66–6.67 str., 6.930¹).

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad jo teikiamų buhalterinių paslaugų mėnesinė kaina buvo susijusi su ieškovės darbuotojų skaičiumi. Didėjant bendrovės darbuotojų skaičiui (su kelių mėnesių vėlavimu), didėdavo ir atlygio už buhalterines paslaugas mėnesinė suma. Kiekvieną kartą ženkliai pasikeitus bendrovės darbuotojų skaičiui, pirmiausia būdavo įvertinama esama padėtis, išsiaiškinama, ar toks pasikeitimas išliks ilgesnį laikotarpį, apskaičiuojama, kokią įtaką padarys buhalterijos darbo apimtims, o tada pradedamos derybos dėl buhalterinių paslaugų kainos. Spartus bendrovės darbuotojų skaičiaus augimas nuo 2018 m. sausio mėn. paaiškina buhalterinių paslaugų mėnesinės kainos augimą. Ginčijamos sumos apima buhalterinės apskaitos paslaugas už 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. Nuo 2018 m. sausio mėn. bendrovės darbuotojų skaičius padidėjo nuo 101 iki 170, todėl 2018 m. vasario mėn. pabaigoje–2018 m. kovo mėn. viduryje šalys pradėjo derybas dėl mėnesinio atlygio už buhalterinės apskaitos paslaugas padidinimo. Suprasdamas, kad su bendrove tikrai pavyks susitarti dėl didesnio atlygio už buhalterines paslaugas nuo 2018 m. sausio 1 d., bei gavęs bendrovės vadovo žodinį patvirtinimą, atsakovas sutiko didesnę dalį savo darbo laiko skirti bendrovei ir priėmė sprendimą nutraukti buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su kitais trimis savo klientais, o 2018 m. gegužės 18 d. į darbą priėmė papildomą darbuotoją. Padidėjus bendrovės buhalterijos tvarkomų duomenų ir dokumentų apimčiai, atsakovas nebegalėjo visų darbų padaryti vienas, turėjo samdyti papildomą darbuotoją, todėl su ieškove buvo suderintos sąlygos dėl brangiau parduodamų buhalterinių paslaugų. Kartu su visais įmonės dokumentais bankroto administratoriui taip pat buvo perduotas ir tarp šalių 2018 m. birželio 5 d. sudarytas susitarimas prie buhalterinių paslaugų teikimo sutarties. Pagal susitarimą šalys susitarė, kad ieškovė nuo 2018 m. liepos 1 d. mokės atsakovui 2 500 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį, o dėl padidėjusių darbų apimčių 2018 m. sausio–birželio mėn. ieškovė įsipareigojo papildomai sumokėti atsakovui 6 000 Eur sumą, kuri turėjo būti apmokėta per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros išrašymo dienos (sąskaita išrašyta 2018 m. birželio 29 d.). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas bendrovės vadovo ar kitų asmenų nurodymų (valia) apskaitą tvarkė netinkamai ar sąmoningai nėra išsaugojęs kokių nors įmonės dokumentų ar duomenų. Nei Buhalterinės apskaitos įstatyme, nei tarp šalių sudarytoje buhalterinių paslaugų teikimo sutartyje nenumatyta, kad buhalterio funkcijos apima ir bendrovės finansinės būklės stebėjimą, vertinimą ir pan. Ginčo mokėjimai negali būti pripažįstami pažeidžiančiais CK 6.930¹ str. 1 d. reikalavimą, kadangi įmonės buhalterinę apskaitą privaloma vesti tiek įmonei esant mokiai, tiek nemokiai. Būtent atsakovas parengė įmonės buhalterinius dokumentus, reikalingus laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė neįrodė, kad BUAB „Mikroklimatas“ bankroto byloje patvirtinti reikalavimai kyla iš sandorių, sudarytų anksčiau, negu buvo sudaryti sandoriai tarp šalių. Ieškovė taip pat nenurodė nei vieno realaus kreditoriaus, kurio reikalavimas būtų patvirtintas bankroto byloje ir atsiradęs anksčiau, nei sudaryti sandoriai tarp šalių. Įmonė atsiskaitė už suteiktas buhalterines paslaugas, kurios jai buvo būtinos tiek esant mokiai, tiek sužinojus apie galimą įmonės nemokumą. Ieškovė neįrodinėjo, kokius bendrovė turėjo įsipareigojimus konkrečiai 2018 m. rugpjūčio 3, 9, 14, 17 ir 22 dienomis, t. y. kai buvo atlikti ginčo mokėjimai atsakovui. Bendrovės apmokėjimų tiekėjams žiniaraščiai už 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn. patvirtina, kad bendrovė atsiskaitė už suteiktas paslaugas ne tik su atsakovu, bet ir su kitais paslaugų teikėjais. Įmonė su darbuotojais atsiskaitė 2018 m. gegužės 25 d.–liepos 25 d., o skola SODRAI atsirado tik nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Informacija apie ateityje būsimus pinigų srautus buvo žinoma tik pačiam ieškovės vadovui ir galimai kitiems ieškovės darbuotojams, tačiau atsakovas tokios informacijos niekada neturėjo, kadangi nebuvo ieškovės darbuotojas, o konkrečias paslaugas teikė tik kaip išorinis paslaugų teikėjas. Kiekvieną ginčijamo mokėjimo dieną ieškovės pradelstų skolų kreditoriams suma nesiekė net pusės balanse įrašyto turto vertės, tiek 2018 m. liepos 31 d., tiek kiekvieną ginčijamo mokėjimo dieną ieškovė buvo moki. Atsakovas niekada pats neatliko sau jokių mokėjimų iš ieškovės sąskaitos, pavedimus pagal atsakovo išrašytas sąskaitas už suteiktas buhalterines paslaugas pagal tarp šalių suderintas sąlygas atlikdavo pats įmonės vadovas arba kitas vadovo įgaliotas asmuo (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai:

3.1. pripažinti BUAB „Mikroklimatas“ 2018 m. rugpjūčio 3 d., 9 d., 14 d., 17 d. ir 22 d. atsakovui A. A. atliktus mokėjimus bendrai 11 000 Eur sumai negaliojančiais ab initio ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei BUAB „Mikroklimatas“ 11 000 Eur;

3.2. priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mikroklimatas“ 4 444,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3.3. priteisti iš atsakovo A. A. valstybei 248 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mikroklimatas“ ir atsakovas A. A. 2013 m. spalio 1 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o įmonė įsipareigojo mokėti atsakovui 86,89 Eur. 2018 m. birželio 5 d. šalys sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 4, kuriuo pakeitė buhalterinių paslaugų sutarties 3.1 punktą ir susitarė dėl 2 500 Eur per mėnesį dydžio atlyginimo už buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat, padidėjus darbų apimčiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., atsakovui bus mokamas 6 000 EUR atlygis. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. už buhalterinės apskaitos bei konsultavimo paslaugas išrašė ieškovei PVM sąskaitas–faktūras 850 Eur, 6 000 Eur, 2 500 Eur ir 2 500 Eur sumoms, viso 11 850 Eur. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio atliko bankinius pavedimus atsakovui bendrai 11 000 Eur sumai. UAB „Mikroklimatas“ vadovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018 nutarė iškelti UAB ,,Mikroklimatas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. T. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorinių reikalavimų sąrašą; pirmos eilės kreditorių (įmonės darbuotojų) finansinių reikalavimai – 527 249,32 Eur, antros eilės kreditorių (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) reikalavimai – 125 016 Eur, trečios eilės reikalavimai – 249 345,44 Eur. Pagal 2018 m. birželio 30 d. balansą ieškovės turtą sudarė 748 746 Eur suma. Pagal ieškovės vadovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą ir atsakovo patvirtintą pažymą 2018 m. liepos 31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 398 403,55 Eur sumą, iš kurių 161 377,57 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės bendra vien už 2018 m. birželio mėn. pradelsta mokėti darbuotojams suma 2018 m. liepos 31 d. sudarė 158 395,23 Eur. Ieškovės darbuotojų kreditoriniai reikalavimai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos ir buvo patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi. Interneto tinklapio www.rekvizitai.lt skelbiamos informacijos ir SODROS 2018 m. rugpjūčio 22 d. suvestinės duomenimis UAB „Mikroklimatas“ nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. turėjo 10 071,60 Eur skolą SODRAI, kuri nuolat augo ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 45 166,23 Eur. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymos duomenimis pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai 2018 m. liepos 31 d. sudarė 398 439,55 Eur, iš jų darbo užmokestis ir dienpinigiai – 132 637,77 Eur.

6. Teismas konstatavo, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Mikroklimatas“ buvo skolinga ankstesnės eilės kreditoriams, t. y. pirmos ir antros eilės, didesnę sumą nei ginčijamų sandorių suma. Ieškovės kreditorių reikalavimai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, buvo patvirtinti bankroto byloje teismo ir nėra patenkinti iš bankrutuojančios įmonės turto. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-513-864/2021, kuria patvirtintas patikslintas BUAB „Mikroklimatas“ kreditorių sąrašas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, nes bankroto administratorius gina visų kreditorių interesus.

7. Teismas iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018 nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Mikroklimatas“ paskutinis balansas pateiktas už 2017 m. Pagal paskutinės pateiktos finansinės atskaitomybės duomenis įmonė deklaravo turto iš viso 420 275 Eur, deklaruoto ilgalaikio turto 45 146 Eur, trumpalaikį turtą sudarė 375 129 Eur, iš kurių pinigai ir jų ekvivalentai 10 500 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos sudarė 364 629 Eur, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė 290 677 Eur. 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudaryto balanso duomenis 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 30 d. visas įmonės deklaruotas turtas sudarė 748 746 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 679 055 Eur sumą, o ilgalaikis – 69 691 Eur, mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudarė 860 721 Eur. Nekilnojamo turto bendrovė nuosavybės teise neturėjo, tačiau įmonė buvo transporto priemonės OPEL Vivaro valdytoja–savininkė, BMW 740 nauja savininkė ir trijų transporto priemonių Chrysler 300, VW CADDY, OPEL VIVARO-B valdytoja lizingų sutarčių pagrindu. Bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto, ieškovė buvo nemoki jau 2018 m. birželio 30 d., o įmonės nemokumą patvirtinantys balanso duomenys buvo sudaryti 2018 m. rugpjūčio 14 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tapo nemoki iki ginčijamų sandorių sudarymo, įmonės turimo turto neužteko ankstesnės eilės už atsakovą kreditorių reikalavimas patenkinti. Ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, įskaitant ir ankstesnės eilės kreditorių už atsakovą. Ginčijamais sandoriais buvo sumažintos ankstesnės eilės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas, su kuriuo buvo atsiskaityta ginčijamų sandorių pagrindu, tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. spalio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Atsakovas, teikdamas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ieškovei, skaičiavo darbuotojų darbo užmokestį, rengė ieškovės balanso duomenis, buvo vienintelis ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo momento. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip turintis specialių žinių buhalterinės apskaitos vedimo srityje, taip pat tvarkantis visus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, negalėjo nežinoti, jog ginčijamų sandorių sudarymo dieną ieškovė buvo nemoki ir turėjo pirmesnės eilės kreditorių už atsakovą, taip pat ieškovės skolų šiems kreditoriams atsiradimo momento bei dydžio. Atsakovo paaiškinimas dėl atlyginimo už buhalterinės apskaitos paslaugas padidinimo priežasčių, nepaneigė atsakovo nesąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius. Nors atsakovas nurodė, kad atlyginimo padidinimą sąlygojo padidėjęs darbo krūvis dėl ieškovės darbuotojų skaičiaus staigaus išaugimo ir papildomų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, tačiau interneto tinklapio www.rekvizitai.lt duomenimis ieškovės darbuotojų skaičius iki 200 apdraustųjų išaugo jau 2018 m. kovo–balandžio mėn. Atlyginimas atsakovui buvo padidintas ir išmokos už papildomas paslaugas išmokėtos tik po ieškovės nemokumo paaiškėjimo momento. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartyje buvo numatytas atsakovo atlygis už buhalterines paslaugas 86,89 Eur per mėnesį, o 2019 m. liepos 3 d. atsiskaitymo su kreditoriais apyvartos išrašo duomenimis iki 2018 m. birželio 5 d. atsakovo ieškovei per mėnesį suteiktų buhalterinių paslaugų kaina buvo 850 Eur per mėnesį. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu dar nesuėjus sąskaitose–faktūrose Nr. 0000575, Nr. 0000580, Nr. 0000585 ir Nr. 0000592 nustatytam mokėjimo terminui, kai ieškovės darbuotojams darbo užmokestis buvo neišmokėtas nuo 2018 m. birželio mėn. Atsakovo nesąžiningumą netiesiogiai patvirtina ir audito ataskaita dėl UAB „Mikroklimatas“ bankroto, kurioje nurodyta, jog apskaitos paslaugų tiekėjas A. A. prieš pat bankrotą padidino apskaitos paslaugų įkainius ir 2018 m birželio 29 d. išrašė sąskaitą–faktūrą už konsultavimo paslaugas 6 000 Eur sumai ir 2018 m. liepos 30 d. sąskaitą–faktūrą už buhalterines paslaugas 2 500 Eur sumai. Apskaitos paslaugos iki šių sąskaitų išrašymo kainavo periodiškai 850 Eur per mėnesį, konsultavimo paslaugų turinys yra abejotinas, neaišku, kokios konsultavimo paslaugos buvo suteiktos ir ar buvo iš viso suteiktos. Sąskaitos buvo apmokėtos, neatsižvelgiant į mokėjimo eiliškumą ir į anksčiau atsiradusius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, atsakovui siekiant atsiskaitymo iš ieškovės gavimo pirmenybės, apeinant pirmesnės eilės kreditorių teisę gauti atsiskaitymą iš ieškovės. Sandorių sudarymo momentu nebuvo nei įstatymo, nei teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovę sudaryti su atsakovu atsiskaitymo sandorius, atsiskaitymo metu taip pat nebuvo pasibaigęs nustatytas mokėjimo terminas.

9. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos, patvirtinančios ieškovės kreditorių, atstovaujamų bankroto administratoriaus, teisių pažeidimą ginčijamais sandoriais. Pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius ir pritaikius restituciją, atsakovui sumokėtos piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrą bankrutavusios įmonės turto masę ir paskirstytos bankroto proceso nustatytu eiliškumu pirmesnės eilės kreditoriams, todėl ieškinys tenkintas visiškai (CK 6.66 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas. Byloje nekilo ginčo dėl buhalterinių paslaugų suteikimo ar tinkamo/netinkamo buhalterinių paslaugų atlikimo. Atsakovas buhalterines paslaugas teikė nenutrūkstamai visą laikotarpį iki pat dokumentų teismui pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Buhalterinės apskaitos duomenys buvo pilnai sutvarkyti, dėl apskaitos tvarkymo nėra kilęs joks teisinis ginčas, nėra gauta jokių pretenzijų. Ieškovė sumokėjo atsakovui 11 000 Eur už suteiktas buhalterines paslaugas, t. y. dvišalio sandorio pagrindu (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-697-516/2018), todėl ieškovė privalėjo įrodinėti atsakovo nesąžiningumą, tačiau neįrodė. Informacija apie ateityje būsimus pinigų srautus buvo žinoma tik pačiam bendrovės vadovui ir galimai kitiems bendrovės darbuotojams, tačiau atsakovas tokios informacijos neturėjo, nes nebuvo bendrovės darbuotojas, o konkrečias paslaugas teikė, kaip išorinis paslaugų teikėjas. Informacijos apie ateityje būsimus pinigų srautus negalima tiesiogiai išgauti iš buhalterinės apskaitos duomenų. Atsakovas niekada nebendravo su bendrovės pirkėjais dėl jų atsiskaitymų, šiais funkcijas atlikdavo bendrovės darbuotojai ar jos vadovas. Atsakovas iš buhalterinės apskaitos duomenų galėjo matyti, kad bendrovės trumpalaikis turtas beveik du kartus viršija 2018 m. liepos 31 d. būklei užfiksuotus pradelstus įsipareigojimus, t. y. įmonė turėjo pakankamai trumpalaikio turto apmokėti savo įsipareigojimus. Pagal tarp šalių sudarytos buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nuostatas bendrovė turėdavo pateikti praeito mėnesio dokumentus atsakovui iki kito mėnesio 10 dienos, todėl atsakovas praeito mėnesio bendrovės dokumentus gaudavo tik to mėnesio 8–10 dienomis, o dalis dokumentų būdavo pateikiami netgi vėliau, kadangi bendrovė turėjo viena padalinį Kaune ir 13 padalinių Vokietijoje, t. y. net fiziškai pačiai bendrovei nebuvo įmanoma surinkti visų dokumentų ir informacijos iš nutolusių padalinių laiku. Įvertinant labai didelius pateiktų dokumentų ir informacijos kiekius (bendrovėje dirbo apie 250 darbuotojų, veikė 13 nutolusių padalinių), atsakovui reikėdavo dar apie 10 dienų po bendrovės dokumentų gavimo dokumentams surūšiuoti, suregistruoti apskaitos programoje ir tik tada pradėti ruošti ataskaitas, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės nemokumą. Pagal sutartį atsakovas turėjo ieškovei pateikti pelno ataskaitą, debitorinių ir kreditorinių skolų suvestinę iki mėnesio 20 d. Atsakovas, neturėdamas bendrovės dokumentų už 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn., nežinojo ir net negalėjo žinoti bendrovės finansinės padėties realiuoju laiku. Kiekvieną ginčijamo pervedimo 2018 m. rugpjūčio mėn. dieną atsakovas turėjo informaciją tik apie bendrovės finansinę būklę ir kreditorinius įsipareigojimus 2018 m. birželio 30 d., t. y. kai įmonė buvo moki. Bendrovės vadovas 2018 m. keletą kartų prašė atsakovo paruošti tam tikras papildomas ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, skolų suvestines), tačiau niekada neprašė atlikti bendrovės mokumo analizę. Teismo išvada dėl įmonės nemokumo momento 2018 m. birželio 30 d. yra nepagrįsta, nes paties ieškovo pateikta auditoriaus ataskaita patvirtina, jog nurodytai datai įmonė buvo moki. Teismas įmonės nemokumą taip pat grindė duomenimis už skirtingus laikotarpius (2018 m. birželio 30 d. balansu ir 2018 m. liepos 31 d. įmonės vadovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikta ir atsakovo patvirtinta pažyma), nors palyginti galima tik to paties laikotarpio balanse įrašyto turto vertę su įsipareigojimais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė atsiskaitė tik su atsakovu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio mėn. įmonė atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, kurie nebuvo pirmesnės eilės kreditoriai. Iš viso per 2018 m. rugpjūčio mėn. kreditoriams buvo sumokėta 64 329,81 Eur, iš jų UAB „Celsis“ – 8 609,21 Eur, UAB „Krasas“ – 5 016,66 Eur, LSP Service – 18 524,90 Eur, Weidemann – 12 180 Eur. Atsakovo nesąžiningumas, apmokant sąskaitas Nr. 0000592 ir Nr. 0000585 2018 m. rugpjūčio 3 ir 22 d. pavedimais, nepreziumuojamas, nes sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo žiniaraštis parodo tikrąjį apmokėtų sąskaitų eiliškumą ir patvirtina, kad sąskaita Nr. AAA0000580 turėjo būti apmokėta 2018 m. liepos 14 d., tačiau iš tikrųjų buvo apmokėta dviem mokėjimais 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9, t. y. vėluojant atsiskaityti 26 dienas. Atsakovo sąskaita Nr. AAA0000585 turėjo būti apmokėta 2018 m. rugpjūčio 14 d., tačiau už šią sąskaitą pilnai buvo atsiskaityta tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., t. y. vėluojant sąskaitą apmokėti 3 dienas. Atsakovo nesąžiningumas yra pagrįstas tik prielaidomis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys atmestinas (CK 6.55 str., 6.66–6.67 str.).

Atsiliepimas

11. Ieškovė BUAB „Mikroklimatas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai ginčo mokėjimo pavedimus vertino, kaip vienašalius sandorius, dėl ko atsakovo nesąžiningumas nebuvo teisiškai reikšminga aplinkybė, vertinant sandorių neteisėtumą. Apeliantas neginčijo aplinkybės, kad ieškovės jam atlikti mokėjimai pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nors atsakovo sąžiningumas nėra aktualus, tačiau byloje pakanka duomenų spręsti apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovo 2018 m. birželio 29 d. sąskaita Nr. AAA580 6 000 Eur sumai buvo išrašyta už bendrovei 2018 m. sausio–birželio mėn. suteiktas konsultavimo paslaugas, nors atsakovas teigė, kad sąskaita išrašytas už buhalterinės apskaitos paslaugas, o įrodymai apie suteiktas paslaugas iš viso nepateikti. Atsakovo argumentai apie atlyginimo dydžio pokyčio sąsajas su ieškovės darbuotojų skaičiumi yra nepagrįsti, nes bendrovės darbuotojų skaičius padidėjo 2018 m. kovo–balandžio mėn., atlygis už apelianto teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas buvo padidintas ir išmokėtas tik po bendrovės nemokumo atsiradimo, nors bendrovės darbuotojų skaičius pradėjo mažėti nuo 2018 m. balandžio mėn. Tarp bendrovės ir atsakovo 2018 m. birželio 5 d. sudarytas priedas prie buhalterinių paslaugų teikimo sutarties buvo perduotas administratoriui tik po kreipimosi į teismą dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais. Visi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo rengiami išimtinai apelianto. Pagal byloje esančius balansus beveik visą bendrovės turtą sudarė trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių bendrovė jau nuo 2015–2016 m. neturėjo objektyviai jokių galimybių išsiieškoti mažiausiai 105 985,88 Eur sumą dėl debitorių bankroto. Pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus trumpalaikis turtas, kurį sudaro bankrutavusių debitorių skolos, turėjo būti nurašytas, o ne paliktas balanse. Akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, siekdamas dirbtinai pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Pirmasis ginčijamas mokėjimas atsakovui buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo pradėtas rengti pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o nemažą dalį su pareiškimu teiktų dokumentų rengė pats atsakovas. Bendrovės darbuotojams darbo užmokestis nebuvo išmokėtas už 2018 m. birželio mėn., o vėlavimai išmokėti darbo užmokestį buvo fiksuojami nuo 2018 m. gegužės mėn. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad įmonė nemoki tapo 2018 m. liepos 25 d. Akivaizdu, kad atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiu asmeniu, puikiai žinojo apie bendrovės esamą sunkią finansinę būklę, įskaitant pradelstus įsipareigojimus bendrovės darbuotojams. Nepaisant to, atsakovas, suprasdamas bendrovės finansinę būklę ir gavęs pirmąjį ginčijamą pavedimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas informuoti vadovą apie tokio pavedimo neteisėtumą ir/ar sustabdyti tolimesnį tokių pavedimų vykdymą, o priešingai – priėmė visus mokėjimus, įskaitant atliktą jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dalis atsakovo išrašytų sąskaitų buvo apmokėtos dar net nesuėjus jų mokėjimo terminui. Aplinkybė, kad bendrovė, atlikdama apelianto nurodytus pavedimus, jų paskirtyje nurodė konkrečias sąskaitas, kurias buvo siekiama apmokėti, patvirtina, jog bendrovė aiškiai suvokė, jog atliekami mokėjimai, kurių mokėjimo terminai nėra suėję, pažeidžia kitų kreditorių teises. Apelianto teiginiai, kad nepriklausomai nuo ginčijamuose mokėjimuose nurodytos jų paskirties mokėjimais buvo apmokamos sąskaitos pagal jų eiliškumą, laikytini gynybine atsakovo pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsiskaitymo su atsakovu teisėtumo, atlikto prieš pat ir po buvusio ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

14. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus, dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Actio Pauliana instituto paskirtis yra ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-136-248/2020).

16. Nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kreditorių teises Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 str. pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus. Tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 str. pagrindu, negali būti taikomos CK 6.66 str. 4 d. nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.66 str. įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

17. Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas, kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

18. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą, kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus, arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2017). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Įmonės nemokumas tai yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. spalio 1 d. tarp UAB „Mikroklimatas“ ir A. A. buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą už 86,89 Eur atlyginimą per mėnesį. 2018 m. birželio 5 d. šalys sudarė priedą Nr. 4 prie 2013 m. spalio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, pagal kurį šalys susitarė dėl 2 500 Eur per mėnesį dydžio atlyginimo už buhalterinės apskaitos paslaugas. Šalys taip pat sutarė, kad padidėjus darbų apimčiai už 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpį atsakovui bus sumokėtas 6 000 Eur atlygis. Atsakovas 2018 m. birželio 29 d.–2018 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu už buhalterinės apskaitos ir konsultavimo paslaugas išrašė ieškovei 4 PVM sąskaitas–faktūras bendrai 11 850 Eur sumai (850 + 6 000 +2 500 + 2 500), iš kurios 11 000 Eur suma mokėjimo pavedimai buvo apmokėta 2018 m. rugpjūčio 3 d. (nors mokėjimo terminas suėjo 2018 m. rugpjūčio 4 d.), 9 d., 14 d., 17 d. ir 22 d. (nors mokėjimo terminas suėjo 2018 m. rugsėjo 4 d.) 2018 m. rugpjūčio 22 d. tuometinis ieškovės vadovas M. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iškelti UAB „Mikroklimatas“ bankroto bylą. Pagal ieškovės vadovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą ir atsakovo A. A. patvirtintą pažymą 2018 m. liepos 31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 398 403,55 Eur sumą, iš kurių 161 377,57 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Buvęs įmonės vadovas nurodė, kad pateiktame įmonės debitorių sąraše nurodytų debitorinių reikalavimų (viso 115 949,72 Eur, išskyrus UAB „Inti“ – 4 032,24 Eur sumą) atgavimo tikimybė yra maža, nes didelė dalis debitorių bankrutuoja. 2018 m. rugsėjo 26 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018, kuria nutarta iškelti UAB ,,Mikroklimatas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. T. Bankroto bylą ieškovei iškėlęs teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, nes nustatė, jog pagal M. L. teismui pateikto 2018 m. rugpjūčio 14 d. sudaryto balanso duomenis už 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpį visas įmonės deklaruotas turtas sudarė 748 746 Eur, iš jų trumpalaikis – 679 055 Eur sumą, ilgalaikis – 69 691 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 860 721 Eur, bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto. 2018 m. rugsėjo 14 d. įmonė turėjo 82 apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu, skola SODRAI sudarė 45 166,23 Eur. Nutarties priėmimo dienai skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonė neturi. Pagal pateiktą kreditorių sąrašą ieškovė turėjo 52 kreditorius, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 213 256,79 Eur, iš kurių pradelsta suma – 189 100,76 Eur. Pagal darbuotojų sąrašą pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudarė 349 090,92 Eur, nepradelsti – 59 637,54 Eur. Teismas nustatė, kad įmonė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, todėl laikė, kad viso pradelsti įsipareigojimai sudarė 586 465,34 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB kreditorių reikalavimų sąrašą, pagal kurį pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudarė 527 249,32 Eur, antros eilės kreditorių – 125 016 Eur, trečios eilės kreditorių – 249 345,44 Eur. Lentelės „UAB „Mikroklimatas“ 2018 m. rugsėjo 4 d. neišmokėtos sumos darbuotojams“ ir lentelės „UAB „Mikroklimatas“ neišmokėtos sumos 2018 06 30“ duomenimis bendra už 2018 m. birželio mėn. pradelsta mokėti darbuotojams suma 2018 m. liepos 31 d. sudarė 158 395,23 Eur. Tinklalapio www.rekvizitai.lt ir SODROS 2018 m. rugpjūčio 22 d. suvestinės duomenimis UAB „Mikroklimatas“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. padidėjo nuo 10 071,60 Eur iki 45 166,23 Eur. Pagal atsakovo parengtą ieškovės 2018 m. liepos 31 d. balansą įmonės turtą sudarė 862 396 Eur, įskaitant buvusio ieškovės vadovo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas beviltiškas debitorines skolas mažiausiai 110 000 Eur sumai.

20. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepaneigė CK 6.66 str. taikymo sąlygų, patvirtinančių, jog ginčo pervedimai pažeidė nemokios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo mokėjimų metu UAB „Mikroklimatas“ buvo faktiškai nemoki, nes pradelstos įmonės skolos viršijo pusę įmonės turto vertės (įvertinus tai, jog mažiausiai 110 000 Eur debitorinių reikalavimų suma buvo beviltiška), įmonė geranoriškai nemokėjo pradelstų skolų kreditoriams, įskaitant darbuotojus. Byloje nekilo ginčo, kad iš esmės po ginčo mokėjimų atlikimo tuometinis įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydamas, jog įmonė yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Akivaizdu, kad ginčo suma, kurios dalis buvo pervesta po tuometinio ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nesuėjus dalies sąskaitų mokėjimo terminų, atsakovui buvo pervesta, nepaisant įmonės nemokumo ir turimų didelių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokios įmonės sudaryti sandoriai, kuriais vieniems kreditoriams suteikiamas pranašumas prieš kitus kreditorius, yra negalimi, nes pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius sudaryti buvo būtina. Įmonei atsidūrus nemokumo būsenoje, už įmonės valdymą atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams, tokiu būdu sumažinant kitų įmonės kreditorių galimybes į savo reikalavimų patenkinimą.

23. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu: 1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais; 2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis; 4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija); 5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo; 6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.); 7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); 8) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.

24. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Esant bent vienam iš CK 6.67 str. nustatytų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo mokėjimais atsakovui iš viso buvo pervesta 11 000 Eur suma, iš kurios beveik pusė (5 000 Eur) buvo pervesta, nepaisant to, jog sąskaitų mokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Ginčo mokėjimų metu įmonė buvo skolinga darbuotojams ir kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti BUAB „Mikroklimatas“ bankroto byloje, todėl akivaizdu, jog ginčo mokėjimai pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. buvo apribotos jų galimybės gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo. Aplinkybė, kad ginčo mokėjimų metu įmonė iš dalies atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (2018 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 64 329,81 Eur), nepatvirtina ginčo mokėjimų teisėtumo. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai 527 249,32 Eur sumai sudarė panašią sumą, kurią Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas įmonei bankroto bylą pagal tuometinio įmonės vadovo su 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu pateiktus duomenis, laikė pradelsta (586 465,34 Eur), todėl akivaizdu, jog ginčo mokėjimo metu (2018 m. rugpjūčio mėn.) įmonė buvo nemoki ir privalėjo susilaikyti nuo prievolių vykdymo, siekiant nepažeisti nemokios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Darytina išvada, kad ginčo mokėjimais nebuvo atsižvelgta į kitų (visų) ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes mokėjimai buvo atlikti įmonei esant nemokiai ir turint didelius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kurie nebuvo įvykdyti iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o dalis mokėjimų buvo atlikta, nesuėjus prievolės vykdymo terminui.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas teikė buhalterinės apskaitos paslaugas įmonei, todėl yra akivaizdu, jog tiek jam, tiek tuometiniam įmonės vadovui buvo žinoma įmonės turtinė padėtis, t. y. nemokumas ir negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2013 m. spalio 1 d., apskaičiuodavo darbuotojų darbo užmokestį, rengė finansinės atskaitomybės duomenis ir pan. Akivaizdu, kad atsakovas, ilgą laiką tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą, žinojo apie įmonės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, įskaitant darbuotojus, juolab, atsakovas neginčijo, jog didelę dalį dokumentų, kuriuos teismui pateikė tuometinis įmonės vadovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ruošė jis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sąžiningas sutartinių santykių dalyvis, jau po pirmo ieškovės atlikto mokėjimo turėjo įspėti ieškovę apie atsiskaitymo neteisėtumą, įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau atsakovas atsiskaitymą iš ieškovės priėmė net ir po ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

27. Šalių nesąžiningumą patvirtina taip pat tai, kad atsakovui atlyginimas už įmonei teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2018 m. birželio mėn., t. y. neužilgo iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, buvo padidintas beveik tris kartus – nuo 850 Eur iki 2 500 Eur. Atsakovui taip pat buvo sumokėtas 6 000 Eur atlyginimas už padidėjusį darbo krūvį 2018 m. sausio–birželio mėn., nors atsakovo nurodytos atlyginimo padidinimo priežastys (darbuotojų skaičiaus pokytis, atsakovas pradėjo dirbti su ieškove) atsirado 2018 m. kovo–balandžio mėn., o pačioje sąskaitoje nurodyta, jog ji yra išrašyta už konsultavimą. Byloje nėra duomenų, kokias konsultavimo paslaugas atsakovas suteikė įmonei, o prie 2013 m. spalio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutarties 2018 m. birželio 5 d. sudarytas priedas Nr. 4 (dėl atlyginimo padidinimo) ieškovės bankroto administratoriui nebuvo perduotas po bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas jį pateikė tik pirmosios instancijos teismui, todėl šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą abejoti atsakovo nurodytomis tikrosiomis padidinto atlyginimo priežastimis, nes buhalterinių paslaugų teikimo sutarties priedas atsirado tik po to, kai bankroto administratorius patikrino įmonės buhalterinės apskaitos duomenis ir, nustatęs nepagrįstą lėšų pervedimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlyginimas atsakovui buvo padidintas įmonei jau turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o dalis atlyginimo atsakovui buvo sumokėta po tuometinio ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl, akivaizdu, jog deklaruojamos atlyginimo dydžio pokyčio priežastys nepaneigia atsakovo nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuometiniams įmonės valdymo organams ir atsakovui neabejotinai turėjo būti žinoma, jog ieškovė yra nemoki, todėl ginčo mokėjimai buvo orientuoti išimtinai į atsakovo turtinių interesų patenkinimą, ignoruojant kitų ieškovės kreditorių teisėtą interesą gauti bent dalį savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Toks šalių elgesys laikytinas nesąžiningu, juolab, iš ginčo mokėjimų ieškovė negavo jokios ekonominės naudos, nes atsakovui mokėtinos sumos iš esmės buvo dirbtinai padidintos neužilgo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ir išmokėtos jau įmonei esant nemokiai. Atsakovui buvo žinoma įmonės turtinė padėtis, todėl akivaizdaus nemokumo fakto ignoravimas neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos susilaikyti nuo įmonės skolininkės ir kitų jos kreditorių teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo. Ginčo mokėjimai atsakovui buvo atlikti už buhalterinės apskaitos paslaugas, nors atsakovas žinojo, jog įmonė ginčo mokėjimų atlikimo metu buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl apelianto argumentai apie tinkamai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, yra teisiškai nereikšmingi. Akivaizdu, kad ginčo mokėjimai nebuvo būtini ir ekonomiškai naudingi ieškovei, nes jais iš esmės neteisėtai buvo suteikta pirmenybė pasirinktam kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant kitų įmonės kreditorių, įskaitant darbuotojų, kurių reikalavimai buvo pradelsti iki atsakovo reikalavimų atsiradimo ir nebuvo patenkinti iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo mokėjimų metu kiti ieškovės kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, todėl ginčijami mokėjimai pažeidė jų teises ir teisėtus interesus, nes mokėjimai atlikti įmonei esant nemokiai, dalis mokėjimų atlikta net nesuėjus prievolės vykdymo terminui, nors šalims buvo žinoma apie ieškovės nemokumą ir kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.66–6.67 str.; CPK 2 str., 7 str. 178–179 str., 185 str.).

31. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

33. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš apelianto 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. A. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės BUAB „Mikroklimatas“ naudai.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė