Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei D. L. dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės atstovas nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Teismo posėdžiuose, kuriuose spręsti procesniai prašymai, nurodė, jog reikalavimus ieškovė palaiko, siekė ginčą baigti taikiai.

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog su ieškove nevyko joks bendradarbiavimas, nei atsakovė, nei jos buvęs sutuoktinis trečiasis asmuo R. V. iki ieškovės kreipimosi į teismą nėra gavę jokių sąskaitų su nurodyta apmokėjimui suma. Nurodė, jog supranta, kad skyrybų metu su R. V. liko nepadalinta dalis sutuoktiniams priklausiusios palėpės. Paaiškėjus tokiai aplinkybei, atsakovė ir R. V. vyko pas notarą ir įformino turto pasidalinimo sutartį, pagal kurią, visi įsipareigojimai, mokėjimai, kiek tai susiję su palėpė yra vykdomi R. V.. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu turėjo butą, kurį iki santuokos nutraukimo pardavė. Liko neparduota palėpės dalis. Apie sprendimus dėl namo renovacijos, mokėtinas sumas ir jų dydžius nieko nežinojo, su ja niekas niekada nėra susisiekę, siuntę sąskaitų. Kai tik išaiškėjo situacija, laukė patvirtinimo kiek yra skolinga, apmokėjo pagal 2023 m. sausio 13 d. teismo sprendimą, o likusias sumas ir toliau susidarančias sumas sumokėjo ir mokės buvęs sutuoktinis. Nesutinka, jog atsakovė turi likusių prievolių ieškovei.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžius informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (https://www.klaipeda.lt/data/public/uploads/2021/12/isakymas_ad1-1455_2021-12-15.pdf).

Kaip matyti iš 2016 m. liepos 14 d. balsavimo raštu protokolo, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, 2019 m. sausio 14 d. sudarė Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8291-05 su akcine bendrove „Šiaulių bankas“ dėl 589 332 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti, kartu šalims pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas. Ši kreditavimo sutartis buvo keičiama 2019 m. spalio 25 d. Susitarimu Nr. 1 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimu Nr. 2. Pagal 2019 m. spalio 25 d. kredito grąžinimo grafiką kredito grąžinimo laikotarpis numatytas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2038 m. gruodžio 15 d.

Iš 2022 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu buvo įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Už šį nekilnojamąjį turtą ieškovė iki 2022 m. liepos 15 d. yra paskaičiavusi atsakovei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito ir susijusių mokėjimų įsiskolinimą: 84,32 Eur pradelstos kredito dalies, 5,12 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 44,47 Eur fiksuotų 3 proc. dydžio metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 1,63 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 1,47 Eur delspinigių, išrašant sąskaitas objektui (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiojo asmens R. V. vardu buvo įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Įregistravimo pagrindas 2019 m. vasario 13 d. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019. Už šį nekilnojamąjį turtą ieškovė trečiajam asmeniui atskirai skaičiuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kredito ir susijusių mokėjimų sumas, išrašant sąskaitas objektui (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiojo asmens R. V. vardu įregistruota 488/23259 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisė. Įregistravimo pagrindas 2019 m. vasario 13 d. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 ir 2022 m. gruodžio19 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. K1RM-7472. Atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Atsakovės pateikti bankiniai mokėjimo kvitai patvirtina, jog atsakovė 2023 m. sausio 30 d. pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos 5,21 Eur, o 2023 m. vasario 2 d. pervedė ieškovei 80,74 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „(duomenys neskelbtini) (732/69777 palėpės dalis) renovacija“. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog sumokėjo visas sumas, priteistas iš jos pagal teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą (42,16 Eur pradelstą kredito dalį, 25,61 Eur palūkanų, 0,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 68,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,23 Eur bylinėjimosi išlaidų).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Likęs tarp šalių ginčas yra dėl 0,97 Eur skolos, ieškovei nedetalizuojant kuri dalis reikalavimo ieškovės vertinimu liko nepadengta: renovacijos kreditas, atidėtos palūkanos, fiksuotos palūkanos, procesinės palūkanos, delspinigiai ar kita. Ieškovė nepateikė į bylą skolos apmokėjimo, įmokų užskaitymo, likučio apskaičiavimo patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nesutinka, jog dar yra skolinga ieškovei, nes iš savo pusės viską yra sumokėjusi už reikalaujamą laikotarpį, o visa kita sumokėjo tretysis asmuo R. V., kuris ir turi dengti likusius įsipareigojimus ieškovei. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslino, jog santuokos nutraukimo metu dėl klaidos buvo likęs neišspręstas 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), pasidalinimo klausimas, todėl jis liko išviešintas atsakovės vardu, tačiau buvę sutuoktiniai turto pasidalijimo sutartimi išsprendė šį neaiškumą, visos palėpės dalys nuo 2022 m. gruodžio 19 d. priklauso trečiajam asmeniui R. V. ir būtent jis įsipareigojo mokėti einamąsias įmokas ir įsiskolinimus.

Iš 2022 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu buvo įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruota 732/69777 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė atsakovės buvusio sutuoktinio trečiojo asmens R. V. vardu. Taigi tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens vardu ginčo laikotarpiu iki 2022 m. liepos 15 d. buvo įregistruota po 732/69777 dalis ginčo palėpės. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019, atsakovė ir trečiasis asmuo R. V. nuo 2005 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarę santuoką. Minėtu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, aptariamas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d. Taigi nuo 2005 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. kovo 16 d. atsakovė ir trečiasis asmuo R. V. buvo susituokę.

Be to, CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtų palėpės dalių (po 732/69777 dalis) nuosavybės teisės atsakovės ir trečiojo asmens R. V. vardu buvo įregistruotos 2007 m. kovo 6 d., taigi santuokos metu. Minėtų palėpės dalių nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta 2006 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1AK-2287, kuria atsakovė ir trečiasis asmuo R. V. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad šį butą atsakovė ir trečiasis asmuo buvo įsigiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad nors 2006 m. vasario 1 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. K1AK-2287 nėra aptartas negyvenamos patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), dalių įsigijimas, pirmiau minėti Nekilnojamojo turto registro duomenys leidžia daryti išvadą, kad šių palėpės dalių nuosavybės teisė sutuoktiniams kilo iš santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, konstatuojama, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuokos metu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš viso priklausė 1464/69777 dalys negyvenamos patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 732/69777 dalys, kurių nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu, ir 732/69777 dalys, kurių nuosavybės teisė įregistruota trečiojo asmens vardu.

Šiame teismo sprendime jau minėta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 16 d., atsakovės ir trečiojo asmens R. V. santuoka buvo nutraukta. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1600-328/2019 patvirtintoje atsakovės ir trečiojo asmens R. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta: „šalys turi šį dalintiną <...> nekilnojamąjį turtą: <...> 732/69777 patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 1 000 Eur“ (10 punktas); „šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise lieka <...> 732/69777 dalys patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)“. Šiame teismo sprendime jau minėta, atsakovės ir trečiojo asmens santuokos metu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš viso priklausė 1464/69777 dalys negyvenamos patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 732/69777 dalys, kurių nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu, ir 732/69777 dalys, kurių nuosavybės teisė įregistruota trečiojo asmens vardu. Vadinasi, sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė ne visą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl teismo sprendimu buvo padalintos tik 732/69777 dalys palėpės, t. y. jos po santuokos nutraukimo atiteko trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, o likusios 732/69777 dalys palėpės, nutraukus santuoką, liko nepadalintos. Šias aplinkybes patvirtino tiek atsakovė teismo posėdžio metu, tiek Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro patvirtinta 2022 m. gruodžio 19 d. sutuoktinių (ieškovės ir trečiojo asmens) turto pasidalijimo sutartis, kuria išspręstas likusio santuokos nutraukimo metu nepadalinto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto 732/69777 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), padalinimas, turtą perleidžiant R. V. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos nuo 2022 m. gruodžio 19 d. R. V. vardu išviešinta asmeninė nuosavybė į 488/23259 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvusių 732/69777 (įregistruotos atsakovės vardu) ir 732/69777 (įregistruotos trečiojo asmens vardu) dalių. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovės vardu registruotino turto adresu (duomenys neskelbtini), neliko.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės sumą sudarė mokėjimai už daugiabučio atnaujinimą (modernizavimą), t. y. įsiskolinimas už 732/69777 dalis palėpės, kurių nuosavybės teisė iki 2022 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruota atsakovės vardu (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo mokėjimų pradžios 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d.

Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šios 732/69777 dalys palėpės santuokos metu priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau, nutraukiant jų santuoką, liko tarp buvusių sutuoktinių nepadalintos. Minėta, jog CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais – bendrosios dalinės nuosavybės subjektais.

Apibendrindamas visą tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo 732/69777 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisė buvo įregistruota atsakovės vardu ir už kurias nagrinėjamoje byloje buvo suskaičiuotas įsiskolinimas, po atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo iki 2022 m. gruodžio 19 d. priklausė buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Vadovaujantis bendraturčių lygių dalių prezumpcija (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), ginčo 732/69777 dalys palėpės atsakovei ir trečiajam asmeniui iki 2022 m. gruodžio 19 d. priklausė per pusę, t. y. po 366/69777 dalis palėpės, o nuo 2022 m. gruodžio 19 d. šalims išsprendus notariškai turto pasidalijimo klausimą,732/69777 dalys palėpės asmeniškai priklauso tik trečiajam asmeniui.

Sprendžiant dėl atsakovės prievolės ieškovei apimties, būtina įvertinti ir tai, koks yra buvusių sutuoktinių prievolės, už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 732/69777 dalis palėpės, už kurias byloje suskaičiuotas įsiskolinimas, pobūdis.

Pažymėtina, kad, kaip minėta, šis ginčo turtas santuokos metu sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėta ir tai, kad ieškovės ir akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBV-2019-8291-05, iš kurios kyla ginčo dalyku esantis įsiskolinimas, buvo sudaryta 2019 m. sausio 14 d.

Taip pat pabrėžtina, kad nors, kaip minėta, šalių santuoka nutraukta 2019 m. kovo 16 d., pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2YT-1600-328/2019 iškelta (prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priimtas) 2019 m. sausio 7 d. Taigi ginčo turto bendrasavininkų prievolė mokėti daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) kredito grąžinimo ir susijusius mokėjimus atsirado po jų santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, jų prievolės pobūdis nustatytinas ne pagal šeimos teisės, o pagal daiktinės teisės nuostatas.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su trečiuoju asmeniu iki 2022 m. gruodžio 19 d. priklausė tik pusė ginčo turto, konstatuotina, kad atsakovė privalėjo vykdyti ieškovei pusę prievolės mokėti daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) mokėjimus už 732/69777 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi dėl iki 2022 m. liepos 15 d. susidariusio įsiskolinimo ieškovė turėjo kreiptis tiek į atsakovę, tiek į R. V., reikalaudama padengti įsiskolinimą lygiomis dalimis.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie jos pareigą apmokėti renovacijos kreditą, kad jai buvo siunčiamos sąskaitos, tačiau šiuo atveju nėra ginčo, jog atsakovė turėjo prievolę už ieškiniu reikalaujamą laikotarpį asmeniškai sumokėti pusę ieškiniu reikalaujamų įmokų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovė įvykdė įsipareigojimus pagal pareikštus reikalavimus, proporcingai jos turimai turto daliai, t. y. 2023 m. vasario 2 d. ieškovei pervedė 80,74 Eur. Atsakovė atlygino ieškovei ne tik 42,16 Eur pradelstą kredito dalį, 25,61 Eur palūkanų, 0,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 68,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bet ir patirtų 12,23 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį (pusė sumokėto žyminio mokesčio, pusė išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, pusė išlaidų už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane).

Ieškinio padavimas ir jo priėmimas teisme nereiškia, kad ieškinys visais atvejais turi būti patenkintas. Ar ieškinys bus patenkintas, priklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kurių pagrindinėmis yra ieškinio teisinis ir faktinis pagrįstumas. Patenkinus ieškinio reikalavimą, išnyksta jo pagrindas. Ieškinį patenkinus, teismas įpareigotų atsakovą sumokėti skolą ieškovui dar kartą, kurią jis jau yra sumokėjęs. Akivaizdu, kad toks sprendimas negali būti priimtas, kai atsakovas po bylos iškėlimo atsiskaito su ieškovu. Teismas negali priteisti iš atsakovo dar kartą tą, ką jis jau atliko savo iniciatyva. Tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp šalių nebelieka ginčo. Kitai proceso šaliai (atsakovui) patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas turi procesinę teisę atsisakyti ieškinio, o to nepadaręs ieškovas prisiima riziką, kad ieškinys gali būti atmestas ir su tuo susijusias pasekmes. Tokią Lietuvos teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad „kreipimasis į teismą yra susijęs su pažeistos ar ginčijamos teisės arba saugomo intereso gynimu, todėl, konstatavus žalą esant atlygintą, nėra pagrindo taikyti teisminę gynybą ir ieškinys atmestinas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2000). Kitoje nutartyje pažymėjo, kad „reikalavimo patenkinimas po bylos iškėlimo yra pakankamas pagrindas reikalavimui atmesti, nes tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, <...> nes tarp šalių nebelieka ginčo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 1 d. nutartis civilinėje byloje b. Nr. 3K-3-466/2000).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė su ieškove pilnai savo dalyje (1/2 reikalavimo) atsiskaitė 2023 m. vasario 2 d., ieškovė trečiojo asmens R. V. atžvilgiu reikalavimų nereiškė, tačiau patvirtino, jog reikalavimas yra įvykdytas dalyje, t .y. iš reikalaujamos 84,32 Eur pradelstos kredito dalies, 5,12 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 44,47 Eur fiksuotų 3 proc. dydžio metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 1,63 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 1,47 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, liko neatlyginta 0,97 Eur. Nors byloje reikalavimai tiesiogiai trečiajam asmeniui nepareikšti, tačiau ieškovei bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, jog įsipareigojimus iš ginčo nekilnojamojo turto, tame tarpe ir įsiskolinimus įsipareigojo vykdyti trečiasis asmuo, ką patvirtina ir 2022 m gruodžio 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, apie sutartį išviešintas įrašas Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateikti trečiojo asmens atlikti mokėjimai ieškovei patvirtina, jog trečiasis asmuo pervedė ieškovei 331,80 Eur sumą. Viso bendrai į ieškovės sąskaitą atsakovė ir trečiasis asmuo pervedė 412,54 Eur sumą, taigi galima daryti išvadą, jog iki 2022 m. liepos 15 d. paskaičiuotas įsiskolinimas buvo padengtas tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas dėl pradelstos kredito dalies buvo reiškiamas tik atsakovei, iškėlus bylą teisme atsakovė savo dalyje ieškovės reikalavimus pilnai įvykdė, byloje ieškovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, kaip ir nepagrindė iš ko susidaro likusi 0,97 Eur skola, ieškovės ieškinys dėl likusio 0,97 Eur reikalavimo iš atsakovės atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 397,55 Eur už advokatų profesinės bendrijos AVOCAD suteiktas teisines paslaugas, 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

Pagal bylos duomenis atsakovė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo R. V. pateikė duomenis apie patirtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į bylos išsprendimo rezultatą ir tai, kad prašomos priteisti trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, į tai, kad ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovės iki 2023 m. vasario 2 d. buvo atlygintos (atlyginta 12,23 Eur, kurias sudaro 10 Eur žyminio mokesčio dalis, 1,32 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro peržiūrėjimą ekrane bei 0,91 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane), ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai susidarė jau atsakovei įvykdžius savo dalį įsipareigojimų, todėl ieškovei jos patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 423,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje liko neatlyginta 5,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, kuri valstybės naudai priteistina iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė D. L. 2023 m. sausio 30 d. yra apmokėjusi 5,21 Eur dokumentų įteikimo išlaidas ir pateikusi tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinio atsisakymą dalyje dėl 136,04 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 4 centų) sumos priteisimo iš atsakovės D. L. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ trečiajam asmeniui R. V. 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ valstybei 5,22 Eur (penkių eurų 22 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.