Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-800-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
2S-800-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21415-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
D. J.
Skolininkas
D. J.
Kreditorius
P. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-800-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21415-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.3.2.5.; 3.5.1.; 3.5.24. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkas D. J., išieškotojas P. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas antstolis Dainius Šidlauskas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti skolininko D. J. atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 išduoto vykdomojo rašto nevykdymą.

2. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-378-918/2020 dėl 4 116,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojo P. S. naudai bei skolininko įpareigojimo nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje. Antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta bei asmeniškai įteiktas 2020 m. rugsėjo 26 d. Skolininkas iki šiol teismo sprendimo nevykdo, jokių įpareigojimo vykdymo (sienos griovimo, demontavimo bei perstatymo) darbų nėra pradėjęs. 2021 m. liepos 28 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba nutraukti jų atlikimą, neįvykdymo aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino. Teismas skyrė skolininkui D. J. vienkartinę 250 Eur baudą už 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-378-918/2020 nevykdymą išieškotojo P. S. naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, įsiteisėjo 2020 m. liepos 24 d., tačiau iki šiol nėra įvykdytas. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4861-868/2021 skolininkui už minėto teismo sprendimo nevykdymą jau buvo paskirta 100 Eur bauda;

3.2. teismo sprendimo neįvykdymą skolininkas grindžia sudėtinga savo finansine padėtimi, nurodydamas, kad neturi lėšų įvykdyti minėto teismo sprendimo. Skolininko gaunamos mažos pajamos nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimo. Kita vertus, skolininko šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 1 000 Eur, taigi skolininko finansinė situacija nėra tokia sudėtinga, jog būtų galima spręsti, kad jis per 1,5 metų objektyviai nebūtų turėjęs galimybių įvykdyti teismo sprendimo (pagal skolininko pateiktą lokalinę sąmatą tokie darbai kainuotų 2 138,30 Eur);

3.3. esminė priežastis, dėl kurios nėra įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra skolininko nesutikimas su šiuo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, asmuo sutinka su šiuo sprendimu ar ne. Nuo atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą skolininko neatleidžia aplinkybė, kad po antstolio teikimo dėl baudos skolininkui skyrimo skolininkas 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, prašydamas iš bendrijos, be kita ko, priteisti 2 138 Eur statybos padarinių šalinimo išlaidų (civilinė byla Nr. e2-1650-807/2022). Skolininko teigimu, minėto ieškinio tenkinimo atveju skolininkas turėtų lėšų įvykdyti teismo sprendimą. Skolininko nurodytos aplinkybės nepaneigia jo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris iki šiol nėra įvykdytas;

3.4. skolininkas neįrodė objektyvių priežasčių, dėl kurių teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Antstolis dėl baudos skolininkui skyrimo už 2020 m. rugsėjo 15 d. vykdomojo rašto nevykdymą kreipėsi ne pirmą kartą. Kita vertus, nors teismo sprendimas, už kurio nevykdymą antstolis prašo skirti baudą, įsiteisėjo dar 2020 m. liepos 24 d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skolininkas po jo įsiteisėjimo aktyviai naudojosi įstatymo leidžiamomis teisminės gynybos priemonėmis, siekdamas, kad minėtas sprendimas būtų panaikintas, tai yra 2020 m. spalio 23 d. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo (kurį atsisakyta priimti kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi), 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą, ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi);

3.5. įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas skyrė skolininkui vienkartinę 250 Eur dydžio baudą už 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-378-918/2020 nevykdymą išieškotojo P. S. naudai.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Pagrindinė sprendimo neįvykdymo priežastis yra sunki skolininko materialinė priežastis. Siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą ir nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, pagal architekto R. M. 2020 liepos 17 d. projektą, darbų sąmatą ir MB „Visų darbų centras“ lokalinę sąmatą sienų demontavimas ir mūro darbai sudarytų 2 138 Eur. Skolininko turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga (šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 1 000 Eur). Be to, teismui buvo pateikti dokumentai, kad be išlaidų pragyvenimui iš skolininko yra išieškomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisminiuose ginčuose dėl garažo, skolininkas taip pat patiria advokato išlaidas. Aplinkybė, jog skolininko materialinė padėtis yra sunki, yra objektyvi ir jos pagerinti skolininkas negali ir dėl amžiaus, dėl mažos pensijos, dėl ekonominės padėties šalyje;

4.2. skolininkas 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, prašydamas iš bendrijos priteisti 2 138 Eur statybos padarinių šalinimo išlaidų (civilinė byla Nr. e2-1650-807/2022). Taigi, pareiškėjas teismo sprendimo neįvykdė ne dėl nesutikimo su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimu, o dėl sunkios materialinės padėties. Be to, suinteresuotam asmeniui P. S. sprendimo neįvykdymas problemų nesukelia, visą laiką suinteresuotas asmuo P. S. naudojosi tokiu garažu, koks jis yra;

4.3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimas yra ydingas – teismas įpareigojo garažą nugriauti skolininką, nors reikalavimas nugriauti turėjo būti pateiktas statytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje T. prieš Lietuvą, laikomasi pozicijos, jog statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas. EŽTT nurodė, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi teisę taisyti, tačiau neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Dėl to, byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendime nesprendė dėl asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, atsakomybės ir, apeinant šiuos asmenis, įpareigojo savavališkos statybos padarinius pašalinti skolininką, t. y. užkrovė šią naštą skolininkui. Taigi skolininkas nepagrįstai buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurių pašalinti skolininkas negali dėl sunkios finansinės padėties, o skundžiama nutartimi teismas dar labiau padidino šią naštą, skyręs skolininkui baudą.

Atsiliepimas

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į skolininko atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-378-918/2020 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui D. J. dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti D. J. pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu (duomenys neskelbtini), atstatant garažo matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano (duomenys neskelbtini) fragmente, t. y. sumažinant garažo, esančio (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm), ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino: įpareigojo D. J. nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje; priteisė ieškovui P. S. iš atsakovo D. J. 4 116,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2020 m. rugsėjo 15 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 4 116,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojo P. S. naudai bei skolininko D. J. įpareigojimo nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje.

11. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui (vykdomoji byla Nr. 0178/20/01720). Skolininkui D. J. 2020 m. rugsėjo 21 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris įteiktas asmeniškai 2020 m. rugsėjo 26 d. Skolininkas teismo sprendimo nevykdė, todėl antstolis 2021 m. sausio 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba nutraukti jų atlikimą, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas spręsti skolininko atsakomybės klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4861-868/2021 skyrė skolininkui D. J. fiksuotą 100 Eur dydžio baudą išieškotojo P. S. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1262-275/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria skolininkui paskirta bauda, paliko nepakeistą.

12. 2021 m. rugpjūčio 2 d. antstolis pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti skolininko D. J. atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 išduoto vykdomojo rašto nevykdymą. Antstolis nurodė, jog skolininkas iki šiol teismo sprendimo nevykdo, jokių įpareigojimo vykdymo (sienos griovimo, demontavimo bei perstatymo) darbų nėra pradėjęs, todėl 2021 m. liepos 28 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba nutraukti jų atlikimą, neįvykdymo aktas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartimi skolininkui D. J. pakartotinai skyrė vienkartinę 250 Eur dydžio baudą išieškotojo P. S. naudai.

13. CPK 18 straipsnyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apeliantas dėl įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo bandė inicijuoti kasacinį procesą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apelianto kasacinius skundus atsisakė priimti. Apeliantas taip pat teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-9231-1012/2021, prašymas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1683-661/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis palikta nepakeista. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eCIK-794/2022) yra priimtas apelianto prašymas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; prašymai paskirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. kovo 31 d. 9.00 val., tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su aukščiau nurodytų civilinių bylų duomenimis LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatė, jog šiuo metu būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01720. Civilinėje byloje Nr. eA2-9231-1012/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti vykdymo veiksmai), tačiau šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki apelianto prašymo atnaujinti procesą išnagrinėjimo. Minėta, jog prašymas atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Taigi, konkrečiu atveju įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas, todėl sprendimas turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

17. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo apeliantas D. J. buvo įpareigotas nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant garažo plotį iki 281 cm, ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, nėra įvykdytas.

19. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Iš aptariamos CPK 771 straipsnio 6 dalies normos konstrukcijos matyti, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą, skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.

20. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ir toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

22. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką.

23. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, jog bauda už teismo sprendimo nevykdymą jam paskirta nepagrįstai. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog sprendimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl sunkios skolininko finansinės padėties, bei akcentuoja, jog sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra ydingas – teismas nenustatinėjo asmenų (statytojų), kurių lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai, ir neteisėtai šią naštą užkrovė skolininkui.

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25. Šioje byloje apeliantas iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Apeliantas, iš esmės nesutikdamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, padarytomis išvadomis, pateikia savo nuomonę dėl teismo padarytų išvadų turinio, teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės normų taikymo. Apeliantas iš esmės siekia, kad šioje byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai, kurie nagrinėjo šalių ginčą iš esmės. Pažymėtina, jog tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu apeliantui nustatytų įpareigojimų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat aplinkybėmis, jog teismas nenustatinėjo kitų asmenų, kurių lėšomis turi būti įvykdytas sprendimas, neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti apeliantą nuo paskirtos baudos. Apelianto finansinė padėtis negali būti pagrindas apeliantui apskritai neskirti baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta pakartotinė 250 Eur bauda atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei paskirta atsižvelgus į apelianto finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su deklaratyviais apelianto argumentais, jog suinteresuotam asmeniui P. S. sprendimo neįvykdymas problemų nesukelia, šiuo atveju suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu antstolio prašymą skirti apeliantui baudą palaikė ir prašė tenkinti.

27. Aplinkybė, jog apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 138 Eur garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo išlaidų bei 3 000 Eur už garažo vertės sumažėjimą, taip pat negali pateisinti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1650-807/2022 apelianto ieškinys atmestas.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai atliko veiksmus, kuriais siekė iki galo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Priešingai, skolininkas nagrinėjamu atveju nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo visišką įvykdymą, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 250 Eur dydžio bauda už pakartotinį privalomo nurodymo nevykdymą konkrečiu atveju yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinkanti bendruosius civilinio proceso principus, skolininko finansinę padėtį, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė