Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00024-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. lapkričio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „B“ vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, būdamas UAB „I“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – LR BAĮ) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“, kuriame nurodyta, kad už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsakingas įmonės vadovas, to paties įstatymo 14 straipsnį „Apskaitos dokumentų pasirašymas“, kuriame nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsakingas įmonės vadovas, būdamas atsakingu už UAB „I“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas šios Bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę Bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje tyčia fiksavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas arba šių duomenų visai nefiksavo, t. y. tyčia organizavo apgaulingą UAB „I“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pažeidė:

LR BAĮ 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

LR BAĮ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

LR BAĮ 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 5 straipsnį, kuriame nurodyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus ir 16 straipsnio 9 dalį, kurioje nurodyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai;

2005 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų ir 5 punktą, kuriame nurodyta, kad kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus; nes:

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2012-08-22 susitarė su J. M. ir T. M., kad UAB „I“ jiems parduos nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 107 000 Lt, šį susitarimą patvirtino veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01 buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus ir pasirašiusį 2012-08-22 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L4-6, kuria UAB „I“ įsipareigojo J. M. parduoti nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 103 000 Lt, o J. M. įsipareigojo sumokėti 60 000 Lt avansą per vieną dieną nuo preliminarios sutarties pasirašymo ir 43 000 Lt pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2012-10-08 Donelaičio g., Kauno m., tiksliai nenustatytoje vietoje iš J. M. ir T. M. gavo 60 000 Lt avansą, iš kurių 20 000 Lt T. M. į UAB „I“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo bankiniu pavedimu iš V. Č. priklausančios atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį „buto pirkimas – paskola T. M.“, o 40 000 Lt J. M. sumokėjo grynaisiais, neišrašė pinigų priėmimo kvito arba kasos pajamų orderio iš J. M. gautiems 40 000 Lt grynaisiais, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 40 000 Lt, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2012-10-12 Donelaičio g., Kauno m., tiksliai nenustatytoje vietoje iš J. M. gavo 47 000 Lt grynaisiais, veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19), kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, kuri išrašė 2012-11-16 kasos pajamų orderį Serija NSN Nr. 00030, kuriame nurodė, kad iš J. M. gavo ne 47 000 Lt, o 31 500 Lt, ir šį kasos pajamų orderį apskaitė kasos knygoje, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 15 500 Lt (40 000 – 31 500), bei remdamasi šiuo kasos pajamų orderiu ir 2012-10-08 bankiniu pavedimu išrašė 2012-09-05 pardavimo sąskaitą faktūrą Serija NSN Nr. 6, kurioje nurodė, kad UAB „I“ pardavė J. M. nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 51 500 Lt (20 000 + 31 500) ir šią PVM sąskaitą faktūrą apskaitė „Pardavimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ registre, tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neįformino ir neapskaitė 55 500 Lt (40 000 + 15 500), iš kurių 45 867,77 Lt (13 284,22 Eur) pardavimo pajamų ir 9 632,23 Lt (2 789,69 Eur) pardavimo PVM;

- veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01 buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, kuris kaip UAB „I“ atstovas susitarė su E. F. ir P. B., kad UAB „I“ jiems parduos nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 77 000 Lt ir kuris 2012-09-07 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas kartu su UAB „I“ projektų vadovu D. V., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, turėjusiu galiojimą atstovauti Bendrovę ir pasirašiusiu 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, gavęs iš E. F. ir P. B. 77 000 Lt grynaisiais išrašė 2012-09-07 pinigų priėmimo kvitą Serija SPB Nr. 5338XXX, kuriame nurodė, kad iš E. F. ir P. B. gavo ne 77 000 Lt, o 41 000 Lt, L. D. veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19), kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, kuri išrašė 2012-09-07 kasos pajamų orderį Serija NSN Nr. 00026, kuriame nurodė, kad iš E. F. gavo ne 77 000 Lt, o 41 000 Lt, ir šį kasos pajamų orderį apskaitė kasos knygoje, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 36 000 Lt (77 000 – 41 000), bei remdamasi šiuo kasos pajamų orderiu išrašė 2012-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą Serija NSN Nr. 7, kurioje nurodė, kad UAB „I“ pardavė E. F. nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 41 000 Lt ir šią PVM sąskaitą-faktūrą apskaitė „Pardavimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ registre, tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neįformino ir neapskaitė 36 000 Lt (77 000 + 41 000), iš kurių 29 752,07 Lt (8 616,80 Eur) pardavimo pajamų ir 6 247,93 Lt (1 809,52 Eur) pardavimo PVM;

- veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01 buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, kuris kaip UAB „I“ atstovas susitarė su P. Ž. ir J. L., kad UAB „I“ jiems parduos nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 125 000 Lt ir šį susitarimą patvirtino priimdamas avansinį mokėjimą 60 000 Lt grynaisiais, kuris apskaitytas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal 2012-04-23 pinigų priėmimo kvitą Serija SPB Nr. 5338XXX, L. D. 2012-09-27 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas kartu su E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, gavo iš P. Ž. ir J. L. galutinę buto kainos dalį – 65 000 Lt, iš kurių 10 092 Lt P. Ž. į UAB „I“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo bankiniu pavedimu iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o 54 908 Lt P. Ž. ir J. L. sumokėjo grynaisiais, neišrašė pinigų priėmimo kvito arba kasos pajamų orderio grynais gautiems pinigams, tokiu būdu Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 54 908 Lt, šiuos neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį perdavė UAB „I“ vyr. finansininkei L. N. (mirė 2013-10-19), kuri remdamasi 2012-04-23 pinigų priėmimo kvitu ir 2012-09-27 bankiniu pavedimu išrašė 2012-09-27 PVM sąskaitą-faktūrą Serija NSN Nr. 9, kurioje nurodė, kad UAB „I“ pardavė P. Ž. nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 70 092 Lt ir šią PVM Sąskaitą faktūrą apskaitė „Pardavimo dokumentai nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ registre, tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neįformino ir neapskaitė 54 908 Lt (125 000 - 70 092), iš kurių 45 378,51 Lt (13 142,52 Eur) pardavimo pajamų ir 9 529,49 Lt (2 759 Eur) pardavimo PVM;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2013-01-30 susitarė su D. A. ir R. A., kad UAB „I“ jiems parduos 1/6 negyvenamos patalpos – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtos statybos butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtos statybos butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 272 000Lt, šį susitarimą patvirtino veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01, 2012 m. spalio 11d. įsakymą Nr. 12/10/11 buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus ir pasirašiusį 2013-01-30 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L4-03, kuria UAB „I“ įsipareigojo D. A. parduoti nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 136 000 Lt, o D. A. įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt avansą per vieną dieną nuo preliminarios sutarties pasirašymo ir 126 000 Lt (59 360 Lt – UAB „I“ ir 66 640 Lt – UAB „V“) pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2013-01-30 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį L4-04, kuria UAB „I“ įsipareigojo D. A. parduoti nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 136 000 Lt, o D. A. įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt avansą per vieną dieną nuo preliminarios sutarties pasirašymo ir 126 000 Lt (59 360 Lt – UAB „I“ ir 66 640 Lt – UAB „V“) pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurias 2013-02-01 D. A. į UAB „I“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 20 000 Lt avansinius mokėjimus bei 2013-04-09 AB „DNB“ bankas D. A. vardu sumokėjo 110 726 Lt, L. D. 2013-03-20 Kauno m. X-jame notaro biure, (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas kartu su E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, gavo iš D. A. ir R. A. 141 274 Lt grynaisiais, veikdamas per E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuris išrašė 2013-03-20 pinigų priėmimo kvitą serija NS Nr. 004, kuriame nurodė, kad iš D. A. gavo ne 141 274 Lt, o 7 682 Lt, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 133 592 Lt (141 274 – 7 682), veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandori ir kuri, nieko nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašė 2013-03-20 kasos pajamų orderį serija NS Nr. 0013001, kuriame nurodė, kad iš D. A. gavo ne 141 274 Lt, o 7 682 Lt, ir šį kasos pajamų orderį apskaitė kasos knygoje ir 2013 m. apyvartos žiniaraščio „Kasa“ pajamose, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 133 592 Lt (141 274 – 7 682), bei remdamasi kasos pajamų orderiu ir 2013-02-01 ir 2013-04-09 bankiniais pavedimais išrašė 2013-03-20 PVM sąskaitą-faktūrą serija NS Nr. 0013005, kurioje nurodė, kad UAB „I“ pardavė D. A. ir R. A. negyvenamąsias patalpas – garažą ir du butus už 138 408 Lt ir šia PVM sąskaitą faktūrą apskaitė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registre, tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neįformino 133 592 Lt (272 000 – 138 408), iš kurių 110 406,61 Lt (31 975,96 Eur) pardavimo pajamų ir 23 185,39 Lt (6 714,95 Eur) pardavimo PVM;

- veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01, 2012 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 12/10/11, 2013 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 13/02/11, buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, kuris kaip UAB „I“ atstovas susitarė su P. Š., kad UAB „N“ jam parduos 1/9 negyvenamosios patalpos-garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 18 000 Lt, 2013-10-14 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas kartu su E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, gavo iš P. Š. 18 000 Lt grynaisiais, neišrašė pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje veikdamas per E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pateikė P. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytą 2013-10-14 pinigų priėmimo kvitą serija NSP Nr. 0013, kurį pasirašė E. Ž., nežinojęs apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad iš P. Š. gavo ne 18 000 Lt, o 3 000 Lt, t. y. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 15 000 Lt (18 000 – 3 000), veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį ir kuri, nieko nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašė 2013-10-14 kasos pajamų orderį serija NSK Nr. 130010, kuriame nurodė, kad iš P. Š. gavo ne 18 000 Lt, o 3 000 Lt, ir šį kasos pajamų orderį apskaitė kasos knygoje, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 15 000 Lt (18 000 Lt – 3 000), bei remdamasi kasos pajamų orderiu išrašė 2013-10-14 PVM sąskaitą faktūrą serija NS Nr. 0013016, kurioje nurodė, kad UAB „I“ pardavė P. Š. 1/9 negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), už 3 000 Lt ir šią PVM Sąskaitą faktūrą apskaitė „Išrašytos sąskaitos nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31“ registre, tokiu būdu L. D. bendrovės buhalterinėje apskaitoje neįformino ir neapskaitė 15 000 Lt (18 000 – 3 000), iš kurių 12 396,69 Lt (12 396,69 Eur) pardavimo pajamų ir 2 603,31 Lt (753,97 Eur) pardavimo PVM;

tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje iš viso neapskaitė iš pirkėjų gautų 295 000 Lt (85 437,91 Eur), iš kurių 243 802 Lt (70 610 Eur) pardavimo pajamų ir 51 198 Lt (14 828 Eur) pardavimo PVM.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „I“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-13.

Taip pat jis pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 būdamas UAB „I", į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė:

- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, to paties įstatymo 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas ir to paties straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kaip prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą;

- 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-211 28 straipsnio „Teisingo ir visuotinio privalomumo principas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę bei to paties straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;

nes vykdydamas UAB „I“ ūkinę komercinę veiklą, siekdamas išvengti UAB „I“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „I” pajamas ir pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitiks tikrovės, UAB „I“ PVM deklaracijose (forma – FR0600) nedeklaravo 14 828 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tikrovės neatitinkančias UAB „I“ PVM deklaracijas, o būtent:

- veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19), kuriai pateikė neteisingus duomenis apie tarp Bendrovės ir J. M. ir T. M., E. F. ir P. B. bei P. Ž. ir J. L. įvykusius sandorius, 2012-10-22 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2012 metų rugsėjo mėnesį į 11 laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 226 605 Lt, nors turėjo įrašyti 373 013 Lt, į 29 laukelį „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 47 587 Lt, nors turėjo įrašyti 72 997 Lt, tokiu būdu 25 410 Lt (72 997 – 47 587) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos 36 laukelis);

- veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., objektyviai neturėjusią galimybės suvokti ir nesuvokusią savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, kuriai pateikė neteisingus duomenis apie tarp Bendrovės ir D. A. bei R. A. įvykusį sandorį, 2013-04-24 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2013 m. kovo mėnesį į 11 laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 170 057 Lt, nors turėjo įrašyti 303 649 Lt, į 29 laukelį „Standartinio tarifo PVM“ įrašė 35 713 Lt, nors turėjo įrašyti 58 898 Lt, tokiu būdu 23 185 Lt (58 898 – 35 713) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos 36 laukelis);

- veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., objektyviai neturėjusią galimybės suvokti ir nesuvokusią savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, kuriai pateikė neteisingus duomenis apie tarp Bendrovės ir P. Š. įvykusį sandorį, 2013-11-25 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2013 m. spalio mėnesį į 11 laukelį „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 2 481 Lt, nors turėjo įrašyti 17 481 Lt, į 29 laukelį „Standartinio tarifo PVM“ įrašė 521 Lt, nors turėjo įrašyti 3 124 Lt, tokiu būdu 2 603 Lt (3 124 -521) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (deklaracijos 36 laukelis);

tokiu būdu L. D. 2012 metų rugsėjo mėnesio ir 2013 m. kovo ir spalio mėnesių PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis apie pajamas ir nedeklaravo 295 000 Lt (85 438 Eur) apmokestinamųjų sandorių vertės ir 51 198 Lt (14 828 Eur) pardavimo PVM, todėl į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 14 828 Eur mokėtino pardavimo PVM.

- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 7 straipsnio „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas, 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti bei to paties straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais;

nes vykdydamas UAB „I“ ūkinę komercinę veiklą, siekdamas išvengti UAB „I“ mokėtino pelno mokesčio, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „I” pajamas ir pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitiks tikrovės, UAB „I“ pelno mokesčio deklaracijose (forma –PLN204) nedeklaravo 11 233 Eur mokėtino pelno mokesčio ir elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir nuostolius, o būtent:

- veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19) 2013-02-09 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 metus II dalies 18 laukelyje įrašė 731 552 Lt, nors turėjo įrašyti 852 550 Lt, t. y. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 120 998 Lt (852 550 – 731 552) pardavimo pajamų, taip pat III dalies 1, 44, 46 ir 49 laukeliuose nepagrįstai įrašė 75 873 Lt nuostolį, nors turėjo į III dalies 44, 46, 48 laukelius įrašyti 45 125 Lt (120 998 – 75 873) pelną, taip pat į deklaracijos 51, 59 ir 88 laukelius nieko neįrašė, nors, atsižvelgiant į 2011 m. nuostolį, kuris sudarė 2 583 Lt, turėjo įrašyti 42 542 Lt (45 125 – 2 583) ir į deklaracijos 60 ir 73 laukelius nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 6 381 Lt (42 542 x 15 %), dėl to, kad L. D. 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir nuostolius UAB „I“ nesumokėjo 6 381 Lt (arba 1 848 Eur) mokėtino pelno mokesčio;

- veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., objektyviai neturėjusią galimybės suvokti ir nesuvokusią savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, 2014-06-02 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 metus II dalies 18 laukelyje įrašė 1 050 005 Lt, nors turėjo įrašyti 1 172 809 Lt, t. y. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 122 804 Lt (1 172 809 – 1 050 005) pardavimo pajamų, taip pat III dalies 1 laukelyje įrašė 65 645 Lt, nors turėjo įrašyti 188 449 Lt, t. y. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 122 804 Lt (188 449 – 65 645) pelno, kadangi 1, 44, 46, 48 ir 85 laukeliuose deklaravo tik 65 645 Lt pelną, iš jo nepagrįstai atskaitė praėjusio laikotarpio nuostolį, t. y. į 50 laukelį įrašė 65 645 Lt, nors Bendrovė praėjusį laikotarpį nuostolių neturėjo, todėl į 50 langelį turėjo įrašyti 0 Lt, kadangi nepagrįstai atskaitė praėjusio laikotarpio nuostolį į 51, 59 ir 88 laukelius nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 188 449 Lt ir į deklaracijos 60 ir 73 laukelius nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 28 267 Lt (188 449 x 15 %), dėl to, kad L. D. 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir nuostolius UAB „I“ nesumokėjo 28 267 Lt (arba 8 187 Eur) mokėtino pelno mokesčio;

- veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., objektyviai neturėjusią galimybės suvokti ir nesuvokusią savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, 2015-06-01 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 metus 45 laukelyje įrašė 19 495 Lt nuostolį, nors turėjo įrašyti 0 Lt, t. y. nepagrįstai deklaravo praėjusiojo laikotarpio nuostolį, 48 ir 52 laukeliuose nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 19 495 Lt apmokestinamąjį pelną ir į 55, 59, ir 62 laukelius nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 2 924 Lt (19 495 x 15 %), dėl to, kad L. D. 2014 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie nuostolius UAB „I“ nesumokėjo 2 924 Lt (arba 847 Eur) mokėtino pelno mokesčio;

- veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., objektyviai neturėjusią galimybės suvokti ir nesuvokusią savo atliekamų veiksmų neteisėtumo, 2016-06-03 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus 45 laukelyje įrašė 2 341 Eur nuostolį, nors turėjo įrašyti 0 Eur, t. y. nepagrįstai deklaravo praėjusiojo laikotarpio nuostolį, 48 ir 52 laukeliuose nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 2 341 Eur apmokestinamąjį pelną ir į 55, 59, ir 62 laukelius nieko neįrašė, nors turėjo įrašyti 351 Eur (2 341 x 15 %), dėl to, kad L. D. 2015 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie nuostolius UAB „I“ nesumokėjo 351 Eur mokėtino pelno mokesčio;

Dėl to, kad L. D. metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. mokestinį laikotarpį pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir nuostolius UAB „I“ nesumokėjo 11 233 Eur (1 848 + 8 187 + 847 + 351) mokėtino pelno mokesčio.

Tokiu būdu L. D., siekdamas išvengti 14 828 Eur mokėtino PVM mokesčio ir 11 233 Eur mokėtino pelno mokesčio, į UAB „I“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „I“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės biudžetui padarydamas 26 061 Eur žalą.

siekdamas nuslėpti UAB „I“ gautas pajamas ir išvengti UAB „I“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 Kauno m. X-jame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė sutartis rengusiai ir tvirtinusiai notarei J. V., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastojo dokumentus, o būtent:

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-09-05 pateikė 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-3954, rengusiai ir tvirtinusiai Kauno m. X-ojo notaro biuro notarei J. V., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „I“ parduoda J. M., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu T. M., nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 51 500 Lt, nors su J. M. ir T. M., susitarė, kad butą parduos už 107 000 Lt, 2012-09-05 šią tikrovės neatitinkančią Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino savo parašu, tokiu būdu L. D. suklastojo 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-3954, kurią J. M. ir T. M. pateikė VĮ „Registrų centras“;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau nei 2012-09-07 pateikė 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, rengusiai ir tvirtinusiai Kauno m. X-ojo notaro biuro notarei J. V., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „I“ parduoda E. F. ir P. B. nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 41 000 Lt, nors su E. F. ir P. B. susitarė, kad butą parduos už 77 000 Lt, veikdamas per UAB „I“ projektų vadovą D. V., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, turėjusį įgaliojimą atstovauti įmonę, kuris 2012-09-07 tikrovės neatitinkančią Pirkimo pardavimo sutartį patvirtino savo parašu, suklastojo 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, kurią E. F. ir P. B. pateikė VĮ „Registrų centras“;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-09-27 pateikė 2012-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4298, rengusiai ir tvirtinusiai Kauno m. X-ojo notaro biuro notarei J. V., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „I“ parduoda P. Ž. ir J. L. nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 70 092 Lt, nors su P. Ž. ir J. L. susitarė, kad butą parduos už 125 000 Lt, 2012-09-27 šią tikrovės neatitinkančią Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino savo parašu, tokiu būdu L. D. suklastojo 2012-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4298, kurią P. Ž. ir J. L. pateikė VĮ „Registrų centras“;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-03-20 pateikė 2013-03-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-1171, rengusiai ir tvirtinusiai Kauno m. X-ojo notaro biuro notarei J. V., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „I“ parduoda D. A. ir R. A. 1/6 negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 138 408 Lt, nors su D. A. ir R. A. susitarė, kad 1/6 negyvenamosios patalpos – garažą ir du butus parduos už 272 000 Lt, 2013-03-20 šią tikrovės neatitinkančią Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino savo parašu, tokiu būdu L. D. suklastojo 2013-03-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-1171, kurią D. A. ir R. A. pateikė VĮ „Registrų centras“;

- ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-10-14 pateikė 2013-10-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-50-58, rengusiai ir tvirtinusiai Kauno m. X-ojo notaro biuro notarei J. V., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „I“ parduoda P. Š. 1/9 negyvenamosios patalpos – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 3 000 Lt, nors su P. Š. susitarė, kad 1/9 negyvenamosios patalpos – garažą parduos už 18 000 Lt, 2013-10-14 šią tikrovės neatitinkančią Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino savo parašu, tokiu būdu L. D. suklastojo 2013-10-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-50-58, kurią P. Š. pateikė VĮ „Registrų centras“;

Tokiu būdu L. D. suklastojo 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-3954, 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, 2012-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4298, 2013-10-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-50-58, 2013-03-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-1171.

Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 būdamas UAB „I", į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusias ir turėtas UAB „I“ pinigines lėšas, gautas iš fizinių asmenų, jų neįformino ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, o pasisavino, o būtent:

- Kauno m., K. Donelaičio g. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2012-10-08 gavo iš J. M. 40 000 Lt grynais už nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), neišrašė pinigų priėmimo kvito arba kasos pajamų orderio, šių piniginių lėšų neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat Kauno m., K. Donelaičio g. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau 2012-10-12 gavęs iš J. M. galutinę parduodamo buto kainos dalį – 47 000 Lt, veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19), kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, išrašė 2012-11-16 kasos pajamų orderį serija NSN Nr. 00030, kuriame nurodė, kad gavo ne 47 000 Lt, o 31 500 Lt, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 15 500 Lt (47 000 – 31 500), iš viso L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 55 500 Lt (40 000 + 15 500) gautų iš J. M., šių piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino UAB „I“ priklausančius 55 500 Lt;

- veikdamas per UAB „I“ vadybininką E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagal 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 12/06/01, 2012 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 12/10/11, 2013 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 13/02/11, buvusį atskaitingu asmeniu, turėjusiu teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, kuris būdamas su UAB „I“ projektų vadovu D. V., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2012-09-07 Kauno m. X-jame notaro biure gavęs iš E. F. ir P. B. 77 000 Lt grynais pinigais už nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), išrašė 2012-09-07 pinigų priėmimo kvitą serija SPB Nr. 5338XXX, kuriame nurodė, kad E. F. ir P. B. sumokėjo ne 77 000 Lt, o 41 000 Lt, ir kuris perdavė 77 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą L. D., kuris veikdamas per UAB „I“ vyr. finansininkę L. N. (mirė 2013-10-19), kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, išrašė 2012-09-07 kasos pajamų orderį serija NSN Nr. 00026, kuriame nurodė, kad iš E. F. gavo ne 77 000 Lt, o 41 000 Lt, t. y. L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 36 000 Lt (77 000 – 41 000) gautų iš E. F., šių piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino UAB „I“ priklausančius 36 000 Lt;

- 2012-09-27 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas su UAB „I“ darbuotoju E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, iš P. Ž. ir J. L. gavo 54 908 Lt grynaisiais už nebaigtą statyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), neišrašė pinigų priėmimo kvito arba kasos pajamų orderio, šių piniginių lėšų neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, jų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino 54 908 Lt;

- 2013-03-20 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas su UAB „I“ vadybininku E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, iš D. A. ir R. A. gavo 141 274 Lt grynaisiais, veikdamas per E. Ž., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, išrašė 2013-03-20 pinigų priėmimo kvitą serija NS Nr. 004, kuriame nurodė, kad iš D. A. ir R. A. gavo ne 141 274 Lt, o 7 682 Lt t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 133 592 Lt (141 274 – 7 682), taip pat veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., nežinojusią apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, išrašė 2013-03-20 kasos pajamų orderį serija NS Nr. 0013001, kuriame nurodė, kad iš D. A. gavo ne 141 274 Lt, o 7 682 Lt, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 133 592 Lt (141 274 – 7 682), šių piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino UAB „I“ priklausančius 133 592 Lt;

- 2013-10-14 Kauno m. X-jame notaro biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., būdamas su UAB „I“ vadybininku E. Ž., nežinojusiu apie vykdomą nusikalstamą veiką, iš P. Š. gavo 18 000 Lt grynaisiais už 1/9 negyvenamosios patalpos – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), neišrašė pinigų priėmimo kvito, vėliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pateikė P. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens išrašytą 2013-10-14 pinigų priėmimo kvitą serija NSP Nr. 0013, kurį pasirašė E. Ž., nežinojęs apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, kad iš P. Š. gavo ne 18 000 Lt, o 3 000 Lt, bei veikdamas per UAB „I“ buhalterę D. K., nežinojusią apie vykdomą nusikalstamą veiką, kuriai pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį sandorį, išrašė 2013-10-14 kasos pajamų orderį serija NSK Nr. 130010, kuriame nurodė, kad iš P. Š. gavo ne 18 000 Lt, o 3000 Lt, t. y. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 15 000 Lt (18 000 –3 000) gautų iš P. Š., šių piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino UAB „I“ priklausančius 15000 Lt;

Iš viso L. D. pasisavino 295 000 Lt (arba 85 438 Eur) UAB „I“ priklausančių piniginių lėšų, tokiu būdu padarydamas UAB „I“ 85 438 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis L. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad ,,I“ civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir netinkamas, nesutinka atlyginti, kadangi žalos nepadarė. VMI civilinis ieškinys taip pat yra nepagrįstas. Visus mokesčius sumokėjo. Mano, kad tai yra nukreipta asmenų, kurie yra nepatenkinti butų kokybę, tačiau kontekstas yra platesnis. Jie nupirko iš didelio komplekso vieną dalį, tie žmonės apsijungė į tam tikrą darinį, manydami, kad jie turi išspręsti ir tų, kuriuos jie nupirko ir kitų esančių žmonių problemas. Tai galimai sukėlė jų norą spręsti per jų bendrovę iškilusius klausimus, kurie jiems liko nuo bankrutavusios bendrovės. Dalis sumos, kuri buvo sutarta mokėti už butą, dalis buvo ,,I“, dalis ,,V“. Tie liudytojai, kurie teigė, kad sumokėjo daugiau nei buvo sutartyje, galbūt jie sumokėjo daugiau kažkam, bet į jų įmonę tai nepateko, turint mintyje visus 46 atvejus. Po sutarčių sudarymo su pirkėjais nebendravo. Kadangi buvo sutarę, kad G. įrenginėja ir prižiūri visą tą namo procesą, tai visi klausimai, kurie kildavo gyventojams, eidavo per jį. Su G. pradžioje buvo partnerystė, po to tie santykiai kažkokiu būdu atvėso. Žodine tvarka nustatė, kad dirbantys vadybininkai gali sudaryti sutartis, su įgaliojimu atlikti sandorius, paimti pinigus, aprodyti, viskas kas susiję su pardavimu nuo pradžios iki proceso užbaigimo. Pas notarus dalyvaudavo jis, jei jis negalėdavo dalyvauti, tai duodavo įgaliojimą D. V.. Pas notarą galėjo dalyvauti bet kuris asmuo, kuris dirbo įmonėje, kuriam išrašydavo įgaliojimą. Nepamena, ar įgaliojimai buvo ilgalaikiai, ar išrašydavo vienam kartui. Buvo trys vadybininkai V., Ž. ir G.. Kai jis nedalyvaudavo pas notarą pinigus paimdavo vadybininkai iš pirkėjo. Nepamena, kad nebūtų gavęs pinigų iš vadybininkų po sandorio. Pinigų trūkumo pagal šias pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nustatę. Vadybininkai po sandorių pinigus perduodavo buhalterijai, jei jų nebūdavo tai pinigus perduodavo jam. G. dalyvavo pas notarą, kadangi jo pozicija buvo miksuota, niekas neatskirdavo, kada jis yra ,,V“, o kada jis yra ,,I“, pas notarą būdavo atsiskaitymai, jo susitarimai tiek ,,I, tiek jo susitarimai ,,V“. G. pas notarą bendraudavo su klientais, gal spręsdavo atsiskaitymus. Nežino, kas notarui pasakydavo įrašyti į notarinę sutartį pastabą ,,Parduodamo turto įrengimo darbus atlieka UAB ,,V“, galimai vadybininkai. Dėl V. G. pinigų išsigryninimo iš ,,V“ pateikė faktus. V. G. pirko iš ,,V“ statybines medžiagas, kur jis jas dėdavo reikia pas jį klausti. Preliminariose sutartyse buvo išskaidyta ir ,,V“, ir ,,I“ dalis, tam tikrose sutartyse vadybininkai galbūt praleido ir įrašydavo bendrą sumą, tačiau notariniu sandoriu sumos būdavo išskaidomos. Keliuose preliminariuose sutartyse ,,V“ nepaminėta, galimai buvo neišskaidyta, buvo parašyta bendra suma, tačiau būdavo išskiriama notarinėje sutartyje. Ž. atsakomybę nešė nuo to momento, kai buvo įdarbintas. D. V. buvo projektų vadovas, jis buvo atsakingas už techninę, dokumentinę dalis, o G. buvo atsakingas už statybinę dalį. Kadangi V. G. dirbo ir ,,I“ ir ,,V“, ofisas buvo bendras, tai tie dokumentai atsidurdavo bendrame ofise. Buhalterinę apskaitą vedė ta pati buhalterė. 2012 m. liepos mėnesį ,,I“ V. ofise turėjo mobilią darbo vietą (15 t., b. l. 70-73, 75-77).

Nors savo kaltės kaltinamasis nepripažino, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- civilinio ieškovo atstovo V. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad nuo 2013 metų pabaigos tapo „I“ akcininku ir nieko nežinojo apie neteisėtą veiklą, dėl to prašo tenkinti civilinį ieškinį. Šiuo metu jam priklauso 40 procentų akcijų, kurias paveldėjo iš savo mamos L. N., kuri būdama akcininke, „I“ tvarkė buhalteriją. „V“ yra jam priklausanti įmonė, įsteigta 2001 arba 2003 metais. „V“ gaudavo iš „I“ užsakymus dėl darbų pabaigti remontą iki dalinės apdailos, tai elektros instaliacijos santechnikos išvedžiojimas, sienų tinkavimas, grindų betonavimas. „V“ be „I“ turėjo dar kitų užsakovų, buvo atliekami ir kitur darbai. „V“ nevykdė statybinių darbų, o vykdė bendrastatybinius darbus, t. y. vidaus darbai iki dalinės apdailos. Objekte (duomenys neskelbtini), teko atlikti tam tikrus darbus. Neatsimena kaip buvo atsiskaitoma tarp „I“ ir „V“. Buvo „I“ atstovas, tai jis skaičiuodavo kiek darbų yra atlikta ir derindavo su „V“ atstovais. Taip nebuvo, kad statant butus būdavo neapskaitomos tam tikros lėšos. „V“ atlikti darbai buvo apskaitomi rinkos kaina, kuri buvo tuo metu. Už visus atliktus darbus „I“ atsiskaitė su „V“. Ieškinyje nurodyta 85438 Eur suma yra suskaičiuota tyrimo metu. Kai paveldėjo akcijas, jo, kaip akcininko, kažkokie gal bandymai buvo bendrauti, aiškintis su D. kokia „I“ ūkinės veiklos situacija ar dar kažką, bet ta informacija buvo kažkaip nutylima. Jam buvo žinoma už kokią sumą „V“ konkrečiame bute atliko darbus, kokias medžiagas panaudojo, kiek medžiagos kainavo. Darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašydavo įmonės vadovė E. B. (A.). E. Ž. buvo atsakingas už pardavimus, tai būdavo, kad klausdavo arba skambindavo kas yra atlikta, kokie darbai, kada bus pabaigta, kada galima bus perduoti pirkėjams turtą. D. V. buvo projektų vadovas, kuris koordinuodavo visus darbus. Pagal jo nustatytą vertę „V“ išrašydavo sąskaitas faktūras už atlikus darbus. Visuose objektuose X g. 2 „I“ jis vadovavo darbams iš „V“ pusės. Nekontaktuodavo tiesiogiai su tais butą ketinančiais įsigyti ar jau įsigijusiais pirkėjais ir grynų pinigų nėra priėmę. Pastate rangovų buvo daugiau. Lokalinių sąmatų klausimu kontaktų jokių nebūdavo su būsimais pirkėjais. Iš „I“ būdavo užsakymas, kad reikia atlikti tokius tai darbus ir už tuos darbus atsiskaitys tiesiogiai ne „I“, o būsimas pirkėjas. Visi jų užsakymai yra apskaityti, išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Neatsimena kas pinigus iš T. E. priėmė ir kas kontaktavo iš „V“ darbuotojų priimant šituos pinigus. „V“ atstovai nedalyvaudavo pas notarą pirkimo-pardavimo sandoriuose. Jis asmeniškai pirko administracinę patalpą iš „I“ ir sutapo jų sandoriai kai vyko pardavimas, „I“ pardavė kažkokį butą, o jis pirko administracinę patalpą. Tame sandoryje, parduodant butą, dalyvavo E. Ž.. Jis „V“ buvo vienintelis akcininkas, vadybininkas ir paskui tapo direktoriumi. Jis davė informaciją D., kad yra toks objektas, nebaigta statyba, kad yra galimybė nupirkti tą objektą ir pabaigti. Butų kainą nustatydavo D., o apie pardavimo būdus nieko nežino. Su V. nustatydavo darbų atlikimo kainas. Šitoje vietoje nustatant ar objektas pelningas, ar ne dalyvavo V. ir jis padėjo nustatyti, išgryninti kiek maždaug reikės investuoti ir kokia bus grąža. Buvo pačiame objekte, kur yra nekilnojamas turtas, ir pas bankroto administratorių pasidomėti kokiomis sąlygomis parduodamas daiktas. Negali pasakyti ar iš A., F.-B., Ž., M., L., A., B. yra „V“ apskaitytų gautų lėšų. Tuo pačiu metu, kada įrenginėjo butus X g. 2, šalimais mama statėsi namą, jis jai tiesiog gelbėjo statybose. Mama statėsi namą (duomenys neskelbtini), tai yra šalimais X g. 2 namo. Nebuvo taip, kad X g. 2 objekto dalis statybinių medžiagų ar pinigų nukeliavo namo statybai. Papildomai nurodė, kad L. ir E. paskambindavo įmonės direktorei A. ir pasakydavo, kad reikia paruošti su kažkokiais asmenimis sutartis, tačiau aplinkybių nepamena. Tik daro prielaidą, kadangi sumos panašios į tas sumas, kurios nebuvo apskaitytos ,,I“. Nežino kas pateikė pasirašyti Ž. ir L. dokumentus, mano, kad kažkas iš ,,I“ darbuotojų. Jis šių sutarčių nepateikinėjo, o kadangi Ž. kontaktuodavo su įmonės direktoriumi ir E., tai galėjo būti padaryta per E.. Lokalinėje sąmatose ir atliktų darbų akte nurodyta ta pati data. Notarinėse sutartyse įrašyta ,,V“ be jų žinios. Kadangi dabai nebuvo atlikti, pinigų judėjimo nebuvo, tai ir šios sutartys nebuvo fiksuotos ,,V“ apskaitoje. Liudytojai patvirtina, kad jie nepamena tokio fakto, kad ,,V“ atlikinėjo kažkokius darbus (13 t., b. l. 152-160);

- liudytojo D. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad prieš 7-8 metus dirbo L. įmonėje, užsiiminėjo nekilnojamojo turto tiek įsigijimu, tiek įsigyto įvertinimu, kokie yra jo trūkumai, kokius darbus reikia atlikti, kad jis būtų tinkamos būklės arba parduodamas, užsiiminėjo techniniais klausimais, kas yra susiję su statyba, nes yra statybos inžinierius ir tai yra jo pagrindinis darbas. (duomenys neskelbtini) buvo pastatai, kurie pirkti iš varžytinių. Prieš tai reikėjo įvertinti tų pastatų būklę, ji buvo tikrai gana prasta, nežiūrinti to, kad buvo dėžutė, bet darbų, kuriuos reikėjo atlikti, dar buvo daug, tiesiog reikėjo įvertinti investicijas, ar tai apsimoka daryti, ar apsimoka dalyvauti tose varžytinėse. Taip pat dokumentacijos labai daug trūko, teko jos ieškoti po Kauno rajono savivaldybę, ji buvo nepilna, tai pildė, tvarkė. Tai buvo L. idėja, jis minėjo, kad turi partnerį, „V“ vadovą. „V“ užsiiminėjo daugiausiai statybos, apdailos, remonto darbais tame objekte. Koks buvo oficialus susitarimas tarp „V“ ir „I“ kaip bus dalinamas pelnas, tai susitarimų nei aptariant, nei pasirašant jis nedalyvavo. Rinkos diktuodavo objekto X g. 2 kainas, prieš parduodant nustatydavo kainą konkrečiai L. ir E. Ž.. Jam tekdavo dalyvauti atliktų darbų perdavime. Pačius reikiamus darbus su daline apdaila, kad įrengti, tiek paskui ir apdailas pagal gyventojų pageidavimus, kas būdavo prašoma atlikti, tai vykdė „V“. Labai retais atvejais buvo, kad jam tekdavo disponuoti „V“ ar „I“ grynais pinigais. Buvo keli sandoriai, kur jis dalyvavo, turėjo įgaliojimą sandoriams sudaryti. Notarinės sutarties metu pasirašant būdavo avansas turbūt kažkoks sumokėtas iš anksto, tada likusi suma, kuri numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, būdavo perduodama ir pasirašoma notarinė sutartis. Dažniausiai pinigus skaičiuodavo Ž.. Minėjo ir apklausos metu, kad tuose sandėriuose, kuriuose jis dalyvavo, tai kas būdavo sutarta notarinėje sutartyje, tas būdavo ir gaunama. Tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš žmonių pagal sutartą sumą, perduodavo ar D., ar įmonei, ar atsakingam asmeniui už apskaitą. Kadangi pardavinėjo su daline apdaila tuos butus, nepilnai baigtus, tai dažnu atveju reikėdavo kažkokių papildomų darbų atlikti, tai faktiškai „V“ tuos darbus ir darydavo. Jam žinoma, kad „I“ dalinosi pelną su „V“. Visais atvejais, kai jis dalyvavo pas notarą vietoje direktoriaus D., pinigus paimdavo E. Ž. iš klientų. Jis ir orderius rašydavo. E. Ž., paimtus pinigus iš klientų pas notarą, priduodavo buhalterei. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad žino, kad E. Ž. gautus pinigus iš klientų pas notarą perduodavo direktoriui D. (5t., b. l. 29, 33-35), tai reiškia taip buvo. Kartais sandoriuose dalyvaudavo ir „V“ atstovas V., kuris rašydavosi susitarimus su buto pirkėju. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas pinigų priėmimo kvitas E. F. ir P. B. 2012 m. rugsėjo 7 d., kuris užpildytas jo ranka, pinigai buvo perduoti įmonės kasininkei D.. Mano, kad matė, kad sandorio metu pas notarą arba kažkurioje kitoje vietoje pirkėjai ar kiti „I“ darbuotojai būtų perdavę pinigus grynais „V“ atstovams. Statybinius darbus atliko „V“. Tikrai nebuvo, kad nors vienas pirkėjas reiškė pretenzijas, kad kažkas ne taip sutartyje parašyta. Būdavo ir tokių atvejų, kad jis su „V“ vadovu V. G. apžiūrėdavo butus ir spręsdavo ką reikia padaryti tuose butuose. Dažniausiai tai būdavo su klientu daroma, pagal jų pageidavimą ką jie nori daryti. Butuose, kuriuose darbus pagal kliento pageidavimus vykdydavo „V“, pirmiausiai jie atsiskaitydavo su „V“, o paskui vykdavo pirkimas-pardavimas, tai būdavo kažkokia sąmata padaryta „V“, kur įvertinti darbai, kuriuos reikia atlikti, čia tokia praktika. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (13 t., b. l. 166-170);

- liudytojo E. Ž. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2011 metais pradėjo dirbti įmonėje su butų pardavimu N. projekte. Jo pareigos buvo vadybininko, turėjo reklamuoti ir parduoti butus. Jo darbą sudarė klientų paieška, reklamos, dėjo internetinius skelbimus į portalus, ieškojo įvairiais būdais, darė skrajutes, statė reklaminį stendą prie kelio, prie įvažiavimo, įvairiausiais būdais ieškojo pirkėjų. Su „V“ asmeniškai neturėjo tiesioginės sąsajos. V. pažino tik vėliau, kai jau pradėjo dirbti su pardavimais. V. dalyvaudavo tų butų įrengimuose. V. žinodavo, kad jis aprodys butą pirkėjui, tai būdavo, kad kartais jam paskambina, kartais tiesiog jeigu pirkėjai paprašo, kad reikėtų didesnės apdailos, tai duodavo numerį, nes toks buvo akcininkų susitarimas. Žino, kad V. G. turėjo įmonę „V“, kuri dalyvavo šiame projekte. V. padarydavo tam tikrus darbus iki pilnesnės apdailos. Žmonės derėdavosi, tai galbūt galėjo jie pigiau nusipirkti tą butą ir su nepilnu baigtumu. Kai sutardavo su pirkėju kainą, kad perka pirkėjas, toliau jeigu pirkėjas paprašo, kad reikia didesnio baigtumo, tai jis duodavo V. kontaktus, o toliau nekontroliuodavo eigos. Tada susitikdavo su pirkėju arba pas notarą, arba jau po notaro, atvažiuodavo, jis atiduodavo raktus nuo laiptinių, nuo buto, jeigu jau buvo sudėtos spynos. Buvo vienas atvejis, kad pirkėjas pirko su banko paskola butą, dalis pinigų ėjo jų įmonei, dalis ėjo „V“ netgi iš banko tiesiogiai, kai buvo pirkta su paskola. Pirkimo-pardavimo sutartis iš „I“ dažniausiai pasirašydavo vadovas, kelis kartus dalyvavo ir D., kadangi vadovo nebuvo, buvo išvykęs, tai turėjo įgaliojimą. Kadangi žmonės jį pažinojo, tai gal buvo saugiau su juo ateiti pas notarą, jis dalyvaudavo, atveždavo visus buto dokumentus, jiems atiduodavo, tai buvo bylutės, dar kažkokie dokumentai, raktai nuo buto. Kaina būdavo anksčiau aptarta, už kurią parduodavo tą daiktą, o po to, jeigu vykdavo derybos didesnės kažkokios, tai vykdavo jau su vadovu. Kaip supranta, į galutinę kainą būdavo įskaičiuotos tos pinigų sumos, kurias pirkėjas sumokėjo „V“. Buvo atvejų, kad pirkėjai tiesiogiai duotų pinigų sumas, kurios buvo gautos iki nueinant pas notarą, kaip avansą, tai jie būdavo įrašomi, vis tiek kasos pajamų orderiai yra. Notariškai įrašydavo visą sumą ir būdavo dokumentai jeigu mokėdavo grynais, o jeigu pavedimu, tai tada sąskaitą banko. Pinigus, kai dalyvaudavo pas notarą, skaičiuodavo arba jis, arba vadovas, arba kartu. Kasos pajamų orderiai būdavo visą laiką apskaitoje, buhalterijoje. Prieš važiuojant pas notarą jau orderį turėdavo pasiėmę. Tais atvejais, kurie užfiksuoti, kad jis pasirašė apie pinigų gavimą orderiuose, tai tuose orderiuose užfiksuotos sumos atitinka faktą. Jeigu D. važiuodavo tuo metu pats į ofisą, tai jis ir paimdavo tuos pinigus. Jeigu gerai atsimena, tai buvo tokių atvejų, kad pirko žmogus vieną butą, jau buvo pasirašę preliminarią sutartį su juo, po to apsigalvojo, kad nori dar vieno buto, po to eigoje sugalvojo, kad dar reikia parkingo, dar vėliau sugalvojo, kad dar galbūt vieno parkingo reikia, tai buvo taip, kad ta sutartis keitėsi kelis kartus, būdavo papildoma, po to galiausiai ji keitėsi ir keitėsi. Preliminariose sutartyse nurodytos kainos keisdavosi, nes rinkoje šiek tiek buvo pabrangimas, ir patys daiktai brango, ir buvo galbūt darbų atlikta. Preliminarioje sutartyje nustatyta kaina turėjo atitikti notarinėje sutartyje nurodytą kainą. Sąlygas pirkėjai su V. derindavo asmeniškai, nebent dalyvaudavo „I“ vadovas. Kai pas notarą vykdavo sutarčių pasirašymas su pirkėjais, notaras visą laiką perskaitydavo sutartis, nes užtrukdavo gana ilgai, skaitydavo visą sutartį. Skaitant kainos būdavo nurodomos, visos sąlygos buvo perskaitytos. Nebuvo tokių atvejų, kad būtų prieštaravęs kas nors dėl nurodytų kainų. Preliminarios sutartys buvo keičiamos atskirais atvejais, kai keisdavosi šalių pageidavimai. Pirkėjai D. pamatydavo arba derybų metu, arba jeigu kai būdavo didesnes sumas kažkokias norima nuderėti ar sąlygas, arba pas notarą. Lokalios sąmatos būdavo sudaromos dėl pilnos apdailos, turėjo kažkada vieną butą įrengtą, tai galbūt ir dėl tos galėjo kalbėtis. Į buto kainą įėjo „I“ kaina ir „V“ darbai, dėl to, kad paskui pasakė, kad dalis pirkėjų pervedė pavedimus tiesiai „V“ už atliktus darbus, tai ką jis atsimena, kas buvo su banko paskolomis. Į buto kainą, kurią gavo „I“, neįėjo ir „V“ kaina. „V“ kaina ėjo atskirai „V“. Klientams M., F.-B., Ž., Š., A., pradines kainas duodavo jis, o jeigu vykdavo didesnės derybos, tai kalbėdavosi jau su vadovu. Pas notarą visada klientų būdavo sumokami tie pinigai, kurie nurodyti kasos pajamų orderyje. Sumą, kurią įrašo į kasos pajamų orderį, ne pats sugalvodavo kokią sumą įrašyti, visą laiką prieš sandorį aptardavo su vadovu. „I“ kasininkas pradžioje buvo pats L. D.. Jo darbo laikotarpiu, kalbant apie objektą X g., jis iš direktoriaus D. nėra gavęs pretenzijų, kad jis atidavė ne visus pinigus jam, kad trūksta kažkokių pinigų. Dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. pinigų priėmimo kvito, pagal kurį iš F. ir B. gavo 77000 Lt, paaiškino, kad kvitą parengė ir pasirašė jis, o vadovas kontroliavo ir pasakydavo ką įrašyti į kvitą (5 t., b. l. 70-73), taip pat tvirtina savo parodymus, kad gavo iš A. 141274 Lt, taip pat jis išrašė ir pasirašė, bet kontroliavo vadovas. Surašant tuos kvitus visais atvejais tokią sumą, kokią gaudavo, įrašydavo į dokumentą, o ne sumą mažesnę, kurią nurodė direktorius. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, susijusią su „V“ atstovo dalyvavimu notariniuose sandoriuose (5 t., b. l. 52-59). Vadovas neduodavo kokių nors neteisėtų nurodymų, kad iškraipyti įrašomus duomenis į dokumentus (13 t., b. l. 170-176);

- liudytojo P. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis pirko garažą iš „I“, o žmona O. A. Š. pirko butą. Jis gyveno užsienyje, žmona buvo parvykusi atostogų, buvo sutarę, kad ieškos buto, rado ir pirko butą. Paskui ji grįžusi pasakė, kad yra ir galimybė pirkti aikštelę po namu garaže. Jis vėliau irgi važiavo atostogų ir pagal duotą telefoną susiskambino, sutarė susitikti. Parodė vietą kokia yra ir tada sutarė, kad pirks už 18000 Lt. Pinigų perdavimas vyko pas notarą. Pirkimo-pardavimo sutartyje pinigų suma buvo įrašyta berods virš 300 000 Lt. Pasirašė tokią sutartį, kur kaina buvo ne tokia nurodyta, nes tos sumos nematė, kol negavo pirkimo sutarties. Kai gavo, tada pamatė, kad maža suma ir nepateisina tų duotų pinigų, kuriuos buvo davęs ir paprašė, kad atvežtų kažkokį dokumentą, kad tikrai sumokėjo tuos pinigus. Vėliau jam tokį popieriuką padavė, tai ten buvo irgi kažkoks priedas prie sutarties. Kai jam pardavinėjo garažą aiškino, kad čia yra vieta plati, kad galės statyti dvi mašinas, tačiau kai pradėjo statyti mašinas, gavosi taip, kad žmonės pradėjo reikšti pretenzijas, kad ten jam priklauso tik 1/9. V. atžymėjo ribas ir jis galvojo, kad jam tiek priklauso, bet dabar nežino. Dėl buto jei iškildavo kokių klausimų, tai V. padėdavo. V. pas notarą nebuvo. Kai žmona pirko butą buvo dalinis įrengimas, kriauklė, klozetas stovėjo. „V“ negirdėta. Jis su G. finansinių reikalų neturėjo. Kai pas notarą atsiskaitinėjo ir pasirašinėjo sutartį berods kaltinamasis buvo, bet negali garantuoti, nes jau ilgas laiko tarpas praėjo. Pinigus perdavė ne kaltinamajam, buvo kitas vyras. Jis prie jo perskaičiavo ir jis paskui perdavė D.. Šiai dienai pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra įrašyta suma 3000, yra galiojanti ir yra pas jį kaip oficialus dokumentas, kad įsigijo tą vietą automobiliui. Žmona nupirko butą Nr. 44. Jo žmonos pavardė Š., o kai ji pirko butą buvo B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė konkrečią asmens pavardę, kas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nes turėjo vizitinę kortelę ir iš vizitinės kortelės pasakė. Tardymo metu buvo parodytos nuotraukos asmenų, kas dalyvavo notarinėje kontoroje. Jis pasakė, kad negali garantuoti, nes jau ilgas laiko tarpas praėjo, žmonės keičiasi. Notarė jam sutarties neskaitė. Kai sumokėjo pinigus tam žmogui, kuris sėdėjo šalia jo, tokio kaip atskiro dokumento negavo, kad perdavė tą sumą. Jis pasitikėjo, buvo sutarę, kad visus mokesčius sumoka „I“. Jis niekur nepasirašinėjo sumokėjęs pinigus. Kai perskaitė sutartį prieš antrą kartą vykdamas pas notarą, gal ir pamatė, kad yra 3000 įrašyti. Jis su žmona kreipėsi į „I“ ir prašė kompetentingo žmogaus, kad jis parašytų raštą, tai tas raštas sugrįžo atgal, nesiteikė priimti „I“ ir duoti atsakymą dėl padaryto statybinio broko ir kada bus pataisyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu žinojo pavardes D., Ž., nes buvo pavardė ir sutartyje, kas parduoda, ir turėjo vizitinę kortelę. Pinigų priėmimo kvitas (2 t., b. l. 118) pas notarę išrašytas (14 t., b. l. 33-37);

- liudytojos E. F. – B. parodymais, kuriais nustatyta, kad rado skelbimą internete, susidomėję paskambino nurodytu telefono numeriu ir atvyko sutartu laiku sutartoje vietoje į susitikimą. Tame pačiame pirmame susitikime ir vėlesniuose bendravo su E.. Po gero mėnesio, per tą laiką turėjo kokius tris gyvus susitikimus, kuomet atvažiavo apžiūrėti buto. Paskutinio susitikimo metu dar prie namo (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Sumokėjo avansą, tai buvo 5000 Lt ir suderėjo sumą, kurią sutarė, kad sumokės grynais pinigais - 71860 Lt. Jiems padarė nuolaidą, kadangi mokėjo grynais pinigais, be banko paskolos, tai šiek tiek kainą nuleido nei, kad buvo nurodyta skelbime internete. Sutartu laiku E. pasiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas vieną iš E. pasiūlytų notarų. Buvo vienas prašymas, kad pas notarą sutartyje nurodys mažesnę sumą. Ta suma ženkliai skyrėsi nuo tos, kurią mokėjo grynais pinigais pas notarą, t. y. nuo 71860 Lt iki 40000 Lt. Nuvykę pas notarę, buvo E. Ž. ir kaltinamasis. Jie sumokėjo tą sumą – šiek tiek virš 71000 Lt, sudarė tą sutartį ir tokiu būdu įgijo šią nuosavybę. Buto adresas X g. 2-XX. Bendroje sumoje gaunasi apie 77000 Lt. Motyvas nebuvo nurodytas, kodėl buvo sutarta pas notarą įrašyti ne visą kainą. Nuolaidą išsiderėjo apie 13000 Lt. Kas liečia pirkimą šio buto visą laiką bendravo tik su E. Ž.. Kai nusipirko butą, butas nebuvo įrengtas, buvo tik dalinė apdaila. Galbūt kai kuriais klausimais teko bendrauti besiremontuojant tą butą, įrenginėjant pilną apdailą su to namo statybos darbų vadovu V. G.. Mokėjimas už butą ir kažkokie darbai, kuriuos padėjo V., nebuvo kaip nors susiję, nes pirkimo-pardavimo sutartyje V. nedalyvavo, su jokiais darbais jis nebuvo susijęs, nors butas jau buvo įrengtas dalinai, jis buvo toks perduotas. Su E. Ž. ar dar kažkuo nebuvo kalbos, kad už tą pinigų sumą, kurią sumokėjo už butą, dar kas nors atliks kokius papildomus darbus. Notarei neminėjo apie tai, kad daugiau iš tikro moka, notarė matyt žinojo visą tą situaciją, kaip supranta, ji buvo informuota. E. perskaičiavo tuos pinigus, o notarė ne, nes neatitiko ta suma, tai kokia prasmė skaičiuoti. Dėl to, kad iš išrašų matyti, kad bendrai išgrynintų pinigų suma yra 71329, tai trūkstami pinigai tiesiog buvo namie turėti gryni pinigai. Pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodytas 41000 Lt, (3 t., b. l. 96) gavo pas notarę. Įsigyjant butą neteko bendrauti su kaltinamuoju. V. G. nebuvo daromi kažkokie mokėjimai. Jos buvęs vyras nemokėjo pinigų V. G.. Apylinkės teisme skyrybų proceso metu nurodė, kad ji sumokėjo 41000 Lt, bet tai nebuvo tiesa. P. B. sakė, kad už tą butą mokėjo 77000 Lt. Jis reikalavo iš jos. kad jam sumokėtų pusę to turto vertės, t. y. 20000 Eur. Grindų betonavimo, lyginimo darbai bute jau buvo atlikti. Elektros instaliaciją patys darė (14 t., b. l. 38-41);

- liudytojo P. Ž. parodymais, kuriais nustatyta, kad pirko butą (duomenys neskelbtini). Viskas vyko bendraujant su E.. Šitą butą pirko per du kartus, vieną dalį sumokėjo, tada išvažiavo dar padirbėti. Viskas vyko grynaisiais pinigais. Suma, kurią sutarė su E. buvo 125000 Lt, kurią ir sumokėjo. Pas notarą be E. dalyvavo kaltinamasis, jis dalyvavo sutarties pasirašyme, bet pinigus perdavė E.. Buvo sumokėjęs 60000 Lt iš karto E. pasirašant preliminarią sutartį grynais ir kitą dalį buvo sutarę sumokėti po trijų mėnesių. Likusią dalį sumokėjo per pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą. Pasirašė sutartį, kur nurodyta kitokia pinigų suma nei, kad buvo sumokėjęs turbūt už tas pasiūlytas nuolaidas. Jie kažką kalbėjo apie 140000 Lt, paskui susitarė, kad jeigu viskas bus grynais padaryta, tai kaina bus 125000 Lt. Antrą kartą perdavė kažkur 65000, atrodo, kad gal pirma dalis buvo didesnė, pirma dalis buvo tarp 70000-80000 Lt, o antra dalis truputį mažesnė buvo. Abu kartus pinigus perdavė E.. Jis butą pirko su J. L.. Pas notarą, kai pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nepasirašė pinigų priėmimo kvito. D. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį iš „I“ pusės. Negali pasakyti kur E. Ž., kai gavo pinigus, juos padėjo, nes buvo paduoti pinigai ir jis tada išėjo iš kabineto. V. G. buvo atsakingas tik už darbus, kad pataisyti broką, plyteles perklijuoti ar dar kažką, jis iš tos techninės pusės. Butas jau buvo pirktas su vidaus apdaila, bet buvo broko. „V“, nėra žinoma. Pirmą kartą jis tik su ta moterimi apžiūrinėjo butą, o paskui visas bendravimas buvo su E.. Pinigų priėmimo kvitas (4 t., b. l. 87) buvo pirmas avansinis mokėjimas, parašas jo. Visi piniginiai dalykai buvo sprendžiami per E.. Pinigus paėmė iš „SEB banko“ Aleksote. Visus pinigus mokėjo grynais, nors byloje yra 2012 m. rugsėjo 27 d. pavedimas, kad jis 10092 Lt pervedė į bendrovės sąskaitą todėl, kad neatsimena. Su L. išgrynino abudu apie 30000 Lt. Kai pirko butą buvo grindys išbetonuotos, išlygintos, buvo elektros instaliacija. Jis yra pretenzijas reiškęs „I“ dėl darbų kokybės, bet tai buvo tik žodiniai, jokių raštinių. Neprisimena ar jam buvo įvardinta konkreti suma, kurią turi įmokėti grynais pinigais, kad gauti nuolaidą. Pasakė, kad jeigu mokės grynais, tai galės kainą geresnę padaryti. D. matė vieną kartą (14 t., b. l. 42-45). Papildomai nurodė, kad nepamena fakto, kad būtų sutarties pasirašymas su UAB ,,V“, butą įsirenginėjo pats. Pateikus sutartį apžiūrai (15 t., b. l. 59-60) nurodė, kad panašus į jo parašą, tačiau nėra tikras, kad tai jo parašas. Tai gali būti sutartis, kai sumokėjo pirmą dalį pinigų. Tokia suma mokėta buvo tikrai, tik nepamena, kad tai būtų už buto įrengimą. Nepamena, kad būtų susitikęs su G.. Ko negalėjo pats padaryti bute, tai samdė darbuotojus, o visą kitą darė pats. Sutartyje išvardinti darbai buvo padaryti iki buto pirkimo, buvo dalinė apdaila, sienos buvo tinkuotos. Bute UAB ,,V“, ar G. darbų nedarė, tik reikalavo, kad būtų panaikintas brokas. Jie mokėjo pusę sumos, nes neturėjo visos sumos. Butas nuo apžiūros momento iki sutarties pasirašymo nepasikeitė (15 t., b. l. 89-90);

- liudytojos J. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji su kaltinamuoju bendravo mokant pinigus už butą X g. 2-XX. Buvo skelbimas, iškaba prie pakalnės, kad parduodami butai, nusižiūrėjo butą ir pirko. Dėl buto pirkimo bendravo su D., dar buvo vienas vyras, tik jo pavardės neatsimena. Sutarė, kad butas kainuos 103000 Lt. Pirmą kartą vežė pinigus vokelyje – 50000 Lt, o paskui vyras pavedimą darė. Viena įmoka buvo grynais pinigais, o kita pavedimu. Pinigus perdavė D., čekio negavo. Ji nebuvo pas notarą kai formino dokumentus, tik sutuoktinis buvo. Kai įsigijo butą buvo vamzdynai, elektra, komunikacijos išvedžiotos, buvo dalinė apdaila. Kai įsirenginėjo butą, patys viską darė, samdė savo meistrus privačiai. Kasos pajamų orderio, kad 2012 m. lapkričio 16 d. mokėjo 31500 Lt nepamena. Kai gyveno X kaime savivaldybė kiekvienai šeimai sumokėjo kompensaciją 50000 Lt. V. G., pažįsta kaip kaimyną. V. G. rekomendavo meistrus. Samdyti meistrai lubas, sienas dažė, grindis, vonią plytelėmis klijavo. Vieną kartą grynais vežė pinigus, neatsimena kodėl apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mokėjo grynaisiais du kartus, vyras pavedimą darė. Dėl kainos kalbėjo su aukštu, stamboku vyruku, prie buto, pačiame bute. Dėl mokėjimo klausimų bendravo tik su D., bet kainą su vyruku sutarė. Neprisimena į kokią notarinę kontorą ėjo ir kokie veiksmai buvo atliekami (14 t., b. l. 71-74);

- liudytojos D. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2013 metų pavasarį nusižiūrėjo, kad nori nusipirkti X g. 2 butą, išsirinko du butus ir nusprendė pirkti, kuriuos pardavinėjo „I“. Dėl butų pirkimo bendravo su E. Ž.. Su E. buvo kalbama apie kainą, butus, sąlygas ir jie užsakė notarą, visą kitą, o su L. D. buvo susitikę, kai preliminari sutartis buvo pasirašyta ir paskui pas notarą, kai formino. Už butus mokėjo dalį grynais ir ėmė paskolą. 270000 Lt buvo įvardinta preliminarioje, tai tiek ir sumokėjo, o pardavimo sutartyje buvo jau kita suma. Suma buvo nurodyta mažesnė, nes kita suma neoficialiai buvo sumokėta. Negali tiksliai pasakyti kokia neoficiali suma buvo sumokėta – ar 100000 Lt ar virš. Bendroje sumoje mokėjo apie 270000 Lt, o notarinėje sutartyje buvo kita suma nurodyta. Pinigai buvo sumokėti E. Ž. ir L. D.. Pinigus skaičiavo E.. Atskirų dokumentų apie pinigų gavimą nedavė. Pradžioje buvo darytas pavedimas, kaip avansas, kad užstatas, kad perka tuos butus. Apklausiama pas tyrėją viską teisingai nurodė. Apie „V“ tik paskui išgirdo, ji tikrai nesitarė, kad dalį pinigų moka „V“ už remonto darbus. Butus įsirenginėjo patys, „V“ nieko nedarė. Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad moka už butą „I“ ir „V“ už atliktus statybos darbus. Pasirašė, bet negali pasakyti, kad taip sutarė su „I“, nes preliminarią sutartį davė D.. Jiems tiko ta sutartis, kad dalį pinigų moka „I“, o dalį „V“, bet „V“ nemokėjo nieko. Perkant butą vieną garažą davė dovanų, o kitą garažą pirko. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta visiškai pagal preliminarias sutartis, preliminari sutartis pasikeitė, norėjo, kad būtų namas priduotas iki 2013 ar 2014 metų galo, tai šita sąlyga buvo įtraukta. Pas notarę sutartį peržiūrėjo, matė, kad nurodyta už viską 138408 Lt. Pasirašė po tokia kaina, kuri nurodyta, nes likusi dalis buvo sumokėta grynais. Negavo kasos dokumento. 2013 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas buvo avansas. Mokėjo daugiau, nei kasos pajamų kvite yra nurodyta, notarinėje kontoroje grynais sumokėjo 7682 Lt todėl, kad taip buvo paprašyta. Bankas pervedė 200000 Lt butų pirkimui. Bankas pervedė jų prašymu pardavėjui. V. yra kaimynas, teko su juo bendrauti visokiais kitokiais klausimais – kiemo tvarkymo, namo pridavimo. Iš „V“ niekas nedalyvavo pasirašant sutartį, dalyvavo tik E. ir D.. Asmuo, su kuriuo pasirašinėjo preliminarią sutartį, nesakė, nežadėjo, kad apdailos darbus atliks šita įmonė. 2019 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 2-3) patvirtina. 270000 Lt sumokėjo už butus be apdailos. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni, nes buvo atsinešusi sutartis ir mokėjimus. Jiems pirkimo metu buvo pasižadėta padaryti terasas, apsodinti tujom, tai V. apsodino tujas apie terasas, prieš jų langus, kadangi butai pirmame aukšte, už tai jam nemokėjo (14 t., b. l. 74-78);

- liudytojo R. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad norėjo pakeisti gyvenamą būstą išsirinko ir pirko X g. du butus. O toliau visus finansinius reikalus tvarkė žmona. Dėl butų pirkimo bendravo ne su L. D., kitas buvo asmuo. Pirkimui buvo imta paskola. Nepamena ar pas notarą buvo mokami pinigai. Butams įrengti samdė žmones. V. su butų įrengimu ar pirkimu nesusijęs. 2020 m. liepos 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 5-6) patvirtino. L. D. žinomas, nes pas juos ofise buvo prieš perkant butą, kada buvo aptartos visos sąlygos. Kai įsigijo butą buvo komunikacijos, elektra, vanduo, dujos, kanalizacija. Grindis persidarė. Su V. neteko bendrauti dėl statybos darbų (14 t., b. l. 78-79);

- liudytojo P. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad pirko butą (duomenys neskelbtini). Buvo kelis kartus ten, kol išsirinko ilgai važinėjo. Kol išsirinko butą, tai raumeningam asmeniui skambino, bet būdavo, kad ir jis būdavo, ir paskui buvo dar iš banko kažkokie žmonės, daug visokių, nebuvo, kad su vienu bendravo. Jie grynais mokėjo 77000 Lt, atsiskaitė nuvažiavę pas notarą, kai dokumentus tvarkė. Dalyvavo buvusi žmona, jos mama turbūt dalyvavo, nes skolino apie 7000 Lt. Nesutapo ta pinigų suma, kurią sumokėjo už butą, ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta suma. Sakė, kad parašys tiek, o paskui kažkaip išdalins dar į darbus kažkokius. Butas buvo su daline apdaila. Butą įsirenginėjo patys. Buvo atėję santechnikai ir dar kažkas, nes reikėjo pajungti grindis. Kažkokie meistrai vieni dirbo, tai kad niekur per daug neieškoti, tai kreipėsi į statybų vadovą, per jį susirado kažkokius kitus darbuotojus, kad padėtų patvarkyti. Negali pasakyti ar tiems kitiems darbuotojams paskui reikėjo sumokėti už darbus. 2020 m. rugpjūčio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 108-109) patvirtino. Butą nusipirko su daline apdaila, reikėjo glaistyti, dažyti, grindis dėti. Įmonė, iš kurios pirko butą, nieko neįrenginėjo, bet kažkokių jų meistrų prašė. Žmogaus, kuris gyveno šalia V.. Kai nusipirko, tada pradėjo jį remontuoti, nenusipirkę neremontavo. Nežino, kad santuokos nutraukimo byloje nurodė 41000. Su F. per pusę buvo pinigai, nes dar be santuokos įsigijo butą. Jie abudu skolinosi pinigus, tėvai padėjo. Negali atsakyti tiksliai kodėl nešoko ant notarės ar tų vadybininkų kodėl tokia kaina, tiesiog sutiko su viskuo (14 t., b. l. 109-112);

- liudytojos J. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad D. jos notarų kontoroje formino sandorius kaip juridinio asmens ,,I“ atstovas, lankėsi prieš dešimt metų. Visi sandoriai vienodai vyksta, todėl sunku ką prisiminti. Kiekvieną kartą žiūri koks sandoris, kaip atsiskaitoma, ar atsiskaitoma pavedimais, ar atsiskaitoma grynais, ar perkama su bankiniu kreditu, ar be bankinio kredito. Kai atsiskaitoma grynais, arba žmonės pareiškia, kad jie jau gavo pinigus ir jie namie atsiskaitė, arba atsiskaito pas notarą. Kai kurie atsiskaito ir laukiamajame, bet jie tai nepraktikuoja. Jie praktikuoja, kad atsiskaitytų pas notarą kabinete. Apie nekilnojamo turto objekto kainą informuodavo pardavėjas, pirkėjas, kas atneša dokumentus. Kai bendrauja su nekilnojamo turto vystytoju dirba arba su visom padėjėjom arba su kažkuria viena, el. paštu siunčia informaciją, pateikia pažymas, informaciją apie parduodamą turtą, siunčia arba nesiunčia preliminarią sutartį, kur jau jie yra aptarę kainą, atsiskaitymo būdą ir visą kitą. Dokumentus arba pardavėjo atstovas, arba pirkėjai atnešdavo ir pasakydavo sąlygas, kad parduoda už tiek, atsiskaitys taip, bankas suteiks kreditą tokiai sumai. Tada būdavo užsakomos pažymos tokiam sandoriui iš registro centro, paruošiamas sutarties projektas, tada jie ateina pasiskaito. Atsiskaito kiek reikia mokėti be bankinio kredito ir sako, kad šią dalį atsiskaitė, kad gali pasirašinėti. Atsiskaitymas forminamas sutartyje. Sutartyje rašoma kiek atsiskaityta grynais, kiek skolintomis lėšom, kiek pavedimu. Nepamena konkrečių atvejų, kad jos kabinete būtų koreguojama kaina sutartyje. Įmonės ,,I“ sutartis pasirašinėdavo D. arba E. Ž.. Tas kas atstovaudavo, tas ir pasiimdavo grynuosius pinigus. Kas konkrečiu atveju įmonės ,,I“ pateikdavo duomenis apie pirkėją, pardavėją, daiktą ir jo kainą negali pasakyti. Dokumentus pateikdavo prieš tris dienas, nes užtrukdavo pažymų išreikalavimas, kurias užsakydavo Registrų centre, jas reikėdavo pasiimti, nebuvo galimybės tuo metu jas gauti elektroniniu būdu. Sutartis skaitydavo pas juos. Jei būdavo pavedimu mokama, tai išleisdavo į banką ir laukdavo kol atneš pavedimą. Tikrai nepamena kiek buvo grynųjų pinigų mokėjimo tarp įmonės ,,I“ ir pirkėjų, nes labai daug laiko praėjo. Pavardės M., J. M., E. F., P. B., P. Ž., J. L., D. A., R. A. ir P. Š. nieko nesako, jų nepamena. Šalys viską paskaitydavo, o po to pasirašydavo sutartį. Nepamena, kad kiltų klausimų, kad sutartyje nurodyta ne ta kaina. V. G. nėra žinomas. ,,I“ pirkėjai neprašė paskaičiuoti pinigus, kadangi pirko tik jauni žmonės. D. V. galėjo atstovauti, nes toks žmogus buvo su įgaliojimu prieš dešimt metų. Balsu sutarties neskaitydavo, jas skaitydavo patys pirkėjai. Dėl sutarties kainų, sąlygų neatitikimo nebuvo pareikšta. Tvirtindama sutartį įsitikindavo tos šalies valia sudaryti tokį sandorį, kad jie supranta sutarties tekstą, kad nori tokios sutarties. Jei sutartyje būna padaryta klaida, tai būdavo daromas aptarimas, notaras deda anspaudą, ,,taisymu tikėti“. Žmogus pirmiausia perskaito sutartį, tada paklausia ar turi klausimų, viską aptaria, ar apžiūrėjo vietoje, ar viskas jam tinka, kaip bus atsiskaityta, kada bus perduoti raktai. Tikrai buvo tokių atvejų, kad ateina žmogus ir sako, kad sutartyje bus nurodyta viena kaina, o mokės kitą kainą, tai tokio sandorio neformina. Tokių atvejų su ,,I“ nebuvo. Visi sandoriai, kurie buvo sudaryti ,,I“ buvo tipiniai, pretenzijų nebuvo, klaidų nebuvo (14 t., b. l. 122-124);

- specialistės A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji pateikė išvadą dėl ,,I“ ūkinės finansinės veiklos, kurią palaiko. Rėmėsi visa bylos medžiaga, kuri buvo pateikta tai dienai. Rėmėsi liudytojų parodymais, kurie teigė, kad tam tikros pinigų sumos nebuvo įmokėtos, arba buvo jų sumokėtos, tačiau jų nematė buhalterinių dokumentų esančių apskaitoje. Buvo 295000 litų, kurie pagal kai kurių liudytojų parodymus buvo sumokėti, tačiau nepateikti, todėl yra susidaręs skirtumas, jie nėra atvaizduoti buhalterijoje ir neįnešti į kasą, todėl paskaičiavo tam tikrą pridėtinės vertės mokestį ir pelno mokestį, kuris buvo nesumokėtas, rodant, kad nėra pelno, yra patirti nuostoliai. Buhalteriniuose dokumentuose buvo duomenys apie tai, kad yra patiriami nuostoliai, bet pagal paskaičiavimus mano, kad nuostolių nebuvo patirta, o buvo gautas pelnas. Kadangi keitėsi ikiteisminio tyrimo duomenys, vienas liudytojas suabejojo savo ankstesniais parodymais, todėl buvo perskaičiuotos sumos neapskaitytų pridėtinių lėšų, neapskaitytų duomenų. Buvo papildomai apklausta, buvo surašytas dokumentų apžiūros protokolas. Kadangi tyrėjai dar buvo įdomu, kuriose deklaracijos eilutėse neteisingai nurodyti duomenys atsižvelgiant į liudytojų parodymus, tai dar buvo specialisto paaiškinimo protokolas, kur buvo nurodyta kuriose deklaracijos eilutėse (langeliuose) pateikti neteisingi duomenys atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (į liudytojų apklausų protokolus). Jos išvada yra pateikta atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis jeigu liudytojai apklausų protokole nurodė teisingus duomenis. Rėmėsi liudytojų J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š., D. A. protokolais. Atsižvelgiant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes jeigu šie fiziniai asmenys sumokėjo daugiau negu buvo nurodyta bendrovės pirkimo-pardavimo sutartyse bei įforminta pinigų priėmimo kvituose, tai tokiu atveju ir buvo skaičiuoti mokesčiai ir įvertinta buhalterinė apskaita, nurodant kurie Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Finansinės atskaitomybės įstatymo straipsniai buvo pažeisti. Prie specialisto paaiškinimų protokolo (11 t., b. l. 59-62), buvo dar perskaičiavimo priedai. Palaiko ir šiuos mokesčių perskaičiavimus. Paminėti 295000 litų, jau yra atmetus B. parodymus. B. lyg patvirtino savo parodymus, o B. suabejojo savo ankstesniais parodymais, todėl išvada buvo tikslinta ir perskaičiuota bei sumažinti mokesčiai. Piniginės lėšos buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje, taip pat buvo neapskaitytos pajamos ir PVM nedeklaruotas 2012-2013 metais. Jei tą sumą paimtų (295000), neapskaitytos pajamos be PVM ir paskaičiuotų pelno mokestį nuo visos sumos 15%, tai iškarto gaunasi ta suma nuo neapskaitytų pardavimo pajamų – 36570 litų, arba 10592 eurai. Tačiau pagal Pelno mokesčio įstatymą galima atskaityti praėjusių metų nuostolį. 2011, 2012, 2013 metais bendrovė deklaravo nuostolį, todėl tas perskaičiavimas eina net į 2014-2015 metus. Tą perskaičiavimą išdėsto ir sekančiais metais, būtent dėl to, kad galima atsikelti praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolius. Be to dar bendrovė taikė neteisingai pelno mokesčio tarifą, ji neteisingai pasinaudojo Pelno mokesčių lengvata, pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį gali bendrovės taikyti 5 procentų mokesčio tarifą jei darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos per metus neviršija vieno milijono litų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, ten nurodyta, kad 5 procentų tarifas netaikomas bendrovėms, kuriose tas pats dalyvis (akcininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų. Tai ,,I“ akcininkas D. turėjo 60 procentų ,,I“ akcijų, buvo vienintelis bendrovės ,,P“ akcininkas ir Bendrovės ,,B“ vieninteliu akcininku, todėl taikyti 5 procentų pelno mokesčio tarifo negalėjo. Visas perskaičiavimas išsidėliojo per 2012-2015 metus. Nuo šių nedeklaruotų (pagal liudytojų parodymus) pajamų, tai 36570 litų arba 10592 eurai ir plius dėl klaidų deklaracijose 641 euras. Apskaičiuotus bendrovės mokesčius iki liudytojų apklausos protokolų turėtų tikrinti Mokesčių administratorius, tai jų pareiga. Tai kas buvo parodyta deklaracijose atitiko jų buhalterinės apskaitos registrų duomenims, tokius duomenis vertino. Šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo užpildyti liudytojų apklausose nurodytoms sumoms, tai buvo nustatyta tik ikiteisminio tyrimo metu. Vadinasi iš įmonės pateiktų dokumentų, pagal įmonės vestą buhalterinę apskaitą, tikrosios padėties nustatyti nėra galimybės. Deklaracijas tikrino su buhalterinės apskaitos duomenimis, buhalterinės paskaitos registro duomenimis, duomenys sutapo. Pelno mokesčio ir PVM deklaracijų duomenys sutapo su buhalterinės apskaitos registrų duomenimis. Dokumentiniam tyrimui buvo pateikti ir ,,V“ dokumentai. Kai kurie liudytojai apklausose parodė, kad sumokėjo tam tikrą sumą už remontus, tik jie neprisiminė kam. Kadangi pagal kažkurio liudytojo apklausą nurodyta suma buvo apskaityta ,,V“, buvo pateikti ir ,,V“ dokumentai, tai buvo įvertinta, kad buvo apskaityta ,,V“, nes ,,V“ atlikinėjo remonto darbus. Visi dokumentai, kad liečia ,,V“ išvardinti 4 lentelėje, nurodytos ir pirkėjų pavardės. Vertino ,,V“ apskaitą dėl to, kad įvertinti ,,I“ apskaitą. Buvo preliminarios sutartys, kurios buvo pateiktos prie liudytojų apklausų, kuriose buvo nurodyta, kad apdailą atliks ,,V“. Ėmė tik konkrečias sumas, kurias gali tiksliai pasakyti, jei kilo abejonės dėl tam tikros sumos, tai prie ,,I“ nepridėjo. Kas liečia B., tai buvo išrašyta ,,V“ sąskaita, bet pačioje ,,V“ ta suma nebuvo apskaityta, tuo pačiu numeriu buvo išrašyta sąskaita visai kitai įmonei. Tačiau ,,V“ nebuvo tyrimo objektas, tyrė tik ,,I“, to nevertino ir neįtraukė į ,,I“ trūkumą. (11 t., b. l. 63-65) (15 t., b. l. 5-9);

- liudytojos E. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad V. G. yra jos darbdavys, dirba UAB ,,A“ ir UAB ,,V“, buhaltere. UAB ,,V“ dirba 12 metų, įmonės vadovė buvo iki 2014 m., po to buhaltere. Kai buvo UAB ,,V“ vadove įmonė turėjo sandorių su UAB ,,I“, atlikdavo darbus. UAB ,,V“ užsiėmė statybomis, prekyba statybos medžiagomis ir cheminės medžiagomis autoplovyklom. Kai tapo buhaltere, vadovu tapo V.. Kai ji buvo vadove, tai V. buvo vadybininkas. 2012-2013 m. X g. 2 buvo vykdomi darbai, vyko statybos, įrengimo darbai. Ji susitarimų nedarydavo, tik pasirašydavo dokumentus. V. ieškojo objektų, kam prekes parduoti. Sprendimus kas liečia darbų atlikimus priimdavo V.. L. N. tvarkydavo buhalteriją, po jos mirties pradėjo buhaltere dirbti ji. Nežino kokiuose butuose UAB ,,V“ atlikinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Faktiškai vadovo pareigas atliko V.. Matydavo, kad sutartys būdavo su fiziniais asmenimis, atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros. Buhalterė sudarydavo sąmatas. Visam tam reikalui vadovavo V. G.. Sąskaitą valdė buhalterė ir gal V., ji prie sąskaitos neprisijungdavo. Jos funkcijos įmonėje buvo ribotos, pagrindinius finansinius sprendimus, veiklos sprendimus priimdavo ne ji. Ateidama į vadovo poziciją, neturėjo jokių žinių eiti direktoriaus pareigas (15 t., b. l. 18-20);

- liudytojos J. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji pirko (duomenys neskelbtini) butą su bendraturčiu, buvusiu draugu P. Ž., X g. 2-X. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina (4 t., b. l. 83-84). Viskuo rūpinosi tuometinis draugas, buto pirkime mažai dalyvavo. Buto kainos buvo apie 120 000 Lt. Dėl buto pirkimo susitarė 2012 m. balandžio mėnesį, ir sutarė, kad vasaros laikotarpiu išvyks į Norvegiją užsidirbti likusiai buto kainos daliai. Ji mokėjo už pusę buto. Balandžio mėnesį padarė pirmąjį mokėjimą, turėjo būti apie pusė buto kainos. Gali būti, kad savo draugui pervedė pinigus, o jis išsigrynino ir perdavė pardavėjui, arba padarė pavedimą. Tikriausiai galėjo būti tokia suma nurodyta pinigų priėmimo kvite (4 t., b. l. 87). Iš Norvegijos grįžo rudenį 2012 m. rugsėjo mėn. ir vėl kreipėsi į UAB „I“, kad nori pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Iš UAB „I“ visą laiką kontaktavo su vienu vyru. Pasirašant sutartį pas notarą dalyvavo ji, tuometinis jos draugas P. Ž., tas vyras su kuriuo daugiausiai kontaktavo ir dar vienas vyras, kurį tą kartą pamatė pirmą kartą. Prieš pasirašant sutartį pas notarą, kartu su P. Ž. nuvyko į banką ir kiekvienas iš savo asmeninių sąskaitų išsigrynino pinigus, kurie buvo skirti sumokėti antrąją dalį buto kainos. Dalį pinigų buvo susitarę, kad sumokės pavedimu ir dalį grynaisiais. Tačiau kiek sumokėjo pavedimu neprisimena, pavedimas buvo darytas iš P. Ž. sąskaitos. O likusią pinigų dalį grynaisiais padavė notaro kabinete. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė notaro kabinete, o pinigus padavė šalia notaro kabineto koridoriuje. Abu tie vyrai perskaičiavo paduotus pinigus, tačiau kuris iš tų vyrų paėmė pinigus nematė. Atrodo, kad paėmė ne tas vyras su kuriuo visada bendravo, o tas kitas vyras. Kai davė pinigus antrą kartą notarų biure nepamena ar pasirašė kokį nors dokumentą. Jų butas buvo dalinio baigtumo, reikėjo viską daryti, lubas, sienas, grindis. Kai nusipirko butą, jo apdaila rūpinosi patys, kažkokius darbus atliko patys, kažkokius darbus atliko samdyti meistrai. Nebendravo su UAB ,,I“ dėl statytojų darbo. Pas notarą sumokėjo 23000 eurų. Vyriškis sėdintis iš dešinės yra matytas (nurodoma į D.). Mokant grynais buto kaina turėjo būti mažesnė. V. G. yra mačiusi ir kitomis aplinkybėmis, jis lyg buvo kaimynas (15 t., b. l. 20-22). Papildomai nurodė, kad sutarties su UAB ,,V“ nepamena. Parodžius sutartį (15 t., b. l. 59-60) nurodė, kad ant šios sutarties jos parašas. P. parašą pamena, tai galėtų būti P. parašas ir jo raštas. Nepamena šios sutarties sudarymo aplinkybių ir dėl ko ji buvo sudaryta. Butas buvo pirktas su dailine apdaila. Dėl grindų betonavimo nieko negali pasakyti, bet sienas lygino jos buvęs partneris. Suma 54908 Lt nieko nesako. Kažkokius remonto darbus atliko, tačiau abejoja, kad tai būtų tokia didelė suma. P. daug darbų darė pats. Jie dviese daug ką pasirašė, sprendimuose dalyvavo dviese, nes už butą mokėjo dviese. Ji savo vardo su klaida nebūtų parašiusi. Gali būti, kad savo klaidingai parašytą vardą pastebėtų, nes jis labai dažnai rašomas su klaida (15 t., b. l. 90-91);

- liudytojos D. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirbo ,,I“ buhaltere 6 metus, pradėjo dirbti 2013 m. Ji įmonėje buvo viena buhalterė, kadangi ši įmonė buvo nepagrindinė jos darbovietė. Stengdavosi ateiti anksti ryte. Jei būdavo darbe tai dokumentus jai paduodavo, juos suvesdavo į apskaitą, o jei nebūdavo tai dokumentus padėdavo į lentynėlę, juos atėjus į darbą suvesdavo į apskaitą. Dokumentus susijusius su statybom paduodavo D.. Būdavo lentynėlėje paliktos sutartys, pirkimo dokumentai. Pardavimo dokumentai būdavo, patvirtintos notarų sutartys. Suvesdavo dokumentus į programą ,,Centas“ ir paruošdavo ataskaitas, pateikdavo dokumentus VMI, Sodrai, statistikai. Tuo metu įmonės direktoriumi buvo L. D.. Suvesdavo tuos dokumentus, kuriuos gaudavo. Kaip vyko pardavimai nežino, nes juose nėra dalyvavusi. Fiziškai į ofisą ateidavo tris kartus į savaitę, užtrukdavo apie valandą. Direktorius buvo kasininkas, daugiau niekas nedisponavo grynaisiais pinigais. E. Ž. turbūt buvo pardavimų vadybininkas, ji galėjo priimti pinigus, be jo dar pinigus galėjo priimti direktorius. Kad Ž. galėjo priimti grynuosius pinigus matydavo pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą, jis būdavo kartu pateikiamas prie pirkimo-pardavimo sutarties. Kvitas būdavo pasirašytas Ž.. Žodinė tvarka buvo, kad pardavimų vadybininkas gali priimti pinigus. Jei Ž. priimdavo pinigus, tai ji sužiūrėdavo kasos pajamų orderius, prižiūrėjo, nes reikalingas jos parašas, kaip buhalterės. Ji matydavo pinigų priėmimo kvitą, kuriame matėsi kas sumokėjo, kas gavo. Pagal tai užpildydavo kasos pajamų orderį, kuriame pasirašydavo kas gavo pinigus (Ž.), jos parašas ir kasininko parašas. Ji grynųjų pinigų nematydavo, tik dokumentus. Dirbo trijose įmonėse, ,,I“, ,,P“ ir ,,R“, Šių įmonių ofisas buvo vienoje vietoje. Jai niekada nekilo įtarimų dėl priėmimo kvitų dėl sutarčių. G. buvo ,,I“ akcininku, jis jokių dokumentų neteikdavo. Įmonės ,,V“ girdėta, buvo sąskaitų, kadangi buvo atliekami remonto darbai, X plente. Visa kasa buvo pas direktorių. Ji nežinojo kur buvo laikomi pinigai. Visi mokėjimai buvo derinami su direktoriumi. Buvo atskaitingas asmuo, kuris pirkdavo už grynus pinigus, atnešdavo dokumentus, tai direktorius. Kasoje esančių pinigų neskaičiavo, inventorizacijų nebuvo. Direktorius grynuosius pinigus duodavo D., jei reikėdavo kažką pirkti. ,,V“ sąskaitos būdavo apmokamos tik su direktoriaus leidimu. Kasos pajamų orderio kvitą pildydavo Ž.. Ant kasos pajamų orderio pasirašydavo kas teikė pinigus, kas priimdavo pinigus, pasirašydavo kasininkas ir pasirašydavau ji. Ž. surašyti dokumentai būdavo pateikiami įmautėje, joje būdavo pirkimo-pardavimo sutartis, pinigų pirkimo kvitas. Preliminarių sutarčių nėra mačiusi. Avanso mokėjimo dokumentus yra mačiusi (15 t., b. l. 29-31);

- liudytojo Ž. A. parodymais, kuriais nustatyta, kad pradžioje apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini). Bendravo su agente dėl buto pirkimo. Kai išsirinko būtą, tai važiavo į ,,I“ ofisą, Aleksote. Į įmonės ofisą atvažiavo be agentės, pasitiko du vyrai, vienas iš jų buvo vardu E., kito nepamena. Derėjosi dėl to buto, sutarė, kad jį pirks už 115000 litų. Pasirašė preliminarią sutartį pirkimui. Gali būti, kad sumokėjo 10000 litų avansą, lyg sutartyje buvo įrašyta avansinė suma. Policijai pateikė visus dokumentus. Paskolos neėmė, tai galėjo ir grynais sumokėti. Notarinė sutartis lyg buvo po kelių mėnesių. Butas buvo su langais, su išvedžiotu šildymu, išbetonuotomis grindimis, buvo dalinis baigtumas. Remontavo butą ir patys, ir samdė. Įmonė ,,V“ turbūt atliko tuos darbus, betonavimus ir panašiai. Buto pirkimo sutartis buvo išskaidyta dalimis, dalį turėjo sumokėti ,,I“, ir dalį ,,V“, turbūt, taip norėjo ,,I“. Jam įtarimų niekas nekėlė, nes viskas buvo tvarkoma pas notarę. Su ,,V“ lyg sutarties nepasirašinėjo. 115000 litų sumoje buvo ,,I“ dalis ir ,,V“ dalis. Prieš perkant butą darė pavedimą į ,,I“ sąskaitą. Ofise sumokėjo avansą 10000 litų, nepamena ar išrašė kažkokį dokumentą patvirtinantį pinigų sumokėjimą. Iki notarinės sutarties sudarymo jie paaiškino, kad kadangi darbus atliko ,,V“, tai dalį sumos reikės sumokėti ,,V“. Lyg paskutinę dieną prieš pasirašant sutartį pas notarą padarė pavedimą 62000 litų iš savo banko sąskaitos į ,,I“ sąskaitą, nes jie sąskaitą buvo nurodę. Atvykę pas notarą pasirašė sutartį. Dar pas notarą grynais padavė 43000 litų, šiuos pinigus perskaičiuojant pas notarą. Pasirašant sutartį pas notarą dalyvavo jis, notarė, du ,,I“ atstovai ir du ,,V“ atstovai. Negali pasakyti kas buvo iš ,,V“. ,,V“ sutartį lyg pasirašė pas notarę. Kai su ,,V“ pasirašė sutartį 53000 litų sumai, jie daugiau bute nieko nedarė. Suprato, kad moka ,,V“ už atliktus darbus iki buto pirkimo. Kiek suprato, tai atsiskaitė vietoj ,,I“ ,,V“. 43000 litų mokėjo pas notarą grynais. V. G. jam girdėtas. Kai pirko butą, tai jis vienas buvo iš tų, kuris aprodė butą. V. jo bute nieko nedarė, tik jam turėjo daug klausimų, jis visada geranoriškai padėdavo. Visi darbų atlikimo perdavimo akte išvardinti darbai buvo atlikti. Bendrai sudėjus visas sumas gavosi 115000 litų per dvi sutartis. Suprato, kad G. yra statybų vadovas. Notarinėje V. tikrai nebuvo, kas buvo iš ,,V“ tikrai nepamena. 43000 litų perskaičiavo ,,I“ atstovai (15 t., b. l. 55-57);

- liudytojos F. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad turėjo butą X gatvėje, jį pirko 2013 m. Atrodo, kad butą aprodė brokerė, dar buvo V.. Apačioje buvo ofisas, V. tvarkė visus reikalus. Preliminarios sutarties nepasirašė. Sutarė kada bus pas notarą, notarinėje buvo V. ir dar kažkoks vyriškis. Sumokėjo grynais pinigais apie 34000 eurų. Pinigus lyg padavė ar prie notarės, ar prie notarės durų. Nepamena kam padavė pinigus. Davė kažkokį geltoną kvitą. Butą patys įsirenginėjo, taip pat jį pridavė pati. Galėjo būti, kad sumokėjo Ž. 65962 litų. Pirkimo-pardavimo sutartį su kuo sudarinėjo nepamena. Nepamena kas paėmė pinigus. Sutartį sudarė su ,,I“. Įmonės V nežino. Nepamena su kuo derino pirkimo-pardavimo sąlygas. Tame bute pragyveno apie 6 metus. Ten gyvendama V. matė, jis ateidavo į ofisą. V. buvo kaip ūkvedys (15 t ., b. l. 83-84);

- liudytojos L. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad pirko būstą 2012 m., X g. 2. Būstą rado per skelbimą. Susiskambino, kelis kartus apžiūrėjo būstą. Vieną kartą būstą aprodė E., kitą kartą aprodė V.. Preliminarią sutartį pasirašė, su kuriuo derino sąlygas nepamena. To asmens su kuriuo pasirašė preliminarią sutartį nebuvo mačiusi, kur ją pasirašė nepamena. D. V. girdėtas, tačiau jo nėra mačiusi. Sutarė apie 132000 litų sumą. Mokėjo avansą 6000 litų, kam juos padavė nepamena. Pas notarą mokėjo 24600,20 litų. Pagrindinės sutarties pasirašymo metu dar dalyvavo E., V. lyg nedalyvavo. Pinigus padavė notarinėje dalyvaujant jai, notarui ir lyg E.. Tikrai V. pardavime nedalyvavo. Pagrindinėje sutartyje kas pasirašė nepamena. Notarinėje padavė grynus pinigus. Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad butas parduodamas už 130000 litų, o pagrindinėje sutartyje nurodyta 86606 litai. Jai paskolą dalino į dvi dalis. Negali pasakyti kodėl suma skiriasi. Su paskola bendroje sumoje gavosi 130000 litų. Butą pirko iš įmonės ,,I“. Įmonės ,,V“ nežino. Manė, kad V. atsakingas už pardavimus, vadybininkas. V. pinigų nebuvo davusi. Butą įsirenginėjo patys. Buto pirkimo procese nebuvo mačiusi D.. Jeigu parodymuose sakė, kad 6000 litų padavė V., vadinasi taip ir buvo, dabar jau nebepamena. Pateikus apžiūrai preliminarią sutartį (4 t., b. l. 47-51) nurodė, kad parašai jos. Ėmė dvi paskolas, jas panaudojo buto pirkimui ir įrengimui (15 t., b. l. 84-85);

- liudytojos A. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad D. jai buvo girdėtas iš buto pirkimo. Jai prireikė kažkokių dokumentu iš įmonės, tai tuose dokumentuose buvo jo pavardė. Susitiko su E. Ž., su juo derino sutartis, avansą. Kalba apie X g. 2 būstą. Sutartį pasirašė 2014 m. Avansą mokėjo lyg du kartus po 5000,02 litų. Du centai už kažkokius buhalterinius dalykus. Visus kartus pinigus mokėjo E.. Gali būti, kad buvo dvi preliminarios sutartys, lyg reikėjo tikslinti kvadratūrą. Kaina pasikeitė dėl sumažėjusios kvadratūros. Tas preliminarias sutartis pasirašinėjo su Ž.. 21668 litų pavedimas buvo ,,V“ už būsto įrengimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes geriau prisiminė aplinkybes. ,,V“ jai turėjo įrengti butą. Ta dalis sumos skirta ,,V“ buvo įskaityta į buto pirkimo-pardavimo kainą. Pas notarą dalyvavo ji, notaras, E. ir V.. Pasirašymo metu V. turėjo kažką pasirašyti, nes sutartyje buvo nurodytos dvi sumos. Už būstą galutinai sumokėjo 133338 litus. Negali pasakyti kodėl toks didelis skirtumas tarp sumokėtos sumos ir nurodytos sutartyje. Kai pirko butą, tai ,,V“ darbai jau buvo atlikti. V. notarinėje buvo dėl to, kad pasirašyti darbų sutarties, jis pagrindinėje pardavimo sutartyje nepasirašė. Dalį pinigų ,,V“ taip pat perdavė bankas. Buvo dalinis įrengimas būste, po to pati ieškojo meistrų. Samdė visiškai kitus asmenis. Kadangi V. kaimynas, tai teko su juo bendrauti. Mano, kad V. buvo ,,V“ direktorius. Iš ,,I“ pažinojo tik E. Ž.. Jos paskola buvo dviejų dalių, būsto pirkimui ir jo įrengimui. ,,V“ turėjo sudėti gipso sienas, grindis, apšiltinimas. Dėl būsto įrengimo viską derino su V.. V. žadėjo įrengti tą dalį, kurią ,,V“ įsipareigojo. Už tuos darbus atsiskaitoma buvo, kai pasirašė sutartį. Kadangi pinigus pervedė klaidingai, tai pinigus grąžino, tai buvo iki sutarties pasirašymo. Pasiūlymo dėl darbų kainos nebuvo (15 t., b. l. 85-87);

- Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2021 m. gegužės 17 d. prokuroro nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dalyje E. Ž. atžvilgiu nutrauktas, kadangi nepadarytos veikos, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 39-54);

- UAB „I" patikrinimo medžiaga (1 t., b. l. 85-112);

- 2019 m. balandžio 2 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo UAB "I" direktorius L. D. perdavė UAB "I" buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 93);

- 2019 m. balandžio 26 d. D. A. paaiškinimu ir prie paaiškinimo pateiktais dokumentais: 2013 m. sausio 30 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. L4-03 kopija, 2013 m. sausio 30 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. L4-04 kopija, 2013 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. XXX-1171 kopija (1 t., b. l. 97-108);

- 2019 m. balandžio 29 d. P. Ž. paaiškinimo protokolu (1 t, b. l. 109);

- liudytojo P. Š. pateiktais duomenimis – 2013 m. spalio 14 d. grynųjų pinigų išmokėjimo kvito kopija, kurioje nurodyta, kad P. Š. Swedbank, AB išsigrynino 18 000 Lt, 2013 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo kvito serija NS Nr. 0013 kopija, kurioje nurodyta, kad P. Š. sumokėjo 3 000 Lt, 2013 m. spalio 14 d. pirkimo pardavimo sutarties kopija, notarinio registro Nr. XXX-5058, 2013 m. spalio 16 d. pažymos dėl aritmetinės klaidos dokumente ištaisymo kopija, 2013 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją (2 t., b. l. 114-128).

- liudytojos F. K. pateiktais duomenimis – 2013 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas – 65962 Lt, kuriuo F. K. sumokėjo, o pinigus priėmė E. Ž.; 2013 m balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi tarp UAB „I“, atstovaujamo D. V. ir F. K., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 65962 Lt (2 t., b. l. 162-169);

- liudytojos A. Š. pateiktais duomenimis - 2014 m. balandžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas – 5000 Lt, kuriuo sumokėjo A. Ž., pinigus priėmė E. Ž.; 2014 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitu – 5000 Lt, kuriuo sumokėjo A. Ž., pinigus priėmė E. Ž.; 2014 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi tarp UAB „V“ ir A. Ž. dėl paslaugų užlikimo, darbų kaina 58218 Lt; UAB „V“ PVM sąskaita – faktūra NR.SVA 01120, 58218 Lt sumai; 2014 m. balandžio 3 d. preliminaria sutartimi Nr.L5-08 dėl buto pirkimo; mokėjimo nurodymu Nr. 135, kuriuo A. Ž. sumokėjo UAB „I“ 21668 Lt; kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi dėl buto pirkimo, buto kaina 75120 Lt (3 t., b. l. 34-56);

- liudytojos E. F.-B. pateiktais duomenimis – 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis sudaryta tarp P. B. ir E. F. bei UAB „I“, buto kaina 41000 Lt; 2012 m. rugsėjo 7 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo E. F. sumokėjo 41000 Lt, pinigus priėmė E. Ž.; 2012 m. rugsėjo 7 d. kasos išlaidų orderio Nr. 907601 kopija, kurioje nurodyta, jog iš UAB "Medicinos banko" R. F. išgrynino 12 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderio Nr. 9075XX kopiją, kurioje nurodyta, jog iš UAB "Medicinos banko" R. F. išgrynino 3 000 Lt, 2012 m. rugsėjo 5 d. kasos išlaidų orderio Nr. 9254XX kopija, kurioje nurodyta, kad iš AB Ūkio banko Panevėžio filialo R. F. išgrynino 20 600 Lt, 2012 m. rugsėjo 6 d. UAB "Medicinos bankas" išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad A. F. išsigrynino 8 900 Eur (30 729,92 Lt), 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB "Medicinos bankas" sąskaitos istorijos kopija, kurioje nurodyta, kad išgryninti 3 000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 1 - 31 d. Swedbank, AB R. F. sąskaitos išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. išgryninta 2 000 Lt. Bendra išgrynintų pinigų suma - 71 329,92 Lt (3 t., b. l. 89-96, 100-106);

- 2012 m. rugsėjo 27 d. nurodymu išmokėti grynuosius pinigus, kuriuo AB SEB bankas išmokėjo 23000 Lt P. Ž. (4 t., b. l. 86);

- 2012 m. balandžio 23 d. pinigų priėmimo kvitu, kuriuo P. Ž. sumokėjo UAB „I“ D. V. 60000 Lt (4 t., b. l. 87);

- liudytojo Ž. A. pateiktais duomenimis – 2012 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, buto kaina 62000 Lt; 2012 m. rugsėjo 24 d. preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, buto kaina 43000 Lt; 2012 m. spalio 16 d. sutartis tarp UAB „V“ ir R. A. dėl apdailos darbų, sutarties vertė 53000 Lt (4 t., b. l. 91-106);

- 2020 m. gruodžio 21 d., AB SEB bankas pateiktu J. L. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais (5 t., b. l. 112-115);

- 2020 m. gruodžio 23 d. Luminor Bank AS pateiktais J. L. atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašais (5 t., b. l. 117-121);

- 2021 m. gegužės 26 d. Luminor Bank AS pateikta D. A. ir R. A. kreditavimo sutartimi Nr. K-2504-2013-06 su priedais (5 t., b. l. 130-179);

- liudytojos J. M. pateiktais duomenimis – 2012 m. rugpjūčio 22 d. preliminaria pirkimo – pardavimo sutartmi Nr.L4-6, kuria susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) preliminarių sąlygų, kaina 103000 Lt; 2012 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios buto kaina nurodyta 51500 Lt (6 t., b. l. 1-11);

- Kauno m. X notaro biuro pateikta informacija apie 2012 m. – 2013 m. notarinių registrų išrašus apie pirkimo – pardavimo sutartis (6 t., b. l. 14-27);

- 2012 m. gegužė 31 d. E. Ž. darbo sutartimi (6 t., b. l. 30-32);

- 2020 m. liepos 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo O. B. pateikė sutartį ir priedus su UAB „V“(6 t., b. l. 33-35);

- 2020 m. kovo 20 d. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos pateiktu UAB "I" mokesčių administratoriui elektroniniu būdu 2012 m. spalio 22 d. pateikta 2012 m. rugsėjo mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (6 t., b. l. 36-38);

- 2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pateikta UAB „I“ metinės pelno mokesčio deklaracija už 2011 m. (6 t., b. l. 39-44);

- UAB „D" pateiktais duomenis apie skelbimų portale www.aruodas.lt UAB "I" arba jų atstovų paskelbtus skelbimus (6 t., 46- 200, 7 t., b. l. 1-55);

- VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis apie UAB „I“ teiktų finansinius dokumentus, pirkimo – pardavimo sutartis (7 t., b. l. 58-66, 68-148, 151-200, 8 t., b. l. 1-199, 9 t., b. l. 1-200, 10 t., b. l. 1-115);

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvada dėl UAB „I“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-3-33XX (10 t., b. l. 119-200, 11 t., b. l. 1-49);

- 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolu, kuriuo papildomai apžiūrėti duomenys ir patikslintos specialisto išvada padarytos išvados:

UAB „I“ tiriamuoju laikotarpiu (2012-2016 metais) pagal 46 notariškai patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis pardavė 39 butus, 3 administracines patalpas ir 9 garažus (duomenys neskelbtini) iš viso už 867 643,35 Eur:

- 2015 - 2016 m. už 149 427,99 Eur.

Pagal bendrovės „I“ tyrimui pateiktas pirkimo-pardavimo sutartis, kasos knygas ir sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad pagal visas keturiasdešimt šešias sutartis visi pirkėjai pilnai atsiskaitė su bendrove.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 36 (trisdešimt šeši) fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo, kurie įsigijo butus ir /ar garažus adresu (duomenys neskelbtini). Dalis apklaustųjų nurodė, kad sumokėjo tiek, kiek nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse arba neprisiminė, kiek sumokėjo, penki asmenys nurodė, sumokėję daugiau, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse.

J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š., D. A. liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad sumokėjo 295 000 Lt (85 437,91 Eur) daugiau nei UAB „I" nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse, įformino pinigų priėmimo kvitais ir fiksavo 2012 - 2013 metų buhalterinėje apskaitoje (detaliai specialisto išvados Nr. 04/11 -2-3-3338 3-ioje lentelėje):

- J. M. 2020-01-28 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad sumokėjo 55 500 Lt (arba 16 073,91 Eur) daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje;

- E. F.-B. 2019-07-16 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad sumokėjo 36 000 Lt (arba 10 426,32) daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje;

- P. Ž. 2019-10-08 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad sumokėjo 54 908 Lt (arba 15 902,46 Eur) daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje;

- P. Š. 2019-06-05 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad sumokėjo 15 000 Lt (arba 4 344,30 Eur) daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje;

- D. A. 2019-06-06 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad sumokėjo 133 592 Lt (arba 38 690,92 Eur) daugiau nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jeigu aukščiau nurodyti fiziniai asmenys UAB „I“ sumokėjo tiek, kiek nurodė liudytojų apklausų protokoluose, tai 295 000 Lt (arba 85 437,91 Eur) iš jų gautiems gryniesiems pinigams UAB „I“ apskaitos dokumentai suforminti nebuvo ir gautos lėšos bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos. Dokumentinio tyrimo metu nebuvo galima nustatyti jų panaudojimo. Jeigu šios lėšos buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, tai bendrovė „I“ patyrė 295 000 Lt (arba 85 437,91 Eur) nuostolį.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jeigu aukščiau nurodyti fiziniai asmenys (J. M., E. F.-B. P. Ž., P. Š., D. A.) UAB-ei „I" sumokėjo daugiau, negu UAB „I" nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse ir įformino pinigų priėmimo kvitais (pagal jų parodymus 295 000 Lt (85 437,91 Eur) daugiau), t. y. jeigu UAB „I" butus ir garažus pardavė už didesnę sumą, negu nurodė butų ir garažų pirkimo-pardavimo sutartyse bei PVM sąskaitose faktūrose, gavo daugiau grynųjų pinigų, negu įformino pinigų priėmimo kvitais ir fiksavo UAB „I" buhalterinės apskaitos registruose, tai UAB „I" už parduotą butą grynaisiais gautiems nesuformindama pinigų priėmimo kvitų ar kasos pajamų orderių ir gautų grynųjų pinigų neapskaitydama buhalterinėje apskaitoje, neteisingus duomenis apie parduodamo buto kainą nurodydama pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, t. y. buhalterinėje apskaitoje neformindama ir neapskaitydama visų pardavimo pajamų ir PVM, nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 1X-574 6 str. 2 d. 12 str. 1d. ir 4 str. reikalavimais:

- 6 str. 2 d.: „ 2. / apskaitą privaloma Įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo. Įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu"

- 12 str. 1 d.: „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai Įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar Įvykus.

- 4 str. „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

- 2005-08-12 LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-240 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitu naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 p.: ⁴¹ Kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų * (Nr. 1K-359. 2012-10-25) ir 5 p. „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus".

Jei grynuosius pinigus pirkėjai sumokėjo bendrovės kasoje, tai turėjo būti pildomas kasos pajamų orderis, kaip nurodyta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p “3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio laitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. “

Jeigu fiziniai asmenys J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š., D. A. iš UAB „I" butus ir garažus pirko, kaip nurodė liudytojų apklausų protokoluose, už didesnę kainą, negu UAB „I" fiksavo buhalterinėje apskaitoje, tai UAB „I" į 2012 ir 2013 metų finansines ataskaitas (balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas) įrašė neteisingus duomenis apie turtų (pinigines lėšas), pelnų / nuostolį ir įsipareigojimus, tuo nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 575 (nauja redakcija nuo Nr. X-1633, 2008-06-26) 5 str. „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ 1 d. , kurioje nurodyta: „ 1 Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą., nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus", 16 str. “Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai” 9.d “Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai ”.

Dėl to, kad nesivadovavo aukščiau nurodytų norminių aktų (Buhalterinės apskaitos įstatymo, Įmonių finansines atskaitomybės įstatymo, Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių) reikalavimais, pagal UAB „I" tvarkomą buhalterinę apskaita iš dalies negalima nustatyti UAB „I” 2012 - 2013 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. “Apskaitos dokumentų pasirašymas" 2 d. „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, straipsnio redakcija nuo 2013-01-01: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui".

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį: Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „I" direktorius nuo 2011-10-03 L. D. (Apžiūros protokolo 2-4 puslapiai, 11 t., b. l. 51-53).

Buhalterinėje apskaitoje neįvertinta iš viso 295 000 Lt (85 437,91 Eur) suma, nurodyta liudytojų apklausų protokoluose. Atskirai pagal darbuotojus, priėmusius pinigus, nustatyti visų priimtų bet neapskaitytų grynųjų pinigų sumų nebuvo galima, nes tik J. M. ir D. A. nurodė, kad pinigus atitinkamai 55 500 Lt ir 133 592 Lt, iš viso 189 092 Lt sumokėjo L. D., o E. F.-B. nurodė, kad 36 000 LT padavė E. Ž. ir D. V.. P. Ž. neprisiminė, kuriam E. (UAB „I“ dirbo E. Ž.), ar L. D. sumokėjo 54 908 Lt (Apžiūros 4-5 puslapiai, 11 t, b. l. 53-54)

Trijuose UAB „I“ pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytos mažesnės pinigų sumos, nei apklausų protokoluose nurodė liudytojai E. F.- B., P. Š., D. A.:

- E. F.-B. 2019-07-16 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad E. Ž. ir D. V. sumokėjo grynais 77 000 Lt, tačiau 2012-09-07 pinigų priėmimo kvite serija SPB Nr. 5338XXX įrašyta 41 000 Lt, o ne 77 000 Lt, t. y. įrašyta 36 000 Lt (77 000 -41 000) mažesnė pinigų suma. PPK. pasirašytas, nurodyti pasirašę asmenys - „Pinigus gavau E. Ž., yra parašas, sumokėjau E. F.“, yra parašas;

- P. Š. 2019-06-05 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad bendrovei „I" grynaisiais sumokėjo 18 000 Lt, tačiau 2013-10-14 pinigų priėmimo kvite serija NSP Nr. 0013 įrašyta 3 000 Lt. o ne 18 000 Lt. t. y. įrašyta 15 000 Lt (18 000 - 3 000) (arba 4 344.30 Eur) mažesnė pinigų suma. PPK pasirašytas, nurodyti pasirašę asmenys: E. Ž., yra parašas ir P. Š., yra parašas. 2019-06-05 Liudytojo apklausos protokole P. Š. nurodė, kad: „Pasirašant sutartį dalyvavo tas E. ir L. D. Prie notarės aš padaviau 18 000 litų". tačiau P. Š. nenurodė, kuriam konkrečiai asmeniui padavė pinigus;

- D. A. 2019-06-06 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad L. D. grynais sumokėjo 141274 Lt, tačiau 2013-03-20 pinigų priėmimo kvite serija NS Nr.004 įrašyta 7682 Lt suma, t. y. nurodyta 133592 Lt mažesnė suma. Pinigų priėmimo kvite nurodyti pasirašę asmenys: „Sumokėjau“ D. A., yra parašas. ..Pinigus gavau“ E. Ž., yra parašas.

J. M. ir P. Ž. liudytojų apklausų protokoluose nurodytos kaip sumokėtos sumos bendrovėje „I“ iš viso nebuvo formintos pinigų priėmimo kvitais:

- J. M. 2020-01-28 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už butą mokėjo „per du kartus po 50 000 litų su trupučiu. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad buto kaina yra 51 500 litų, tai gali būti, kad viena įmoka būtent tokia ir buto, o kita 55 500 litų". Atsiskaitymas už butą bendrovės „I“ buhalterinėje apskaitoje fiksuotas pavedimu 20 000 Lt ir grynaisiais pinigais 31 500 Lt, iš viso 51 500 Lt. Grynųjų pinigų gavimas grynaisiais įformintas ne du kartus, kaip nurodė J. M., o tik vieną kartą pagal 2012-11-16 kasos pajamų orderį serija NSN Nr. 00030, suma 31 500 Lt. Jame nurodyti pasirašę asmenys „Vyr. finansininkas (buhalteris) L. N.", yra parašas, „Gavo kasininkas L. D.“, yra parašas, pinigus sumokėjusio asmens - J. M. - parašo nėra. Pažymėtina, kad 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyta, kad 31 500 Lt grynaisiais pirkėjas jau buvo sumokėjęs, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas pinigų iš J. M. ar T. M. gavimas iki sutarties pasirašymo;

- P. Ž. 2019-10-08 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad už butą sumokėjo 125 000 Lt, iš jų 65 000 Lt grynais sumokėjo pasirašant sutartį pas notarą. Sutarties pasirašymo data 2012-09-27. tačiau bendroves buhalterinėje apskaitoje tokia data neapskaitytas pinigų iš P. Ž. gavimas. P. Ž. nurodė, kad pasirašant sutartį pas notarę dalyvavo E. ir L. D., ir kad jis neįsiminė, kuris iš jų paėmė pinigus. UAB „I” buhalterinėje apskaitoje P. Ž. atsiskaitymas 60 000 Lt sumai įformintas pagal 2012-04-23 PPK serija SPB Nr. 45338591, be to. P. Ž. į bendrovės sąskaitą sutarties pasirašymo dieną 2012-09-27 pervedė 10 092 Lt. Pagal UAB „I“ buhalterinės apskaitos duomenis, lyginant su P. Ž. nurodyta 125 000 Lt suma, neapskaityta 54 908 Lt (15 902,45 Eur) suma. (Apžiūros 5-6 puslapiai, 11 t, b. l. 54-55).

Dokumentinio tyrimo metu palyginus UAB „I“ buhalterines apskaitos duomenis su liudytojų (butų ir garažų pirkėjų) apklausos protokoluose nurodytais duomenimis apie iš bendroves pirktų butų ir garažų kainą bei bendrovei sumokėtas sumas, nustatyti atvejai, kai fizinių asmenų nurodytos sumokėtos sumos buvo didesnės, negu bendrovė įformino dokumentais ir apskaitė buhalterinėje apskaitoje.

J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š., D. A. liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad sumokėjo 295 000 Lt (85 437,91 Eur) daugiau, nei UAB „I“ nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse, įformino pinigų priėmimo kvitais ir fiksavo 2012 - 2013 metų buhalterinėje apskaitoje (detaliai tiriamosios dalies 3-ioje lentelėje).

Jeigu šie fiziniai asmenys UAB-ei „I“ sumokėjo tiek, kiek nurodė liudytojų apklausų protokoluose, t. y. 295 000 Lt (85 437,91 Eur) daugiau, nei UAB „I“ nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse ir įformino pinigų priėmimo kvitais, t.y. jeigu UAB „I“ butus ir garažus pardavė už didesnę sumų, negu nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse ir įformino pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, tai UAB „I“ neapskaitė 243 802 Lt (70 610 Eur) apmokestinamųjų pardavimų pajamų ir 51 198 Lt (14 828 Eur) pardavimo PVM, neteisingus duomens įrašė į metines 2012 ir 2013 metų pelno mokesčio deklaracijas ir 2012 metų rugsėjo mėnesio, 2013 metų kovo ir spalio mėn. PVM deklaracijas.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jeigu aukščiau nurodyti fiziniai asmenys UAB „I“ sumokėjo tiek, kiek nurodė liudytojų apklausų protokoluose, tai UAB „I“ 2012 metų rugsėjo mėnesio ir 2013 metų kovo bei spalio mėnesių PVM deklaracijose iš viso nedeklaravo 70 610 Eur apmokestinamų sandorių vertės, 14 828 Eur (21 %) pardavimo PVM ir 14 828 Eur mokėtino į biudžetą PVM (pagal deklaracijas 5-oje lentelėje).

Tuo UAB „I“ nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. 1X-75I ) 14 str. „Apmokestinimo momentas“ 1 ir 2 d. nuostatomis:

„1. Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiama prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugu teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytu Įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“.

UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje fiksuotus ir pelno mokesčio deklaracijose įrašytus duomenis apie pardavimo pajamas lyginant su liudytojų apklausos protokoluose nurodytais duomenimis, nustatyta, kad 2012-2013 m. apskaitoje neapskaityta ir 2012-2013 m. nedeklaruota 70 610 Eur apmokestinamųjų pajamų (suma be PVM), nuo jų neapskaičiuota 10 592 Eur pelno mokesčio (tarifas 15 %) (70 610 Eur x 15 %-10 592 Eur):

- 2012 m. neapskaityta ir nedeklaruota 120 998 Lt (35 403 Eur) pajamų ir 18 150 Lt (5 257 Eur) pelno mokesčio (lyginant su J. M., E. F.-B. ir P. Ž. parodymais);

- 2013 m. neapskaityta ir nedeklaruota 122 804 Lt (35 566 Eur) pajamų ir 18 421 Lt (5 335 Eur) pelno mokesčio (lyginant su D. A. ir P. Š. parodymais).

Jeigu UAB „I“ fiziniams asmenims J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š. ir D. A. butus ir garažus pardavė brangiau, t. y. už 295 000 Lt (85 438 Eur) didesnę sumą (su PVM), negu bendrovė nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse ir įformino pardavimo PVM sąskaitose faktūrose bei apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tai UAB „I“ į 2012 ir 2013 metų pelno mokesčio bazę neįtraukdama 243 802 Lt (70 610 Eur) (suma be PVM) pardavimo pajamų už parduotus butus ir garažus, nesivadovavo LR Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 str. 1 dalies ir 7 str. 1 d. nuostatomis:

- 4 str. „ Mokesčio bazė“ 1 d. „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yru visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;

- 7 str. „Pajamų ir sąnaudų pripažinimas“ 1 d. „Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas“.

Iš viso, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, UAB „I“ 2012-2013 m. nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 14 828 Eur PVM ir 10 592 Eur pelno mokesčio. (Apžiūros protokolo 6-8 puslapiai, 11 t., b. l. 55-57)

- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. K. papildomai paaiškinimais, kad išvadą dėl UAB „I“ teikė, atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus apklausų protokoluose, jeigu fiziniai asmenys sumokėjo tiek, kiek nurodė liudytojų apklausų protokoluose, t. y. jeigu UAB „I“ butus ir garažus pardavė už didesnę sumą, negu nurodė pirkimo-pardavimo sutartyse ir įformino pardavimo PVM sąskaitose faktūrose. 2012 m. bendrovė deklaravo nuostolį 75 873 Lt (21 974 €), be to už 2011 metus deklaravo 2 583 Lt (748 €) nuostolį, kurį galima atskaityti, deklaruojant vėlesnių mokestinių laikotarpių pelną, todėl atsižvelgiant į liudytojų nurodytas sumas (120 998 Lt) 2012 metų perskaičiuotas pelnas apmokestinimui sudaro 42 542 Lt (120998 -75873-2583) arba 12 321 €, 15 % pelno mokestis 6381 Lt (1848 €). 2013 m. pelno mokesčio deklaracijoje bendrovė deklaravo 65 645 Lt (19 012 €) metų veiklos pelną, bet iš jo atskaitė ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius 65 645 Lt (19 012 €), todėl apmokestinamojo pelno nedeklaravo. Nuostolius atskaitė nepagrįstai, nes, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas sumokėtas sumas, nuostolių neturėjo. Todėl visa deklaracijoje nurodyta 65 645 Lt pelno suma ir pagal apklausas nustatyta papildoma 122 804 Lt suma iš viso 188 449 Lt (54 579 €) turi būti apmokestinta pelno mokesčiu, 15 % pelno mokestis sudaro 28 267 Lt (8 187 €) (188449x15%).2014 m. bendrovė deklaravo 19 495 Lt (5 646 €) metų veiklos pelną, bet atskaitė praėjusių laikotarpių nuostolius 19 495 Lt (5 646 €), todėl apmokestinamojo pelno nedeklaravo. Dokumentinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad praėjusių laikotarpių nuostolius atskaitė nepagrįstai, nes, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas sumas, nuostolių neturėjo. Todėl visa 19 495 Lt suma turi būti apmokestinta pelno mokesčiu. 15 % pelno mokestis sudaro 2 924 Lt (847 €), iš jo, atsižvelgiant į apklausas, papildomas pelnas sudaro 12 811 Lt, pelno mokestis sudaro 1 922 Lt (557 €), dėl kitų klaidų deklaracijoje (specialisto išvados 30 lapas) papildomas pelnas 6 684 Lt, pelno mokestis 1 002 Lt (290 €). 2015 m. deklaravo 2 341 € metų veiklos pelną, bet atskaitė praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolius 2 341 €, todėl pelno apmokestinimui nedeklaravo. Tačiau, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nustatyta, kad nuostolių neturėjo. Tyrimo metu apskaičiuotas pelno mokestis sudaro 351 € (2341x15%). UAB „I“ už 2012-2015 m. iš viso nedeklaravo pelno apmokestinimui ir pelno mokesčio. Tyrimo metu už 2012-2015 m. apskaičiuotas pelno mokestis sudaro 11 233 €, iš jo 10 592 € dėl liudytojų apklausų protokoluose nurodytų, bet nedeklaruotų pajamų ir 641 € dėl to, kad 2014 ir 2015 m deklaracijose nepagrįstai atskaitė praėjusių laikotarpių nuostolius, t. y. atskaitė daugiau nuostolių, negu buvo deklaravusi (net neatsižvelgiant į liudytojų parodymus, plačiau išvados 30-ame lape), (1 priedas prie protokolo).

2012 metų pelno mokesčio deklaracijoje UAB „I“ įrašė 731 552 Lt ( 211 873 €) pajamų, įtrauktų į mokesčio bazę, apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - nuostolį 75 873 Lt (21974 €). Ikiteisminio tyrimo metu 3 (trys) asmenys liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad 2012 metais už įsigytus butus sumokėjo 146 408 Lt (suma su PVM) daugiau, negu bendrovė apskaitė buhalterinėje apskaitoje: J. M. nurodė sumokėjusi 55 500 Lt daugiau, E. F.-B. - 36 000 Lt, P. Ž. - 54 908 Lt. Atsižvelgiant į tai, UAB „I“ 2012 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 120 998 Lt pardavimo pajamų ir 25 410 Lt PVM, neteisingus duomenis įrašė į 2012 metų pelno mokesčio deklaraciją: nedeklaravo 120 998 Lt pardavimo pajamų (deklaracijos II d. 18 laukelis - mokesčio bazė), nepagrįstai deklaravo 75 873 Lt nuostolį (deklaracijos III d. 1, 44, 46, 49 laukeliai), kai turėjo deklaruoti mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą 45 125 Lt pelną (120998-75873=45125 Lt) (44, 46, 48 laukeliai) (2 priedas prie protokolo). Pagal Pelno mokesčio įstatymo 30 str. „Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas“ bendrovė apskaičiuodama 2012 m. pelno mokestį turėjo teisę į 2012 metus perkelti 2011 metų nuostolį, kuris sudarė 2 583 Lt (arba 748 €). Atsižvelgiant į tai, už 2012 metus bendrovė turėjo deklaruoti 42 542 Lt (45125 - 2583) (arba 12 321€) apmokestinamąjį pelną po nuostolių atskaitymo (51, 59, 88 lauk.) ir 6 381 Lt (1 848 €) pelno mokesčio (42542* 15%=6381 Lt) (60, 73 lauk.).

2013 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „I“ įrašė 1 050 005 Lt (304 102,47€) pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną 65 645 Lt (19 012,11 €), iš pelno atskaitė 65 645 Lt praėjusio mokestinio laikotarpio nuostolių, todėl apmokestinamojo pelno nedeklaravo. Ikiteisminio tyrimo metu du asmenys liudytojų apklausos protokoluose nurodė, kad 2013 metais už du butus ir dvi automobilių stovėjimo vietas bendrame garaže sumokėjo 148 592 Lt (suma su PVM) daugiau, negu bendrovė apskaitė buhalterinėje apskaitoje: P. Š. nurodė sumokėjęs 15 000 Lt daugiau, D. A. 133 592 Lt daugiau. Lyginant su apklausų duomenimis, UAB „I“ 2013 m. buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 122 804 Lt (35 567 €) pardavimo pajamų ir 25 788 Lt (7 469 €) PVM, neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną įrašė į 2013 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, t. y. 2013 metų pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 122 804 Lt (35 567 €) pardavimo pajamų (II d. 18 laukelis) ir 122 804 Lt (35 667 €) pelno (III d. 1 lauk.), deklaravo tik 65 645 Lt (19 012 €) veiklos pelną (1, 44, 46, 48, 85 lauk.), iš jo atskaitė praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolį 65 645 Lt (50 laukelis), todėl apmokestinimui pelno nedeklaravo (51 ir 88 lauk.). Praėjusių laikotarpių nuostolį atskaitė nepagrįstai, nes pagal liudytojų parodymus apskaičiavus papildomas pajamas, nuostolio neturėjo. Todėl visa deklaracijoje nurodyta 65 645 Lt pelno suma ir pagal apklausas nustatyta papildoma 122 804 Lt suma iš viso 188 449 Lt (54 579 €) turi būti apmokestinta pelno mokesčiu, 15 % pelno mokestis sudaro 28 267 Lt (8 187 €) (188449x15%). Apmokestinamasis pelnas 188 449 Lt (54 579 €) turėjo būti įrašytas į deklaracijos 51, 59 ir 88 laukelius, pelno mokestis 28 267 Lt (8 187 €) į 60 ir 73 laukelius (2 priedas prie protokolo).

2014 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „I“ įrašė 389 906 Lt (112 925 €) pajamų, įtrauktų į mokesčio bazę, apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą - pelną 19 495 Lt (5 646 €). Taip pat įrašė, kad iš veiklos pelno atskaitė praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolius 19 495 Lt, todėl apmokestinamojo pelno nedeklaravo. Dokumentinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė 2014 m. negalėjo atskaityti 19 495 Lt nuostolių (45 lauk.): negalėjo atskaityti 6 684 Lt (1 936 €) nuostolių, net neatsižvelgiant į liudytojų parodymus, nes tiek nuostolių ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo deklaravusi, ir dėl to, kad nepagrįstai atskaitė nuostolius, nedeklaravo 1 002 Lt (290 €) pelno mokesčio (6684x15%) - išvados 30 lapas. Negalėjo atskaityti 12 811 Lt (3 710 €) nuostolių dėl to, kad pagal liudytojų J. M., E. F.-B., P. Ž., P. Š., D. A. parodymus buvo nustatytos papildomos pajamos, todėl bendrovė ir 2012 ir 2013 m. dirbo pelningai. Atsižvelgiant į apklausas, papildomas pelnas sudaro 12 811 Lt, pelno mokestis sudaro 1 922 Lt (557 €). Neteisingus duomenis apie atskaitomus nuostolius įrašė į deklaracijos 45 laukelį, nedeklaravo iš viso 19 495 Lt (5 646 €) apmokestinamojo pelno (turėjo įrašyti į 48 ir 52 lauk.) ir 2 924 Lt (19495Lt* 15%) (arba 847 €) pelno mokesčio (55, 59, 62 lauk.) (3 priedas prie protokolo).

2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje UAB „I“ deklaravo 31 658 € pajamų, įtrauktų į mokesčio bazę, ir apskaičiavo 2 341 € veiklos pelną, tačiau iš pelno atskaitė ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolį 2 341 €, todėl apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio nedeklaravo. Dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad, bendrovė 2015 m. pelną apmokestinimui praėjusių mokestinių laikotarpių nuostoliu sumažino nepagrįstai (deklaracijos 45 lauk.), nes tiek nuostolių ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo deklaravusi (net neatsižvelgiant į liudytojų parodymus) - plačiau specialisto išvados 30-ame lape. Bendrovė turėjo deklaruoti apmokestinamąjį pelną 2 341 € (48, 52 lauk.) ir pelno mokestį 351 € (2341 * 15%=351) (55, 59, 62 lauk.) (11 t., b. l. 59-65);

- 2021 m. sausio 29 d. – 2021 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir jo priedu, kuriuo nustatyta, kad apžiūros metu išanalizavus ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00024-19 medžiagos dokumentus (2020-11-24 raštą Nr. 25/11-1-24-18819 UAB "D", 2020-12-23 reg. Nr. 0-23117 UAB "D" atsakymą, 2021-01-15 raštą Nr. 25/11-1-24-160 UAB "D", 2021-01-27 reg. Nr. 0-1585 UAB "D" atsakymą) nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 25/11-1-24-18819 kreiptasi į UAB "D", valdančią skelbimų portalus www.skelbiu.lt, www.aruodas.lt, www.autoplius.lt, www.cvbankas.lt, www.paslaugos.lt, www.ntzemelapis.lt ir www.kainos.lt, dėl informacijos apie valdomuose portaluose laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2016-12-31 pateiktus skelbimus, kurių užsakovai UAB "I", į. k. (duomenys neskelbtini), L. D., E. Ž., D. V. arba nurodyti kontaktiniai duomenys l..r.@gmail.com, e..r.@gmail.com, d.@gmail.com, buhalterija@r.lt, e.@r.lt, l.@t..lt, +370 65X XXXX9, +370 68X XXXXX3, +370 68X XXXX8, +370 68X XXXX2 +370 6 8X XXXX2. 2020-12-23 raštu reg. Nr. 0-23117 elektroniniu būdu UAB "D" pateikė duomenis apie skelbimų portale www.aruodas.lt įdėtus skelbimus laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2016-12-31. Kartu su raštu UAB "D" pateikė 10 Excel formato failų, kuriuose pateikiama skelbimuose nurodyta informacija, kuri įrašyta į kompaktinį diską ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00024-19 medžiagos. Išanalizavus gautą atsakymą nustatyta, kad internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt patalpinti 23 skelbimai, susiję su ikiteisminiu tyrimu Nr. 03-6-00024-19. 2021-01-15 raštas Nr. 25/11-1-24-160 UAB "D" dėl papildomos informacijos pateikimo. 2021-01-27 raštu reg. Nr. 0-1585 UAB "D" pateikė papildomą informaciją. Apžiūrėjus 2021-01-27 raštu reg. Nr. 0-1585 UAB "D" pateiktą papildomą informaciją nustatyta, kad skelbimų skiltyje kaina ("Price") nurodyta valiuta - euras. Apžiūros metu taip pat nustatyta:

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2015-04-03 patalpintas skelbimas Nr. 1-1797XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Velykinė nuolaida iki š. m. balandžio 25 d. butams net 2015 eurų. Parduodami butai pirmame ir mansardiniuose auštuose su puikiu vaizdu ant X upės kranto. Butų plotai nuo 49 kv. m. iki 88 kv. m.", skelbime taip pat nurodyta, kad 49,69 kv. m. 2 kambarių buto, esančio penkių aukštų namo 5-jame aukšte kaina 32 380 Eur (arba 111 801,66 Lt), kontaktinis asmuo E., tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2015-04-03 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 651,64 Eur (arba 2 249,98 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-12-04 patalpintas skelbimas Nr. 1-1659XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas naujos statybos palėpinis butas su autonominiu dujiniu šildymu", skelbime taip pat nurodyta, kad 88,47 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo 4-jame aukšte kaina 47 773 Eur (arba 164 950,61 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-12-04 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 539,99 Eur (arba 1 864,48 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-02-14 patalpintas skelbimas Nr. 1-1795XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas naujos statybos butas ketvirtame namo aukšte", skelbime taip pat nurodyta, kad 49 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo 4-jame aukšte kaina 32 380 Eur (arba 111 801,66 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-02-14 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 660,82 Eur (arba 2 281,68 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-10-16 patalpintas skelbimas Nr. 1-1775XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas naujos statybos butas be tarpininkų su daline apdaila", skelbime taip pat nurodyta, kad 60,63 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo 4-jame aukšte kaina 27 283 Eur (arba 94 202,74 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-10-16 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 449,99 Eur (arba 1 553,73 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-11-05 patalpintas skelbimas Nr. 3-184XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamos komercinės paskirties patalpos naujai pastatytame daugiabučio namo pirmame aukšte", skelbime taip pat nurodyta, kad 38,44 kv. m. komercinių patalpų, esančių keturių aukštų namo 1-jame aukšte kaina 31 713 Eur (arba 109 498,65 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-11-05 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), komercinių patalpų 1 kv. m. kaina 825 Eur (arba 2 848,56 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2014-07-31 patalpintas skelbimas Nr. 1-1696XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos name, 1 kv. m. kaina tik 664 euro", skelbime taip pat nurodyta, kad 59,7 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo 1-jame aukšte kaina 38 805 Eur (133 985,90 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2014-07-31 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 650 Eur (arba 2 244,32 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2016-03-14 patalpintas skelbimas Nr. 1-1962XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas naujos statybos unikalus butas su daline apdaila mansardoje", skelbime taip pat nurodyta, kad 60,64 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo ketvirtajame aukšte kaina 27 283 Eur (arba 94 202,74 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2016-03-14 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 449,92 Eur (arba 1 553,48 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2014-07-31 patalpintas skelbimas Nr. 1-1696XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "1 kv. m. kaina tik 664 euro", skelbime taip pat nurodyta, kad 64,77 kv. m. 2 kambarių buto, esančio keturių aukštų namo pirmajame aukšte kaina 42 100 Eur (arba 145 362,88 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2014-07-31 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 649,99 Eur (arba 2 244,29 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-11-05 patalpintas skelbimas Nr. 3-184XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamos komercinės paskirties patalpos tinkamos biurui, parduotuvei, kirpyklai ar kitai veiklai", skelbime taip pat nurodyta, kad 32,65 kv. m. komercinių patalpų, esančių keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 27 895 Eur (arba 96 315,86 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, UAB "I". Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-11-05 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. komercinių patalpų kaina 854,36 Eur (arba 2 949,93 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2016-06-09 patalpintas skelbimas Nr. 1-2026XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas prabangiai įrengtas butas prie (duomenys neskelbtini)", skelbime taip pat nurodyta, kad 116 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 114 888 Eur (arba 396 685,26 Lt), kontaktinis tel. Nr. 865XXXXX9. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2016-06-09 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. įrengto buto kaina 990,41 Eur (arba 3 419,69 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-11-05 patalpintas skelbimas Nr. 1-1314XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos bute", skelbime taip pat nurodyta, kad 61,25 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo ketvirtajame aukšte kaina 43 588 Eur (arba 150 500,65 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-11-05 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 711,64 Eur (arba 2 457,15 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-03-06 patalpintas skelbimas Nr. 1-1367XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodami naujos statybos butai be tarpininkų, naujos statybos name", skelbime taip pat nurodyta, kad 59,06 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 41 052 Eur (141 744,35 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-03-06 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 695,09 Eur (arba 2 400,01 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-11-15 patalpintas skelbimas Nr. 1-1562XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas butas su daline apdaila pirmame aukšte", skelbime taip pat nurodyta, kad 64,05 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo pirmajame aukšte kaina 41 738 Eur (arba 144 112,97 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, UAB "I". Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-11-15 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 651,65 Eur (arba 2 250,02 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-10-22 patalpintas skelbimas Nr. 1-1609XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas naujos statybos butas su daline apdaila antrame aukšte su 42 kv. m. lauko terasa", skelbime taip pat nurodyta, kad 42 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 37 622 Eur (arba 129 901,24 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-11-15 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 895,76 Eur (arba 3 092,88 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-11-05 patalpintas skelbimas Nr. 1-162XXX, kurio pavadinimas "083", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos name", skelbime taip pat nurodyta, kad 61,35 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 42 644 Eur (arba 147 241,20 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-11-05 objekte, esančiame 083, 1 kv. m. kaina 695,09 Eur (arba 2 400,01 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-12-04 patalpintas skelbimas Nr. 1-1630XXX, kurio pavadinimas "083", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas naujos statybos palėpinis butas su autonominiu dujiniu šildymu. 1 kv. m. kaina - 1950 Lt", skelbime taip pat nurodyta, kad 88,5 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo ketvirtajame aukšte kaina 49 964 Eur (172 515,70 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-12-04 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 564,56 Eur (arba 1 949,31 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2014-07-31 patalpintas skelbimas Nr. 1-1696XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos name", skelbime taip pat nurodyta, kad 52,77 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo ketvirtajame aukšte kaina 36 680 Eur (126 648,70 Lt), kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2014-07-31 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 695,09 Eur (arba 2 400,01 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2013-10-17 patalpintas skelbimas Nr. 1-1727XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas naujos statybos 113,40 kv. m. butas, gražioje gamtos apsuptyje, netoli (duomenys neskelbtini)", skelbime taip pat nurodyta, kad 113,40 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo ketvirtajame aukšte kaina 69 219 Eur (arba 238 999,36 Lt) kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2013-10-17 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 610,40 Eur (arba 2 106,55 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2016-06-09 patalpintas skelbimas Nr. 1-2026XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini), 4 kambarių butas", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas prabangiai įrengtas butas prie (duomenys neskelbtini)", skelbime taip pat nurodyta, kad 116 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 115 000 Eur (arba 397 072 Lt) kontaktinis tel. Nr. 865XXXXX9. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2016-06-09 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. įrengto buto kaina 991,38 Eur (arba 3 423,04 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-01-24 patalpintas skelbimas Nr. 1-1042XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini), 1 kambario butas", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodame butus naujos statybos name, plotai nuo 37 kv. m. iki 72 kv. m.", skelbime taip pat nurodyta, kad 34,48 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo trečiajame aukšte kaina 24 965 Eur (arba 86199,15 Lt) kontaktinis tel. Nr. 868XXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-01-24 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 724,04 Eur (arba 2 499,97 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-01-24 patalpintas skelbimas Nr. 1-1042XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos name", skelbime taip pat nurodyta, kad 72,44 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo trečiajame aukšte kaina 47 205 Eur (arba 162 989,42 Lt) kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-01-24 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 651,64 Eur (arba 2 249,98 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-04-30 patalpintas skelbimas Nr. 1-1127XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas", skelbime nurodytas aprašymas - "Be tarpininkų parduodamas butas naujos statybos name", skelbime taip pat nurodyta, kad 59,06 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo antrajame aukšte kaina 41 052 Eur (arba 141 744,35 Lt) kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2, daugiau informacijos www.(duomenys neskelbtini).lt. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-04-30 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 695,09 Eur (arba 2 400,01 Lt);

- skelbimų portale www.aruodas.lt 2012-10-19 patalpintas skelbimas Nr. 1-1269XXX, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini), 2 kambarių butas", skelbime nurodytas aprašymas - "Parduodamas naujos statybos butas su daline apdaila. Pirmame aukšte su jam priskirtu kiemeliu lauke", skelbime taip pat nurodyta, kad 57,85 kv. m. buto, esančio keturių aukštų namo pirmajame aukšte kaina 37 698 Eur (arba 130 163,35 Lt) kontaktinis tel. Nr. 868XXXXX2. Pagal skelbime nurodytą informaciją apskaičiuota 2012-10-19 objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kv. m. kaina 651,65 Eur (arba 2 250,02 Lt) (11 t, b. l. 66-98);

- 2021 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir jo priedais, kuriuo nustatyta, kad internetinio archyvavimo sistemoje www.archive.org pasiekiami internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).lt atvaizdai matyti keturiomis datomis: 2014-10-01, 2015-05-19, 2016-01-29 ir 2016-04-01. Apžiūrėjus 2014-10-01 internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).lt atvaizdą nustatyta, kad pagrindiniame puslapyje viršuje kairiajame kampe nurodyta "(duomenys neskelbtini) Nauji butai išskirtinėje vietoje", viršuje dešiniajame kampe nurodyta "Kontaktinis asmuo E.: Mob. 8 68X XXXX2 (duomenys neskelbtini)@gmail.com", puslapio apačioje nurodyta "© UAB "I", (duomenys neskelbtini)". Taip pat nustatyta, kad internetinį puslapį sudaro 4 meniu punktai: "Apie projektą", "Butai", "Galerija", "Kontaktai". Meniu punkte "Apie projektą" nurodyta ""(duomenys neskelbtini)" - unikalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) išaugęs gyvenamasis kompleksas. Jame rasite viską, ko reikia patogiam gyvenimui. Tai žalumos apsuptis, netoli esantis miesto centras, išvystyta infrastruktūra, klasikinis pastato architektūrinis stilius, šviesūs butai, patogus parkavimas. Jaukus gamtos prieglobstis padės "(duomenys neskelbtini)" gyventojams pabėgti nuo miestui būdingo šurmulio. Pro didelius langus matosi X bažnyčios bokštai, pilies stogai. Mėgstantys poilsį prie vandens džiaugsis netoliese esančia ir neseniai rekonstruota X poilsio zona. Pastatas yra (duomenys neskelbtini). Netoliese – (duomenys neskelbtini). Už kilometro - vaikų darželis, vidurinė mokykla. Iki Kauno miesto centro - tik 7 km. Parduodami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai, kurių plotas - nuo 34 kv. m iki 97 kv. m. Galima įsigyti automobilio stovėjimo vietą automobilių aikštelėje po gyvenamąja namo dalimi arba kieme. Autonominis dujinis buto šildymas bei penkių kamerų plastikiniai langai su selektyviniu stiklo paketu padės sumažinti šildymo išlaidas žiemos metu.". Meniu punkte "Butai" nurodyti duomenys apie parduodamus butus: korpusas, aukštas, buto Nr., kambarių skaičius, plotas, 1 kv. m. kaina litais, bendra kaina litais, planas, statusas ir pastabos. Meniu punkte "Galerija" informacija nepateikta. Meniu punkte "Kontaktai" nurodyta "UAB “I” (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo E. Tel. +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo L. Tel.: +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, Gyvenamasi namas (duomenys neskelbtini)". Apžiūrėjus 2015-05-19 internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).lt atvaizdą nustatyta, kad pagrindiniame puslapyje viršuje kairiajame kampe nurodyta "(duomenys neskelbtini) Nauji butai išskirtinėje vietoje", viršuje dešiniajame kampe nurodyta "Kontaktiniai asmenys: E.: mob. 8 68X XXXX2, (duomenys neskelbtini)@gmail.com R.: mob. 8 69X XXXX8", puslapio apačioje nurodyta "© UAB "I", (duomenys neskelbtini)", puslapio centre nurodyta "Paskubėkite - liko tik keli butai! Išskirtinis pasiūlymas: butų kaina nuo 573 Eur/m (1978 Lt/m)". Taip pat nustatyta, kad internetinį puslapį sudaro 4 meniu punktai: "Apie projektą", "Butai", "Galerija", "Kontaktai". Meniu punkte "Apie projektą" nurodyta ""(duomenys neskelbtini)" - unikalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini)išaugęs gyvenamasis kompleksas. Jame rasite viską, ko reikia patogiam gyvenimui. Tai žalumos apsuptis, netoli esantis miesto centras, išvystyta infrastruktūra, klasikinis pastato architektūrinis stilius, šviesūs butai, patogus parkavimas. Jaukus gamtos prieglobstis padės "(duomenys neskelbtini)" gyventojams pabėgti nuo miestui būdingo šurmulio. Pro didelius langus matosi X bažnyčios bokštai, pilies stogai. Mėgstantys poilsį prie vandes džiaugsis netoliese esančia ir neseniai rekonstruota X poilsio zona. Pastatas yra (duomenys neskelbtini). Netoliese - (duomenys neskelbtini). Už kilometro - vaikų darželis, vidurinė mokykla. Iki Kauno miesto centro - tik 7 km. Parduodami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai, kurių plotas - nuo 34 kv.m iki 97 kv.m. Galima įsigyti automobilio stovėjimo vietą automobilių aikštelėje po gyvenamąja namo dalimi arba kieme. Autonominis dujinis buto šildymas bei penkių kamerų plastikiniai langai su selektyviniu stiklo paketu padės sumažinti šildymo išlaidas žiemos metu.". Meniu punkte "Butai" nurodyti duomenys apie parduodamus butus: korpusas, aukštas, buto Nr., kambarių skaičius, plotas, 1 kv. m. kaina litais, bendra kaina litais, planas, statusas ir pastabos. Meniu punkte "Galerija" informacija nepateikta. Meniu punkte "Kontaktai" nurodyta "UAB “I” (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo E., Tel. +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo R., Tel. +370 69X XXXX8, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo L., Tel.: +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)". Apžiūrėjus 2016-01-29 internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).lt atvaizdą nustatyta, kad pagrindiniame puslapyje viršuje kairiajame kampe nurodyta "(duomenys neskelbtini) Nauji butai išskirtinėje vietoje", viršuje dešiniajame kampe nurodyta "Kontaktiniai asmenys: E.: mob. 8 68X XXXX2, (duomenys neskelbtini)@gmail.com, R.: mob. 8 69X XXXX8, (duomenys neskelbtini)@gmail.com", puslapio apačioje nurodyta "© UAB "I", (duomenys neskelbtini)", puslapio centre nurodyta "Paskubėkite - liko tik keli butai! Išskirtinis pasiūlymas: butų kaina nuo 573 Eur/m (1978 Lt/m)". Taip pat nustatyta, kad internetinį puslapį sudaro 4 meniu punktai: "Apie projektą", "Butai", "Galerija", "Kontaktai". Meniu punkte "Apie projektą" nurodyta ""(duomenys neskelbtini)" - unikalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) išaugęs gyvenamasis kompleksas. Jame rasite viską, ko reikia patogiam gyvenimui. Tai žalumos apsuptis, netoli esantis miesto centras, išvystyta infrastruktūra, klasikinis pastato architektūrinis stilius, šviesūs butai, patogus parkavimas. Jaukus gamtos prieglobstis padės "(duomenys neskelbtini)" gyventojams pabėgti nuo miestui būdingo šurmulio. Pro didelius langus matosi X bažnyčios bokštai, pilies stogai. Mėgstantys poilsį prie vandes džiaugsis netoliese esančia ir neseniai rekonstruota X poilsio zona. Pastatas yra Raudondvario. Netoliese – (duomenys neskelbtini). Už kilometro - vaikų darželis, vidurinė mokykla. Iki Kauno miesto centro - tik 7 km. Parduodami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai, kurių plotas - nuo 34 kv. m iki 97 kv. m. Galima įsigyti automobilio stovėjimo vietą automobilių aikštelėje po gyvenamąja namo dalimi arba kieme. Autonominis dujinis buto šildymas bei penkių kamerų plastikiniai langai su selektyviniu stiklo paketu padės sumažinti šildymo išlaidas žiemos metu.". Meniu punkte "Butai" nurodyti duomenys apie parduodamus butus: korpusas, aukštas, buto Nr., kambarių skaičius, plotas, 1 kv. m. kaina litais, bendra kaina litais, planas, statusas ir pastabos. Meniu punkte "Galerija" informacija nepateikta. Meniu punkte "Kontaktai" nurodyta "UAB “I” (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo E. Tel. +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo R. Tel. +370 69X XXXX8, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo L. Tel.: +370 68X XXXX2 El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)". Apžiūrėjus 2016-04-01 internetinio puslapio www.(duomenys neskelbtini).lt atvaizdą nustatyta, kad pagrindiniame puslapyje viršuje kairiajame kampe nurodyta "(duomenys neskelbtini) Nauji butai išskirtinėje vietoje", viršuje dešiniajame kampe nurodyta "Kontaktiniai asmenys: E.: mob. 8 68X XXXX2, (duomenys neskelbtini)@gmail.com, R.: mob. 8 69X XXXX8, (duomenys neskelbtini)@gmail.com", puslapio apačioje nurodyta "© UAB "I", (duomenys neskelbtini)", puslapio centre nurodyta "Paskubėkite - liko tik keli butai! Išskirtinis pasiūlymas: butų kaina nuo 573 Eur/m (1978 Lt/m)". Taip pat nustatyta, kad internetinį puslapį sudaro 4 meniu punktai: "Apie projektą", "Butai", "Galerija", "Kontaktai". Meniu punkte "Apie projektą" nurodyta ""(duomenys neskelbtini)" - unikalioje vietoje, netoli (duomenys neskelbtini) išaugęs gyvenamasis kompleksas. Jame rasite viską, ko reikia patogiam gyvenimui. Tai žalumos apsuptis, netoli esantis miesto centras, išvystyta infrastruktūra, klasikinis pastato architektūrinis stilius, šviesūs butai, patogus parkavimas. Jaukus gamtos prieglobstis padės "(duomenys neskelbtini)" gyventojams pabėgti nuo miestui būdingo šurmulio. Pro didelius langus matosi X bažnyčios bokštai, pilies stogai. Mėgstantys poilsį prie vandens džiaugsis netoliese esančia ir neseniai rekonstruota X poilsio zona. Pastatas yra (duomenys neskelbtini). Netoliese - (duomenys neskelbtini). Už kilometro - vaikų darželis, vidurinė mokykla. Iki Kauno miesto centro - tik 7 km. Parduodami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai, kurių plotas - nuo 34 kv.m iki 97 kv.m. Galima įsigyti automobilio stovėjimo vietą automobilių aikštelėje po gyvenamąja namo dalimi arba kieme. Autonominis dujinis buto šildymas bei penkių kamerų plastikiniai langai su selektyviniu stiklo paketu padės sumažinti šildymo išlaidas žiemos metu.". Meniu punkte "Butai" nurodyti duomenys apie parduodamus butus: korpusas, aukštas, buto Nr., kambarių skaičius, plotas, 1 kv. m. kaina litais, bendra kaina litais, planas, statusas ir pastabos. Meniu punkte "Galerija" informacija nepateikta. Meniu punkte "Kontaktai" nurodyta "UAB “I” (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo E. Tel. +370 68X XXXX2, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo R. Tel. +370 69X XXXX8, El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kontaktinis asmuo L. Tel.: +370 68X XXXX2 El.p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)". Toliau apžiūros metu paspaudžiam norimus įrašyti meniu punktus, matomus 2014-10-01, 2015-05-19, 2016-01-29 ir 2016-04-01 datomis ir naršyklės (2) programinio priedo (3) pagalba nukopijuojame visą meniu punktuose esančią informaciją išsaugodami ją tarnybinio kompiuterio (1) kietajame diske, ".html" tipo faile. Procedūrą kartojame tol, kol nukopijuojame visus minėtos svetainės meniu punktus (iš viso 17 failų). Visa apžiūrimo internetinio puslapio nukopijuota informacija, iš kompiuterio (1), įrenginio (4) ir programinės įrangos (5) pagalba, įrašyta į CD kompaktinį diską, atliktus įrašymo kokybės patikrą. Kompaktiniame CD diske pavaizduoti atvaizdai atspausdinti ir pridėti prie apžiūros protokolo (11 t., b. l. 74-98);

- 2021 m. birželio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos K. K. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatytos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos UAB „I“ parduoto nekilnojamojo turto kainos:

1. 2012-09-05 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. XXX-3954, nurodyta, kad UAB "I" parduoda J. M. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 51 500 Lt. Buto/patalpos bendras plotas 42,85 kv. m., vidutinė rinkos vertė 51 600 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" J. M. 42,85 kv. m. butą/patalpą pardavė už 51 500 Lt, 1 kv. m. kaina 1 201,86 Lt. 1 kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 1 204,20 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" butą/patalpą J. M. pardavė už rinkos kainą. Liudytoja apklausiama J. M. nurodė, jog už 42,85 kv. m. butą/patalpą, kurį įsigijo iš UAB "I", sumokėjo 107 000 Lt. Pagal J. M. nurodytus duomenis 1 kv. m. kaina 2 497,08 Lt.

2. 2012-09-07 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. XXX-4001, nurodyta, kad UAB "I" parduoda P. B. ir E. F. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 41 000 Lt. Buto/patalpos bendras plotas 34,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 41 200 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" P. B. ir E. F. 34,16 kv. m. butą/patalpą pardavė už 41 000 Lt, 1 kv. m. kaina 1 200,23 Lt. 1 kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 1 206,08 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" butą/patalpą P. B. ir E. F. pardavė už rinkos kainą. Liudytoja apklausiama E. F.-B. nurodė, jog už 34,16 kv. m. butą/patalpą, kurį įsigijo iš UAB "I", sumokėjo 77 000 Lt. Liudytojas P. B. patvirtino, jog už 34,16 kv. m. butą/patalpą kartu su E. F.-B. sumokėjo 77 000 Lt. Pagal liudytojų E. F.-B. ir P. B. nurodytus duomenis 1 kv. m. kaina 2 254,09 Lt.

3. 2012-09-27 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. XXX-4298, nurodyta, kad UAB "I" parduoda P. Ž. ir J. L. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 70 092 Lt. Buto/patalpos bendras plotas 58,89 kv. m., vidutinė rinkos vertė 68 100 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" P. Ž. ir J. L. 58,89 kv. m. butą/patalpą pardavė už 70 092 Lt, 1 kv. m. kaina 1 190,21 Lt. 1 kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 1 156,39 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" butą/patalpą P. Ž. ir J. L. pardavė už rinkos kainą. Liudytoju apklausiamas P. Ž. nurodė, kad už 58,89 kv. m. butą/patalpą, kurį įsigijo iš UAB "I", sumokėjo 125 000 Lt. Liudytoja J. L. apklausiama liudytoja nurodė, jog tiksliai neatsimena, kiek sumokėjo už įsigytą nekilnojamąjį turtą, tačiau ne mažiau 120 000 Lt. Pagal liudytojo P. Ž. nurodytus duomenis 1 kv. m. kaina 2 122,60 Lt.

4. 2013-03-20 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. XXX-1171, nurodyta, kad UAB "I" parduoda D. A. ir R. A. 1/6 negyvenamosios patalpos garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (daiktas - 1) už 10 000 Lt, butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (daiktas - 2) už 63 988 Lt ir butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (daiktas - 3) už 64 420 Lt. Daikto 1 bendras plotas 320,84 kv., vidutinė rinkos vertė 38 300 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" D. A. ir R. A. 53,47 kv. m. negyvenamosios patalpos - garažo už 10 000 Lt, 1 kv. m. kaina - 187,02 Lt. 1 kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 119,37 Lt. Daikto 2 bendras plotas 57,49 kv. m., vidutinė rinkos vertė 64 700 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" D. A. ir R. A. 57,49 kv. m. butą/patalpą pardavė už 63 988 Lt, 1 kv. m. kaina - 1 113,02 Lt. 1 kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 1 125,41 Lt. Daikto 3 bendras plotas 57,85 kv. m., vidutinė rinkos vertė 65 100 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" D. A. ir R. A. 57,85 kv. m. butą/patalpą pardavė už 64 420 Lt, 1 kv. m. kaina 1 113, 57 Lt. 1 kv. m kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 1 125,32 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" daiktą 1, daiktą 2 ir daiktą 3 D. A. ir R. A. pardavė už vidutinę rinkos kainą. Apklausiama liudytoja D. A. nurodė, kad už 53,47 kv. m. negyvenamosios patalpos - garažo, 57,49 kv. m. butą/patalpą ir 57,85 kv. m. butą/patalpą viso sumokėjo 272 000 Lt. Liudytoju apklausiamas R. A. nurodė, kad tiksliai nepamena, kiek mokėjo už iš UAB "I" įsigytą turtą, tačiau ne mažiau 270 000 Lt. Pagal liudytojos D. A. nurodytus duomenis 1 kv. m. kaina 1 611,27 Lt.

5. 2013-10-14 pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. XXX-5058, nurodyta, kad UAB "I" parduoda P. Š. 3/9 negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 3 000 Lt, bendras patalpos plotas 249,44 kv. m, vidutinė rinkos vertė 30 500 Lt. 2013-10-16 Kauno m. X-ojo notaro biuro notarė J. V. išdavė pažymą dėl aritmetinės klaidos dokumente ištaisymo, kurioje nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" P. Š. parduoda ne 3/9, o 1/9 negyvenamosios patalpos - garažo už 3 000 Lt. Pagal sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" P. Š. pardavė 27,715 kv. m. negyvenamosios patalpos - garažo už 3 000 Lt, 1 kv. m. kaina - 108,24 Lt. 1kv. m. kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą vidutinę rinkos vertę yra 122,27 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis UAB "I" 1/9 negyvenamosios patalpos - garažo P. Š. pardavė už rinkos kainą. Liudytoju apklausiamas P. Š. nurodė, kad už 27,715 kv. m. negyvenamosios patalpos - garažo sumokėjo 18 000 Lt. Pagal P. Š. nurodytus duomenis 1 kv. m. kaina 649,46 Lt.

- 2021-01-29 - 2021-02-01 atlikta UAB "D" pateiktos informacijos apžiūra, kurios metu nustatyta, jog UAB "I" skelbimų portale www.aruodas.lt įkėlė 23 skelbimus. 2012 m. įkeltuose skelbimuose 1 kv. m. mažiausia kaina 1 864,48 Lt, didžiausia - 2 499,97 Lt. 2013 m. įkeltuose skelbimuose 1 kv. m. mažiausia kaina 1 553,73 Lt, didžiausia - 3 092,88 Lt. 2014 m. įkeltuose skelbimuose 1 kv. m. kaina 2 244,29 Lt, didžiausia - 2 400,01 Lt. 2015 m. įkeltas vienas skelbimas, jame nurodyta 1 kv. m. kaina 2 249,98 Lt. 2016 m. įkeltuose skelbimuose mažiausia 1 kv. m. kaina 1 553,48 Lt, didžiausia - 3 423,04 Lt. 2012 - 2016 m. laikotarpiu 1 kv. m. kaina kito nežymiai. Kauno m. X-ojo notaro biuro notarės J. V. patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta mažesnė 1 kv. m. kaina, nei UAB "I" skelbimų portale www.aruodas.lt patalpintuose skelbimuose ir internetiniame puslapyje www.(duomenys neskelbtini).lt. Liudytojais apklausti nekilnojamojo turto pirkėjai nurodė panašias į www.aruodas.lt ir www.(duomenys neskelbtini).lt nurodytas kainas (11 t., b. l. 99-103);

- 2021 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti VĮ „Registrų centras“ pateikti duomenys, susiję su UAB „I“ nekilnojamojo turto pardavimo, nekilnojamojo turto daiktų kadastro bylomis (11 t., b. l. 104-149);

- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktais duomenimis apie skundų nagrinėjimą dėl L. D. ir UAB „I“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 125-128);

- Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (13 t., b. l. 131-139);

- 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. F. sudaryta preliminaria sutartimi, kuria susitarta dėl buto pirkimo – pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini) 71800Lt, avansas 5000 Lt (13 t., b. l. 191-192);

- duomenimis iš civilinės bylos Nr.2-337-2014/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl P. B. ir E. F. – B. santuokos nutraukimo ir byloje buvo kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės ir jo padalinimo (14 t., b. l. 1-24);

- 2012 m. liepos 19 d. sutartimi Nr. 12/07/19 tarp UAB „V“ ir J. L. bei P. Ž. dėl buto įrengimo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 59-61);

- 2012 m. rugpjūčio 13 d. sutartimi Nr. 12/08/13 tarp UAB „V“ ir J. M. dėl buto įrengimo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 62-65);

- 2012 m. liepos 30 d. sutartimi Nr. 12/07/30 tarp UAB „V“ ir E. F. bei P. B. dėl buto įrengimo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 66-69).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Išklausius teisme kaltinamojo L. D. parodymus, įvertinus liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M., D. K., V. G., D. V., E. Ž. parodymus, specialisto išvadą, apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis, būdamas UAB „I“ direktoriumi ir akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už duomenų pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), turėdamas teisę Bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje tyčia fiksavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas arba šių duomenų visai nefiksavo, tokiu būdu L. D. UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje iš viso neapskaitė iš pirkėjų gautų 295 000 Lt (85 437,91 Eur), iš kurių 243 802 Lt (70 610 Eur) pardavimo pajamų ir 51 198 Lt (14 828 Eur) pardavimo PVM ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.

Kaltinamasis L. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ne jis tvarkė buhalterinę apskaitą, visus mokesčius sumokėjo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės laikytinos jo gynybine pozicija, kurios nepagrindžia kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas P. Š. nurodė, kad pirkimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė suma nei sumokėjo pinigų. Liudytoja E. F. B. nurodė, kad sudarant sutartį buvo prašymas, kad nurodys mažesnę sumą nei buvo susitarta ir sumokėta, perduotus pinigus perskaičiavo E. Ž.. Liudytojas P. Ž. nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta buvo kitokia pinigų suma nei buvo sumokėta. Pinigus padavė E. Ž., tačiau jokio pinigų priėmimo kvito nepasirašė. Liudytoja J. M. nurodė, kad už butą dalį mokėjo grynais pinigais, pinigus perdavė D., tačiau jokio čekio negavo. Liudytoja D. A. nurodė, kad pirkimo sutartyje buvo sumokėta kita suma, nei nurodyta sutartyje. Pinigus sumokėjo E. Ž. ir L. D.. Atskirų dokumentų apie pinigų gavimą negavo. Liudytojas R. A. nurodė, kad finansinius reikalus tvarkė būtent žmona D. A.. Liudytojas P. B. taip pat nurodė, kad nesutapo suma, kurią sumokėjo už butą ir pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma, nors ir matė, kad ne tokia suma nurodyta sutartyje nei buvo susitarta bei sumokėta, tačiau nesiaiškino su notare ar vadybininkais, tiesiog sutiko su viskuo. Liudytoja J. L. nurodė, kad mokėjo už butą grynais pinigais, pinigus padavė ne tam asmeniui, su kuriuo bendravo dėl buto pirkimo. Pinigus padavė notarų biure, nepamena, ar gavo pinigų priėmimo kvitą. Duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingus duomenys nenustatyta, todėl šių liudytojų parodymai laikytini patikimais, kuriuos patvirtina ir byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. D. A. pateikta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta kita suma nei pirkimo – pardavimo sutartyje. P. Š. pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina liudytojo sumokėtas pinigų sumas, kurios neatitiko sumos nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje. E. F. B. pateikti pinigų priėmimo kvitai bei duomenis apie jos tėvų R. F. ir A. F. pinigų išgryninimus iš sąskaitų. P. Ž. pateiktais pinigų priėmimo kvitu ir nurodymu išgryninti grynuosius pinigus, kurie patvirtina pinigų nuėmimo faktą bei sumokėtą sumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada ir apžiūros protokolu, kuriais konstatuota, kad liudytojai J. M., E. F. B., P. Ž., P. Š., D. A. sumokėjo 295000 Lt (85437,91 Eur), tačiau šios lėšos bendrovės UAB „I“ apskaitoje neapskaitytos, nebuvo galima nustatyti jų panaudojimo ir dėl to bendrovė patyrė nuostolį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „I“ už parduotą butą grynaisiais gautiems nesuformindama pinigų priėmimo kvitų ar kasos pajamų orderių ir gautų grynųjų pinigų neapskaitydama buhalterinėje apskaitoje, neteisingus duomenis apie parduodamo buto kainą nurodydama pardavimo PVM sąskaitose faktūrose, t. y. buhalterinėje apskaitoje neformindama ir neapskaitydama visų pardavimo pajamų ir PVM, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Šioje išvadoje dėl to, kad nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo, Įmonių finansines atskaitomybės įstatymo, Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių reikalavimais, pagal UAB „I" tvarkomą buhalterinę apskaita iš dalies negalima nustatyti UAB „I” 2012 - 2013 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šias aplinkybes specialistė A. K. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Ji papildomai nurodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo užpildyti liudytojų apklausose nurodytoms sumoms, tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tai leidžia teigti, kad tikrosios padėties nustatyti nėra galimybės pagal įmonės vestą buhalterinę apskaitą. Liudytoja D. K. patvirtino, kad būtent kaltinamasis buvo kasininkas įmonėje ir būtent jis disponavo grynaisiais pinigais, o kasoje esančių pinigų ji netikrindavo ir neskaičiuodavo. Taip pat pažymėjo, kad ji suvesdavo duomenis į apskaitą, tuos kuriuos gaudavo. Taip patvirtindama, kad ne visi duomenys apie atliktus sandorius buvo pateikti suvedimui į buhalterinę apskaitą. Liudytojas D. V. nurodė, kad pinigus gautus iš žmonių pagal sutartą sumą perduodavo D. ar asmeniui atsakingam už apskaitą ir sandorio metu gaudavo tokią sumą, kokia būdavo nurodyta notarinėje sutartyje, o E. Ž. pažymėjo, kad pinigus pas notarą skaičiuodavo jis arba vadovas, o kasos pajamų orderyje nurodydavo tą sumą, kurią sumokėdavo pirkėjai pas notarą, tačiau šie liudytojų parodymai laikytini nepatikimais ir jais nesivadovaujama priimant sprendimą. Jau pažymėta, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie sumokėjo daugiau nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse, neigė faktus, kad tai buvo mokėjimai UAB „V“ už atliktus darbus. Šie apklausti liudytojai nurodė, kad UAB „V“ jų butuose jokių darbų neatlikinėjo. Abejoti liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M. parodymais neleidžia ir civilinio ieškovo UAB „I“ atstovo V. G. parodymai. Jis nurodė, kad jis kaip ir UAB „V“ nedalyvaudavo sandoriuose su pirkėjais, notarinėse sutartyse bet kokia nuoroda į UAB „V“ buvo nurodyta be jų žinios. Byloje esantys duomenys apie pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas UAB „I“ parduoto liudytojams J. M., E. F. ir P. B., P. Ž. ir J. L., D. ir R. A., P. Š., nekilnojamojo turto kainas, palyginus jas su pardavimo kainomis, kurios buvo nurodytos skelbimuose pardavinėjant butus yra daug mažesnės nei skelbimuose nurodytos, tuo taip pat patvirtinant, kad šiems liudytojams parduoto nekilnojamojo turto kaina buvo daug mažesnė nei skelbimuose nurodytos kainos. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent L. D. iš butų pirkėjų gavęs sumas grynaisiais pinigais, jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir dėl šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo L. D. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „I“ direktoriumi ir akcininku, atsakingu už UAB „I“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas šios Bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę Bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje tyčia fiksavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas arba šių duomenų visai nefiksavo, UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje iš viso neapskaitė iš pirkėjų gautų 295 000 Lt (85 437,91 Eur), iš kurių 243 802 Lt (70 610 Eur) pardavimo pajamų ir 51 198 Lt (14 828 Eur) pardavimo PVM ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „I“, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., jis suvokė, kad fiksuojant neteisingus duomenis apie gautas pajamas arba šių duomenų visai nefiksuojant, pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „I“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies (2004 07 05 įstatymu Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje

Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Pagal galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius.

Nors BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali (nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai), neteisingų duomenų pateikimas tiesiogiai lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį, nei priklauso, mokestį. Būtinas šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas išvengti mokesčių – asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia.

Išklausius teisme kaltinamojo L. D. parodymus, įvertinus liudytojos D. K. parodymus, specialistės A. K. paaiškinimus, specialisto išvadą, apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis L. D. siekdamas išvengti 14 828 Eur mokėtino PVM mokesčio ir 11 233 Eur mokėtino pelno mokesčio, į UAB „I“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „I“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės biudžetui padarydamas 26 061 Eur žalą. Kaltinamasis neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodė, kad duomenis apie bendrovės gautas pajamas ir pelną pateikė valstybinėms institucijoms pagal faktinę padėtį ir bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. bendrovės PVM deklaracijose tinkamai nurodė gautas bendrovės pajamas ir bendrovė tinkamai sumokėjo į biudžetą PVM mokestį. Kaltinamojo kaltės nepripažinimas laikytinas jo pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytoja D. K. nurodė, kad į apskaitos programą suvesdavo tuos dokumentus, kuriuos gaudavo, paruošdavo ataskaitas bei pateikdavo dokumentus VMI, Sodrai, statistikai. Šia byla jau nustatyta, kad UAB „I“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitos visos piniginės lėšos gautos iš pirkėjų, ir tuo pagrindu į apskaitą nebuvo įtraukta 295000 Lt pajamų. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis pagal faktinę padėtį tinkamai sumokėjo PVM į valstybės biudžetą, tačiau pripažinus, kad liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M. parodymai yra patikimi ir abejoti jais nėra jokios teisinio pagrindo, laikyti, kad kaltinamasis sumokėjo privalomus mokesčius, nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes pagrindžia ir specialisto išvada bei apžiūros protokolas, kuriais konstatuota, kad UAB „I“ 2012 metų rugsėjo mėnesio ir 2013 metų kovo bei spalio mėnesių PVM deklaracijose iš viso nedeklaravo 70 610 Eur apmokestinamų sandorių vertės, 14 828 Eur (21 %) pardavimo PVM ir 14 828 Eur mokėtino į biudžetą PVM bei 2012-2013 m. apskaitoje neapskaityta ir 2012-2013 m. nedeklaruota 70 610 Eur apmokestinamųjų pajamų (suma be PVM), nuo jų neapskaičiuota 10 592 Eur pelno mokesčio (tarifas 15 %) (70 610 Eur x 15 %-10 592 Eur). Taip pat papildomai buvo įvertinta tai, kad bendrovė taikė netinkamą pelno mokesčio tarifą ir dėl to papildomai buvo priskaičiuoti 641 Eur pelno mokesčio. Specialistė A. K. patvirtino specialisto išvadoje ir apžiūros protokolu padarytas išvadas ir papildomai nurodė, kad piniginės lėšos buvo neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir PVM tinkamai nedeklaruotas 2012-2013 metais. Taip pat pažymėjo, kad bendrovė 2011- 2013 metais bendrovė deklaravo nuostolį, be to taikė neteisingai pelno mokesčio tarifą, neteisingai pasinaudojo Pelno mokesčių lengvata. Nuo šių nedeklaruotų pajamų, pelno mokestis yra 36570 litų arba 10592 eurai ir plius dėl klaidų deklaracijose 641 euras. Nors kaltinamasis neigdamas savo kaltę nurodė, kad mokesčiai buvo paskaičiuoti tinkamai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent kaltinamojo veiksmai lėmė, kad buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas ir pelną. Būtent tai, kad kaltinamasis nepateikė visų dokumentų buhalterėms, kurių pagrindu būtų galima teisingai apskaičiuoti pridėtinės vertė mokestį bei pelno mokestį, buvo priežastis nulėmusi pateiktas neteisingas PVM deklaracijas bei neteisingai apskaičiuotą ir nesumokėtą pelno mokestį. Buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys nebuvo tinkami informuojami apie atliekamas ūkines operacijas, todėl turėjo galimybės suvokti ir nesuvokė atliekamų veiksmų neteisėtumo.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo L. D. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „I“, direktoriumi ir akcininku, veikdamas šios bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-211 reikalavimus siekdamas išvengti UAB „I“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „I” pajamas ir pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitiks tikrovės, UAB „I“ PVM deklaracijose (forma – FR0600) nedeklaravo 14 828 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tikrovės neatitinkančias UAB „I“ PVM deklaracijas, taip pat pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 reikalavimus siekdamas išvengti UAB „I“ mokėtino pelno mokesčio, žinodamas, kad privaloma deklaruoti ir teikti deklaracijas apie UAB „I” pajamas ir pelną, suvokdamas, kad įrašius melagingus duomenis, trauktinus į deklaracijas ir teikiamus mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos neatitiks tikrovės, UAB „I“ pelno mokesčio deklaracijose (forma –PLN204) nedeklaravo 11 233 Eur mokėtino pelno mokesčio ir elektroninio deklaravimo sistemos būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir nuostolius ir tokiu būdu L. D., siekdamas išvengti 14 828 Eur mokėtino PVM mokesčio ir 11 233 Eur mokėtino pelno mokesčio, į UAB „I“ deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „I“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybės biudžetui padarydamas 26 061 Eur žalą. Kaltinamasis suvokė, kad veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, įrašydamas į deklaracijas neteisingus duomenis, jis daro žalą valstybės biudžetui ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje

BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti materialiųjų padarinių, tačiau padariniai kyla valdymo tvarkai, nustatančiai reikalavimus dokumentų apyvartai. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M., D. K., V. G., D. V., E. Ž., J. V. parodymus, apžiūros protokolus, specialisto išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis siekdamas nuslėpti UAB „I“ gautas pajamas ir išvengti UAB „I“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, Kauno m. X-jame notarų biure pateikė sutartis rengusiai ir tvirtinusiai notarei J. V., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastojo 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-3954, 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, 2012-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4298, 2013-10-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-50-58, 2013-03-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-1171. Kaltinamasis L. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių bendrovės dokumentų neklastojo, o notarei pateikė atitinkančius tikrovę dokumentus. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau ši jo pozicija laikytina jo gynybine pozicija, kurios nepagrindžia baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai nurodo kitokias aplinkybes, kuriomis abejotina nėra jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje jau nustatyta, kad liudytojai P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M. patvirtino, kad jų sutartyse nurodytos sumos nesutapo su sumomis, kurias jie iš tikrųjų sumokėjo. Jų parodymus patvirtina ir byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. D. A. pateikta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta kita suma nei pirkimo – pardavimo sutartyje. P. Š. pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina liudytojo sumokėtas pinigų sumas, kurios neatitiko sumos nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje. E. F. B. pateikti pinigų priėmimo kvitai. P. Ž. pateikti pinigų priėmimo kvitas ir nurodymas išgryninti grynuosius pinigus, kurie patvirtina pinigų nuėmimo faktą bei sumokėtą sumą. Šiuos liudytojų parodymus bei rašytinius duomenis pagrindžia ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada bei apžiūros protokolas, kuriais konstatuota, kad liudytojai J. M., E. F. B., P. Ž., P. Š., D. A. sumokėjo 295000 Lt (85437,91 Eur), tačiau šios lėšos bendrovės UAB „I“ apskaitoje neapskaitytos. Šią išvadą bei apžiūros protokole nustatytas aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. K.. Liudytoja apklausta notarė J. V. nurodė, kad ji tiksliai negali pasakyti, kas teigdavo duomenis apie pirkėją, pardavėją, daiktą ar jo kainą. Liudytojas D. V. nurodė, kad kainas dėl buto pardavimo nustatydavo direktorius ir E. Ž., o liudytojas E. Ž. nurodė, kad būtent L. D. derindavo esmines sąlygas su pirkėjais. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad būtent L. D. buvo asmuo, kuris priimdavo sprendimus dėl galutinių sąlygų pirkėjams perkant nekilnojamąjį turtą. Duomenis, kad pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodytos mažesnės kainos patvirtina ir UAB „I“ skelbimuose apie parduodamą turtą nurodytos kainos palyginus jas su duomenys apie pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas UAB „I“ parduoto liudytojams J. M., E. F. ir P. B., P. Ž. ir J. L., D. ir R. A., P. Š., nekilnojamojo turto kainas, kurių 1 kv. m. kaina yra beveik du kartus mažesnė nei skelbime nurodytos 1 kv. m. kaina. Šios nuosprendžiu jau konstatuota, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo neįtrauktos lėšos gautos iš pirkėjų, buvo patvirtina, kad būtent kaltinamasis L. D. yra asmuo atsakingas, kad šios lėšos nėra apskaitytos įmonėje, ir dėl šios nusikalstamos veikos pagrįstai manytina, kad būtent kaltinamais L. D. buvo asmuo, kuris priimdavo sprendimus dėl nekilnojamojo turto kainos, tiek D. V., tiek ir E. Ž. patvirtino, kad tik L. D. priimdavo galutinius sprendimus dėl kainos, todėl nekyla abejonių, kad būtent L. D. buvo asmuo, kuris pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis notarei ir tokiu būdu suklastojo dokumentus.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo L. D. veika pasireiškė tyčia, jis siekdamas nuslėpti UAB „I“ gautas pajamas ir išvengti UAB „I“ mokėtinų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kauno m. X-jame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė sutartis rengusiai ir tvirtinusiai notarei J. V., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu L. D. suklastojo 2012-09-05 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-3954, 2012-09-07 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4001, 2012-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-4298, 2013-10-14 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-50-58, 2013-03-20 Pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. XXX-1171. Kaltinamasis L. D. suprato, kad pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis notarei, jis klastoja pirkimo – pardavimo sutartis ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo L. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo.

Išklausius teisme kaltinamojo L. D. parodymus, įvertinus liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M., D. K., V. G., D. V., E. Ž., J. V., E. B., Ž. A., L. B., A. Š. parodymais, apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis būdamas UAB „I“ direktoriumi ir akcininku, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusias ir turėtas UAB„I“ pinigines lėšas, gautas iš fizinių asmenų, jų neįformino ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir pasisavino 295 000 Lt (arba 85 438 Eur) UAB „I“ priklausančių piniginių lėšų. Kaltinamasis L. D. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jokių lėšų jis iš įmonės nepasisavino. Dalis pinigų, kuriuos sumokėjo pirkėjai buvo sumokama UAB „I“, o dalis UAB „V“. Taip pat pažymėjo, kad tie liudytojai, kurie teigia, kad sumokėjo daugiau nei buvo sutartyje, galbūt ir mokėjo kažkam, tačiau šios lėšos į įmonė nepateko. Pinigų trūkumo pagal pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo nustatę. Tai laikytina kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija, kurią paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Aplinkybes, kad pirkėjai sumokėjo tiek kiek nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyse bei dalį pinigų buvo skirta sumokėti UAB „V“ paneigia liudytojai P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L., J. M.. Liudytojas P. Š. paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes ir parodė, kad pasirašęs sutartį tik pamatė, kad suma mažesnė nei sumokėta pinigų. Nurodė, kad pinigus padavė notaro kontoroje ne kaltinamajam, kuris šiuos pinigus perskaičiavo ir perdavė L. D.. Liudytoja E. F. – B. nurodė, kad buvo prašymas pas notarą nurodyti mažesnę sumą, sumokėjo grynais pas notarą. Sutartyje ir buvo nurodyta mažesnę suma nei sumokėjo. Pinigus perdavė E. Ž., kuris perskaičiavo pinigus, notarė pinigų neskaičiavo. Liudytojas P. Ž. nurodė, kad sumokėjo daugiau nei nurodyta sutartyje, pinigus abu kartus mokėjo grynais, abu kartus pinigus padavė E. Ž.. Šis notarų biure padavus pinigus išėjo, o sutartį pasirašė L. D.. Papildomai nurodė, kad UAB „V“ ar V. G. nieko bute neatlikinėjo, tik reikalavo taisymo dėl broko. Pateikus sutartį su UAB „V“ jis nurodė, kad parašas panašus, tačiau jis nėra tikras. Liudytoja J. M. nurodė, kad grynus pinigus už butą padavė D.. Liudytoja D. A. nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė kaina nei buvo sumokėta. Pažymėjo, kad grynus pinigus sumokėjo E. Ž. ir L. D., tačiau jų davimą patvirtinančių dokumentų negavo. Šiuos liudytojos D. A. parodymus patvirtino ir liudytojas R. A.. Liudytojas P. B. patvirtino E. F. B. parodymus, kad pinigų suma sumokėta už butą nesutapo su suma nurodyta sutartyje. Liudytoja J. L. patvirtino P. Ž. parodymus ir parodė, kad dalį sumokėjo pavedimų, o dalį grynais. Pinigus sumokėjo notaro biure, dalyvaujant dviem asmenims ir sumokėjo pinigus ne tam asmeniui, su kuriuo nuolat bendravo, o tai pagal P. Ž. parodymus, asmuo su kuriuo bendravo iki sutarties sudarymo buvo E. Ž., todėl akivaizdu, kad pinigai pagal J. L. parodymus perduoti būtent kaltinamajam. Liudytojų parodymus, kad buvo sumokėtos didesnės sumos nei nurodytos sutartyse pagrindžia ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai. D. A. pateikta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta kita suma nei pirkimo – pardavimo sutartyje. P. Š. pateikti pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina liudytojo sumokėtas pinigų sumas, kurios neatitiko sumos nurodytos pirkimo – pardavimo sutartyje. E. F. B. pateikti pinigų priėmimo kvitai bei duomenis apie jos tėvų R. F. ir A. F. pinigų išgryninimus iš sąskaitų. P. Ž. pateiktais pinigų priėmimo kvitu ir nurodymu išgryninti grynuosius pinigus, kurie patvirtina pinigų nuėmimo faktą bei sumokėtą sumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada ir apžiūros protokolu, kuriais konstatuota, kad Buhalterinėje apskaitoje neįvertinta iš viso 295 000 Lt (85 437,91 Eur) suma, nurodyta liudytojų apklausų protokoluose. J. M. ir D. A. nurodė, kad pinigus atitinkamai 55 500 Lt ir 133 592 Lt, iš viso 189 092 Lt sumokėjo L. D., o E. F.-B. nurodė, kad 36 000 Lt padavė E. Ž. ir D. V.. P. Ž. neprisiminė, kuriam E. (UAB „I“ dirbo E. Ž.), ar L. D. sumokėjo 54 908 Lt. Taip pat išvada ir apžiūros protokolu nustatyta, kad trijuose UAB „I“ pinigų priėmimo kvituose buvo nurodytos mažesnės pinigų sumos, nei apklausų protokoluose nurodė liudytojai E. F.- B., P. Š., D. A.: 2012-09-07 pinigų priėmimo kvite serija SPB Nr. 5338599 įrašyta 41 000 Lt, o ne 77 000 Lt, t. y. įrašyta 36 000 Lt (77 000 -41 000) mažesnė pinigų suma; 2013-10-14 pinigų priėmimo kvite serija NSP Nr. 0013 įrašyta 3 000 Lt. o ne 18 000 Lt. t. y. įrašyta 15 000 Lt (18 000 - 3 000) (arba 4 344.30 Eur) mažesnė pinigų suma; 2013-03-20 pinigų priėmimo kvite serija NS Nr.004 įrašyta 7682 Lt suma, t. y. nurodyta 133592 Lt mažesnė suma. J. M. ir P. Ž. liudytojų apklausų protokoluose nurodytos kaip sumokėtos sumos bendrovėje „I“ iš viso nebuvo įformintos pinigų priėmimo kvitais. Specialistė A. K. savo išvadą bei apžiūros protokolu nustatytas aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Papildomai nurodė, kad pagal liudytojų parodymus, kurie teigė, kad sumokėjo pinigus, tačiau nebuvo buhalterinių dokumentų apskaitoje, tie pinigai neįnešti į kasą. UAB „I“ būtent kaltinamasis L. D., kaip direktorius, buvo kasininkas. Kito asmens, kuris buvo kasininku bendrovėje nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja buhalterė D. K., kuri nurodė, kad grynaisiais pinigais disponavo tik direktorius L. D.. Ji nežinojo kur laikomi pinigai, niekada jų neskaičiavo ir inventorizacijų nebuvo. Liudytojos D. K. parodymus patvirtina ir liudytojai E. Ž. bei D. V.. Liudytojas D. V. nurodė, kad pinigus, kuriuos gaudavo iš žmonių perduodavo L. D. arba asmeniui atsakingam už apskaitą. Įvertinus aplinkybes, kad asmuo, atsakingas už apskaitą neturėjo galimybės disponuoti grynaisiais pinigais akivaizdu, kad D. V. grynus pinigus paduodavo būtent kaltinamajam. Liudytojas E. Ž. nurodė, kad notaro biure pinigus skaičiuodavo jis arba kaltinamasis, vadovas kontroliuodavo pinigų sumą įrašomą į kasos pajamų orderį. Tiek buhalterės, tiek ir liudytojų D. V. ir E. Ž. parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis buvo asmuo, kuris disponavo gautais iš pirkėjų grynaisiais pinigais. Liudytoja J. V. parodė, kad bendrovės vardu sutartis pasirašydavo L. D. ar D. V., aplinkybių dėl grynųjų pinigų skaičiavimo ji nepamena. 2021 m. birželio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos K. K. tarnybiniu pranešimu nustatytos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos UAB „I“ parduoto liudytojams J. M., E. F. ir P. B., P. Ž. ir J. L., D. ir R. A., P. Š., nekilnojamojo turto kainos, kurios palyginus jas su pardavimo kainomis, kurios buvo nurodytos skelbimuose pardavinėjant butus yra daug mažesnės nei skelbimuose nurodytos, tuo taip pat patvirtinant, kad šiems liudytojams parduoto nekilnojamojo turto kaina buvo daug mažesnė nei skelbimuose nurodytos kainos.

Kaltinamasis ir gynėja akcentuoja tai, kad jis lėšų nepasisavino, UAB „V“ atstovas dalyvaudavo pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis, o tos lėšos buvo sumokėtos UAB „V“ už butų įrengimą. Tokias aplinkybes dėl UAB „V“ atstovų dalyvavimo pirkimo pardavimo sandoriuose nurodė ir liudytojai D. V. ir E. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ir liudytojai Ž. A., kuris nurodė, kad pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį dalyvavo ir UAB „V“ atstovai, tačiau tarp jų nebuvo V. G., liudytoja A. Š., kuri nurodė, kad V. G. notarų biure buvo pasirašyti darbų sutarties, pagrindinėje sutartyje nepasirašė. Nors kai kurie liudytojai nurodė, kad UAB „V“ dalyvavo sutarčių pasirašyme, tačiau tai nepaneigia liudytojų P. Š., D. A., R. A., E. F. – B., P. B., P. Ž., J. L. ir J. M. parodymų, kurie neigė bet kokį UAB „V“ dalyvavimą jiems įsigyjant butus. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad V. G. ar kas nors iš UAB „V“ atstovų būtų dalyvavęs sutarčių sudaryme. V. G. nurodė, kad niekas iš UAB „V“ atstovų nedalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sutartis, tokių aplinkybių nenurodė ir sandorių metu UAB „V“ direktore buvusi E. B., bei ir sandorius tvirtinusi notarė, kad vykdant sandorius, kuriuose dalyvaudavo UAB „I“ būtų dalyvavę ir kokios nors kitos įmonės atstovai. Byloje yra pateikta ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. sutartis tarp UAB „V“ ir J. L. ir P. Ž., tačiau liudytoja J. L., nors ir nurodė, kad parašas jos, tačiau aplinkybių kaip sutartis buvo sudaryta ir kaip ant sutarties yra nurodytas neteisingas jos vardas nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad nebūtų pasirašiusi tokios sutarties su neteisingu vardu. Papildomai paklaustas P. Ž. abejojo savo parašu ant sutarties, pažymėdamas, kad UAB „V“ tikrai jokių darbų jų bute neatlikinėjo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir gynėja neigė E. F. B. ir P. B. parodymus, akcentuodami jų civilinėje byloje nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančio Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-337-214/2017 matyti, kad teismas pripažino, kad šalys už butą sumokėjo 41000 Lt, įvertinęs aplinkybes, kad nepateikti duomenys, kad sumokėta kita suma. Tačiau priešingai nei teigia gynėja, jau apklausiama E. F. B. civilinėje byloje nurodė, kad ji už butą sumokėjo 77000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu E. F. B. nurodė, kad jie su P. B. turėjo civilinį ginčą dėl turto ir ji paneigė civilinėje byloje nurodytas aplinkybes, kad sumokėta už butą buvo tik 41000 Lt, ir patvirtino, kad suma buvo 77000 Lt, juo labiau kad šias aplinkybes patvirtina ir E. F. B. pateikti duomenys apie grynųjų pinigų nuėmimus nuo jos tėvų sąskaitų tuo laikotarpiu kai buvo mokama už butą. Liudytojas P. B. nepatvirtino, kad už butą buvo sumokėta 41000 Lt. Šios aplinkybės nepatvirtina gynėjos iškeltos versijos apie tai, kad buvo sumokėta būtent 41000 Lt suma už butą, be to jau konstatuota, kad nėra aplinkybių abejoti liudytojų parodymais, jie pripažinti patikimais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo, todėl civilinėje byloje pripažinimas, kad butas buvo pirktas už 41000 Lt negali paneigti baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes.

Baudžiamoje byloje nustatyta, kad UAB „I“ buvo neapskaitytos 295000 Lt pajamos, tik kaltinamasis L. D. disponavo grynaisiais pinigais, nenustatyta jokių duomenų, kad kaltinamasis paimtus pinigus panaudojo įmonės UAB „I“ veiklai, todėl pagrįstai nustatyta, kad L. D. šias lėšas pasisavino.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo L. D. veika pasireiškė tyčia, jis, būdamas UAB „I“ direktoriumi ir akcininku, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusias ir turėtas UAB„I“ pinigines lėšas, gautas iš fizinių asmenų, jų neįformino ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, iš J. M., E. F., P. Ž. ir J. L., D. A. ir R. A., P. Š. gautų piniginių lėšų neįnešė į Bendrovės kasą bei jų panaudojimo Bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tokiu būdu L. D. pasisavino 295 000 Lt (arba 85 438 Eur) UAB „I“ priklausančių piniginių lėšų, padarydamas UAB „I“ 85 438 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, kad gautas lėšas panaudodamas savo reikmėms, savinasi ne jam priklausantį turtą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas, be kita ko, BK 183 straipsnis, už kuriame nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nagrinėjamoje byloje pripažintas kaltinamasis.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (2007 06 28 įstatymu Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21)). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio nuostatos numatė, kad didelė vertė, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal šiuo metu galiojančią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją numato, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o 3 dalies redakciją numato, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pagal BK 190 straipsnio nuostatas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Veikos padarymo metu (2012 - 2013 metais) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 vienas MGL buvo lygus 37,65 Eur, todėl šis MGL dydis taikytinas ir apskaičiuojant pasisavinto turto vertę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino didelės vertės – 85 438 Eur – svetimą turtą ir tai atitinka 2 269,27 MGL. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Taigi, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, L. D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, požymius. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatyta išimtinai laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) laikytina švelninančia nuteistosios teisinę padėtį, kadangi šios straipsnio dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė alternatyvi baudos bausmė, taip pat nuo 10 iki 8 metų sumažinta laisvės atėmimo bausmės maksimali riba. Atsižvelgiant į nurodytą, yra teisinis pagrindas L. D. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę L. D., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padaryti vienas sunkus, du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę. L. D. neteistas (11 t., b. l. 191-192), administracine tvarka baustas (11 t., b. l. 193-199).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis nėra teistas, nusikalstamos veikos padarytos prieš pakankamai ilgą laiko tarpą, per šį laikotarpį jo atžvilgiu nebuvo atliekami ir šiuo metu nėra atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, įvertinus ir tai, kad pasikeitus Baudžiamojo kodekso nuostatomis, šiuo metu jau už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje yra numatyta ir švelnesnė bausmė nei terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis įvertinus kaltinamojo asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtinas mažesnis nei bausmių vidurkiui, bausmės subendrintinos taikant bausmių bendrinimo taisykles. Taikytinas MGL dydis galiojęs nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat taikytinos BK 47 straipsnio nuostatos galiojusios nusikalstamų veikų padarymo metu.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad kaltinamasis neturėtų objektyvios galimybės sumokėti baudą per 2 mėnesių laikotarpį, todėl nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 26061 Eur turtinės žalos, padarytos valstybės biudžetui iš L. D.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. D. būdamas Bendrovės direktoriumi, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, nedeklaravo apmokestinamųjų sandorių vertės, nuo kurios į valstybės biudžetą nesumokėjo 14828 Eur PVM. Be to nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 11233 Eur mokėtino pelno mokesčio (1 t., b. l. 147-148).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti.

Mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ) ir kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Todėl mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai, ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokesčių nesumokėjimo yra juridinis asmuo, tačiau vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246–6.249 straipsniai), fizinio asmens turtinė atsakomybė (kuri vertinama kaip subsidiari) taip pat atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) neteisėti veiksmai, esant kaltei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018; Nr. 2K-7-86-303/2018 ir kt.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. D., būdamas UAB „I“ vadovu, padarė žalą valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (vadovo) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (vadovas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. UAB „I“ veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, kurių pagrindu valstybės biudžetas negavo pajamų, nustačius, kad būtent kaltinamojo veiksmai lėmė šių nesumokėtų mokesčių susidarymą, tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos valstybės biudžetui yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą biudžetui privalo atlyginti juridinio asmens vadovas, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 26061 Eur turtinės žalos.

Baudžiamojoje byloje UAB „I“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 85438 Eur turtinės žalos, 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų (13 t., b. l. 101-106). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad L. D. galimai atliko neteisėtus pasisavinimo veiksmus dėl kurių UAB „I“ patyrė 85.438 Eur turtinę žalą. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų civilinis ieškovas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dalykinės reputacijos sumenkinimu, klientų/pirkėjų pasitikėjimo sumažėjimu, L. D. iš pirkėjų gautoms lėšoms nevisai sumai išrašydavo kasos pajamų orderius, nuslėpė nuo bendrovės gautas pajamas bei valstybei mokėtinus mokesčius, ir taip sumenkino bendrovės įvaizdis. Kaltinamasis turėtų ir atlyginti procesines palūkanas.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovai civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė civilinį ieškinį atmesti.

Dėl turtinės žalos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino civiliniam ieškovui priklausantį turtą – 295000 Lt (85438 Eur). Šioje byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis savo veiksmais pasisavino šią pinigų sumą, tarp atsiradusio žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, būtent jis savo veiksmais sukėlė žalą civiliniam ieškovui. Šioje byloje nustatyta, kad pasisavintoje sumoje buvo 243802 Lt (70610 Eur) apmokestinamųjų pardavimų pajamų ir 51198 Lt (14828 Eur) pardavimo PVM. Šiuo nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti 14828 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 11233 Eur mokėtino pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad prašomoje priteisti sumoje yra ir pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio sumos, kurios jau yra priteistos iš kaltinamojo, todėl šia suma priteistina suma mažintina, ir iš kalinamojo priteisti 59377 Eur.

Dėl neturtinės žalos. 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalimi, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Tokiu atveju akivaizdu, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.). Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimu ir kita.

Būtent reputacijos sumenkinimu, klientų/pirkėjų pasitikėjimo sumažėjimu dėl neteisėtų L. D. veiksmų grindžiamas ieškovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atsiradimas dėl tokių veiksmų turi būti įrodyta (BPK 20, 113 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas, požiūris visuomenėje ir t. t. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Civilinis ieškovas turi pateikti duomenis, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, taigi turi būti nurodyti (pateikti) ne deklaratyvūs teiginiai, o realūs faktiniai padariniai, atsiradę dėl neteisėtų, nusikalstamų L. D. veiksmų. Tačiau tokių realių padarinių civilinis ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodė. Tam tikri, neigiami, moralinio pobūdžio padariniai visada lydi bet kokius neteisėtus veiksmus, ypač tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas ir kai jį padaro asmuo, atsakingas už įstaigos administravimą, tačiau ne bet kokie neteisėti veiksmai sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių realių duomenų, kad dėl neteisėtų L. D. veiksmų pasikeitė ieškovo vertinimas, išaugo pirkėjų nepasitenkinimas, smuko įmonės įvaizdis, reputacija pirkėjų akyse. Tokių aplinkybių nenurodė ir civilinis ieškovas. Įvertinus šias aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Taip pat plenarinė sesija konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priėjo išvados, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Įvertinus tai, kad byloje egzistuoja abi sąlygos – civilinis ieškovas yra išreiškęs prašymą tokias palūkanas priteisti ir civilinis ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo tenkintas iš dalies, todėl šioje dalyje civilinio ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo priteistinos 5 % palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Civilinis ieškovas prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas akcininko V. G. naudai. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. V. G. sumokėjo 4130 Eur atstovui advokatui A. Moliui už UAB „I“ teisių ir teisėtų interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numato bendrovės akcininkui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju bendrovės akcininkas gina bendrovės teises pateikęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, būtent jis atstovaudamas bendrovės interesus samdė atstovą, kuris padėtų šias teises ginti. Baudžiamoji byla yra sudėtinga, byloje vyko net 20 teismo posėdžių, bylos apimtis didelė (bylą sudaro 15 tomų). Nuteistojo turtinė padėtis pripažįstama aplinkybe, į kurią atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Kaltinamasis L. D. dirba, gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės ir priteistinos iš kaltinamojo V. G. naudai.

2020 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį, įtariamojo/kaltinamojo L. D. turtui nurodytam nutarime, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (12 t., b. l. 112-117). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas (12 t., b. l. 152-157). Perdavus bylą į teismą, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. spalio 28 d., 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. liepos 28 d. nutartimis buvo tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo L. D. turtui, nurodytam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje, paliekant tas pačias laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas. Lietuvos Apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pakeitė 2022 m. liepos 28 d. nutartį, paliko nutarties dalį, kuria šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas L. D. nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui, kurio plotas 3,8595 ha, registro Nr. 79/1XXXX, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotam pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4XXX, 2005 m. rugpjūčio 25 d. susitarimą Nr. 1-4792, o kitam turtui laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikino. Bylą nagrinėjančio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo iš naujo paskirtas šešiems mėnesiams iki 2024 m. vasario 1 d. Kadangi šiuo nuosprendžiu yra patenkinti civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. D. turto pratęstinas iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „I“ ir UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentai (13 t., b. l. 124) grąžintini UAB „I“ ir UAB „V“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01) (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija), 220 straipsnio 1 dalyje (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 (nuo 2011 07 05) (Žin., 2011, Nr. 81-3959) redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 (nuo 2023 06 01) (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija)– 650 MGL dydžio, t. y. 24 479 Eur baudą;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 (nuo 2011 07 05) (Žin., 2011, Nr. 81-3959) redakcija) – 50 MGL dydžio, t. y. 1883 Eur baudą;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) (Žin., 2004, Nr. 108-4030) redakcija) – 70 MGL dydžio, t. y. 2 636,20 Eur baudą ;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 3 dalyje, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 700 MGL dydžio, t. y. 26362 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 3 dalyje, subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 700 MGL dydžio, t. y. 26362 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų), baudą.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. D. civiliniam ieškovui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 26061 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą) turtinei žalai atlyginti, pervedant į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Civilinio ieškovo UAB „I“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. D. civiliniam ieškovui UAB „I“ 59377 Eur (penkiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) turtinės žalos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Priteisti iš L. D. V. G. 4130 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą iki nuosprendžio visiško įvykdymo L. D. turtui: žemės sklypui, kurio plotas 3,8595 ha, registro Nr. 79/1XXXX, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotam pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4XXX, 2005 m. rugpjūčio 25 d. susitarimą Nr. 1-4792. Nustatyti dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti apribojamu turtu. Turto saugotoju paskirti L. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: UAB „I“ ir UAB „V“ buhalterinės apskaitos dokumentus grąžinti UAB „I“ ir UAB „V“ .

Įpareigoti L. D. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).