- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2S-954-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00458-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- P. Č.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Kategorijos
- 3.5.13Vykdytini dokumentai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-4301-922/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui P. Č. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4301-922/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovas nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nuolat vėluoja mokėti įmokas pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką.
3. Atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškovės prašymo, prašė teismo neišduoti ieškovei vykdomojo rašto. Nurodė, jog vykdo taikos sutarties sąlygas, yra sumokėjęs 1 892,73 Eur skolą pagal taikos sutartį, tačiau kitų įmokų nemoka, kadangi nežino kiek turėtų sumokėti palūkanų, o ieškovė tokios informacijos jam neteikia, nenurodo kokia turėtų būti likusi nesumokėta skolos suma pagal procentus. Pripažino, jog su įmokomis vėlavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4301-922/2019 dėl nesumokėtos likusios dalies įsiskolinimo (3195,08 Eur skolos).
5. Teismas nurodė, kad šalys taikos sutartimi susitarė, jog atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 892,73 Eur skolą bei 74,76 proc. sutartines palūkanas nuo 1 471,38 Eur kredito sumos nuo 2019 m. birželio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kiekvieno mėnesio 25 dieną mokant 130 Eur įmoką iki visiško skolos grąžinimo. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdo netinkamai. Nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos atsakovas į ieškovės nurodytą banko sąskaitą savarankiškai perveda atitinkamas sumas, tačiau ne iki taikos sutartyje sutartos kiekvieno mėnesio 25 dienos, kai kurias įmokas praleidžia. Didžioji dalis mokėjimų yra atlikta iki 2021 m. (1 430 Eur suma yra sumokėta 2019 m. ir 2020 m.), tuo tarpu 2021 m. ir 2022 m. atsakovas viso yra sumokėjęs tik 463 Eur sumą (iš viso 1 893 Eur). Nors atsakovas pagal taikos sutartį yra sumokėjęs 1 892,73 Eur skolos sumą, tačiau nėra sumokėjęs 74,76 proc. sutartinių palūkanų. Kadangi atsakovas gera valia pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį nevykdo savo įsipareigojimų, sumokėjo tik dalį įsiskolinimo, todėl teismas nusprendė, jog ieškovei išduotinas vykdomasis raštas.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas netinkamai vykdo savo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu pagal taikos sutartį atsakovas būtų mokėjęs įmokas tinkamai ir laiku, nepraleisdamas jų mokėjimo, procentinės sutartinės palūkanos iki 2022 m. balandžio 26 d. sudarytų 4 420 Eur sumą, t. y. po taikos sutarties sudarymo atsakovas iki 2022 m. balandžio 26 d. turėjo atlikti 34 mokėjimus po 130 Eur, tačiau atsakovas iki šios dienos atliko tik 10 mokėjimų po 130 Eur, 2 mokėjimus po 260 Eur ir vieną 73 Eur mokėjimą.
7. Teismas pažymėjo, jog ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl taikos sąlygų pažeidimo) į teismą kreipėsi penkis kartus. Tačiau teismas ieškovės prašymų netenkino, taip suteikdamas galimybę atsakovui tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei atsižvelgdamas tiek į atsakovo turtinę padėtį, tiek į šalyje paskelbtą karantiną ir dėl jo susiklosčiusią situaciją. Tačiau atsakovas pažeidė taikos sutarties sąlygas, nes paskutinius tris mokėjimus atliko tik 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. balandžio 26 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas teismui buvo nurodęs, kad pagrindinė 1 892,73 Eur skola yra grąžinta. Vykdant įsipareigojimus atsakovui nuolat kildavo problemų dėl mokėjimų, tačiau jie buvo sumokėti. Atsakovas serga onkologine liga ir yra silpnos sveikatos, todėl dažnai būdavo nedarbingas. Atsakovas turi kitų įsipareigojimų. Pandemijos metu organizacijoje, kurioje dirba atsakovas, buvo iškilę problemų, dėl ko atlyginimas jam buvo mokamas nereguliariai. Atsakovui teko būti prastovose. Atsakovo sutuoktinė susirgo onkologine liga ir ilgą laiką nedirbo. Kai paskutinį kartą ieškovė teismo paprašė išduoti vykdomąjį raštą atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti ieškovę nurodyti skolos likutį, kadangi paties atsakovo skaičiavimais jis buvo atsiskaitęs su ieškove ir buvo likę tik procentai, kurių sumos jis pats nesugebėjo suskaičiuoti. Teismas tuomet vykdomojo rašto ieškovei neišdavė, o įpareigojo ją nurodyti likusią atsakovo mokėtiną sumą, tačiau atsakovė šio teismo įpareigojimo nevykdė, neatrašė į atsakovo užklausą, su juo nebendravo. Tik teismo proceso metu atsakovas sužinojo susidariusios skolos dydį. Atsakovas mano, jog ieškovė taip elgėsi tyčia, siekdama padidinti atsakovo skolą. Atsakovas sutinka sumokėti skolą. Ketina ją išmokėti per 12 mėnesių.
9. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog jo skaičiavimais jis su ieškove buvo atsiskaitęs ir liko tik palūkanos, kurių mokėtinos sumos jis nežinojo. Taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovas viso įsipareigoja grąžinti ieškovei 1 892,73 Eur skolą bei 74,76 proc. sutartines palūkanas nuo 1 471,38 Eur kredito sumos nuo 2019 m. birželio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kiekvieno mėnesio 25 dieną mokant 130 Eur įmoką iki visiško skolos grąžinimo. Taigi atsakovas turėjo mokėti po 130 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos iki visiško skolos grąžinimo. Atsakovas turėjo suvokti, kad tik 1 893 Eur skolos padengimas nėra pagrindas savavališkai (nesukontaktavus su ieškove) nevykdyti įsipareigojimų pagal taikos sutartį. Be to, taikos sutartyje šalys patvirtino, kad visos taikos sutarties sąlygos joms yra aiškios ir suprantamos. Šalys taikos sutarties 3 punktu sutarė, kad bet kurios periodinės įmokos nesumokėjimas laiku suteiks ieškovei teisę kreiptis į teismą, prašant išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios negrąžintos skolos dalies išieškojimo iš atsakovo. Taikos sutartyje periodiniai mokėjimai išdėstyti pagal atsakovo pageidautą tvarką, su jomis ieškovė sutiko tik esant sąlygai, kad mokėjimai bus savalaikiai.
2.2. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad atsakovas savo įsipareigojimus vykdo netinkamai, į ieškovės banko sąskaitą perveda sumas ne iki taikos sutartyje sutartos kiekvieno mėnesio 25 dienos, kai kurias įmokas praleidžia.
Šalies argumentai
2.3. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė ir tai, kad ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į teismą penkis kartus. Tačiau teismas ieškovės prašymo netenkino, taip suteikdamas galimybę atsakovui tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas ir toliau netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas piktybiškai vengia atlikti mokėjimus, juos atlieka tik su tikslu klaidinti teismą.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė nekontaktavo su juo, kad jis turi kitų įsipareigojimų, kad dėl pandemijos jam nereguliariai buvo mokamas atlyginimas, jis buvo prastovose. Atsakovas, sudarydamas taikos sutartį su ieškove, turėjo įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir susijusias su darbo užmokesčio ir pajamų gavimu. Nebuvo kliūčių atsakovui tartis su ieškove dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų, tačiau atsakovas to nedarė. Todėl laikytina, kad taikos sutarties sąlygos atsakovą tenkino. Atsakovas su ieškove taikos sutartį pasirašė laisva valia, todėl turi priimti taikos sutarties nevykdymo padarinius. Be to, kaip matyti iš prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bazės duomenų, atsakovas gauna stabilias pajamas, kurios ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo. Atsakovas neneigia, jog įsipareigojimus pagal sudarytą taikos sutartį vykdo netinkamai. Atsakovas deklaratyviai nurodo priežastis, kurios, jo nuomone, pateisina taikos sutarties nevykdymą. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti. Vykdomojo rašto neišdavimas šiuo atveju reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bazės duomenis, patvirtinančius atsakovo gaunamas pajamas.
13. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, jie gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
14. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4301-922/2019 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad atsakovas viso įsipareigoja grąžinti ieškovei 1 892,73 Eur skolą bei 74,76 proc. sutartines palūkanas nuo 1 471,38 Eur kredito sumos nuo 2019 m. birželio 11 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kiekvieno mėnesio 25 dieną mokant 130 Eur įmoką iki visiško skolos grąžinimo. Taigi atsakovas turėjo mokėti po 130 Eur iki kiekvieno mėnesio 25 dienos iki visiško skolos grąžinimo. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad bet kurios periodinės įmokos nesumokėjimas laiku suteiks ieškovei teisę kreiptis į teismą prašant išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios negrąžintos skolos dalies išieškojimo iš atsakovo. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. liepos 10 d., 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su prašymais dėl vykdomojo rašto išdavimo. Minėti ieškovės prašymai pirmosios instancijos teismo ankstesnėmis nutartimis buvo atmesti. Ieškovė 2022 m. balandžio 8 d., t. y. penktą kartą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4301-922/2019 dėl nesumokėtos likusios dalies įsiskolinimo – į 3195,08 Eur skolos dalį. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas ieškovei vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo atskirojo skundo argumentais nesutinka.
16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
18. Nagrinėjamu atveju šalys tarpusavyje sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje patvirtino, kad sutartis šalių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta. Atsakovas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neskundė, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis nėra pripažinta negaliojančia (CK 6.986 straipsnis). Teismui pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas neneigia, jog įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį jis vykdo netinkamai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį ieškovei tinkamą ir savalaikį nevykdymą, laikytinos dekoratyviomis. Iš ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, gaunantis pastovias pajamas, todėl turėjo ir galėjo laiku vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovei, tačiau to laiku nedarė ir to neneigia. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei į šalyje paskelbtą karantiną ir dėl jo susiklosčiusią situaciją, kelis kartus buvo sudarytos galimybės, atmetant ieškovės prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nepaisant to, atsakovas šiomis teismo jam suteiktomis galimybėmis tinkamai nepasinaudojo ir toliau vengė vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti, griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Byloje atsakovas neteikė prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovas savalaikiai ir geranoriškai bendradarbiavo su ieškove dėl taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vykdomojo rašto neišdavimas, šiuo atveju reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas tinkamai nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu.
20. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.