Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. P. (toliau – ieškovė) prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, priteisiant iš atsakovo D. Š. (toliau – atsakovas) lėšas sūnaus E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 350 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei, išimtinai vienai mokant visus mokesčius ir išlaikant sūnų, susidarė itin nepakankama materialinė padėtis. Atsakovas gerai žino, kad augant vaikui jo poreikiai tik auga ir tam reikalingos lėšos. Vaiko išlaikymui skiriamų lėšų suma padidėjo ir šiuo metu sūnui skiriamas išlaikymas, kurio pakaktų jo poreikiams tenkinti, t. y. būtų kokybiškai patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, sudarytų apie 700 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiams tenkinti ieškovė išleidžia nemažai lėšų, taipogi prisiima didesnę naštą vaiko išlaikymui. Ieškovė šiuo metu dirba pas (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos nėra stabilios, 2025 m. sausio 6 d. pažyma apie pajamas patvirtina, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui, gaunamos išmokos sausio mėnesį sudarė 562,44 Eur. Nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, 2024 m. balandžio 7 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 pagrindu nuomojasi gyvenamąsias patalpas.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, Tarnybai ieškovės šeima yra žinoma. Šeimoje nagrinėti galimi vaiko teisių pažeidimai 2018 m. – 2023 m. laikotarpyje. „Sodra“ duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ieškovės pajamas sudaro vaiko išlaikymo išmoka 99 Eur; Mokinių registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis E. P. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

Nuo taikos sutarties pasirašymo ir išlaikymo priteisimo praėjus daugiau kaip 6 (šešeriems) metams, šalyje pasikeitė ekonominė situacija ir nepilnamečiui vaikui augant, sparčiai didėja jo poreikiai, didėja jo išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Taip pat vaikas lanko mokyklą, ugdymo būrelius, turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Tarnybos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų padidintas išlaikymas nepilnamečiui E. P., nes akivaizdu, kad taikos sutartimi sutarta materialinio išlaikymo suma sūnui, negali patenkinti net būtinųjų vaiko poreikių ir tai neatitinka vaiko interesų, todėl Tarnybos Skyriaus nuomone Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra realus ir protingas, atitinkantis protingus nepilnamečio vaiko poreikius.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė D. R. teismo posėdyje išvadą palaikė ir papildomai paaiškino, kad nuo 2023 m. spalio 18 d., kai buvo baigta atvejo vadyba, Tarnyba nėra gavusi pranešimu dėl ieškovės elgesio ir vaiko teisių pažeidimų. .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 9, 10) nustatoma, kad buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurios 4 punkte buvo susitarta, kad atsakovas sutinka teikti materialinį išlaikymą vaikui E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis 90 Eur dydžio, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015 m. sausio 8 d. iki vaikas sulauks pilnametystės, o 5 punkte šalys susitarė, kad lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkys vaiko motina I. P..

Gimimo liudijimu AB Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 8) nustatoma, kad E. P. gimė (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti D. Š. ir I. P..

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytą materialinio išlaikymo dydį, padidinant jį nuo 90 Eur iki 350 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

(duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos 2025 m. sausio 6 d. pažyma apie pajamas (e. bylos t. 1., b. l. 12) nustatoma, kad ieškovei nuo 2024 m. gegužės iki 2025 m. sausio buvo mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui. Nuo 2025 m. sausio mėn. socialinės išmokos dydis – 367,84 Eur, išmokos vaikui dydis – 194 Eur. 2024 m. liepos mėnesį ieškovei buvo išmokėta 110 Eur parama mokinio reikmenims įsigyti.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1 (e. bylos t. 1, b. l. 14) nustatoma, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka nuomotojui mėnesinį 100 Eur nuomos mokestį ir apmoka komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius.

Išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro (e. bylos t. 1, b. l. 56–62) nustatoma, kad ieškovė yra skolininkė 4 vykdomosiose bylose ir bendra išieškoma suma 2 963,63 Eur.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas daugiau išlaikytinių, ar kad jo dalyvumo lygis būtų ribotas.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė. Atsakovas nurodo, kad jis sutinka teikti 175 Eur dydžio materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedalyvumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai, o atsakovas elgiasi priešingai – nedirba, nes turi daug skolų. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nedirba sąmoningai, nes nenori mokėti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tame tarpe ir materialinio išlaikymo sūnui. Taip pat atsakovas piktybiškai blogina savo materialinę padėtį, tikslu nemokėti materialinio išlaikymo vaikui ir kitų skolinių įsipareigojimų. Atsakovo atžvilgiu yra vykdoma septyniolika vykdomųjų bylų, atsakovas ieškovei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti 2025 m. sausio 22 d. duomenimis 3 308,68 Eur materialinio išlaikymo (e. bylos t. 1, b. l. 19–48). Atsakovas šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.

Ieškovė taip pat turi skolinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu yra vykdomos keturios vykdomosios bylos (e. bylos t. 1., b. l. 56–62), tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir vaiko išlaikymas laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu. Be to, ieškovė negrindžia prašymo padidinti materialinio išlaikymo dydį pablogėjusia jos materialine padėtimi ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams per mėnesį reikia 700 Eur ir pateikė paskaičiavimus (e. bylos t. 1, b. l. 13), nurodydama, kad per mėnesį maistui reikia 185 Eur, rūbams ir avalynei 140 Eur, higienos prekėms 55 Eur, vitaminams 10 Eur, mokyklos išlaidos, baseinas 50 Eur, dienpinigiai 60 Eur, laisvalaikiui 20 Eur, buto nuoma 50 Eur, komunaliniai mokesčiai, elektra, internetas, telefonas 90 Eur, nenumatytos išlaidos vaikui susirgus 40 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad vaiko poreikių tenkinimui pakankama suma yra 700 Eur per mėnesį.

Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleidžiamas sumas vaiko poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė siekia sudaryti sūnui materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaikų gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus daugiau nei dešimčiai metų, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2025 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 1 038 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 777,39 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos – 388,69 Eur (777,39 Eur : 2 = 388,20 Eur) tenkanti vienam tėvui.

Tokiu būdu ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo 350 Eur neviršija nustatytą optimalų kriterijų – vienos minimalios mėnesio algos dydį, atskaičius mokesčius.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį beveik dešimties metų laikotarpį nuo išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), į atsakovo sąmoningą ir tikslingą materialinio išlaikymo vaikui nemokėjimą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 90 Eur mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis į 350 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2025 m. sausio 20 d. iki sūnaus pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, todėl šioje byloje pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir įvertinęs, kad atsakovas darbingas ir byloje elgėsi pasyviai, be to nurodė nedirbantis dėl to, kad turi skolų, sprendžia, kad nėra pagrindo valstybės mokama suma mažinti materialinio išlaikymo, kurį turi mokėti atsakovas, dydį, o valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10891 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos šioje byloje už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 400 Eur (2025 m. liepos 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-07916. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 400 Eur išlaidų suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 70,20 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 30,01 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš 90 Eur (devyniasdešimties eurų) į 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio materialinį išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. sausio 20 d. iki E. P. pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,20 Eur (septyniasdešimt eurų 20 ct) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,01 Eur (trisdešimt eurų 1 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.