Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, V. Ž., O. T., S.i M. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. B. prašo atnaujinti įstatymo numatytą 3 mėnesių (pagal galiojusį teisinį reglamentavimą turėtų būti 6 mėnesių) terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjas V. B. nurodo, kad yra penktos eilės įpėdinis – palikėjos E. Ž. brolio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikėja E. Ž. turėjo keturis vaikus: I. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), A. L. Želionį, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), R. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). E. Ž. palikimą yra priėmęs sūnus V. Ž., jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjas nurodo, kad palikėja E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos palikimo nei vienas įpėdinių nepriėmė, tačiau iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. rašto matyti, kad E. Ž. palikimą yra priėmęs jos sūnus V. Ž., jam išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, V. Ž. priėmus palikimą po E. Ž. mirties, būdamas žemesnės eilės paveldėtojas nei V. Ž., pareiškėjas neteko teisės į jos palikimą. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei jis atnaujinamas teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti.

Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, kaip mirusiosios įpėdinis, turėjo teisę pagal tuometinį teisinį reglamentavimą per šešis mėnesius (pagal 1964 m. Civilinio kodekso normas) nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus į palikimą, tačiau to nepadarė Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad informacija apie tai, jog dėl R. Ž. palikimo niekas nesikreipė, jam tapo žinoma tik 2023-08-08, gavus duomenis iš Testamentų registro, negalima būti vertinama kaip svarbi praleistam terminui atnaujinti. Šiuo atveju svarbu tai, kad apie E. Ž. mirties faktą pareiškėjui buvo žinoma, jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti jis neatliko, o V. Ž. priėmus palikimą, jis kaip žemesnės eilės paveldėtojas, teisės į palikimą net ir padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui nebūtų įgijęs. Taip pat pastebėtina, kad palikėjos mirties metu 1999 metais Testamentų registras dar nebuvo įsteigtas, taigi ir duomenų apie tuometį palikimo priėmimą jame nėra, kas patvirtinama Testamentų registro išrašu. Tokio pobūdžio informaciją gali pateikti tik palikimo atsiradimo vietos notaras, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta teismui užklausus notarą.

Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes per šešių mėnesių laikotarpį nuo palikėjos E. Ž. mirties pareikšti reikalavimus mirusiosios aukštesnės eilės įpėdiniams. Pareiškėjas dėl termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2023-11-24, gavęs duomenis iš Testamentų registro. Pareiškėjas nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą, dėl ko sprendžiama, kad nėra pagrindo atnaujinti prašomą terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo V. B. pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.