Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. S. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir V. Š. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Paežerys“ dėl Sodininkų bendrijos „Paežerys“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2016 m. kovo 19 d., sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. S. ir V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Sodininkų bendrijos „Paežerys“ (toliau – SB „Paežerys“ arba atsakovas) visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2016 m. kovo 19 d., priimtus sprendimus negaliojančiais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 6 d. Sodininkų bendrijos „Paežerys“ valdybos pirmininkė el. paštu informavo, kad 2016 m. kovo 19 d., 11.00 val. skelbiamas SB „Paežerys“ visuotinis susirinkimas (duomenys neskelbtini). Šiame pranešime taip pat buvo pateikta šaukiamo susirinkimo darbotvarkė: Finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita už 2015 metus (revizijos ataskaita), valdybos pirmininko rinkimai, 2016 metų biudžeto tvirtinimas, elektros galutinis atsiskaitymas (ataskaita), bendrojo naudojimo žemės išpirkimas ir nuomos klausimai, einamieji klausimai. 2016 m. balandžio 1 d. SB „Paežerys“ narė D. S. gavo SB „Paežerys“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame nurodoma, kad bendrijoje yra 167 nariai (iš jų 2 nauji), o į susirinkimą atvyko 87 nariai (iš jų 2 nauji), bei daroma išvada, kad kvorumas yra. Tačiau, susipažinus su prie protokolo pridedama informacija, paaiškėjo, kad net keturi asmenys susirinkime dalyvavo veikdami pagal paprastos rašytinės formos įgaliojimus, t. y.: K. T., G. B. ir A. T. raštu įgaliojo D. Č. atstovauti ją SB „Paežerys“ susirinkime, A. Š. raštu įgaliojo E. S. atstovauti jį SB „Paežerys“ susirinkime. Įgaliojimai, kurie buvo pateikti SB „Paežerys“ visuotiniame susirinkime, neatitinka imperatyvių Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų, kadangi rašytiniai įgaliojimai gali būti duodami tik artimajam giminaičiui, prie protokolo nėra pateikta nei vieno dokumento patvirtinančio ir įrodančio, kad minėti įgaliojimai buvo suteikti artimajam giminaičiui. Be to, vienas įgaliotas asmuo gali atstovauti vienam bendrijos nariui. Kadangi susirinkime buvo balsuojama dėl valdymo organo rinkimo, tai įgaliojimai turėjo būti patvirtinti notaro. Nustačius, kad net 4 įgaliojimai neatitinka imperatyvių Sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimų, reiškia, kad 2016 m. kovo 19 d. SB „Paežerys“ visuotinio susirinkimo metu kvorumo nebuvo, nes į susirinkimą atvyko ne 85 nariai, o tik 81 narys (skaičiuojant „senuosius“ narius). Visuotinio narių susirinkimo priimti sprendimai nesant kvorumo, vadovaujantis CK 2.82 str. 4 d., pripažintini negaliojančiais. Be to, priimant sprendimus, turi būti suskaičiuota, kiek balsų buvo „už“, tačiau 2016 m. kovo 19 d. SB „Paežerys“ visuotiniame narių susirinkime balsavimas faktiškai vyko tik skaičiuojant balsus „prieš“. Nors į susirinkimo protokolą buvo įrašytas ir asmenų balsavusių „už“ skaičius, bet šis skaičius buvo gautas ne faktiškai skaičiuojant susirikime „už“ balsavusius narius, o tik iš asmenų skaičiaus, kuris buvo susirinkimo pradžioje, atėmus asmenų, kurie balsavo „prieš“, skaičių. Tokiu būdu ne tik formaliai nebuvo išlaikyta įstatyme numatyta balsų skaičiavimo tvarka, bet ir buvo sudarytos sąlygos iš esmės pažeisti imperatyvų įstatymo reikalavimą, nustatantį, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daužiau kaip 1/2 bendrijos narių. Prasidėjus 2016 m. kovo 19 d. SB „Paežerys“ narių susirinkimui, iš jo išėjo ne mažiau kaip 15 asmenų. Todėl, faktiškai neskaičiuojant balsų „už“, susirinkimo metu sprendžiant bendrijos darbotvarkėje nurodytus klausimus, nebebuvo aišku, ar priimant atitinkamą sprendimą išliko bendrijos narių kvorumas. Skelbimas apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą buvo skelbiamas 2016 m. kovo 5 d. laikraštyje „Valstiečių laikraštis“, 2016 m. kovo 5 d. SB „Paežerys“ skelbimų lentose, 2016 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu bendrijos nariams, 2016 m. kovo 17 d. SMS žinutėmis bendrijos nariams. Nors pranešimas apie narių susirinkimą buvo skelbiamas net keturiais skirtingais būdais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo darbotvarkėje buvo numatytas valdymo organo rinkimas, susirinkimo šaukimo tvarka buvo pažeista, kadangi apie susirinkimą turėjo būti pranešta taip pat ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių arba ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos galėjo būti pranešama kiekvienam bendrijos nariui raštu arba pasirašytinai. Atsakovas SB „Paežerys“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad SB „Paežerys“ bendrijos valdyba išpildė visus Sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus rengiant SB „Paežerys“ visuotinis susirinkimą, vykusį 2016-03-19: skelbimas laikraštyje „Valstiečių laikraštis” 2016 m. kovo 5 d. Paskelbimo diena laikraštyje įskaitomą į terminą todėl nuo 03-05 iki 03-18 imtinai yra 14 dienų; skelbimas SB „Paežerys“ skelbimų lentose 2016 m. kovo 5 d.; skelbimas elektroniniu paštu (neprivaloma) 2016 m. kovo 6 d.; papildomas priminimas SMS žinutėmis (neprivaloma) 2016-03-17 bei 2016-03-26 dienomis. Taip pat pažymi, kad susirinkime buvo aiškus dalyvių skaičius, kuris yra nurodytas 2016-03-19 susirinkimo protokole bei jo prieduose „SB Paežerys narių eilinio susirinkimo dalyvių sąrašas“. Remiantis Sodininkų bendrijos įstatymu, balsų skaičiavimo komisija nesudaroma. Tačiau vis tiek buvo išrinktas asmuo suskaičiuoti balsams. Remiantis Sodininkų bendrijos įstatymu, bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. “Už” ir “Prieš” balsavimo modelis nėra taikomas Bendrijos narių susirinkimo metu. Šis balsavimo modelis privalomas bendrijos valdymo organo posėdžiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenys patvirtina, 2016 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) vyko visuotinis SB „Paežerys“ narių susirinkimas. Šio susirinkimo protokole nurodyta, kad SB „Paežerys“ sudaro 167 nariai (iš jų 2 nauji), taip pat jog į susirinkimą atvyko 87 nariai. Nurodoma, kad kvorumas yra, nes susirinkime dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų bendrijos narių. Pažymėta, kad susirinkimui pritarus naujų narių priėmimui, toliau susirinkime balsuoja ir nauji nariai, dėl to toliau 2016-03-19 susirinkime balsavimo teisę turi 87 nariai (el. b. l. 9-15, t. 1). Prie kiekvieno klausimo, už kurį buvo balsuojama žymima balsavusių „už“ ir „prieš“ skaičius arba nurodoma, jog „vienbalsiai pritarta“. Protokolas pasirašytas sekretorės G. S., bei susirinkimo pirmininkės R. S.. Iš susirinkimo dalyvių sąrašo, kuris taip pat pasirašytas sekretorės G. S., bei susirinkimo pirmininkės R. S. matyti, kad už daugiau nei pusę bendrijos narių yra pasirašyta (el. b. l. 30-33, t. 1).Ieškovai prašė pripažinti SB „Paežerys“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2016 m. kovo 19 d., priimtus sprendimus negaliojančiais, motyvuodami, kad nebuvo balsuojant nebuvo kvorumo. Pasak apeliantų sodininkų bendrijos narė D. Č. nepagrįstai balsavo už tris asmenis, R. S. nepagrįstai pasirašė už savo vyrą Ž. S., D. G. nepagrįstai atstovavo savo kaimyną M. P.. Visi šie asmenys nepateikė notaro patvirtintų įgaliojimų, be to nėra duomenų, kad atstovavo savo artimus giminaičius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalyvių registravimas, balsavimo tvarka, netinkamas dalyvių įgaliojimas pažeidė tiek Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus, tiek SB „Paežerys“ įstatuose numatytus reikalavimus, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šie pažeidimai lėmė, jog nebuvo išreikšta tikroji atstovaujamųjų asmenų valia, kvorumo nebuvimą, ar kad susirinkime dalyvavo ir balsavo asmenys, apskritai neturėję teisės to daryti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 16 d. numato, kad balsavimo teisės perleidimo sutarties notaras netvirtina, išskyrus atvejus, kai balsuojama dėl valdymo organo rinkimo ar atšaukimo, bendrijos įstatų pakeitimo, lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 19 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo renkamas bendrijos valdybos pirmininkas. Bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį (Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. 7 d.). Nors apeliantai iš esmės teisingai nurodo, kad šiuo atveju bendrijos narių rašytinės formos įgaliojimai, nepatvirtinti notaro, negalėjo būti laikomi tinkamais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bendrijos nariai, kurie buvo įgalioję kitus asmenis rašytinės formos įgaliojimais atstovauti juos susirinkime, būtų išreiškę kitokią valią ar ginčytų susirinkimo sprendimus. Be to, iš 2016 m. kovo 19 d. susirinkimo protokolo matyti, kad valdybos pirmininko kandidatūra buvo viena ir valdybos pirmininkas buvo išrinktas vienbalsiai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šie pažeidimai lėmė, jog nebuvo išreikšta tikroji atstovaujamųjų asmenų valia. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad nėra žinomas tikslus bendrijos narių sąrašas. Pasak apeliantų į bylą atsakovas pateikė elektroninio dokumento kopiją su bendrijos narių sąrašu, kurioje nėra nurodyta nario sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas ir kt. duomenys. Tačiau su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Sodininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrijos buveinėje turi būti asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai ir juridiniai asmenys. Registravimo knygoje turi būti nurodyta sodininko vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, sodininko įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas asmuo, įsigijęs sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje.Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė į bylą bendrijos narių sąrašą, kuriame nurodyti bendrijos narių vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninių paštų adresai ir kita papildoma informacija (el. b. l. 112-118, t. 1). Atsakovas taip pat pateikė sodininkų bendrijos registravimo žurnalus iki 2007 metų bei bendrijos narių įstojimo prašymus (el. b. l. 120-147, t. 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai iš esmės leidžia identifikuoti bendrijos narius. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad šiame sąraše nėra nurodyta nario sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, nesudaro pagrindo teigti, jog pateiktas bendrijos narių sąrašas neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi minėta įstatymo nuostata nenumato pareigos sodininkų bendrijai registracijos žurnale nurodyti nario sklypo valdymo teisės pagrindo, sodo sklypo ploto ir adreso. Apeliantai skunde tvirtina, kad susirinkimo metu buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka, nes buvo skaičiuojami tik balsai „prieš“, tačiau neskaičiuojami balsai „už“, todėl nebuvo aišku ar priimant atitinkamą sprendimą, buvo bendrijos narių kvorumas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš esmės buvo pažeista balsavimo tvarka, tačiau sprendė, kad nustatyti pažeidimai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti SB „Paežerys“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2016 m. kovo 19 d., priimtų sprendimų negaliojančiais ir pažymėjo, kad šiuo atveju susirinko mėgėjiškų sodų teritorijų savininkai, kurių bendravimas iš esmės nėra formalus, žmonių skaičius bendrijoje didelis, organizuoti susirinkimą, užtikrinti sklandų balsavimą ir kvorumo buvimą nagrinėjamu atveju buvo sudėtinga. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 87 žmonės. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad susirinkimo metu jame dalyvavo ir daugiau žmonių, ne tik bendrijos nariai, susirinkimo metu dalyviai dažnai išeidavo ir vėl grįždavo. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad susirinkime dalyvavo didelis žmonių skaičius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užtikrinti sklandų balsavimą susirinkime buvo sudėtinga. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad susirinkimo metu bendrijos nariai būtų reiškę pretenzijas dėl netinkamo balsų skaičiavimo. Pažymėtina, kad ir patys apeliantai dalyvavo susirinkime ir jokių pretenzijų dėl balsavimo tvarkos susirinkimo metu nereiškė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad balsuojant atitinkamais klausimais nebuvo išreikšta tikroji bendrijos narių valia. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad balsų skaičiavimo pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.