Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Civilinė byla Nr. e2A-439-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
e2A-439-796/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vladi Valent“
Ieškovas
asociacijos „GS1 Lithuania“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-439-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04966-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vladi Valent“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „GS1 Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vladi Valent“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė asociacija „GS1 Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vladi Valent“ dėl skolos priteisimo, juo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 867,34 Eur skolos, 312,24 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2013 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį dėl naudojimosi GS1 sistema Nr. 2013/GS1-103 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei GS1 sistemos naudojimosi paslaugas, atitinkančias Tarptautinės asociacijos GS1 AISBL reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. birželio 6 d., serija GS1 Nr. 9116587, kurios suma – 2 783 Lt, apmokėjimo terminas – iki 2013 m. liepos 5 d., bei 2014 m. gegužės 27 d., serija GS1 Nr. 9119976, kurios suma 211,75 Lt, apmokėjimo terminas – iki 2014 m. birželio 26 d. Atsakovė savo įsiskolinimą padengė tik iš dalies. Be to, šalys Sutarties 6.1. punkte susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos, todėl ieškovė apskaičiavo atsakovei 312,24 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Vladi Valent“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti ieškovei 122,65 Eur prisijungimo prie GS1 sistemos mokestį. Atsakovė nurodė, kad jokių užsakymų pagal Sutarties 5.1.1 punktą ieškovei neteikė, nuo pat Sutarties sudarymo momento ieškovė nepateikė atsakovei nė vienos sąskaitos faktūros, nederino tarpusavio įsiskolinimų metų pabaigoje, nebandė susisiekti su atsakove ir siūlyti spręsti skolos sumokėjimo klausimą neteismine tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 867,34 Eur skolos, 312,24 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 179,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 244,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2013 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį dėl naudojimosi GS1 sistema Nr. 2013/GS1-103, pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei GS1 sistemos naudojimosi paslaugas, atitinkančias Tarptautinės asociacijos GS1 AISBL reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 27 d. ieškovė į savo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš atsakovės elektroninio pašto vladivalent@gmail.com, kuris Sutartyje nurodytas kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas, su prie jo pridėtu priedu „GS1 prekių registravimo (duomenys neskelbtini)“, juo atsakovė užsakė Sutartyje nurodytas paslaugas.

6. Teismas nustatė, kad gavusi atsakovės užsakymą, ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2013 m. gegužės 27 d., jį įvykdė ir suteikė atsakovei Sutartyje numatytas paslaugas bei išsiuntė atsakovei pažymėjimą su produktams priskirtais identifikatoriais. Ieškovė 2013 m. birželio 7 d. išsiuntė atsakovei registruotu paštu pažymėjimą ir 2013 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9116587. Atsakovei vėluojant atlikti mokėjimus, ieškovė 2014 m. gegužės 30 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė 2013 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9116587 bei pranešė apie pradelstą mokėjimą. Atsakovei ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2014 m. liepos 18 d. pakartotinai išsiuntė atsakovei pranešimą apie įsiskolinimą, pridėjo 2013 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9116587 už suteiktas prekės brūkšninio kodo registravimo paslaugas bei 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9119976 už metinį GS1 Lithuania sistemos palaikymą. Ieškovė 2014 m. liepos 24 d. atsakovei išsiuntė pranešimą Nr. GS1/S12014-037, kuriuo prašė atsakovės padengti susidariusį įsiskolinimą. Šiuo pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad jei atsakovė nevykdys įsipareigojimų, t. y. neapmokės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė pašalins atsakovę iš GS1 sistemos naudotojų sąrašo, dėl to atsakovė netektų teisės naudoti atsakovei suteikto gamintojo numerio bei prarastų teisę žymėti savo produkciją atsakovei išduotais prekių numeriais. Atsakovei į ieškovės pranešimą neatsakius ir neapmokėjus susidariusios skolos, ieškovė nuo 2015 m. gegužės 27 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir paprašė apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Teismas nenustatė, jog atsakovė būtų sumokėjusi skolą, todėl ieškovei priteisė iš atsakovės 867,34 Eur skolos.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys Sutarties 6.1 punkte susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos, todėl atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo sumokėti ieškovei netesybas, t. y. 312,24 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vladi Valent“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 122,65 Eur prisijungimo prie GS1 sistemos mokestį, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, apsiribojo ieškinyje ir ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių perrašymu į teismo sprendimą, o atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

9. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės teigimu, pagal šalių sudarytos Sutarties 2.4.1 punktą paslaugai gauti buvo būtina pateikti užsakymą elektroniniu paštu arba faksu, tačiau atsakovė jokių paslaugų užsakymų ieškovei nepateikė ir paslaugų negavo. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis apie iš atsakovės elektroniniu paštu gautą užsakymą, nors ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje esantis paslaugų užsakymo pareiškimas nėra pasirašytas atsakovės atstovų, todėl taip pat nepatvirtina paslaugų užsakymo. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovei tik 122,65 Eur prisijungimo prie GS1 sistemos mokestį.

9.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo pat Sutarties sudarymo ieškovė nepateikė atsakovei nė vienos PVM sąskaitos faktūros, nederino tarpusavio įsiskolinimų metų pabaigoje, nebandė siūlyti spręsti skolos grąžinimo klausimą neteismine tvarka. Be to, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos nėra pasirašytos ir įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, todėl joje nurodytos sąlygos atsakovei nėra privalomos.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė asociacija „GS1 Lithuania“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliaciniame skunde nurodomi klaidingi teiginiai apie tai, kad atsakovė nebuvo užsakiusi paslaugų iš ieškovės. Kartu su 2019 m. lapkričio 29 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas atsakovės siųstas elektroninis laiškas su prie jo pridėtu užsakymu, kuris paneigia atsakovės argumentus apie užsakymo nebuvimą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad, gavusi atsakovės užsakymą, ieškovė tą pačią dieną suteikė Sutartyje numatytas paslaugas ir išsiuntė pažymėjimą su produktams priskirtais identifikatoriais, taip pat siuntė atsakovei PVM sąskaitas faktūras.

Šalies argumentai

10.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog atsakovei nėra privalomos jos nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros. Ieškovės teigimu, šalis sieja prievoliniai santykiai, atsakovei buvo suteiktos Sutartyje numatytos paslaugos, PVM sąskaitos faktūros siųstos kontaktiniu elektroninio pašto adresu. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio nuostatas parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas.

Motyvuojamoji dalis

10.3. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai patenkino ieškinį, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2013 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį dėl naudojimosi GS1 sistema Nr. 2013/GS1-103, pagal kurią ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti atsakovei GS1 sistemos naudojimosi paslaugas, atitinkančias Tarptautinės asociacijos GS1 AISBL reikalavimus, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2013 m. birželio 6 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9116587, pagal kurią nurodyta sumokėti 806,01 Eur (2 783 Lt) prekės brūkšninio kodo registravimo mokestį, apmokėjimo terminas – iki 2013 m. liepos 5 d. Ieškovė taip pat 2014 m. gegužės 27 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9119976, pagal kurią nurodyta sumokėti 61,33 Eur (211,75 Lt) metinį GS1 Lithuania sistemos palaikymo mokestį, apmokėjimo terminas – iki 2014 m. birželio 26 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė buvo užsakiusi Sutartyje nurodytas paslaugas. Apeliantė nurodo, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 2.4.1 punktą paslaugai gauti buvo būtina pateikti užsakymą elektroniniu paštu arba faksu, tačiau atsakovė jokių paslaugų užsakymų ieškovei nepateikė ir paslaugų negavo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis apie iš atsakovės elektroniniu paštu gautą užsakymą, nors ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

16. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra, ar atsakovė buvo užsakiusi Sutartyje nurodytas paslaugas, dėl kurių apmokėjimo ieškovė pareiškė ieškinį.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

20. Atsižvelgiant į aptartas teisinio reglamentavimo nuostatas, taip pat kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovei buvo suteiktos Sutartyje nurodytos paslaugos. Tuo atveju, jeigu Sutartyje nurodytos paslaugos buvo suteiktos, atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, jog už šias paslaugas yra tinkamai atsiskaityta (CPK 178 straipsnis).

21. Šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad paslaugos teikiamos ūkio subjektui, kuris yra įregistruotas į GS1 sistemos naudotojų registrą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą priimti atsakovę į GS1 sistemos naudotojus ir suteikti jai gamintojo / platintojo numerį tarptautinėje GS1 sistemoje. Prašyme nurodoma, kad prisijungimo mokestis sudaro 122,65 Eur (423,50 Lt). Minėtas prašymas yra pasirašytas bei patvirtintas atsakovės antspaudu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 14 d. atsakovei išduotas atestatas, patvirtinantis atsakovei UAB „Vladi Valent“ tarptautinėje GS1 prekių numeravimo sistemoje suteiktą gamintojo numerį 904032. Atsakovė neginčija faktinės aplinkybės, jog minėto prašymo pagrindu ji buvo įregistruota į GS1 sistemos naudotojų registrą.

22. Šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkte yra nurodytos paslaugos, kurias GS1 sistemos administratorius (ieškovė) teikia GS1 sistemos naudotojui (atsakovei) pagal jo pateiktus užsakymus, t. y. suteikia ir įregistruoja gamintojo / platintojo numerį (kompanijos prefiksą) GS1 sistemoje, organizuoja prekių ir paslaugų kodų suteikimą ir įregistravimą GS1 sistemoje, teikia technines-komercines konsultacijas prekių numeravimo, identifikavimo, kodavimo brūkšniniais kodais ir kitais su GS1 sistema susijusiais klausimais (Sutarties 2.3.1–2.3.3 punktai). Šalių sudarytos Sutarties 2.4.1 punkte nustatyta, kad GS1 sistemos naudotojas, pageidaujantis gauti paslaugą, numatytą Sutarties 2.3 punkte, elektroniniu paštu arba faksu pateikia GS1 sistemos administratoriui užsakymą.

23. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. ieškovė į savo elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš atsakovės elektroninio pašto adreso vladivalent@gmail.com, kuris nurodytas Sutartyje kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas, kartu su prie jo pridėtu priedu „GS1 prekių registravimo (duomenys neskelbtini)“, juo atsakovė užsakė Sutartyje nurodytas paslaugas. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą minimo elektroninio laiško kopijos, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, vien šio laiško kopijos nepateikimas nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė užsakė Sutarties 2.3 punkte nurodytas paslaugas.

24. Visų pirma, kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė atsakovės vardu užpildyto pareiškimo formą, kuriuo prašoma įregistruoti į numeruojamų pagal GS1 sistemą prekių registrą prašyme išvardytus apatinio trikotažo gaminius. Šis pareiškimas nėra pasirašytas atsakovės. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. gegužės 27 d., t. y. tą pačią dieną, kurią ieškovė nurodo gavusi atsakovės užsakymą, ieškovė išdavė prekių numerių registracijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, jog UAB „Vladi Valent“ užregistravo asociacijoje numeruojamą pagal GS1 sistemą produkciją, kuri atitinka anksčiau minėtame pareiškime išvardytus apatinio trikotažo gaminius (60 vnt. gaminių). Iš byloje esančių ieškovės elektroninių laiškų kopijų matyti, kad 2013 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu vladivalent@gmail.com, kuris šalių sudarytoje Sutartyje nurodytas kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas, ieškovė išsiuntė atsakovei minėtą pažymėjimą su produktams priskirtais identifikatoriais. Be to, pažymėjimas 2013 m. birželio 7 d. taip pat išsiųstas atsakovei registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė buvo nurodžiusi kaip kontaktinį adresą 2013 m. gegužės 14 d. ieškovei pateiktame prašyme priimti atsakovę į GS1 sistemos naudotojus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad elektroniniu paštu, taip pat registruotu paštu atsakovei siųstas pažymėjimas būtų neįteiktas. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad gavusi 2013 m. gegužės 27 d. ieškovės išduotą prekių numerių registracijos pažymėjimą, kuris patvirtina šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkte numatytų paslaugų suteikimą, atsakovė būtų pareiškusi ieškovei pretenzijas, susijusias su tuo, jog ieškovė suteikė paslaugas, kurių atsakovė nebuvo užsakiusi.

25. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. birželio 7 d. kartu su pažymėjimu atsakovei registruotu paštu išsiųsta ir 2013 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 9116587 dėl 806,01 Eur (2 783 Lt) prekės brūkšninio kodo registravimo mokesčio sumokėjimo. Be to, minėta PVM sąskaita faktūra elektroniniu paštu atsakovei pakartotinai išsiųsta 2014 m. gegužės 30 d., kartu pranešant atsakovei apie pradelstą sąskaitos apmokėjimo terminą. Ieškovė 2014 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu pakartotinai išsiuntė atsakovei pranešimą apie įsiskolinimą, pakartotinai pridėjo 2013 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9116587 už suteiktas prekės brūkšninio kodo registravimo paslaugas, taip pat pateikė 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9119976 už metinį GS1 Lithuania sistemos palaikymą pagal šalių sudarytos Sutarties 5.1.1 punkto nuostatas. Ieškovės pranešimas, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovei išsiųstas ir 2014 m. liepos 24 d., juo atsakovei išaiškinta, jog atsakovei ir toliau nevykdant įsipareigojimų, t. y. neapmokėjus pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė atsakovę pašalins iš GS1 sistemos naudotojų sąrašo, dėl to atsakovė netektų teisės naudotis atsakovei suteiktu gamintojo numeriu bei prarastų teisę žymėti savo produkciją atsakovei išduotais prekių numeriais. Ieškovė 2015 m. balandžio 27 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo, kad nuo 2015 m. gegužės 27 d. ieškovė vienašališkai nutraukia Sutartį, ir paprašė apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

26. Pažymėtina, kad anksčiau minėti dokumentai atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu vladivalent@gmail.com, kuris šalių sudarytoje Sutartyje nurodytas kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovė jai siųstų dokumentų nėra gavusi. Nors atsakovei net keletą kartų buvo siųstos 2013 m. birželio 6 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos faktūros, taip pat buvo siunčiami reikalavimai jas apmokėti, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atsisakiusi minėtas PVM sąskaitas faktūras priimti ir grąžinusi jas ieškovei kaip išrašytas nepagrįstai, atsisakiusi apmokėti PVM sąskaitas faktūras tuo pagrindu, kad atsakovė nėra užsakiusi ir (ar) gavusi PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų.

27. Trečia, atsakovė yra pelno siekiantis privatusis juridinis asmuo, todėl Sutarties sudarymas su ieškove, jos pateiktas prašymas įregistruoti atsakovę kaip GS1 sistemos naudotoją, prisijungimo mokesčio sumokėjimas neturint tikslo gauti Sutartyje nurodytų paslaugų nebūtų logiškas bei neatitiktų įprastos verslo praktikos. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, objektyviai paaiškinančių, kodėl atsakovė sudarė su ieškove Sutartį, pateikė ieškovei prašymą įregistruoti atsakovę kaip GS1 sistemos naudotoją, suteikti gamintojo /platintojo numerį tarptautinėje GS1 sistemoje, tačiau jokių Sutartyje numatytų paslaugų neužsakė.

28. Ketvirta, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės užsakytų ir ieškovės suteiktų paslaugų pagrįstumą, atsakovė iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde atsakovė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tie atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

29. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. Sutarties dėl naudojimosi GS1 sistema sudarymo faktas; atsakovės prašymu tarptautinėje GS1 prekių numeravimo sistemoje UAB „Vladi Valent“ suteiktas gamintojo numeris; apmokėjimas už atsakovės įregistravimą į GS1 sistemos naudotojų registrą; 2013 m. gegužės 27 d. prekių numerių registracijos pažymėjimo išdavimas, kuriuo UAB „Vladi Valent“ vardu pagal GS1 sistemą užregistruota pažymėjime nurodyta produkcija; šio pažymėjimo įteikimas atsakovei elektroniniu paštu ir registruotu paštu; Sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas siuntimas ir įteikimas atsakovei; atsakovės neveikimas (pretenzijų dėl nepagrįsto paslaugų suteikimo ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymo nebuvimas), leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė užsakė šalių sudarytos Sutarties 2.3 punkte numatytas paslaugas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog nustatydamas šią bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.

30. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad nuo pat Sutarties sudarymo ieškovė nepateikė atsakovei nė vienos PVM sąskaitos faktūros, nederino tarpusavio įsiskolinimų metų pabaigoje, nebandė siūlyti spręsti skolos grąžinimo klausimą neteismine tvarka. Be to, ieškovės pateiktos PVM sąskaitos nėra pasirašytos ir įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, todėl joje nurodytos sąlygos atsakovei nėra privalomos.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina PVM sąskaitų faktūrų siuntimą atsakovei Sutartyje nurodytu atsakovės kontaktiniu elektroninio pašto adresu. Minėtos PVM sąskaitos faktūros pagal byloje esančius duomenis atsakovei buvo siunčiamos keletą kartų. Atsakovei buvo siunčiamos ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet kartu buvo reiškiami ieškovės reikalavimai apmokėti šias sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog ieškovė nepateikė atsakovei nė vienos PVM sąskaitos faktūros, nebandė spręsti skolos grąžinimo klausimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovės pareiga sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas kyla ne jai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, bet šalių sudarytos Sutarties pagrindu, kurioje šalys susitarė dėl paslaugų kainos ir atsiskaitymo už šias paslaugas tvarkos (Sutarties 5.1 – 5.8 punktai, Sutarties priedas Nr. 1 „Mokesčių už GS1 sistemos naudojimą dydžiai“). Vadinasi, šioje byloje ieškovei įrodžius Sutartyje nurodytų paslaugų užsakymo ir suteikimo atsakovei faktą, vien ta aplinkybė, jog atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos, savaime nepašalino atsakovės pareigos sumokėti už jai suteiktas paslaugas. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika. Atsižvelgdamas į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

32. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas netinkamo teismo sprendimo motyvavimo klausimas. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, apsiribojo ieškinyje ir ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių perrašymu į teismo sprendimą, o atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

33. CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014 ir kt.).

34. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos ir pasisakyta dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių teismo sprendimo motyvavimo trūkumų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes juo yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš sprendimo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis teismas pagrindė savo sprendimą patenkinti ieškovės ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš apeliantės 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui taip pat pateikti ieškovės išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. priedas prie 2019 m. birželio 13 d. teisinių paslaugų sutarties, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymo kopija. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovės priteistina 544,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei asociacijai „GS1 Lithuania“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vladi Valent“ 544,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė